Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. T. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3244-1105/2024, kuria ieškovės K. T. ieškinys dėl savininko teisių pažeidimo pašalinimo atsakovams A. A.-K., V. K., S. P., L. P., laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo gautas ieškovės ieškinys, kuriuo ji prašė įpareigoti atsakovus per teismo nustatytą terminą, kuris galėtų būti 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, užpilti ieškovei priklausančio statinio Pastato – pagalbinio ūkio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pamatus tokiu pat lygiu, kaip ir ieškovės žemės sklypas, sutankintu žemės sluoksniu ne mažesniu nei 2 metrų atstumu nuo pamatų skaičiuojant į atsakovų žemės sklypo pusę, o atsakovams to nepadarius per teismo nurodytą terminą, leisti šiuos darbus atlikti ieškovei, įpareigojant atsakovus netrukdyti atlikti darbus, bei priteisti iš atsakovų solidariai 1 419,33 Eur ieškovės naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. kovo 19 d. nutartimi laikė nepaduotu ieškovės pareikštą ieškinį ir grąžino jį padavusiai ieškovei.

3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2024 m. kovo 5 d. nutartimi nustatė ieškinio trūkumus. Ieškovei buvo nurodyta, kad pastaroji kelia reikalavimą atsakovams dėl savininko teisių pažeidimo pašalinimo bei nurodo, kad atsakovai prie jos statinio sienos / pamatų nukasė apie 0,80 m žemių sluoksnį, nors iš teismui pateikto 2023 m. gruodžio 5 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos rašto matyti, kad žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 20 – 30 cm atstumu nuo sklypo ribos yra žemių nužemėjimas apie 45 – 65 cm.

4. Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, kad ieškovė jos faktinėms aplinkybėms pagrįsti nėra pridėjusi visiškai jokių rašytinių įrodymų. Teismas nutartimi taip pat nurodė, kad ieškovė byloje nepateikė rašytinio buvusio kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimo dėl ginčo statinio statybos bei tujų sodinimo ant žemės sklypo ribos, dėl ko nėra aiškus duoto tokio sutikimo turinys.

5. Be to, ieškovė nepagrindė statiniui bei augalams galimai daromos žalos turinio, t. y. nepateikė įrodymų, pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp galimai atsakovų daromo pažeidimo ir ieškovės ginčo objektams daromos žalos. Iš ieškinio reikalavime nurodytų faktinių aplinkybių taip pat matyti, kad ieškovė teigia, jog atsakovai jiems priklausančiame žemės sklype neteisėtai pasistatė statinį, kurį taip pat neteisėtai rekonstravo, nors tokioms nurodomoms aplinkybėms pagrįsti, taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Ieškovei taip pat buvo nurodyta, kad pastaroji savo reikalavimą formuluoja jo nekonkretizuojant, t. y. nenurodant kokio aukščio, ilgio ir pločio apimtimi atsakovai turėtų užpilti nužemėjusias žemes, o reikalaudama iš atsakovų solidariai priteisti 1 419,33 Eur, nenurodo, kodėl iš atsakovų yra reikalaujama atlyginti ir statinio pamato apšildymo išlaidas.

6. Taigi ieškovei iki teismo nustatyto termino nepašalinus nurodytų trūkumų teismas vertino, jog yra pagrindas pripažinti, kad ieškinys yra laikomas nepaduotu ir grąžinamas ieškovei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Ieškovė K. T., atstovaujama atstovo advokato, atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 19 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

7.1. Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškinio trūkumus ir jų nepašalinus nepagrįstai laikė ieškinį nepaduotu, kadangi ieškovė kartu su ieškiniu teikė, jos vertinimu, susijusius įrodymus, t. y. institucijos pažymą, rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą, foto nuotraukas.

7.2. Kartu apeliantė pabrėžia, jog šioje byloje yra reiškiamas reikalavimas dėl žalos, padarytos neteisėtu žemės sklypo nukasimu, tačiau reikalavimai dėl augalų apsaugos, taip pat neteisėtai pastatyto pastato nėra neįrodinėjami.

7.3. Taigi šioje proceso stadijoje, t. y. ieškinio priėmimo metu neturi būti sprendžiamas ieškinio įrodymų pakankamumo klausimas bei tai, ar ieškinys yra įrodytas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9. Dėl naujų įrodymų priėmimo. Kartu su atskiruoju skundu ieškovė pateikė 2005-08-11 A. Š. pareiškimą. Atsižvelgdamas į CPK 314 straipsnio nuostatas, o taip pat įvertinęs tai, kad šis rašytinis įrodymas yra byloje ir ieškovės buvo pateiktas kartu su ieškiniu, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pateikiamus naujus rašytinius įrodymus.

10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog ieškovė nepašalino teismo nustatytų ieškinio trūkumų ir dėl to jos pareikštas ieškinys yra laikomas nepaduotu.

11. Iš byloje esančios pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 5 d. nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas pareikšto ieškinio trūkumais laikė šias aplinkybes: ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų jos nurodomoms faktinėms aplinkybėms pagrįsti, taip pat neteikė rašytinio buvusio kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimo dėl ginčo statinio statybos bei tujų sodinimo ant žemės sklypo ribos, dėl ko nėra aiškus duoto sutikimo turinys; taip pat ieškovė nepagrindė statiniui bei augalams galimai daromos žalos turinio, t. y. nepateikė įrodymų, pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp galimai atsakovų daromo pažeidimo ir ieškovės ginčo objektams daromos žalos; iš ieškinio reikalavime nurodytų faktinių aplinkybių taip pat matyti, kad ieškovė teigia, jog atsakovai jiems priklausančiame žemės sklype neteisėtai pasistatė statinį, kurį taip pat neteisėtai rekonstravo, nors tokioms nurodomoms aplinkybėms pagrįsti, taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų; ieškovė savo reikalavimą formuluoja jo nekonkretizuojant, t. y. nenurodant kokio aukščio, ilgio ir pločio apimtimi atsakovai turėtų užpilti nužemėjusias žemes, o reikalaudama iš atsakovų solidariai priteisti 1 419,33 Eur, nenurodo, kodėl iš atsakovų yra reikalaujama atlyginti ir statinio pamato apšildymo išlaidas.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus pirmosios instancijos teismo nustatytus ieškinio trūkumus, kurių ieškovei nepašalinus ieškinys buvo grąžintas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išdėstė reikalavimą pateikti konkrečius ieškinyje nurodomas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, nors ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo faktinį ieškinio pagrindą, konkrečiai įvardino, ko siekia reiškiamu ieškiniu, bei kokia, jos vertinimu, yra pagrįsta jos galimai pažeistų teisių gynybos apimtis, taip pat kas, ieškovės vertinimu, pagrindžia jos patiriamos žalos dydį.

13. Apeliacinės instancijos teismui vertinant ieškovės atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, pažymėtina, kad ieškinį pareiškiančiam asmeniui kyla pareiga tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Tačiau įstatyme nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

14. Taigi, CPK nustatytas trūkumų šalinimo institutas turi būti taikomas apdairiai, nes ieškinio trūkumų nustatymas nesant tam teisinio pagrindo gali iš esmės apriboti arba užkirsti kelią asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, ginti jas teismine tvarka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje šiuo aspektu yra išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne pasitelkiant trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu, kur, iškvietus šalis, jos gali būti apklaustos, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų turinį. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

15. Apibendrindamas išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareikštame ieškinyje papildomų aplinkybių nenurodymas ar konkrečių įrodymų nepateikimas negali būti priežastimi ieškovės pareikštą ieškinį laikyti nepaduotu, kadangi tokiu atveju būtų pažeidžiama ieškovės teisė į teisminę gynybą.

16. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus ieškinio turiniui, ir priėjo prie nepagrįstos išvados, jog apeliantė (ieškovė) nepašalino ieškinio trūkumų ir civilinis procesas pagal ieškovės pateiktą procesinį dokumentą negali būti pradėtas. Apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti ieškinio priėmimo klausimo (CPK 137 straipsnio 3 dalis), todėl, panaikinęs apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, ieškinio priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 19 d. nutartį ir ieškovės K. T. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.