Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui Valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 118, 175¹ straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) R. G. (dar iki santuokos su V. D.) Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komitetas išdavė orderė apsigyventi ginčo bute. Taip pat byloje esanti gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažyma patvirtina, kad R. D. pilnai apmokėjo už butą, kuriame gyveno ir įgijo teisę į butą savo vardu. Nustatyta, kad R. G. su V. D. susituokė (duomenys neskelbtini). R. D. (mergautinė pavardė – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) metais sumokėjo pradinį įnašą už butą 1 825 rublių (sovietų sąjungos pinigai), ir paėmė paskolą iš kooperatyvo butui. Ieškovės pateikti dokumentai patvirtina, kad kas ketvirtį R. D. mokėjo 36,55 rublių už butą. Nuo (duomenys neskelbtini) metų iki (duomenys neskelbtini) m. spalio mėn. (kol susituokė) buvo sumokėta tik už paskolą be procentų 1 112 rublių 45 kapeikos. Iki santuokos už butą R. D. sumokėjo 2 912 rublių 45 kapeikas (1 112,45+1 825 (pradinis įnašas). Viso butas kainavo – 3 655,16 rublių. Santuokoje už butą buvo sumokėta tik 717,71 rublių. Nors butas R. D. vardu įregistruotas tik (duomenys neskelbtini) metais, tačiau didžioji dalis sumos mokėtinos už butą 2 912,45 rublių buvo sumokėta iki santuokos, todėl butas laikytinas asmenine R. D. nuosavybe, o V. D. santuokos nutraukimo metu galėjo pretenduoti tik į 358,85 rublių kompensaciją (717,71 rubliai), bet ne į buto dalį. Pažymėtina, kad sutuoktinių ištuokos byloje turtas nedalintas.

Iš byloje esančios techninės bylos matyti, kad ginčo butas buvo įtrauktas į R. D. asmeninės nuosavybės fondą. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad buto esančio adresu, (duomenys neskelbtini), registracija atlikta tik R. D. vardu.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų pradėta paveldėjimo byla po V. D. mirties, testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus V. D. sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų, pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo palikimo atsisakymo faktų.

Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą R. D., palikimo perėjimą valstybei, todėl patvirtino asmeninės nuosavybės priklausomumo faktą.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylu skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Išanalizavus ir įvertinus ieškovės paaiškinimus santykyje su bylos faktiniais duomenimis, rašytiniais įrodymais, spręstina, kad R. D. butą įsigijo asmeninėmis lėšomis ir turėdama aiškiai išreikštą valią įgyti butą savo asmeninėn nuosavybėn. Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, todėl butas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas asmenine R. D. nuosavybe.

Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po R. D. mirties jos palikimą būtų priėmę kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, kad kiti asmenys pretenduotų į palikimą sudarantį turtą įgyjamosios senaties pagrindu.

Nagrinėjamu atveju ieškovė neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad R. D. butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninės nuosavybės teise, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais argumentais, teismas sprendžia, kad ieškinys dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (pagal pareigas). Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, t. y. bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas vertintina kaip savarankiška teismo veikla, bylos nesprendžiant iš esmės, tačiau, išsprendus bylą dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma ir dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo – bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 497 Eur dydžio žyminį mokestį (AB „Swedbank“ 2024 m. spalio 8 d. mokėjimo nurodymas Nr. 8) ir prašė priteisti 212,50 Eur atstovavimo išlaidų.

Pažymėtina, kad pagal CPK 443 str. 6 d., dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Pažymėtina, kad teismas ieškinį patenkino visiškai. Atsakovas VĮ „Turto bankas“ su ieškiniu sutiko, taigi dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi nesiskyrė ir jų interesai sutapo, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos; juolab, pagal CPK 443 str. 6 d., bylinėjimosi išlaidų klausimas priskirtinas teismo diskrecijai ir šiuo konkrečiu atveju teismas sprendžia, kad nėra tikslinga priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270, 376, 444 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės K. S. ieškinį atsakovui valstybės įmonei „Turto bankas“ tenkinti.

Pripažinti, kad R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), butą esantį (duomenys neskelbtini), įgytą santuokos metu su V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) įgijo asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusią sprendimo kopiją išsiųsti atsakovui valstybės įmonei Turto bankas ir valstybės įmonei Registrų centras.