Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.1.8; 2.3.4.3; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.12.2.8.

2025 m. lapkričio 17 d.

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Žilvinui Generauskui,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. 2025 m. rugsėjo 28 d. apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Citroen C5 HDI 110 Tourer, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, atvykus policijos pareigūnams ir nustačius akivaizdžius neblaivumo požymius – iš burnos sklido alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, nekoordinavo judesių, policijos pareigūnams paprašius alkotesteriu nusistatyti neblaivumą, tai daryti atsisakė, taip vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

D. Š. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad vairavo būdamas neblaivus. Negali paaiškinti, dėl ko atsisakė nusistatyti neblaivumą. Nežino, kodėl taip pasielgė. Su neblaivumo nustatymo akte nustatytais neblaivumo požymiais sutinka. Buvo išgėręs truputį alaus ir truputį degtinės – 3 alaus ir truputį degtinės. Iš vakaro irgi vartojo alaus – ne daugiau 3-4, degtinės negėrė. Važiavo iš brolio namų į (duomenys neskelbtini). Brolio namų tikslaus adreso nežino – (duomenys neskelbtini). Nuvažiavau apie 30 km. Kartu važiavo ir brolis. Automobilis priklauso broliui. Kai vairavo, brolis tuo momentu miegojo. Į (duomenys neskelbtini) važiavo, nes norėjo susitikti su draugais. Buvo (duomenys neskelbtini), paskui prie (duomenys neskelbtini). Nepamena, ką veikė (duomenys neskelbtini). Nepamena, ką veikė prie (duomenys neskelbtini). Važiuojant alkoholio nevartojo. Automobilyje alkoholio buvo. Transporto priemones vairuoja nuo 2017 metų. Tais metais įsigijo teisę vairuoti, o po mėnesio buvo nuteistas. Šių metų rugsėjo 2 d. baustas vairuojant neblaivus. Nepakako miego. Nurodė neturintis problemų su alkoholio vartojimu. Šiuo metu teisės vairuoti neturi, ir vairavo neturėdamas teisės vairuoti. 2020 metais buvo susigrąžinęs teises vairuoti po to, kai buvo netekęs. Nedirba nuo rugsėjo pradžios. Iš darbo išėjo pats, nes darbdavys nekėlė atlyginimo. Dabar yra registruotas užimtumo tarnyboje. Piniginių išmokų negauna, jos nėra mokamos. Paskirtos 800 eurų administracinės baudos kol kas nėra sumokėjęs. Priverstinis išieškojimas dar nepradėtas. Labai blogai vertina savo veiksmus, gailisi dėl to, ką padarė. Yra pasiryžęs keisti gyvenimo būdą. Išgertas alkoholis kažkiek gal turėjo įtakos tam, kad sėdo už vairo.

G. Š., kaltinamojo vairuotos transporto priemonės savininkas, teisme parodė, kad negali paaiškinti kaip jo mašina atsidūrė brolio rankose ir kad jis vairavo neblaivus. Nuo šeštadienio pradėjo vartoti alkoholį ir atsipeikėjo, kai jau buvo policija. Atsibudo (duomenys neskelbtini). Policininkus pamatė, kai jie užblokavo kelią. Iki tol, buvo atsijungęs, miegojo. Atsimena nuo to tarpo, kai pamatė policiją. Sėdėjo keleivio vietoje, vairavo, tikriausiai, brolis. Ar buvo prie (duomenys neskelbtini), ar kur nors ėjo, neprisimena, nežino. Kai pamatė policijos pareigūnus, neatsimena kas ten vyko. Tik žino, kad D. įsodino į policijos mašiną ir išvežė, o jį nuvežė už miesto ir paliko autobuso stotelėje. Kaip viskas nutiko ir vyko, neatsimena dėl girtumo, jam policija neblaivumo nenustatinėjo. Ar pats išlipo iš mašinos, ar jį išlaipino, neatsimena. Atsimena, kad policininkai liepė susirinkti asmeninius daiktus išlipant. Atsimena, kad prisipirko šeštadienį daug alaus, degtinės ir atvažiavo į kaimą, kur yra nusipirkęs ir remontuoju namą. Tai yra apie 20 km, nuo (duomenys neskelbtini). Buvo susipykęs su savo drauge, pergyveno, tad pradėjo gerti alkoholį. Gėrė su broliu. Jis stiprių gėrimų nevartoja, o šį kartą gėrė degtinę, todėl labai apgirto. Išgėrė daug, nes gėrė nuo šeštadienio. Automobilis stovėjo namo kieme, raktelius, paprastai, laiko užvedimo spynelėje, kai būna kaime. Remontuojamame name nėra kur atsigulti, tad jis nuėjo prigulti į automobilį. Brolis vairavo jo automobilį, kuris dabar yra atimtas. Kalbos, kad brolis vairuos jo automobilį tikrai nebuvo. Jis tikrai neprašė, o pats jis nebūtų leidęs, nes abu buvo neblaivūs. Rakteliai buvo užvedimo spynelėje, dokumentai daiktinėje. Ar pareigūnai prašė dokumentų, ar nustatinėjo jo tapatybę, neatsimena. Jam automobilis reikalingas kiekvieną dieną važiuoti į darbą, savaitgaliais važiuoja remontuoti savo namo. Darbe vyksta į komandiruotes. Yra vairuotojas, važinėja savo automobiliu. Teisę vairuoti turi nuo 2022 m. Kad brolis neturi teisės vairuoti, nežinojo. Automobilio vertė gali būti 1200 eurų, nedaugiau. Jo požiūris į tokį brolio elgesį yra labai neigiamas. Prašė grąžinti jam priklausantį automobilį.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Kaltinamojo D. Š. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo ir parodymų, liudytojo teisme duotų parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

2025 m. rugsėjo 28 d. ROIK Nr. 0125000576770 pranešimu, kad automobilis Citroen, juodas, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuoja link Arenos, vairuotojas galimai neblaivus. Pranešėjas važiuoja paskui, automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje (b. l. 5);

2025 m. rugsėjo 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuose užfiksuota, kad apžiūrėtas (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje, šalia prekybos centro (duomenys neskelbtini) stovintis automobilis Citroen, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-7, 9-14);

2025 m. rugsėjo 28 d. priverstinio transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktu, kuriuo automobilis Citroen C5 HDI 110 Tourer, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugomą UAB „Autobastionas“ automobilių aikštelę, esančią Krucių k., Mažeikių r. (b. l. 23);

2025 m. rugsėjo 28 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad D. Š. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesio linija negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs negali. D. Š. vengia neblaivumo patikrinimo, pasirašyti atsisakė (b. l. 51);

pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl pavojaus eismo saugumui, ir pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, kur užfiksuotos aplinkybės įvykio vietoje (b. l. 20, CD diskas prie bylos viršelio);

liudytojos G. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2025 m. rugsėjo 28 d. apie 15.00 val. su draugu buvo PC Eifelis automobilių stovėjimo aikštelėje. Pamatė, kaip juodos spalvos automobilis įvažiavo į aikštelę ir norėdamas prisiparkuoti kliudė kitą stovintį automobilį Volvo. Iš automobilio Citroen, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išlipo keleivis ir nuėjo į parduotuvę, po kokio 10 min. automobilis atsistūmė atbuline eiga ir vairuotojas taip pat išlipęs nuėjo į parduotuvę. Atėjus Volvo savininkas apžiūrėjęs Volvo sugadinimų neįžvelgė. Po kiek laiko grįžo Citroen automobilio vairuotojas su keleiviu ir įsėdo į automobilį ir abu automobilyje vartojo alkoholį. Maždaug po 30 min. automobilis pajudėjo, jie pradėjo važiuoti iš paskos ir paskambino 112. Paskui automobilį važiavo iki pat (duomenys neskelbtini), kur atvyko policijos pareigūnai (b. l. 18-19).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, <...>.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą D. Š. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis vairavo transporto priemonę Citroen C5 HDI 110 Tourer, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir jis vengė neblaivumo patikrinimo. Tai patvirtina pačio kaltinamojo ir liudytojų parodymai, nustatyti neblaivumo požymiai, pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis D. Š. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skiriant bausmę D. Š., atsižvelgtina į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (baigta veika), kaltininko asmenybę –laikomas neteistas, teistumas išnykęs (b. l. 43-47), administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 0,99 promilių neblaivumas, paskirta bauda nesumokėta, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 38-41), yra nedirbantis (b. l. 34-36), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 33).

Už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymas numato tris bausmės rūšis – baudą, areštą ir laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Spręsdamas dėl bausmės skyrimo D. Š. teismas vertina tai, jog kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos, ankstesnis teistumas yra išnykęs, laikoma, kad teisiamas pirmą kartą, Antstolių informacinė sistema patvirtina, kad priverstinių išieškojimų antstolių kontorose nevykdoma (b. l. 130-144), todėl skirti kaltinamajam su laisvės atėmimu susijusias bausmes nėra teisinio pagrindo. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, D. Š. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytam baudos už nesunkų nusikaltimą minimumui.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. rugsėjo 28 d. 16.15 val. iki 2025 m. rugsėjo 29 d. 12.45 val. t. y. 1 para, ir laikytina, kad D. Š. yra sumokėjęs 6 MGL, 300 Eur baudos.

D. Š. nustatytinas keturių mėnesių terminas, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-418-222/2016).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis D. Š. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, vengė pasitikrinti blaivumą, ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms teismo nuomone baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis anksčiau, 2017 m. rugsėjo 19 d. buvo pripažintas kaltu už analogiško nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymą, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, teisę vairuoti transporto priemones susigražino tik 2020 metais, 2025 m. rugsėjo 2 d. baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą, kai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nustatytas 0,99 promilių neblaivumas, nuobauda galiojanti, buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 12 mėnesiu. Nustatytos aplinkybės teismui suponuoja išvadą, kad kaltinamasis D. Š. nėra linkęs laikytis nustatytų elgesio taisyklių, jam suteikta teise vairuoti transporto priemones naudojasi neatsakingai, ir toliau vykdo šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, anksčiau taikytas draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones kaltinamojo elgesiui įtakos nepadarė, todėl teismas sprendžia, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta uždraudžiant D. Š. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – trejus metus.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kai jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones (b. l. 38), draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punkte reglamentuoja, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad D. Š. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jo broliui G. Š. priklausančią transporto priemonę. Iš bylos duomenų nustatyta, kad transporto priemonės savininkas G. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu važiavo automobilyje kartu su D. Š., sėdėdamas priekinėje keleivio vietoje. Nors G. Š. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog transporto priemonė buvo paimta ir vairuota be jo žinios, o jis atsibudo tik tuo metu kai juos užblokavo policijos pareigūnai, tačiau liudytojos parodymai, kaltinamojo duoti parodymai teisme patvirtina, kad G. Š. jau prie prekybos centro „Eifelis“ buvo išlipęs iš automobilio, ėjo į prekybos centrą, po ko D. Š. vairuojant toliau neblaiviam važiavo toliau iki prekybos centro „Norfa“. Iš pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų matyti, kad pareigūnui prieinant prie automobilio vairuotojo, G. Š. sėdėjo keleivio vietoje ir rūkė, aktyviai bendravo su policijos pareigūnais, tvirtino, jog D. Š. nevairavo transporto priemonės. Iš automobilio pasiėmė ten buvusius alkoholinių gėrimų butelius, toliau norėjo vartoti alkoholį, bendravo telefonu. Šios aplinkybės suponuoja teismui išvadą, kad G. Š., nors ir būdamas neblaivus, suvokė, kad jo brolis, būdamas neblaivus vairuoja jam priklausančią transporto priemonę, važiavo kartu ir leido D. Š. su jam priklausančia transporto priemone vykdyti nusikalstamą veiką. Siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui ateityje, konfiskuotinas G. Š. priklausantis automobilis Citroen C5 HDI 110 Tourer, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priemonė (BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Pagal BK 72⁵ straipsnį teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad kaltinamasis D. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, vairavo automobilį iš karto po alkoholį pavartojimo, be to, 2025 m. rugpjūčio 17 d. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kad nustatytas 0,99 promilių neblaivumas, po ko buvo nubaustas administracine tvarka, taip pat ir anksčiau buvo trauktas atsakomybėn už analogišką nusikalstamą veiką 2017 metais, apsvaigus nuo alkoholio, teismo vertinimu dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje gali daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ir padėti jam spręsti alkoholio vartojimo problemą, todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje. Baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos(b. l. 73-76).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

paimtas automobilis Citroen C5 HDI 110 Tourer, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas turto konfiskavimą vykdančiai institucijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

CD diskas su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais paliktini prie bylos, kaip bylos medžiaga.

Civilinis ieškinys nėra pareikštas.

Nagrinėjant bylą 2025 m. rugsėjo 30 d. teisėjos nutartimi D. Š. ginti paskirta advokatė Kristina Adomavičienė (b. l. 86). Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį į tai, kad gynėją parinko ikiteisminio tyrimo institucija, nes gynėjo dalyvavimas bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, šios išlaidos iš jo nėra priteistinos.

D. Š. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 ir 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 432 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, D. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į D. Š. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. rugsėjo 28 d. 16.15 val. iki 2025 m. rugsėjo 29 d. 12.45 val. t. y. 1 (viena) para, ir laikyti, kad D. Š. yra sumokėjęs 6 MGL, t. y. 300 Eur baudos.

Nustatyti D. Š. 4 (keturių) mėnesių terminą, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7, 10 punktais, 3 dalimi, 68, 72, 72⁵ paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

uždrausti D. Š. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus;

konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – G. Š. priklausantį automobilį Citroen C5 HDI 110 Tourer, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini);

įpareigoti dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, nustatant dešimties mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą.

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilį Citroen C5 HDI 110 Tourer, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (saugomą UAB „Autobastionas“ aikštelėje), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai;

CD diską su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais palikti prie bylos.

Išaiškinti D. Š., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–8 straipsniais, baudą – 1700,00 Eur, privalo sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, (įmokos kodas 6801), o dokumentus, patvirtinančius apie baudos sumokėjimą, pristatyti (atsiųsti) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų raštinei. Per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos į mokesčių inspekcijos sąskaitą, bauda bus išieškoma priverstinai.

Išaiškinti D. Š., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.