Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui valstybės įmonei Turto bankas dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

9. Įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą ir atsiliepimą į jį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

10. Ieškovė K. S. (toliau – ir ieškovė arba apeliantė) pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria nutarta nepriteisti apeliantei iš atsakovo VĮ Turto banko (toliau – ir atsakovas) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas, reglamentuojančias ypatingąją teiseną, nors ieškinys nagrinėtas ginčo teisenos tvarka. Bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl nepagrįsto ir nepateisinamo atsakovo elgesio nesutikus sudaryti taikos sutarties, nors atsiliepimu ieškinį pripažino, todėl bylinėjimosi išlaidos privalo būti priteistos ieškovei iš atsakovo.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

12. Pagal CPK 93 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialiojo teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 16 pastraipa; 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 14 pastraipa). Esminis principas, kuriuo paremtos aptartos taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017 13 pastraipa; 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021 13 pastraipa).

14. Vis dėlto teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022 65 pastraipa). CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija.

15. 2024 m. lapkričio 12 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir Teismas) paskelbė sprendimą byloje G. prieš Lietuvą (Nr. 54171/21), kuriame konstatavo, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas civiliniame procese apribojo pareiškėjos teisę kreiptis į teismą ir pažeidė Konvencijos 6 straipsnio reikalavimus. Teismas priminė, kad jo vaidmuo nėra nustatyti, kaip bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paskirstytos konkrečioje byloje, tačiau teisė kreiptis į teismą nebūtų veiksminga, jei šios išlaidos būtų paskirstytos mechaniškai, atsižvelgiant tik į tai, kiek pareiškėjos ieškinys buvo „kiekybiškai patenkintas“. Teismas atkreipė dėmesį, kad nacionalinė teisė suteikė teismams pakankamai lankstumo, kaip paskirstyti bylinėjimosi išlaidas tarp šalių.

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovės ieškinys buvo tenkintas, todėl ieškovė laikytina laimėjusioji šalis, o atsakovas yra pralaimėjusi bylos šalis. Būtent šia aplinkybe ir grindžiamas apeliacinis skundas. Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė į šalių interesus byloje ir pagrįstai nepriteisė iš atsakovo ieškovei jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios bylos aplinkybes, nustatė, kad byla buvo inicijuota ne dėl atsakovo kaltų ar neteisėtų veiksmų. Apeliantės procesiniame dokumente (ieškinyje) nurodytos aplinkybės rodo, kad notarei atsisakius išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi nuosavybės teisė į butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra įregistruota (duomenys neskelbtini), t. y. tuo metu, kai R. D. buvo santuokoje su V. D., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turto (t. y. minėto buto) pripažinimo asmenine nuosavybe, siekdama paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją. Tais atvejais, kai įpėdinis siekia įrodyti reikšmingus faktus – teisiškai individualizuoti palikėjui priklausančią turto dalį, t. y. palikėjo turto teisinį režimą, kuris nulemia jo teisinį santykį su įgyjamu turtu, kai galioja sutuoktinių turto prezumpcija, bei siekdamas nuginčyti santuokoje įgyto turto režimą gali įrodinėti reikšmingas aplinkybes, reikšdamas ieškinį. Kaip teisingai nurodo apeliantė, sekant kasacinio teismo praktika, tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka, reikalavimas dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe gali būti nagrinėjamas tik ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Ir nors byla pagal pareikštą ieškinį buvo išnagrinėta ginčo teisenos tvarka, bylos medžiaga rodo, kad jokio ginčo tarp ieškovės ir atsakovo dėl materialiųjų teisinių padarinių nebuvo. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste taikos sutarties sudarymas reikštų visišką ieškovės pareikštų reikalavimų tenkinimą ir net tokiu atveju ieškovė neišvengiamai būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų, nes pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, atsakovas yra aiškiai nurodęs reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti. Atsakovas nedalyvavo paveldėjimo procese ir nepažeidė ieškovės teisių, susijusių su palikimo priėmimu. Tačiau įvertinus tai, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis), VĮ Turto bankas ir dalyvavo byloje atsakovu. Atsakovas su ieškiniu sutiko, taigi dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi nesiskyrė ir jų interesai sutapo. Ir nors pirmosios instancijos teismas rašytinio proceso tvarka (pastaba: šalys nedalyvavo ir dėl to ieškovė papildomų atstovavimo išlaidų nepatyrė) ginčo teisena išnagrinėjęs civilinę bylą dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo nurodė CK 443 straipsnio 6 dalį, taikytiną ypatingosios teisenos bylose, tačiau tai, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi nesiskyrė ir jų interesai sutapo, o ieškovė kitokia negu teismo tvarka negalėjo paneigti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos, buvo pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo ir bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 497,00 Eur žyminis mokestis ir 212,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš atsakovo ieškovei nepriteisti (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 3 straipsnio 6 dalis ir 443 straipsnio 6 dalis). Toks procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 185 straipsnis). Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šių pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

18. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje situacijoje tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nepareiškė.

Kauno apygardos teismas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.