Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. e2S-155-730/2015

Teisėja Lina Tamulevičienė (Proceso Nr. 2-06-3-10804-2014-1)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. sausio 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-23 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Būsto paskolų draudimas“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. R., V. R. ir antstoliui A. S. dėl skolininko turto dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išieškojimas pagal CK 3.110 straipsnio 1 dalį iš bendro sutuoktinių turto dalies yra galimas net, kai turi būti tenkinamos sutuoktinio prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo. Skolininko M. R. sutuoktinei nenuginčijus, jos darbo užmokestis yra jos asmeninė nuosavybė, šis turtas turėjo būti įvertintas nustatant skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir nustatyta ½ skolininko turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dalis. Išieškotojas neginčijo skolininko prievolės formos ir atsiradimo pagrindo ir nebandė įrodyti, kad už prievolės įvykdymą šiuo konkrečiu atveju atsako ir skolininko sutuoktinė, tačiau prašė nustatyti skolininko M. R. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios bus vykdomas išieškojimas. Teismas neįvertino teisiškai reikšmingų aplinkybių, kad skolininkas santuoką su V. R. sudarė 2010-12-29 ir nėra duomenų, kad santuoka būtų nutraukta, taip pat V. R. nepateikė duomenų, kad darbo užmokestis yra jos asmeninė nuosavybė.

Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas prašymas nustatyti skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai iš anksto nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato Civilinio kodekso trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 straipsnio 1 dalis)

Nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė antstolio A. S. kontorai Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-02 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2111-867/2011 dėl 11776,32 Lt skolos, 32,03 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 354,00 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko M. R., išieškotojo UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ naudai. Šiuo pagrindu antstolio A. S. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0010/12/00573. Antstolis A. S. 2014-08-18 turto arešto aktu Nr. S1-291527 areštavo M. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, mokamą sutuoktinei V. R., įmonėje (duomenys neskelbtini), išskaičiuojant ½ dalį nuo 70 procentų gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, ir ½ dalį nuo 20 procentų gaunamų pajamų dalies, neviršijančios MMA. Vadovaudamasis CPK 667 straipsniu, antstolis įpareigojo pareiškėją iki 2014-09-19 kreiptis į teismą dėl skolininko M. R. dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo motyvuodamas tuo, kad M. R. atsiradusi prievolė UAB ,,Būsto paskolų draudimas“, yra asmeninė M. R. prievolė ir vykdytina iš jo asmeninio turto. Apeliacinės instancijos teismas su šia išvada nesutinka.

Pagal bendrąją taisyklę asmeninės turtinės prievolės išieškomos iš asmeninio sutuoktinio turto, o sutuoktinių bendrosios turtinės prievolės – iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis). Vadovaujantis CK nuostatomis iš asmeninio sutuoktinio turto išieškomos šios asmeninės sutuoktinio turtinės prievolės: pirma, sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), antra, iš vienam sutuoktiniui padovanoto ar paveldėto turto kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip sutuoktinių bendras turtas CK 3.111 straipsnis), trečia, teismo išlaidos, jeigu byla nebuvo susijusi su bendru sutuoktinių turtu ar šeimos interesais (CK 3.112 straipsnio 2 dalis), ketvirta, bendrosios prievolės, tačiau tik tuo atveju, kai abu sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai, o kreditorių reikalavimams patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 straipsnis). CK 3.110 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta papildoma nuostata, kad bendrų abiem sutuoktiniams kreditorių reikalavimai iš bendro turto tenkinami pirmiau už kiekvieno iš sutuoktinių kreditorių reikalavimus. Ši taisyklė netaikoma įkeitimo (hipotekos) kreditoriams. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad iš bendro sutuoktinių turto asmeninės prievolės vykdomos tik ta apimtimi, kuri atitinka tuo tikslu nustatytą sutuoktinio dalį bendrame turte, taip apsaugant kito sutuoktinio turtinius interesus.

Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas išaiškino, kad nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CPK 667 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Kaip pažymima kasacinėje jurisprudencijoje, pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-40-1. 40, p. 458-494).

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Byloje nėra duomenų, kad V. R. darbo užmokestis būtų jos asmeninė nuosavybė, taigi V. R. darbo užmokesčiui esant bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nagrinėjamu atveju išieškotoja pareiškimu pagrįstai prašė teismo nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios galėtų būti vykdomas išieškojimas ir pagal jo asmeninę prievolę.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos pareiškimą tenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos UAB „Būsto paskolų draudimas“ pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis piniginių lėšų, gaunamų iš sutuoktinės V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) darbo santykių.