Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Dėl patikros vietoje nustatytų pažeidimų nurodo, kad plotuose, kuriuose pažeidimas žymimas kaip nesurinktas šienas, iš patikros ataskaitoje pateiktų nuotraukų pažeidimo nesimato. Pavyzdžiui, gretinant 10 sprendimo punkte išvardytų laukų nuotraukas su nušienautų laukų (be fiksuotų pažeidimų) nuotraukomis iš deklaruotų plotų KŽS Nr. 135327-3697-1, 136327-7811-2, 136327-8273-3, 136328-5729-2, 136328-5729-3, 137327-3056-2 ir kt. matyti, kad nėra jokio vizualinio skirtumo tarp tinkamų paramai plotų bei netinkamų paramai plotų, kuriuose fiksuotas nesurinktas šienas, todėl teigia, kad fotonuotraukomis pažeidimo faktai liko neužfiksuoti. Be to, patikros ataskaitoje ir sprendime nėra nurodyta, kokiu būdu buvo matuojamas pažeidimo plotas, kokie tam buvo naudojami įrenginiai, ar jie tinkamai sukalibruoti, ar pažeidimus fiksavęs darbuotojas yra apmokytas naudotis pažeidimo ploto matavimo prietaisais.

Nurodo, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos Rusnės seniūnijos 2018 m. gruodžio 3 d. pažymoje patvirtinta, kad pareiškėjas dėl aukšto gruntinio vandens iki 2018 m. spalio 1 d. negalėjo įvažiuoti į deklaruotus plotus, kuriuose buvo NMA nustatyti nešienavimo bei nesurinkto šieno pažeidimai.

Pažymi, kad 2018 m. lapkričio 30 d. NMA pateikė rašytinius paaiškinimus dėl patikros metu nustatytų neatitikimų kartu su nuotraukomis, patvirtinančiomis konkrečių laukų vizualinę būklę 2018 m. gruodžio 1–2 dienomis. Su šiuo paaiškinimu NMA buvo pateikta ir pareiškėjo 2018 m. gyvulių ganymo schema, iš kurios matyti, kad visi 10 laukų, kuriuose fiksuoti pažeidimai, yra ganyklos, kuriose veisiasi saugomos nykstančios meldinės nendrinukės, o gyvuliai gali būti ganomi iki 2018 m. spalio 15 d. (tai nelaikoma pažeidimu). Paaiškinime nurodyta, jog pareiškėjo naudojama technika sveria apie 12 tonų, todėl įvažiuoti į laukus po smarkaus lietaus atlikti darbų buvo neįmanoma, teko laukti, kol 2018 m. gruodžio 1 d. pašalo iki -10 laipsnių. Paaiškinimu taip pat informuota, kad visi ir bet kokie galimi pažeidimai bus visiškai pašalinti iki kovo 1 d. Teigia, kad į šį raštą NMA atsakymo nėra pateikusi iki šiol, o priimdama skundžiamą sprendimą ignoravo visus pareiškėjo rašte nurodytus faktus bei kartu su raštu pateiktus rašytinius įrodymus (seniūnijos pažymą, ganymo schemą ir kt.).

Teigia, kad pažeidimai dėl nešienavimo ir šieno nesurinkimo yra tinkamai neužfiksuoti, mažareikšmiai ir taip pat susiklostę ne dėl jo valios, o dėl susiklosčiusių gamtinių sąlygų, kurių jis niekaip negalėjo paveikti, bei minėti plotai, kuriuose fiksuoti pažeidimai, buvo deklaruoti dėl realaus minėtų laukų dirbimo, ganymo bei geros agrarinės būklės palaikymo, o ne dėl galimo siekio dirbtinai padidinti deklaruotą plotą.

Nurodo, kad pareiškėjas, gavęs patikros ataskaitą, ėmėsi iniciatyvos ir, nors neprivalėjo, tačiau vos tik pašalus nedelsdamas nuvyko į laukus ir susmulkino bei paskleidė po ganymo likusius likučius laukuose nelaukdamas termino iki kovo 1 d. pabaigos. Todėl negalima daryti išvados, kad pareiškėjas deklaravo didesnį plotą, negu tą, kuriame vykdo veiklą, tik todėl, kad nors laukus ir nuganė bei turėjo teisę baigti juos tvarkyti iki kitų metų kovo 1 d., formaliai nesudėjo į kūgius, nes negalėjo fiziškai įvažiuoti į tuos laukus.

Dėl jungtinės veiklos teisėtumo vykdant žemės ūkio veiklą valstybinės žemės plotuose nurodo, kad 2018 metų paraiškoje 18 plotų pareiškėjas deklaravo paramai gauti jungtinės veiklos sutarčių su V. T. ir A. D. pagrindu. Pareiškėjo deklaruoti V. T. ir A. D. valstybinės žemės nuomos sutartimis išnuomoti plotai yra šių asmenų teisėtai valdomi. Skundžiamu sprendimu NMA situaciją, kai V. T. ir A. D. nuomos pagrindais valdomus plotus paramai gauti deklaravo pareiškėjas, traktuoja kaip subnuomą ir taiko sankcijas, nors tai yra visiškai netikslu ir, pareiškėjo manymu, neteisėta. Jungtinė veikla negali būti prilyginama subnuomai, kadangi jungtinės veiklos sutarčių pagrindu pareiškėjas neįgijo valstybinės žemės nuomininko teisių ir pareigų, o tik įgijo minėtų žemės sklypų deklaravimo teisę, kuri yra gerokai siauresnė už valdymo teisę ir jokiu būdu šios teisės neapima.

Teigia, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2013 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 2D-1971(12.148) yra išaiškinusi Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, kad pagal Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymą ūkininkas bei pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą kiti asmenys turi teisę žemės ūkio veiklą vykdyti kartu su kitais asmenimis (partneriais), sudaręs jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Iš minėto išaiškinimo tapo aišku, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra teisinis valstybinės žemės naudojimo (ne valdymo) pagrindas, o valstybinės žemės sklypą jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu kartu su valdytoju naudojantis asmuo yra teisėtas tokio sklypo naudotojas (ne valdytojas), turintis teisę pateikti pasėlių deklaraciją.

Dėl tiesioginių išmokų mokėjimo, cituodamas Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų 2015 m. gruodžio 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – ir Taisyklės), 83 punktą, nurodo, kad, kilus įtarimų dėl neteisėto žemės deklaravimo, deklaravimas tikrinamas dviem aspektais: 1) žemės faktinis dirbimas ir 2) žemės valdymo teisė nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais.

Pažymi, kad NMA atlikus patikrą vietoje buvo nustatyta, jog jungtinės veiklos pagrindu pareiškėjo deklaruoti laukai buvo faktiškai įdirbti (tenkinamas pirmasis aspektas) bei buvo teisėtai valdomi A. D. arba V. T. valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindais (tenkinamas ir antrasis aspektas).

NMA taip pat nurodė, kad vadovaujantis Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 18 punktu rašytinis valstybinės žemės nuomotojo sutikimas reikalingas nuomininkui pageidaujant subnuomoti nuomojamą žemės sklypą. Jokio reikalavimo gauti sutikimą naudoti nuomojamus valstybinės žemės sklypus pagal jungtinės veiklos sutartis šios taisyklės nenustato.

Pabrėžia, kad jungtinės veiklos sutarties sudarymas nėra ir negali būti prilyginamas ar tapatus valstybei priklausančio žemės sklypo subnuomai pagal Civilinio kodekso 6.969 ir 6.970 straipsnių nuostatas. Taigi pareiškėjas daro išvadą, kad bendras jungtinės veiklos sutarties dalyvių susitarimas kartu įdirbti ir prižiūrėti bet kuriam iš minėtų dalyvių valstybinės žemės nuomos sutartimi perduotą valdyti plotą negali suvaržyti valstybės nuosavybės teisių į minėtą turtą, kadangi į valstybinę nuomojamą žemę be jokių apribojimų galimi nuosavybės teisių atkūrimai, galimas tokiais pagrindais ir valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimas. Todėl bendra išnuomoto valstybinės žemės sklypo priežiūra ir įdirbimas jungtinės veiklos sutarties pagrindu, deleguojant šio sklypo dirbimo deklaravimo teisę, pareiškėjo manymu, negali būti pagrindas, trukdantis valstybei nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį su konkrečiu nuomininku. Taigi pareiškėjas nesutinka, kad jungtinės veiklos vykdymas bet kuriam iš jungtinės veiklos dalyvių išnuomotuose valstybinės žemės plotuose galimai prieštarauja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio 5 daliai, kadangi įstatymas reglamentuoja valstybinio turto nuosavybės teisės perdavimo klausimus, o tokia ūkininkų jungtinė veikla, kurios dalyvė nėra pati valstybė, su valstybinio turto nuosavybės teisės perdavimu nėra susijusi.

Cituodamas Europos Teisingumo Teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimo byloje Nr. C-61/09 pastraipas teigia, kad vienintelė dirbamų žemės plotų deklaravimo laisvę ribojanti taisyklė – dvigubo deklaravimo draudimas. To šioje byloje nėra nustatyta. Be to, šalys yra laisvos bet kokia forma tarpusavyje susitarti dėl žemės plotų valdymo ir (ar) deklaravimo, jei tai nesidubliuos, o valstybių institucijos į šiuos asmenų tarpusavio susitarimus, nesvarbu, kokia forma jie sudaryti, apskritai neturėtų kištis.

NMA laikosi nuomonės, kad pareiškėjas, pateikdamas 2018 m. paraišką ir ją pasirašydamas, patvirtino, jog yra susipažinęs su Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo ir kontrolės taisyklėmis (Taisyklių 1 priedo III skyriaus „Įsipareigojimai“ 1 punktas). Taigi, pareiškėjas, pateikdamas 2018 m. paraišką ir siekdamas paramos, įsipareigojo laikytis visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų paramai gauti, t. y. įsipareigojo atitikti šiuos žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijus, kurie nurodyti Taisyklių 8 punkte (reikalavimas dėl žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų nurodytas NATURA 2000 taisyklių 10.4.1.1 papunktyje, AGRO taisyklių 19.18 papunktyje). Šiuo atveju aplinkybė, kad laukuose vis dar ganėsi gyvuliai, nėra teisiškai reikšminga, kadangi visi lauko plotai turėjo būti ūkinių gyvūnų nuganyti, o nenuganyti plotai turėjo būti sutvarkyti. Primintina, kad Patikra atlikta ir pažeidimai užfiksuoti 2018 m. lapkričio 19–21 d.

Neteisingo deklaravimo apibrėžimas pateiktas Taisyklių 3.20 papunktyje (analogiška nuostata NATURA 2000 taisyklių 3.2.14 papunktyje). Pažymėtina, kad NMA visiems pareiškėjams vienodai taiko taisyklių nuostatas, taip užtikrindama lygiateisiškumo principo laikymąsi. Lygiateisiškumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, išsilavinimo, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių. NMA negali pareiškėjui netaikyti sankcijų, nes tai būtų neteisinga kitų pareiškėjų atžvilgiu, kurie tinkamai laikėsi įsipareigojimų.

NMA, skirdama išmokas pareiškėjams, turi užtikrinti, kad parama skiriama teisėtai. Šiuo atveju NMA patikrino, ar vykdoma žemės ūkio veikla ir ar pareiškėjas turi teisėtą pagrindą vykdyti žemės ūkio veiklą konkrečiuose žemės plotuose. Taigi, neužtenka vien tik vykdyti žemės ūkio veiklą, bet kiekvienas pareiškėjas turi turėti pagrįstą teisę tuo žemės sklypu naudotis. Pareiškėjas kaip įrodymą, kad teisėtai deklaravo 2018 m. paraiškoje valstybinių žemės sklypų plotus, pateikė jungtinės veiklos sutartį, tačiau šis dokumentas nelaikytinas tinkamu žemės valdymo teisę įrodančiu dokumentu. Pažymi, jog NŽT raštu patvirtino, kad pareiškėjui nėra suteikta teisė teisėtai naudotis valstybiniais žemės sklypais ir kad pareiškėjas nurodytus žemės plotus deklaravo neteisėtai, todėl negali būti laikomas teisėtu naudotoju.

Pažymi, kad Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto išmokų mokėjimą reglamentuoja ne tik reglamentai, tačiau ir kiekvienoje Europos Sąjungos šalyje galiojantys nacionaliniai teisės aktai, todėl paramos administravime yra kompleksiškai taikomi ir vieni, ir kiti.

Paaiškina, kad vertinant 2018 m. paraišką buvo vadovaujamasi teisės aktų nuostatomis, taikomomis pareiškėjo situacijai, bei remiamasi informacija, esančia viešuosiuose registruose bei pateikta NŽT ir paties pareiškėjo. Taigi, parama išmokama pareiškėjams už plotus, kurių valdymo teisė yra pagrįsta, o ne tiems pareiškėjams, kurie, nesilaikydami teisės aktų nuostatų, deklaruoja valstybinę žemę be atitinkamų institucijų leidimų. Vadinasi, parama skiriama tiems, kurie turi visus privalomus turėti dokumentus ir leidimus. Šiuo atveju pareiškėjas neturėjo pagrindo pagal jungtinės veiklos sutartį deklaruoti ginčo plotus. NMA negali skirti paramos tiems, kurie neatitinka nurodytų reikalavimų, kadangi kiekviena pateikta paraiška turi atitikti teisės aktų nuostatas. Be to, NMA Sprendime išsamiai, detaliai ir motyvuotai paaiškino taikomų sankcijų pagrindą, todėl šio sprendimo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Taip pat pažymi, kad LAGK tinkamai išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą dėl patikros vietoje metu nustatytų neatitikimų bei valstybinės žemės neteisėto deklaravimo jungtinės veiklos sutarties pagrindu, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti šią LAGK sprendimo dalį.

Ginčas kilo dėl Agentūros ir LAGK sprendimų, kuriais nuspręsta dėl paramos sumažinimo/neskyrimo ir sankcijų pagal 2018 m. paraišką taikymo dėl neteisingo deklaravimo ir kitų patikros metu nustatytų pažeidimų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas NMA pateikė 2018 m. gegužės 15 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurios reg. Nr. 18-1003349432-1 (toliau – Paraiška).

NMA 2018 m. lapkričio 19–21 d. atliko pareiškėjo valdoje patikrą vietoje ir surašė paraiškos patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaitą Nr. 18-1003349432-D4-2. Pridėtos nuotraukos su rastais deklaruotų plotų pažeidimais: KŽS Nr. 137326-1273-1, KŽS Nr. 136326-6370-1, KŽS Nr. 136326-9161-1 dalis pievos nešienauta; KŽS Nr. 136327-8273-1,2, KŽS Nr. 136327-7811-1, KŽS Nr. 136327-1914-1, KŽS Nr. 136328-5729-1, KŽS Nr. 136327-0866-1, KŽS Nr. 136327-1045-1, nesurinktas šienas (LAGK byla, 1 t., b. l. 100–197). Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. 51654 informuotas apie atliktą patikrą, pridėtos patikros ataskaitos kopijos (LAGK byla, 1 t., b. l. 98).

Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 30 d. raštu „Paaiškinimas dėl apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus“ NMA informavo, kad traktorius su ruloniniu presu sveria apie 12 t; nesukrovė į krūvas žolės likučių, nes ganė iki 2018 m. spalio 15 d., tada prasidėjo 2 savaičių liūtys. Baigus ganyti plotuose, nupjovus likučius, 2018 m. spalio 16 d. prasidėjo smarkūs lietūs, todėl jis negalėjo įvažiuoti ir surinkti likučių po ganymo. 2018 m. gruodžio 1 d. pašalo, todėl pradėjo šalinti NMA pastebėtus trūkumus, pabaigė 2018 m. gruodžio 3 d. (pridėjo nuotraukas). Pareiškėjas dėl visų NMA patikros ataskaitoje nurodytų laukų su nustatytais pažeidimais pažymėjo, kad trūkumai pašalinti 2018 m. gruodžio 1–3 d. Pridėjo tai patvirtinančias nuotraukas (LAGK byla, 1 t., b. 1. 67–74).

NMA 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. BR6-3831365 informavo pareiškėją, kad, pagal 2018 m. paraiškos deklaruotus duomenis, jam skiriama 17 695,78 Eur galutinė paramos suma bei pritaikyta 39 101,66 Eur ilgalaikė sankcija. 2018 m. lapkričio 19–21 d. Agentūra atliko 2018 m. paraiškoje deklaruotų duomenų patikrą vietoje ir nustatė, kad 10-yje deklaruotų žemės sklypų (KŽS Nr. 136326-6370, KŽS Nr. 13626-9161, KŽS Nr. 136327-0866, KŽS Nr. 136327- 1045, KŽS Nr. 136327-1914, KŽS Nr. 136327-7811, KŽS Nr. 136327-8273 laukai Nr. 1, KŽS Nr. 136327-8273 laukas Nr. 2, KŽS Nr. 136328-5729, KŽS Nr. 137326-1273 laukai Nr. 1) nustatyta pažeidimų (žr. lentelę, priklausomai nuo žemės sklypo): 1) nesilaikyta Taisyklių 8.2 papunkčio, 2) Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Su „Natūra 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-246, (toliau – NATŪRA 2000 taisyklės) 10.4.1.1.1, 13.4 papunkčių, 3) Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254, (toliau – AGRO taisyklės) 23.5 papunkčio.

Dėl valstybinės žemės deklaravimo nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. NMA gavo NŽT raštą, kad pareiškėjas be teisėto pagrindo (be valstybinės žemės patikėtinio) naudoja ir 2018 m. deklaruoja tiesioginėms išmokoms gauti 21 sklypą (sklypų dalis) valstybinės žemės. Pareiškėjas pateikė 2016 m. kovo 30 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. NK-AD-VT2016 ir žemės ūkio valdos Nr. 1003349432 duomenų išrašą, kaip įrodymą, jog 2018 m. paraiškoje teisėtai deklaravo valstybinės žemės plotus. NŽT nuomone, šis dokumentas nelaikytinas tinkamu žemės valdymo teisę įrodančiu dokumentu. Valstybinės žemės sklypas, kuris yra išnuomotas, negali būti nuomininko išnuomojamas (subnuomojamas) ar kaip nors kitaip perleidžiamas naudotis trečiajam asmeniui ir tai yra laikoma pažeidimu, t. y. laikoma, kad trečiasis asmuo naudojasi valstybine žeme neteisėtai, neturėdamas tam valdymo teisės.

Skundžiamame sprendime nurodyta, kad 2018 m. paraiškoje deklaruotas žemės plotas, už kurį mokama pagrindinė tiesioginė ir žalinimo išmokos, parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (potvynių užliejamose teritorijose) (toliau – MPŪV priemonė), buvo 293,93 ha, tačiau, įvertinus anksčiau nurodytus pažeidimus (neteisingas deklaravimas), nustatytas 112,39 ha faktinis tinkamas paramai plotas, todėl 2018 m. paraiškoje dėl neteisingo deklaravimo deklaruotas plotas viršijo tinkamą paramai plotą 181,54 ha, t. y. 161,526826 proc., todėl pagrindinė tiesioginė išmoka ir parama pagal MPŪV priemonę, vadovaujantis Taisyklių 93 punktu ir Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 straipsnio 2 punktu, einamaisiais 2018 m. neskiriama. Be to, pagrindinei tiesioginei išmokai ir paramai pagal MPŪV priemonę papildomai taikomas paramos mažinimas (ilgalaikė sankcija) už 159,92 ha ((293,93 ha - 112,39 ha) x 1.5) - 112,39 ha), tai sudaro 10 097,35 Eur (159,92 ha x 63,14 Eur už ha). Žalinimo išmoka, vadovaujantis Taisyklių 98 punktu ir Reglamento (ES) Nr. 640/2014 18 straipsnio 6 dalimi, apskaičiuota ir mokama pagal faktinį 112,39 ha plotą.

Skundžiamame sprendime nurodyta, kad 2018 m. paraiškoje deklaruotas plotas, už kurį mokama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ (Meldinės nendrinukės buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose) (toliau – AGRO priemonė), buvo 145,62 ha, tačiau, įvertinus nurodytus pažeidimus (neteisingas deklaravimas), nustatytas 90,46 ha faktinis tinkamas paramai plotas, todėl 2018 m. paraiškoje deklaruotas plotas dėl neteisingo deklaravimo viršijo faktinį plotą 55,16 ha, t. y. ((145,62 ha - 90,46 ha) / 90,46 ha x 100 proc. = 60,977 proc.), daugiau nei 3 proc., todėl pagal 2018 m. paraišką parama pagal AGRO priemonę, vadovaujantis AGRO taisyklių 54 punktu ir Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 straipsnio 2 punktu, einamaisiais 2018 m. neskiriama. Be to, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 straipsnio 2 dalimi ir 19a straipsnio 4 dalimi, paramai pagal AGRO priemonę taikoma papildoma nuobauda už 55,16 ha (145,62 ha - 90,46 ha), tai sudaro 3 998,00 Eur (55,16 x 291 Eur už ha).

Skundžiamame sprendime nurodyta, kad 2018 m. paraiškoje deklaruotas plotas, už kurį mokama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Su „Natūra 2000“ ir vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ veiklos sritį „Natūra 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje (Natūralių ir pusiau natūralių pievų) (toliau – NATŪRA 2000 priemonė), buvo 290,64 ha, tačiau, įvertinus nurodytus pažeidimus (neteisingas deklaravimas), nustatytas 123,22 ha faktinis tinkamas plotas, todėl deklaruotas plotas dėl neteisingo deklaravimo viršijo faktinį plotą 167,42 ha, t. y. 135,878916 proc. ((290,64 ha - 123,22 ha)/ 123,22 ha x 100 proc. = 135,878916 proc.), daugiau nei 3 proc., todėl parama pagal NATŪRA 2000 priemonę, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 straipsnio 2 punktu, einamaisiais 2018 m. neskiriama. Be to, NATŪRA 2000 priemonei papildomai taikomas paramos mažinimas (ilgalaikė sankcija) už 127,925 ha ((290,64 ha - 123,22 ha) x 1,5) - 123,22 ha), tai sudaro 8 954,75 Eur (127,925 ha x 70 Eur už ha) (LAGK byla, 2 t., b. 1. 13–25).

Nesutikdamas su NMA sprendimu pareiškėjas pateikė skundą LAGK. LAGK sprendimu pareiškėjo N. K. skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikino NMA 2020 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. BR6-3831365 dalį dėl kontrolinio žemės sklypo Nr. 136328-5729-1 priskyrimo neteisingai deklaruotiems plotams ir dalį dėl 112,39 ha faktinio tinkamo paramai ploto apskaičiavimo bei atitinkamai pagal tai pritaikytų sankcijų apskaičiavimo; įpareigojo NMA perskaičiuoti pagal pareiškėjo 2018 metų paraišką faktinį tinkamą paramai plotą ir, nustačius kitokius plotus, perskaičiuoti pritaikytas sankcijas.

Skundas teismui pateiktas tik pareiškėjo pusės, skundžiant iš esmės NMA ir LAGK sprendimus dalyse, kuriose netenkintas pareiškėjo skundas.

2016–2020 metų laikotarpiui reikalavimus aktyviems žemės ūkio veiklos subjektams, siekiantiems gauti tiesiogines išmokas (pagrindinę tiesioginę išmoką, žalinimo išmoką, išmoką jaunajam ūkininkui, išmoką už pirmuosius hektarus, susietąją paramą už plotą ir (arba) gyvulius), šių reikalavimų administravimo bei kontrolės tvarką ir bendrąją paraiškos formą, taip pat jos pildymo ir administravimo tvarką nustato Taisyklės (akto redakcija, galiojusi 2018 m. pateikiant paraišką, t. y. nuo 2018 m. balandžio 14 iki 2018 m. birželio 2 d.). Pareiškėjai privalo laikytis žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų, vienas jų – pievas (kodai GPZ, GPA, DGP) nušienauti bent 1 kartą per metus ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. (Taisyklių 8.2 papunktis). Pievų, kaip nurodyta Taisyklių 8.2 papunktyje, šienavimas ir priežiūra atliekama vadovaujantis Taisyklių 8 punkte nustatytais principais, t. y. kad nupjauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) pievose turi būti sutvarkyta (išvežta iš lauko; supresuota; šienas sudėtas į kūgius; žolė susmulkinta ir tolygiai paskleista) laikantis Taisyklių 8.2 papunktyje nustatytų šienavimo terminų (10 punktas). Iš esmės analogiški reikalavimai dėl žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų nustatyti NATŪRA 2000 taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 20 d. iki 2018 m. birželio 7 d.) 10.4.1.1.1 papunktyje (pareiškėjas privalo pievas nušienauti bent 1 kartą per metus nuo einamųjų metų birželio 15 d. iki spalio 30 d.) ir AGRO taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. gegužės 23 d.) 23.5 papunktyje (vykdydami veiklą „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“ pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja nuo rugpjūčio 1 d. nušienauti visą likusį pagal šią veiklą deklaruotą plotą (50 proc.) ir nušienautą žolę išvežti iš lauko iki spalio 1 d. (išskirtiniais atvejais dėl aukšto gruntinio vandens (kai negali įvažiuoti žolei išvežti reikalinga technika) lygio iki spalio 1 d. nušienauta žolė turi būti sukrauta į krūvas ir išvežta iš lauko iki kitų metų kovo 1 d.).

Siekiant įsitikinti, kaip vykdomi Taisyklių 8.2 papunktyje (ar laiku nušienauta ir sutvarkyta) nurodyti įsipareigojimai, pareiškėjo deklaruojamų laukų patikros atliekamos konkretaus deklaruoto lauko plote, įvertinant, ar numatytas lauko priežiūros būdas pritaikytas visame lauko plote. Jeigu nustatoma neatitikčių, išmatuojamas ir įvertinamas (sumuojamas) bendras neatitikčių plotas lauke. Jeigu nustatomos neatitiktys Taisyklių 8.2 papunktyje nustatytiems reikalavimams, daroma išvada, kad deklaruojamuose laukuose yra deklaruoti didesni naudmenų plotai, nei deklaruoti reikalavimus atitinkantys plotai, kaip nustatyta Taisyklių 7.13 papunktyje (Taisyklių 11 punktas). Jeigu nustatoma neatitiktis bent vienam iš Taisyklių 8 ir 12–14 punktuose nustatytų reikalavimų ar įsipareigojimų, laikoma, kad paramai netinkamame plote (lauke ar lauko dalyje, kuriuose nustatytas pažeidimas) yra neteisingo deklaravimo atvejis (Taisyklių 99 punktas). Neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame vykdo žemės ir (arba) miškų ūkio veiklą, deklaravimas (Taisyklių 3.20 papunktis, NATŪRA 2000 taisyklių 3.2.14 papunktis, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. balandžio 13 d. iki 2008 m. birželio 7 d.) 3.2.8 papunktis).

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamą NMĄ sprendimą, prieina prie išvados, kad NMA sprendime nustatytos aplinkybės (t. y. pareiškėjo deklaruoti laukai, kurių KŽS Nr. 136326-6370-1 ir KŽS Nr. 136326-9161-1, KŽS Nr. 136327-0866-1, KŽS Nr. 136327-1045-1, KŽS Nr. 136327-1914-1, Nr. 136327-7811-1, KŽS Nr. 136327-8273-1, KŽS Nr. 136327-8273-2, KŽS Nr. 136328-5729-1, KŽS Nr. 137326-1273-1 buvo nenušienauti (visas arba dalis lauko), dalyje laukų nušienautas šienas nesurinktas) yra pagrįstos Ataskaitoje (LAGK, 1 t., b. l. 100–197) nurodytais duomenimis, jų pagrįstumu nėra pagrindo abejoti. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima kvestionuoti Ataskaitoje nurodytas aplinkybes, o argumentai, kad jis pareigas vykdė tinkamai (pagal galimybes), patikrinimas vietoje buvo atliktas nekompetentingų asmenų (abejoja NMA specialistų kompetencija atlikti patikrinimus), yra niekuo nepagrįsti. Todėl darytina išvada, kad NMA, nustačiusi, jog pareiškėjas nenuganytų ūkinių gyvūnų plotų nesutvarkė, t. y. nuo rugpjūčio 1 d. nenupjovė likusio nenuganyto lauko žolės pagal deklaruotą plotą ir jos neišvežė iš lauko iki spalio 1 d., pievų nenušienavo ir nesutvarkė (neišvežė iš lauko; nesupresavo; nesudėjo į kūgius) iki einamųjų metų spalio 30 d., pagrįstai ginčijamame sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Taisyklių 8.2 papunktį, NATURA 2000 taisyklių 10.4.1.1.1, AGRO taisyklių 23.5 papunkčius, ir remdamasi šiomis aplinkybėmis pagrįstai nusprendė sumažinti skiriamą pagal atskiras priemones paramą ir skirti sankcijas dėl padaryto pažeidimo.

Pareiškėjas tiek LAGK, tiek teismui skunde akcentuoja, kad jis 2018 m. lapkričio 30 d. raštu NMA pateikė paaiškinimus (dėl patikrinimo vietoje nustatytų ir užfiksuotų pažeidimų), kad jis pašalino 2018 m. gruodžio 1–3 dienomis patikrinimo vietoje nustatytus ir užfiksuotus pažeidimus. Taip pat nurodė, kad laiku įvykdyti patikrinimo metu nustatytų pažeidimų negalėjo, nes dėl ilgai trukusių liūčių su technika negalėjo įvažiuoti ir atlikti darbus. Pateikė Šilutės rajono savivaldybės administracijos Rusnės seniūnijos 2018 m. gruodžio 3 d. pažymą Nr. V3-201.

Taisyklių 97 punkte nustatyta, kad teisė gauti išmokas neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, praneša raštu NMA apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas įrodymo dokumentus. Pareiškėjas neneigia, kad NMA pranešė apie minėtas aplinkybes po NMA atlikto patikrinimo vietoje ir po to, kai gavo NMA patikros vietoje ataskaitą, kurioje buvo detaliai nurodyti nustatyti pažeidimai. Pažymėtina, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos Rusnės seniūnijos 2018 m. gruodžio 3 d. pažymoje Nr. V3-201 nėra nurodoma, kuo remiantis padaryta išvada, kad buvo aukštas gruntinis vanduo, todėl nebuvo galima įvažiuoti į pievas iki spalio 1 d. (LAGK byla, 1 t., b. l. 35). Be to, ši pažyma galėtų patvirtinti tik tai, kad gruodžio mėnesį buvo aukštas gruntinis vanduo, o ne rugsėjo-spalio mėnesiais, iki kurių buvo būtina įgyvendinti įsipareigojimus. Taigi teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjas, žinodamas, kad iki spalio 1-30 d. nespės įvykdyti įsipareigojimų, privalėjo apie tai per 15 dienų (realiai iki spalio 1 d.) informuoti NMA. To nepadaręs jis negalėjo tikėtis, kad NMA pareigūnai neatvyks jo tikrinti, o patikrinę nekonstatuos pažeidimų, su kuriais pareiškėjas iš esmės sutinka. Tai, kad su paaiškinimais pareiškėjas pateikė laukų nuotraukas apie situaciją po patikros (iš esmės lapkričio pab.), niekaip nepatvirtina pareiškėjo teiginių apie negalėjimą įvykdyti įsipareigojimų dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių dėl nušienavimo ir šieno išvežimo iki spalio 1 d. ar 30 d.

Tai, kad išskirtiniais atvejais dėl aukšto gruntinio vandens (kai negali įvažiuoti žolei išvežti reikalinga technika) lygio iki spalio 1 d. nušienauta žolė turi būti sukrauta į krūvas ir išvežta iš lauko iki kitų metų kovo 1 d.) (AGRO taisyklių 23.5 papunktis), nesant įrodymų apie tai, kad iki spalio 1 d. negalima buvo įvykdyti šio įpareigojimo, pagrįstai buvo netaikyta ši išimtis. Kaip minėta, pareiškėjas tinkamai ir laiku nepranešęs NMA apie negalėjimą įvykdyti įsipareigojimus, užkirto kelią NMA įvertinti negalėjimo priežastis ir faktinę situaciją vietoje bei atitinkamai sau galimybę remtis įsipareigojimo įvykdymo nukėlimu iki kovo mėnesio.

Nesutiktina, kad pareiškėjo paaiškinimai nebuvo įvertinti administruojant paraišką. Pareiškėjo pateikti paaiškinimai nereikalavo paraišką administruojančio NMA atsakymo į juos. Į juos atsižvelgta administruojant paraišką ir priimant skundžiamą sprendimą. Tai, kad nebuvo tenkinta pareiškėjo pozicija, nereiškia, jog į jo paaiškinimus nebuvo atsižvelgta.

Pareiškėjui laiku pagal teisinį reguliavimą nepateikus reikšmingų duomenų (pranešimo apie juos), NMA pareigūnai neturėjo galimybių patikrinti pareiškėjo nurodomų aplinkybių vietoje (dėl potvynio, žemės įmirkimo ir apsunkinto technikos įvažiavimo į laukus). Be to, pareiškėjas neginčijo patikros vietoje metu nustatytų faktinių aplinkybių iki negavo sprendimo dėl sankcijų taikymo. Paaiškinimu po patikros vietoje pareiškėjas pripažino nustatytas patikros metu faktines aplinkybes, todėl NMA pareigūnams ir nebuvo poreikio rinkti papildomai pažeidimų faktus patvirtinančių įrodymų. Tai, kad dalyje fotonuotraukų nepakankamai detaliai matomas pievų sutvarkymo pažeidimas, niekaip nepaneigia fakto, kad pareiškėjo paties pripažinti pažeidimai buvo padaryti. Pažymėtina, kad fotonuotraukos yra dalis patikros vietoje rašomų ataskaitų, kuriose yra žodiniai NMA pareigūnų įrašai, kurių pareiškėjas neneigia.

Pagal Taisyklių 72.14 papunktį, pareiškėjas arba jo atstovas (įgaliotas asmuo, tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai) jo deklaruojamiems plotams patenkant į „valstybinės ir kitos paskirties žemės sluoksnį“, privalo turėti tos žemės naudojimo ar valdymo teisės patvirtinimo dokumentą ir, NMA paprašius, jį pateikti iki jos nustatyto termino. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 722 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos įgyvendinimą, paskyrimo“ 18 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutarties projekte nurodoma, kad nuomininkas gali subnuomoti išnuomotą žemės sklypą tik gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą ir tik pagal šioje sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas. Sutikimas subnuomoti žemės sklypą (jo dalį) gali būti duodamas tik tada, jeigu žemės sklypas subnuomojamas asmeniui, su kuriuo sudaryta statinių ar įrenginių (jų dalies), kuriems eksploatuoti žemės sklypas išnuomotas, nuomos ar kito naudojimo sutartis ne ilgiau kaip 5 metams. <...> Kai yra gaunama informacija (skundas, pranešimas ar kt.) apie pareiškėją dėl netiksliai ir (arba) neteisėtai einamaisiais arba praėjusiais metais deklaruotų plotų (t. y. plotų, kuriuos pareiškėjas deklaravo neturėdamas šių plotų teisėto valdymo teisės ir (arba) šiuose plotuose nevykdo žemės ūkio veiklos), NMA vertina informaciją ir priima sprendimą dėl sankcijų taikymo arba netaikymo vadovaudamasi šia tvarka: jeigu pateiktoje informacijoje nurodyti konkretūs plotai, jų kadastriniai (unikalūs) numeriai, koordinatės ar kontrolinio žemės sklypo duomenys, ar kita informacija, leidžianti konkrečiai nustatyti plotus, parama už šiuos plotus pareiškėjui mokama, o išmokėta parama nesusigrąžinama tik tuo atveju, jeigu NMA taisyklių 7.13.4 papunktyje nustatyta tvarka patikrina žemės ūkio veiklos vykdymo faktą nurodytuose plotuose, ir pareiškėjas pateikia šių plotų žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) patvirtinimo dokumentus. Jeigu deklaruoti plotai valdomi kelių bendraturčių (žemės sklypas valdomas pagal idealiąsias dalis) ir nėra notariškai patvirtinta ir įregistruota viešajame registre naudojimosi žemės sklypu tvarka, kartu su žemės dirbimo ir valdymo dokumentais pareiškėjas privalo pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kuriuose būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo dalis. NMA, remdamasi žemės sklypo planu ir valdymo teisės pagrindimo dokumentais, rašytiniais bendraturčių sutikimais, nustato, ar pareiškėjas teisėtai deklaruoja minėtus plotus. Už paramai deklaruotus plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla ir (arba) kuriuos deklaravo neturėdamas žemės valdymo teisės, taikomos nuostatos dėl neteisingo deklaravimo (90.1 papunktis).

Iš jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties matyti, kad pareiškėjas kartu su dar dviem partneriais sutarė žemės ūkio veiklai naudoti pareiškėjo ūkininko ūkį, o gautas išmokas už partnerių įneštus į jungtinę veiklą žemės sklypus dalintis per pusę su kiekvienu partneriu (LAGK medžiaga, 1 t., l. 79-82). Jungtinės veiklos sutartyje visiškai neaptartas ūkinės veiklos žemės sklypuose vykdymas ir „deklaravimo teisės delegavimas“.

Pareiškėjo nurodomo Europos Teisingumo Teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimo byloje Nr. C-61/09 išaiškinimas nėra aktualus šioje byloje, kadangi nesutampa nagrinėjamos šioje byloje ir nurodytoje byloje faktinės situacijos. Nurodytoje byloje ūkininkė naudojo privačią žemę sandorio su privačia šalimi pagrindu. Šioje byloje jungtinės veiklos sutartimi nebuvo ir negalėjo būti pagal aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą pareiškėjui perduotas aptariamų ginčo sklypų valdymas, naudojimas.

Taisyklių 3.20 papunktyje nustatyta neteisingo deklaravimo sąvoka. Neteisingas deklaravimas – didesnio žemės naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ir (arba) miškų ūkio veikla, deklaravimas.

Taigi pareiškėjas iš esmės neneigia, kad neturi valstybinės žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos leidimo naudotis Paraiškoje dalies deklaruotais valstybinės žemės sklypo plotais. Teisėjų kolegija pažymi, kad parama išmokama pareiškėjams už plotus, kurių valdymo teisė yra teisėta (Taisyklių 72.14 papunktis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 722 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos įgyvendinimą, paskyrimo“ 18 punktas). Šiuo atveju naudoti ginčo valstybinę žemę turi kiti fiziniai asmenys, o ne pareiškėjas. Pareiškėjas neteisingai aiškina Paraiškoje deklaruojamų valstybinės žemės plotų tvarką, teigdamas, kad šalys yra laisvos bet kokia forma tarpusavyje susitarti dėl valstybinės žemės plotų valdymo ir (ar) deklaravimo, jei tai nesidubliuos, nes toks aiškinimas prieštarauja Taisyklių 4.20 papunkčiui, 72.14 papunkčiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 722 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos įgyvendinimą, paskyrimo“ 18 punktui.

Be to, pareiškėjo teiginiai apie perleistą valstybinės žemės sklypų deklaravimo teisę neatitinka paramos žemės ūkio sektoriuje skyrimo principų, kadangi parama skiriama teisėtai valdantiems sklypus ir užsiimantiems juose žemės ūkio veikla, o ne įsigijusiems „deklaravimo teisę“.