Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam E. B. (E. B.) (dalyvaujančiam nuotoliniu būdu) bei jo gynėjui advokatui Janui Kučynskiui (Jan Kučynski),

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B. (E. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Gruzijoje, Gruzijos Respublikos pilietis, gruzinas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „M“, profesinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis E. B. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino pilnai, gailėjosi, pažymėjo, kad laiduotoja prašomą skirti G. M. labai gerai pažįsta, jam ji yra kaip mama, labai ją gerbia, klauso jos nuomonės, jam G. M. yra autoritetas, bendrauja dažnai apie 2-3 kartus per savaitę.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis E. B. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 5 d. apklaustas E. B. parodė, kad įtarimo esmė jam aiški, su jam pareikštu įtarimu nesutiko. Jis gyvena Lietuvoje beveik metus laiko, turi laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, jį suteikė jam 2 metams. 2023 m. gruodžio 5 d. ryte važiavo į darbą su draugo automobiliu „Opel“, numerių nežinojo, nes ne jo automobilis ir apie 09.00 val, jį sustabdė policijos pareigūnai. Paprašė pateikti dokumentus, viską pateikė. Pareigūnai pasakė, kad jo Gruzijoje išduotos teisės atrodė įtartinai, ir jo teisės senos. Jis pasakė, kad 17 metų nebuvo Gruzijoje ir turi tik tokias teises kokias turi. Šias teises gavo Gruzijoje 2002 m., Gori mieste, policijos komisariate iš pareigūno, tokia buvo tvarka. Gruzijoje teisės buvo išduotos be galiojimo termino kiek prisiminė, tuo metu Gruzijoje buvo daug permainų, bet teises gavo tuometine galiojusia tvarka. 17 metų nebuvo Gruzijoje nes dirbo Kazachstane ir Rusijoje, ten taip pat ne kartą tikrino jo vairuotojo pažymėjimą (viskas buvo gerai), paskui atvyko prieš beveik metus į Lietuvą ir niekur niekuomet jo teisės niekam neužkliuvo. Lietuvoje jį taip pat buvo prieš tai kelis kartus sustabdę policijos pareigūnai, tačiau nieko įtartino jo teisės jiems nesukėlė ir jį paleido. Jo vairuotojo pažymėjimas tikras, nepadirbtas ir, jo nuomone, galiojantis ir tinkamai išduotas. (b. l. 49-51)

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 18 d. papildomai apklaustas E. B. parodė, kad įtarimo esmė jam aiški, su jam pareikštu įtarimu sutiko pilnai. Pilnai tiki, kad jo vairuotojo pažymėjimas netikras, nes labai seniai, 2000 metais, jam kažkoks žmogus Gruzijoje padėjo gauti vairuotojo pažymėjimą. Tas žmogus buvo jo pažįstamas vardu Z. M. (Z. M.), daugiau duomenų apie jį nežinojo, nes nuo 2000 metų su šiuo nebendravo. Už tai, kad šis jam padėjo gauti vairuotojo pažymėjimą jis šiam nieko nemokėjo, jis jam draugiškai padėjo. Jis nežinojo, kad tas pažįstamas jam parūpino netikrą vairuotojo pažymėjimą. Visuomet manė, kad jo vairuotojo pažymėjimas tikras, tačiau jis gautas lengvesniu būdu, nelaikant jokių egzaminų ir panašiai. Tačiau supranta, kad jo vairuotojo pažymėjimas nebuvo tikras, kaltę pripažįsta pilnai ir nuoširdžiai dėl to gailisi. (b. l. 63-65)

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 5 d. liudytoju apklaustas A. K. (A. K.) parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2023 m. gruodžio 5 d. darbą pradėjo 06 val. 30 min., kuris truko iki 17 val. 30 min. 2023 m. gruodžio 5 d. apie 09 val. 00 min. dirbo kartu su savo kolega vyriausiuoju patruliu G. B. (G. B.), su tarnybiniu automobiliu, kurio borto numeris yra (duomenys neskelbtini), dirbant pagal iš anksto nustatytą maršrutą bei patruliuojant Justiniškių g. pastebėjo automobilį „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), patikrinus minėto automobilio valstybinius numerius per duomenų bazes, pamatė, kad šis automobilis yra išregistruotas automatiniu būdu Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nusprendė minėtą automobilį sustabdyti. Automobilis buvo sustabdytas už Rygos g. ir Justiniškių g. sankryžos autobusų sustojimo stotelėje. Sustabdžius automobilį jo kolega priėjo prie vairuotojo bei paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, paaiškėjo, kad minėtą automobilį vairavo Gruzijos pilietis E. B., gimęs (duomenys neskelbtini). Vairuotojo pažymėjimo numeris buvo „(duomenys neskelbtini)“. Tikrinant asmens pateiktą vairuotojo pažymėjimą (kuris buvo išduotas Gruzijos Respublikoje), kartu su kolega pastebėjo galimus klastojimo požymius t. y. nebuvo vandens ženklų, taip pat, kad dokumentas buvo pagamintas prieš 20 metų, tačiau nuotrauka esanti vairuotojo pažymėjime atrodė lyg būtų padaryta ką tik. Vėliau su kolega priėjo prie vairuotojo bei paklausė jo, ar šis dokumentas yra suklastotas, jis teigė, kad dokumentas yra tikras, taip pat vairuotojo paklausė, kodėl vairuotojo pažymėjimas yra seno pavyzdžio ir nepakeistas į naują, jis nurodė, kad dokumetas yra seno pavyzdžio, kadangi jis labai seniai buvo savo šalyje t. y. Gruzijoje, todėl negalėjo pasikeisti vairuotojo pažymėjimo. Kadangi su kolega įtarė, kad dokumentas galimai gali būti suklastotas, vairuotoją E. B. pristatė į Vilniaus Oro uosto Pasienio užkardą, dėl technologinio dokumento įvertinimo. Pasieniečiai įvertino dokumentą, jį patikrino per specialią įrangą, skirtą tikrinti dokumentus bei pasakė, kad pateiktas vairuotojo pažymėjimas neturi: ultravioletinio vandens ženklo atspindžio bei kitų apsaugos ženklų, dokumentas buvo visiška klastotė. Dėl vairuotojo pažymėjimo suklastojimo E. B. buvo sulaikytas Vilniaus oro uoste Pasienio užkardoje. Faktinis asmens sulaikymo laikas yra 09 val. 00 min. Sulaikymo metu specialiosios priemonės nebuvo panaudotas, kadangi sulaikomas asmuo nesipriešino. Sulaikytas asmuo apie 10 val. 00 min., buvo pristatytas į VPK OVS. (b. l. 9-11)

2023 m. gruodžio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 5 d., 09.00 val., A. K. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu G. B., Vilniuje, Justiniškių g., buvo pastebėtas „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo išregistruotas automatiniu būdu LR teritorijoje. Minėtas automobilis buvo sustabdytas, tikrinant automobilį, vairuotojas buvo Gruzijos pilietis E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), pastarasis pateikė vairuotojo Gruzijos vairuotojo pažymėjimą „(duomenys neskelbtini)“ išduotą E. B., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu. Tikrinant pateiktą vairuotojo pažymėjimą „(duomenys neskelbtini)“, išduotą Gruzijos Respublikoje, buvo pastebėti galimi klastojimo požymiai. Bendraujant su asmeniu, asmuo nepripažino, kad dokumentas netikras. Vairuotojas E. B. dėl galimai suklastoto dokumento pateikimo buvo pristatytas į Vilniaus oro uosto Pasienio užkardą, dėl technologinio dokumento įvertinimo. Paaiškėjo, kad pateiktas vairuotojo pažymėjimas neturi: ultravioletinio vandens ženklu atspindžio, kitų apsaugos ženklų, dokumentas buvo visiška klastotė. (b. l. 7)

2023 m. gruodžio 15 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-3422363-23, nustatyta, kad: 1. Pateiktas tirti Gruzijos vairuotojo pažymėjimo Nr. „(duomenys neskelbtini)“, išduoto E. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) vardu, blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras. Gruzijos vairuotojo pažymėjimo Nr. „(duomenys neskelbtini)“, išduoto E. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) vardu, blankas yra atspausdintas spalviniu rašaliniu spausdinimo įrenginiu ištisai, nėra UV apsaugos. 2. Pateiktame tirti Gruzijos vairuotojo pažymėjimo Nr. „(duomenys neskelbtini)“, išduoto E. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) vardu, blanke pirminio turinio rekvizitų pakeitimų požymių (taisymų, prirašymų, mechaninio įrašų šalinimo ir kitų pakeitimų požymių) nėra. (b. l. 21-22)

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus BPK 20 straipsnyje numatyta tvarka, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog kaltinamasis E. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo kaltę patvirtina jo paties teisme bei ikiteisminiame tyrime duoti parodymai – kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: liudytojo apklausos protokolas (b. l. 9-11), tarnybinis pranešimas (b. l. 7), specialisto išvada (b. l. 21-22). E. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, nes jis nuo tiksliai nenustatyto laiko, būdamas Lietuvos Respublikoje, laikė ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą – Gruzijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. „(duomenys neskelbtini)“, išduotą jo vardu ir šį žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą pateikė kelių policijos pareigūnams patikrinimo metu 2023 m. gruodžio 5 d. 09.00 val., Vilniuje, ties Justiniškių g. ir Rygos g. sankryža.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas galimos laiduotojos G. M. prašymas perduoti kaltinamąjį E. B. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Prokurorė prašymui dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo. Prašė skirti 1 metų laidavimo terminą be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl E. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamasis padarė BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 4 dalį priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis administracine tvarka nebaustas, neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, dirba. E. B. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės. Jis savo elgesį vertina neigiamai, jo padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, jis nėra sistemingas įstatymų pažeidėjas, klausimo dėl žalos atlyginimo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad E. B. padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).

G. M. yra kaltinamojo draugė, teisiamojo posėdžio metu teigė, kad kaltinamąjį pažįsta apie 10 metų, pabrėžė, kad kaltinamasis jos klauso, pažymėjo, kad ji tiki kaltinamojo padorumu, yra nusiteikusi jį prižiūrėti, bendrauja su kaltinamuoju dažnai, apie 2-3 kartus per savaitę, mano, kad galės daryti teigiamą įtaką.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Teismas, vadovaudamasis BK 40 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdamas į laiduotojos asmenines savybes (neteista, nebausta administracine tvarka, palaiko glaudžius ryšius) bei jos turtinę padėtį (yra pensininkė), sprendžia atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. Kiti klausimai

E. B. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka, laikinai sulaikytas buvo nuo 2023 m. gruodžio 5 d., 09.00 val. (b. l. 35-36) iki 2023 m. gruodžio 5 d., 15.26 val., todėl šis laikotarpis įskaitomas į bausmę (b. l. 37).

Kaltinamajam E. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 55-56) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 52-54) – paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinamos.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nutartimi perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje buvo nutarta kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl gynėjo parinkimo kaltinamajam E. B. BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nemoka proceso kalbos, todėl kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas. Taigi šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami, vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiu atveju gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteistinos. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (gauna nedideles pajamas, neturi turto Lietuvoje) teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl šios išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos.

Siekiant taisomai veikti kaltinamąjį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant artimą minimaliam – 10 MGL (500 Eur), įpareigojant sumokėti šią įmoką per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – Gruzijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinamas, o CD diskas su pareigūnų kūno kamerų įrašais paliekamas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

E. B. (E. B.) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos G. M. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti E. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 BBND (MGL) (500 Eur) (penkių šimtų eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. gruodžio 5 d. 9:00 valandos iki 2023 m. gruodžio 5 d. 15:26 valandos (1 para) praleistą laiką vieną sulaikymo parą prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai.

Išaiškinti E. B., kad įmoka (400 (keturi šimtai) eurų) turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT14 4040 0636 1000 0390, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu.

E. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Gruzijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. „(duomenys neskelbtini)“, išduotą E. B. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, o CD diską su pareigūnų kūno kamerų įrašais palikti saugoti byloje.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų advokatui apmokėti.

Išaiškinti E. B.: jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o tais atvejais, kai asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti G. M., kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.