Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos K. S. atstovo P. S. (toliau – ir pareiškėjos atstovas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. 20‑ANR_N-18412-2024 byloje ROIK: 24252604491. ­

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimu K. S. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir jai skirta 800 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių. K. S. nubausta už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 15 d. 22.43 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdama neblaivi, kai nustatytas 0,47 promilių girtumo laipsnis.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2024 m. rugsėjo 25 d. gautas pareiškėjos atstovo skundas dėl Institucijos nutarimo, kuriame prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, neskirti arba sutrumpinti terminą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjant bylą skundo ribose, be kita ko, vadovaujamasi ANK 642 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžiančia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį pabloginti daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad ne teismo tvarka išnagrinėjusios bylą institucijos priimtas nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta laikantis ANK įtvirtintų bylų nagrinėjimo procesinių normų, bylą išnagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė tokią teisę turintis subjektas, o priimtame nutarime išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.

Šioje byloje K. S. pripažinta kalta padariusi ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kuris numato administracinę atsakomybę, be kita ko, už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. ANK 422 straipsnio 6 dalis numato, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Taigi, pirmuoju atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriamas ilgesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, antruoju – šis terminas yra trumpesnis, tačiau jam pasibaigus, asmuo nustatytą laiką gali vairuoti tik transporto priemones, turinčias antialkoholinius variklio užraktus.

Šiuo atveju, K. S. ne teismo tvarka priimtu nutarimu buvo paskirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, t. y. 6 mėnesiai, ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 metams (12 mėnesių), t. y. taip pat minimaliam įstatymo nustatytam terminui. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybę dar labiau švelninti K. S. teisinę padėtį, įstatymas nenumato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Būtent šios normos taikymo ir prašoma apeliaciniame skunde.

Motyvuojamoji dalis

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Vis tik aptariamos ANK normos taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl dėl jos taikymo kiekvienoje byloje sprendžiama individualiai, įvertinus toje byloje nustatytų, su padarytu nusižengimu ir jį padariusiu asmeniu susijusių aplinkybių visumą.

ANK 34 straipsnio 6 dalies, kai išimtinės normos, švelninančios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį, taikymą patvirtina ir teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024 ir kt.).

Taigi, administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Toks vertinimas atitinka ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023 ir kt.).

K. S. padarė KET pažeidimą, kuris įstatymo leidėjo yra vertinamas kaip keliantis didelį pavojų eismo saugumui. Tai patvirtina ir už šį nusižengimą nustatyta griežta sankcija – privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad K. S. automobilį vairavo būdama neblaivi: pirmu tikrinimu jai nustatytas 0,53 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu – 0,49 promilių neblaivumas (pritaikius paklaidą – 0,47 promilių neblaivumas). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas neblaivumo tolerancijos ribą, tai darė ne savitiksliai, o įvertinęs mokslinius medicininius tyrimus ir rekomendacijas šiuo aspektu, taigi skundo argumentas, kad K. S. nustatytas neblaivumas ženkliai neviršijo ribos, kai dar galima vairuoti transporto priemonę, padaryto nusižengimo pavojingumo nemažina.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nors pareiškėja teismo posėdyje tvirtino, jog alkoholį (vieną skardinę alaus) vartojo 2024 m. rugpjūčio 14 d. vakare ir jokių neblaivumo požymių prieš vairuodama automobilį 2024 m. rugpjūčio 15 d. vakare ji nejautė, vis tik Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos 1-ojo skyriaus specialisto 2024 m. rugpjūčio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybė, jog asmeniui išlipus iš automobilio, jautėsi alkoholio kvapas. Patikrinus K. S. neblaivumą pirmą kartą 22.43 val. jai buvo nustatytas 0,59 promilių neblaivumas, kuris patikrinus pakartotinai po daugiau, nei 15 minučių, sumažėjo, tačiau viršijo nustatyta 0,4 promilių ribą, todėl abejoti tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybe dėl jaučiamo alkoholio kvapo nėra objektyvaus pagrindo. Tuo labiau, kad nenustatyta, jog K. S. sustabdęs ir jos blaivumą tikrinęs pareigūnas būtų suinteresuotas pateikti tikrovės neatitinkančią informaciją.

Taigi skunde bei teismo posėdyje nurodytą versiją, kad K. S. buvo įsitikinusi, jog gali vairuoti transporto priemonę ir nenumanė, kad organizme gali būti likę alkoholio pėdsakų, vertinti kaip mažinančią administracinį nusižengimą padariusio asmens pavojingumą (dėl sąžiningo klydimo vertinant savo fiziologinę būseną), teismas neturi pagrindo. Nustatytas neblaivumo laipsnis, alkoholio koncentracijos iškvėptame ore mažėjimo dinamika bei išorinis neblaivumo požymis – jaučiamas alkoholio kvapas, paneigia K. S. teiginius, kad alkoholio 2024 m. rugpjūčio 15 d. ji nevartojo. Jokių kitų aplinkybių, kurios leistų spręsti apie ženkliai mažesnį nei įprastinį bendrą padarytos veikos ir (ar) ją padariusio asmens pavojingumą, nėra nustatyta, tokių aplinkybių nėra nurodyta ir skunde. Tai, kad padarytas nusižengimas nesukėlė realių pasekmių eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ar turtui, nusižengimo pavojingumo nemažina, kadangi transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs asmenys, ANK 422 straipsnio 5 dalies normoje yra įtvirtintas formalia sudėtimi. Nusižengimas yra pavojingas nepriklausomai nuo to, ar dėl jo kilo neigiami padariniai eismo saugumui.

K. S. nėra teista, nebausta už vairavimą apsvaigus, tačiau nėra pagrindo vertinimui, kad šis jos padarytas nusižengimas, kuriuo buvo pažeisti KET reikalavimai, yra atsitiktinis. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad per nurodytą laikotarpį K. S. 2 kartus buvo bausta už greičio viršijimą (2022 m. ir 2018 m.,), 2 kartus už kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 1 dalį) (2018 m. ir 2016 m.). Nors šie nusižengimai ir nepasižymi didesniu šiurkštumu, paskirtos baudos yra sumokėtos, tačiau tokie duomenys K. S., kaip vairuotojos, išskirtinai teigiamai necharakterizuoja. Tuo labiau, kad jos paskutinis padarytas pažeidimas yra ženkliai pavojingesnis už ankstesnius.

Apeliaciniame skunde nurodyta ir teismo posėdyje akcentuota aplinkybė dėl teisės vairuoti transporto priemones reikalingumo kasdieniame gyvenime bei darbo funkcijų atlikimui taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, neskirti arba sutrumpinti terminą. Šios aplinkybės yra gyvenimiškai įprastos ir nėra laikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti administracinio poveikio priemonės švelninimą, kadangi asmeniniai pažeidėjo poreikiai, patogumai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Atkreipiamas dėmesys, kad K. S., be kita ko, yra paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams, kuri terminuotam laikui asmens galimybę vairuoti transporto priemones iš viso eliminuoja ir su kuria pareiškėja sutinka. Taigi nėra jokio pagrindo vertinimui, kad galimybės vairuoti iš esmės neeliminuojanti, suteikianti teisę vairuoti transporto priemones su sąlyga (įsirengus antialkoholinį variklio užraktą) priemonė, K. S. teises ribos akivaizdžiai neproporcingai. Paskirtas draudimas 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, niekaip neriboja nei pareiškėjos asmeninių poreikių, susijusių su transporto priemonės vairavimu, tenkinimo, nei jos darbinės veiklos, kadangi įvykdžiusi sąlygą, ji galės naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kaip matyti iš skunde nurodomų aplinkybių, taip pat teisme duotų paaiškinimų, prašymas neskirti šios priemonės iš esmės yra grindžiamas tik tuo, kad pareiškėjos pasitikrinimas dėl blaivumo kiekvieną kartą prieš pradedant vairuoti yra nesuderinamas su pareiškėjos susikurta reputacija, vis tik ši motyvas ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo nepagrindžia.

Pažymėtina ir tai, kad pati pareiškėja prašė sutrumpinti jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, sutikdama su sąlyga, jog praėjus šiam terminui, nustatytą laikotarpį ji galės vairuoti tik tokias transporto priemones, kuriose yra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Būtent dėl to jai buvo paskirta ne minimalaus termino administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, o šios teisės atėmimas 6 mėnesiams su sąlyga (asmens sutikimu), kad nusižengimą padaręs asmuo vairuos tik tokį automobilį, kuriame įrengtas antialkoholinis variklio užraktas. Pažymėtina ir tai, kad pažeidėja nėra įpareigojama transporto priemonėje įrengti antialkoholinį variklio užraktą, o jai tik yra suteikiama galimybė vairuoti transporto priemonę pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, su transporto priemonėje įrengtu antialkoholinio variklio užraktu.

Skunde, be kita ko, nurodomos aplinkybės dėl K. S. blaivumą tikrinusių pareigūnų pareigos pasiūlyti K. S. važiuoti į gydymo įstaigą atlikti kraujo tyrimą dėl alkoholio kiekio nustatymo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teisės aktai nenumato policijos pareigūnams pareigos siūlyti asmeniui vykti į medicinos įstaigą duoti kraują, kad būtų nustatytas jų blaivumas (neblaivumas). Pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (aktuali redakcija nuo 2022 m. liepos 1 d.) (toliau – Taisyklės), policijos pareigūnai, per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą (4 punktas). K. S. atveju šio reikalavimo buvo laikomasi.

Pagal Taisyklių 9 punktą, Taisyklių 3 (asmuo dėl tikrinimo metu esamos savo būklės negali atlikti veiksmų) ir 8 (kai asmuo atsisako tikrintis blaivumą, atlikti medicininę apžiūrą) punktuose nurodytais atvejais policijos <...> pareigūnai nedelsdami, bet ne vėliau kaip per valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio vietos apžiūros protokolo, laikino sulaikymo protokolo ar administracinio sulaikymo protokolo surašymo, išrašo Taisyklių 3 ir 8 punktuose nurodytiems asmenims siuntimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros ir pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Šiuo atveju K. S. tikrintis blaivumą sutiko, jos sveikatos būklė atlikti patikrinimą alkotesteriu netrukdė, patikrinimas buvo atliktas alkotesteriu, turinčiu galiojantį patikros sertifikatą. Taigi vežti K. S. į sveikatos priežiūros įstaigą pareigūnai neturėjo pagrindo, o pareiga pasiūlyti vairuotojai nuvykti pačiai, kaip minėta, teisės aktuose policijos pareigūnams nėra nustatyta.

Teismas daro išvadą, kad, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, neskyrimas ar šios priemonės termino sutrumpinimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei mažareikšmiškumo, kitų ypatingų aplinkybių, pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Švelnesnės, nei straipsnio sankcijoje numatytos, poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas būtų nesuderinamas su administracinės nuobaudos tikslais bei paskirtimi, taip pat neatitiktų teismų praktikos bylose dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, pagal kurią ši norma negali būti taikoma automatiškai, jos taikymas galimas tik esant padaryto nusižengimo pavojingumą mažinančių, asmenį išskirtinai teigiamai charakterizuojančių, kitų palankių aplinkybių visumai. Tokios aplinkybės šioje byloje nėra nustatytos.

Konstatuojama, kad Institucija, pagrįstai pripažinusi K. S. kalta dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, paskirdama minimalaus termino administracinio poveikio priemonę ir minimaliam terminui (12 mėnesių) uždrausdamas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ANK 32, 34 straipsnių nuostatų nepažeidė, administracinę nuobaudą individualizavo tinkamai, todėl pagrindo išvadai, kad K. S. buvo nubausta aiškiai per griežtai, aptariamu atveju nėra. Konstatavus šią išvadą, Institucijos priimtas nutarimas paliekamas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patrauktos K. S. atstovo P. S. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimą Nr. 20-ANR-N-18412-2024, byloje ROIK: 24252604491, nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos K. S. atstovo P. S. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.