Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. P. ir E. P. ieškinį atsakovams V. D. ir A. V. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovai M. P. ir E. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę, prašo: 1) priteisti solidariai iš atsakovų A. V. ir V. D. 4 774,47 Eur skolą (kuri susideda iš 3 193,97 Eur skolos už nuomą (4 443,97 Eur - 1 250 Eur garantas), 1 365,07 Eur išlaidų už komunalines paslaugas, 141,81 Eur išlaidų antstoliui ir 73,62 Eur delspinigių); 2) priteisti ieškovams iš atsakovų 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško sprendimo įvykdymo; 3) priteisti ieškovams iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. su atsakove A. V. sudarė terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 202108, laikotarpiui nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., pagal kurią ieškovai įsipareigojo suteikti atsakovei patalpas gyvenimui, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė tinkamai ir laiku už suteiktas patalpas atsiskaityti. Pažymi, jog vos praėjus keliems mėnesiams po minėtos sutarties sudarymo pastebėjo, kad atsakovė tinkamai nebevykdė sutartinių įsipareigojimų, t. y. nebemokėjo nuomos mokesčio bei komunalinių paslaugų išlaidų.

3. Aiškina, jog 2022 m. liepos 27 d. pasitelkė antstolių pagalbą dėl dokumentų įteikimo atsakovei, tačiau atsakovė su antstoliais vengė bendrauti tiek telefonu, tiek neatsakydama į antstolio siųstus laiškus. Atkreipia dėmesį į tai, jog nuomos sutartį siekė vienašališkai nutraukti atsižvelgę į tai, jog atsakovė tinkamai nebevykdė sutartinių įsipareigojimų – neatliko nuomos mokėjimų, nedengė komunalinių paslaugų mokesčių, be kita ko, nereagavo į pranešimus, vengė bendrauti telefonu bei neatsakė į jai siųstą pretenziją, kurioje informuota apie sutarties nutraukimo ketinimą.

4. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą; pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Anot ieškovų, atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą bei į aplinkybę, jog ginčo patalpose gyveno abu atsakovai (sutuoktiniai) su savo nepilnamečiais vaikais, įsiskolinimas turi būti priteisiamas solidariai.

5. Papildomai nurodo, kad jau šios bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2022 m. gruodžio 10 d., atsakovai patys išsikėlė iš nuomoto buto, todėl sutartis laikytina nutraukta nuo jų išsikėlimo, o patirtos išlaidos skaičiuotinos (už nuomą, komunalinius mokesčius) taip pat iki jų išsikėlimo – 2022 m. gruodžio 10 d.

6. Atsakovė A. V. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu iš esmės sutinka, tačiau prašo išdėstyti priteistą sumą periodinėmis išmokomis.

7. Atsakovė nurodo, kad šiuo metu neturi galimybių sumokėti minėtos sumos, kadangi viena prižiūri ir rūpinasi dviem nepilnamečiais vaikais. Teigia, kad vaikų tėvas gyvena atskirai nuo šeimos bei neprisideda prie vaikų išlaikymo, dėl ko atsakovės visos pajamos skiriamos vaikams.

8. Atsakovas V. D. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

9. Teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2023 m. balandžio 6 d. 9.00 val.; šalims pasiūlyta iki 2023 m. kovo 30 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus/paaiškinimus (jeigu tokių būtų), tačiau iki šio sprendimo priėmimo papildomų paaiškinimų ir (ar) įrodymų teisme negauta.

Ieškinys tenkintinas.

Dėl skolos, delspinigių, nuostolių priteisimo

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškinį iš esmės pripažįsta (atsakovas taip pat jo neginčija – nepateikė savo pozicijos/nesutikimo), todėl dėl ieškinio reikalavimų surašomi sutrumpinti motyvai.

11. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovai 2021 m. rugpjūčio 20 d. su atsakove A. V. sudarė terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 202108, laikotarpiui nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., pagal kurią ieškovai įsipareigojo suteikti atsakovei patalpas gyvenimui, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė tinkamai ir laiku už suteiktas patalpas atsiskaityti. Pagal 2021 m. rugpjūčio 20 d. sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį atsakovė įsipareigojo kiekvieną mėnesį ieškovams mokėti 1 250 Eur nuomos mokestį bei išlaidas už patalpų ir bendro naudojimo patalpų eksploatavimą, elektros naudojimą, šildymą, vandenį ir kitus komunalinius patarnavimus (sutarties 3.1, 3.2 punktai). Be kita ko, nustatyta, jog pagal minėtą sutartį atsakovė ieškovams sumokėjo mėnesinio nuomos mokesčio dydžio (1 250 Eur) garantą, kuris užtikrintų, jog atsakovė, kaip nuomininkė, įvykdys visas sutarties sąlygas (sutarties 3.4 punktas). Ieškovai byloje nurodė (ir atsakovai neginčijo), kad atsakovai iš nuomoto buto išsikraustė 2022 m. gruodžio 10 d., atitinkamai nuo tada sutartis laikytina nutraukta.

12. Anot ieškovų, atsakovai liko skolingi 4 632,66 Eur skolos, kuri susideda iš 3 193,97 Eur skolos už nuomą (4 443,97 Eur - 1 250 Eur garantas), 1 365,07 Eur išlaidų už komunalines paslaugas ir 73,62 Eur delspinigių, paskaičiuotos iki nuomos sutarties nutraukimo.

13. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis).

14. Be to, teismas, pritardamas ieškovų pozicijai, pažymi, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai nagrinėjamu atveju nors nuomos sutartį sudarė/pasirašė tik atsakovė, tačiau teismas vertina, jog ši sutartis buvo sudaryta šeimos poreikiams tenkinti, todėl abudu sutuoktiniai – atsakovai, atsako solidariai.

15. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovai pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai nemokėjo (netinkamai mokėjo) nuomos mokesčio bei išlaidų už patalpų ir bendro naudojimo patalpų eksploatavimą, elektros naudojimą, šildymą, vandenį ir kitų komunalinių patarnavimų. Kaip matyti iš ieškinio ir pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovai ieškovams liko skolingi 4 632,66 Eur skolos (kuri susideda iš 3 193,97 Eur skolos už nuomą (4 443,97 Eur - 1 250 Eur garantas), 1 365,07 Eur išlaidų už komunalines paslaugas ir 73,62 Eur delspinigių). Kaip minėta, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai būtų šias sumas ginčiję ir/ar grąžinę ieškovams (CPK 12, 178 straipsniai). Priešingai, iš atsakovės pateikto atsiliepimo į ieškinį matyti, jog atsakovė sutinka su ieškinio reikalavimais (patikslintais). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis mokėti nuomos mokestį, ieškovams solidariai iš atsakovų priteistina 4 632,66 Eur skolos, kuri susideda iš 3 193,97 Eur skolos už nuomą (4 443,97 Eur - 1 250 Eur garantas), 1 365,07 Eur išlaidų už komunalines paslaugas už laikotarpį iki sutarties nutraukimo – 2022 m. gruodžio 10 d., ir 73,62 Eur delspinigių, paskaičiuotų remiantis nuomos sutarties 3.5 punkto pagrindu už ne ilgesnį kaip 180 d. laikotarpį (CK 3.109, 6.72, 6.477 straipsniai; CPK 12, 178, 185 straipsniai; sutarties 3.1-3.5 punktai).

16. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog ieškovai taip pat patyrė 141,81 Eur išlaidų (nuostolių) už antstolio suteiktas paslaugas, t. y. dokumentų įteikimą atsakovams. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žala yra asmens turto neteikimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai patyrė išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka bei į tai, jog atsakovė atsiliepime su tokiais ieškovų patirtais nuostoliais sutiko, iš atsakovų ieškovams solidariai priteistina 141,81 Eur išlaidų už antstolio suteiktas paslaugas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

17. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, ieškovams solidariai iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (4 774,47 Eur (3 193,97 Eur + 1 365,07 Eur + 141,81 Eur + 73,62 Eur)) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

18. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1 110 Eur, kurias sudaro 107 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis už ieškinio (patikslinto) reikalavimus, 53 Eur žyminio mokesčio dalis (25 proc.) nuo atsisakytų ieškinio reikalavimų (atsakovams bylos nagrinėjimo metu iš esmės patenkinus dalį pradinio ieškinio reikalavimų – išsikrausčius iš nuomotų patalpų), kuri nėra grąžinama, ir 950 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 555 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

19. Ieškovams grąžintina 159 Eur (212 Eur x 75 proc.) žyminio mokesčio dalis nuo atsisakytų ieškinio reikalavimų (dėl sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo), atsakovams bylos nagrinėjimo metu išsikrausčius iš nuomoto buto (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Ieškovams išaiškinama, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šiuo įsiteisėjusiu sprendimu.

20. Byloje iš viso patirta 73,04 Eur išlaidų, susijusių su procesiniu dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 36,52 Eur (CPK 96 straipsnis)

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

21. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Pažymėtina, kad teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle, todėl sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina maksimaliai užtikrinti, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nepažeistų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

22. Pastebėtina, kad lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtiniais atvejais. Nors sunki skolininko turtinė padėtis yra viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą. Sprendimo vykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-733-823/2016).

23. Nagrinėjamu atveju atsakovė, be kita ko, prašė teismo išdėstyti priteistą sumą nedidelėmis periodinėmis išmokomis; nurodė, kad šiuo metu neturi galimybių sumokėti minėtos sumos, kadangi viena prižiūri ir rūpinasi dviem nepilnamečiais vaikais.

24. Teismas pažymi, kad atsakovė/atsakovai nepateikė iš esmės jokių įrodymų, kad jos/jų turtinė padėtis yra itin sunki ir kad ji yra nuolatinio ilgalaikio pobūdžio (CPK 12, 178 straipsniai), taip pat įvertinus tai, jog ieškovai neišreiškė nuomonės dėl atsakovės pateikto prašymo (iš esmės su juo nesutiko), laikytina, kad mokėjimo išdėstymas nagrinėjamu atveju suteiktų nepagrįstą pranašumą atsakovei/atsakovams bei nebūtų išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, taip pat būtų iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovės prašymas dėl skolos mokėjimo išdėstymo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovų M. P. ir E. P. patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovams M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 193,97 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus 97 ct) skolos už nuomą, 1 365,07 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus 7 ct) skolos už komunalines paslaugas, 141,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą 81 ct) išlaidų už antstolio suteiktas paslaugas, 73,62 Eur (septyniasdešimt tris eurus 62 ct) delspinigių, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (4 774,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovams M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 110 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 555 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt penkis eurus).

Priteisti iš atsakovės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 36,52 Eur (trisdešimt šešis eurus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Priteisti iš atsakovo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 36,52 Eur (trisdešimt šešis eurus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Grąžinti ieškovams M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 159 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. lapkričio 22 d. mokėjimo nurodymu (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO mokėjimo užduoties kodas ZL28224).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.