Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas A. Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-480-315/2012

Teisėja D. Mickevičienė Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01809-2011-9

2012 m. birželio 25 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. B. ir S. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams, S. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. prie S. B. paskirtosios bausmės visiškai pridėta neatlikta bausmė, paskirta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-27 baudžiamuoju įsakymu (60 parų arešto) ir sudėjus, galutinė subendrinta bausmė S. B. paskirta – dveji metai du mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. nuteistas už tai, kad jis, panaudojęs fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent:

jis, 2011-10-27 apie 13.35 val. Seinų gatvėje, Vilniuje, veikdamas kartu su S. K., kai pastarasis sudavė nukentėjusiajam D. T. ranka vieną smūgį į dešinę veido pusę, po ko nukentėjusysis D. T. nukrito ant žemės, jis kartu su S. K. pradėjo kraustyti nukentėjusiojo D. T. drabužių kišenes, po ko S. K. iš nukentėjusiojo D. T. striukės kairės pusės vidinės kišenės dešine ranka ištraukė piniginę, kurios vertė 50 Lt, kurioje buvo D. T. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, kuri materialinės vertės neturi, vairuotojo pažymėjimas, išduotas D. T. vardu, kuris neturi materialinės vertės, UAB „Polita“ darbuotojo pažymėjimas, išduotas D. T. vardu, kuris neturi materialinės vertės, Lietuvos Respublikos vairuotojo kortelė, išduota D. T. vardu, kuri neturi materialinės vertės, AB „SEB“ banko kortelė, išduota D. T. vardu, kuri neturi materialinės vertės, „Maxima Senukai“ nuolaidų kortelė, kuri neturi materialinės vertės, „Norfa“ nuolaidų kortelė, kuri neturi materialinės vertės, „Bitė. Pasaulis. Sidabrinė“ nuolaidų kortelė, kuri neturi materialinės vertės, „Omni ID Sidabrinė“ nuolaidų kortelė, kuri neturi materialinės vertės, 40 Lt grynųjų pinigų, 37300 Rusijos rublių (viso 2984 Lt), tokiais bendrais veiksmais pasikėsino pagrobti D. T. turtą už 3074 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

S. K. nuteistas už tai, kad jis, panaudojęs fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent:

jis, 2011-10-27 apie 13.35 val. Seinų gatvėje, Vilniuje, veikdamas kartu su S. B., ranka sudavė nukentėjusiajam D. T. vieną smūgį į dešinę veido pusę, po ko nukentėjusysis D. T. nukrito ant žemės, tada jis kartu su S. B. pradėjo kraustyti nukentėjusiojo D. T. drabužių kišenes ir iš nukentėjusiojo D. T. striukės kairės pusės vidinės kišenės dešine ranka ištraukė piniginę, kurios vertė 50 Lt, kurioje buvo D. T. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, kuri neturi materialinės vertės, vairuotojo pažymėjimas, išduotas D. T. vardu, kuris neturi materialinės vertės, UAB „Polita“ darbuotojo pažymėjimas, išduotas D. T. vardu, kuris neturi materialinės vertės, Lietuvos Respublikos vairuotojo kortelė, išduota D. T. vardu, kuri neturi materialinės vertės, AB „SEB“ banko kortelė, išduota D. T. vardu, kuri neturi materialinės vertės, „Maxima Senukai“ nuolaidų kortelė, kuri neturi materialinės vertės, „Norfa“ nuolaidų kortelė, kuri neturi materialinės vertės, „Bitė. Pasaulis. Sidabrinė“ nuolaidų kortelė, kuri neturi materialinės vertės, „Omni ID Sidabrinė“ nuolaidų kortelė, kuri neturi materialinės vertės, 40 Lt grynųjų pinigų, 37300 Rusijos rublių (viso 2984 Lt), tokiais bendrais veiksmais pasikėsino pagrobti D. T. turtą už 3074 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo S. B. apeliacinio skundo argumentų

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. B. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, pobūdį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta veikiant tyčia), nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis – teistas net 13 kartų, nedirba, baustas administracine tvarka,. Todėl pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam tokios rūšies bausmę, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nurodė nuteistojo S. B. bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta vieną jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t.y. pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jo dalyvavimas šiame nusikaltime buvo atsitiktinis, nukentėjusiojo atžvilgiu smurto nenaudojo, kolegija pažymi, kad kaltinamojo kaltė byloje neginčytinai įrodyta. Ta aplinkybė, kad apeliantas asmeniškai nenaudojo smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nes jis veikė bendrai kartu su kitu nuteistuoju S. K., kuris ir panaudojo fizinį smurtą. Konstatuotina, kad nuteistajam paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl dar labiau švelninti ją ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl nuteistojo S. K. apeliacinio skundo argumentų

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, pobūdį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta veikiant tyčia), nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis – teistas, baustas administracine tvarka, įrašytas į Vilniaus miesto priklausomybės ligų centro priežiūros grupę. Todėl pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam tokios rūšies bausmę, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nurodė nuteistojo S. K. bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta,.

Nors nuteistasis skunde nurodo, kad fizinio smurto nenaudojo ir prašo jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. į BK 22 str. 1 d.,178 str. 2 d., kolegija pažymi, kad šis skundo argumentas yra deklaratyvaus pobūdžio bei atmestinas kaip nepagrįstas.

Nors nuteistasis prašo nusikalstamą veiką iš plėšimo perkvalifikuoti į vagystę, kolegija atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą ir konstatuoja, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai.

Esminis plėšimo ir vagystės atribojimo kriterijus yra nusikaltimo padarymo būdas. Kaip vagystė kvalifikuojamas slaptas ar atviras, tačiau tik nesmurtinis svetimo turto pagrobimas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, kurie nėra atvirosios vagystės bendrininkai, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą; kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Pagal teismų praktiką svetimo turto užvaldymas staigiu judesiu išplėšiant turtą iš nukentėjusiojo rankų ir jį užvaldant paprastai kvalifikuojamas kaip vagystė, jeigu prieš tai nebuvo veiksmų, atitinkančių psichinio smurto požymius. Tačiau jei prieš užvaldant turtą arba turto užvaldymo metu nukentėjusysis rankomis ar kūnu pastumiamas, tokia veika priklausomai nuo konkrečių aplinkybių (stūmimo jėgos, padarinių) jau gali atitikti plėšimo nusikaltimo požymius, nes stūmimas gali būti pripažintas viena iš fizinio smurto panaudojimo formų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-251/2004; „Teismų praktika“ Nr. 21, p. 113–117). Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73/2007;„Teismų praktika“ Nr. 27, p. 207–211).

Šioje byloje teismai, konstatavę faktines aplinkybes – S. K. sudavė nukentėjusiajam ranka vieną smūgį į dešinę veido pusę, po ko nukentėjusysis nukrito ant žemės, S. B. kartu su S. K. pradėjo kraustyti nukentėjusiojo drabužių kišenes, po ko S. K. iš nukentėjusiojo striukės kairės pusės vidinės kišenės dešine ranka ištraukė piniginę ir kitus daiktus – pagrįstai tokių nuteistojo veiksmus pripažino kaip fizinio smurto panaudojimą. Kadangi grobiant turtą prieš nukentėjusį asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, nuteistojo veika atitinka plėšimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Konstatuotina, kad nuteistajam paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl dar labiau švelninti ją ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistųjų S. B. ir S. K. apeliacinius skundus atmesti.