Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-8674-925/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-10-11
Bylos Nr.: e2-8674-925/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-04305-2023-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jorūnė Pukinskienė
Ieškovas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus

Kategorijos

2.6.4Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)
2.6.10.5.2.16Žalos atlyginimas asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju
2.6.39.2.6.1Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-8674-925/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04305-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.5.2.16; 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė,sekretoriaujant Aniutai Vasilevskai,dalyvaujant ieškovo atstovėms E. A. ir J. R.,atsakovės atstovėms I. K. ir J. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom platformą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau - AB) „Lietuvos draudimas“ dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (toliau – ir ieškovas) pareikštu ieškiniu prašo teismo priteisti ieškovui iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ (toliau - atsakovė) 3 509,80 Eur padarytos žalos atlyginimo išmokėjus D. J. ir V. J. ligos išmokas laikotarpiu nuo 2019-10-16 iki 2019-11-08 (D. J.) ir laikotarpiu nuo 2019-10-16 (kaip nurodė ieškovės atstovė teismo posėdžio metu, ieškinyje nurodyta išmokos V. J. skaičiavimo pradžios data 2019-10-18 yra rašymo apsirikimo klaida) iki 2019-11-29 (V. J.).

2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad apdraustieji D. J. ir V. J., VSDFV Panevėžio skyriui pateikdami prašymus skirti ligos išmoką, nurodė, kad laikinai nedarbingais tapo nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą metu, 2019-10-16, apie 7.55 val., Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) esančiu pastatu. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius 2019-11-11 raštu Nr. 40-S-27979-(1.19E) ieškovę informavo, kad E. P., vairuodamas automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus atstumo bei važiavimo greičio nuo priekyje jo važiavusio kito automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. J. ir atsitrenkė į galinę automobilio VW GOLF dalį. Eismo įvykio metu nukentėjo VW GOLF keleivė D. J. E. P., pažeidusiam kelių eismo taisykles, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. E. P., vairavo automobilį AUDI A,6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytojo civilinė atsakomybė pagal Įstatymą buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ (draudimo liudijimas AED 0692564, draudimo sutartis 546798704/01).

3. Ligos išmokos mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ligos ir motinystės socialiniam draudimui skirtų lėšų. VSDFV Panevėžio skyrius, apdraustiesiems D. J. ir V. J. apskaičiavęs ir išmokėjęs ligos išmokas, patyrė 3 059,80 Eur žalą. Ieškovas, vadovaudamasis draudiminio įvykio metu galiojusiais teisės aktais, dėl trečiojo asmens kaltės išmokėjęs socialinio draudimo išmokas, įgijo reikalavimo teisę į žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo kompaniją, todėl su pretenzijomis kreipėsi į atsakovę dėl Fondo biudžetui padarytos žalos, susidariusios D. J. ir V. J. apskaičiavus ir išmokėjus ligos išmokas už laikinojo nedarbingumo laikotarpius, atitinkamai nuo 2019-10-16 iki 2019-11-08 ir nuo 2019-10-16 iki 2019-11-29, atlyginimo. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ informavo, kad neturi pagrindo kompensuoti žalos Fondo biudžetui atlyginimą dėl išmokėtų ligos išmokų, nes Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus rašte nurodyta, kad VTMT specialisto išvadose Nr. G1508/2019(04) ir G1509/2019(04) V. J. ir D. J. sužalojimų nenustatyta.

4. Ieškovas pažymėjo, kad sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, 4 punktas numato, kad sveikatos sutrikdymo masto nustatymo ekspertizė atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka. VSDFV Panevėžio skyriaus nuomone, pagal minėtą nuostatą tokios ekspertizės išvados negali būti laikomos įrodymu, paneigiančiu nedarbingumo pažymėjimuose nurodytas aplinkybes apie asmens nedarbingumo priežastį, nes minėta ekspertizė atliekama siekiant nustatyti, ar sveikatos sutrikdymas suponuoja pagrindą iškelti baudžiamąją bylą. Pažymėtina, jog Specialisto išvadose Nr. G1509/2019(04) ir G1508/2019(04) nėra duomenų, paneigiančių D. J. ir V. J. medicininiuose dokumentuose nurodytus duomenis apie jų nedarbingumo priežastis ir laikotarpį, tai nebuvo minėto tyrimo tikslas bei objektas. Taigi, VSDFV Panevėžio skyrius laiko, jog ieškovo pateikti įrodymai – D. J. ir V. J. nedarbingumo pažymėjimai, jų medicininių dokumentų kopijos, visiškai patvirtina, jog D. J. nedarbingumo priežastimi laikotarpiu nuo 2019-10-16 iki 2019-11-08 ir V. J. nedarbingumo priežastimi laikotarpiu nuo 2019-10-16 iki 2019-11-29 buvo Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, eismo įvykio metu patirti sužalojimai. D. J. bei V. J. laikinojo nedarbingumo laikotarpiais nuo 2019-10-16 iki 2019-11-08 ir nuo 2019-10-18 iki 2019-11-29 išduotuose nedarbingumo pažymėjimuose nedarbingumo priežastis nurodyta „Nelaimingas atsitikimas darbe, kelyje į (iš) darbo“ ir nedarbingumo priežastis nesikeitė visą nedarbingumo laikotarpį. Be to, faktą, kad tiek D. J., tiek V. J. buvo sužaloti pakeliui į darbą metu patvirtina jų darboviečių VSDFV Panevėžio skyriui užpildyti ir pateikti nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą aktai (2019-11-05 Nr. 32-32, 2019-10-21 Nr. 1) bei prie jų pridėti nukentėjusiųjų asmenų paaiškinimai. Siekdamas išsiaiškinti, ar D. J. ir V. J. nedarbingumo pažymėjimai išduoti pagrįstai, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų VSDFV Panevėžio skyrius 2020-05-25 raštu Nr. DV_S-17019 kreipėsi į nedarbingumo pažymėjimus išdavusią gydymo įstaigą. 2020-05-29 gautuose Viešosios įstaigos Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro raštuose Nr. 1.16-186 ir 1.16-187 nurodyta, kad tiek D. J., tiek V. J. buvo nedarbingi ir gydėsi dėl 2019-10-16 patirtos traumos pakeliui į darbą pasekmių.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovės ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Laikė, kad tiek D. J., tiek V. J. medicininiuose dokumentuose esantys duomenys patvirtina, kad jų laikinasis nedarbingumas yra tiesiogiai susijęs su 2019-10-16 eismo įvykio metu patirtais sužalojimais. Taip pat nurodė, jog ieškovas nėra praleidęs termino ieškiniui pareikšti, nes nagrinėjamu atveju taikytinas ne vienerių, kaip nurodė atsakovė, bet trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo atsakovės atsakymo į galutinę 2020-06-18 ieškovo pretenziją, t. y. nuo 2020-07-01. Nagrinėjamu atveju prašė vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. A2-769-798/2013 priimta nutartimi, kurioje išaiškinta, jog valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai yra specifiniai draudimo teisinių santykių dalyviai, kurie nėra susiję sutartiniais santykiais su apdraustais socialiniu draudimu asmenimis. Valstybinio socialinio draudimo išmoką išmokėjęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius nėra draudimo teisinių santykių dalyvis, jis teisę reikalauti išmokėtų socialinio draudimo išmokų įgyja tuomet, kai išmoka atitinkamą išmoką; iki išmokėjimo momento jis teisiniame santykyje su atsakingu už žalą asmeniu jokių teisiniu pagrindu nedalyvauja, todėl šiuo atveju nėra asmenų pasikeitimo prievolėje: nukentėjęs asmuo neturi savarankiškos teisės reikalauti, kad dėl eismo įvykio kalto asmens draudikas išmokėtų jam ligos pašalpą už nedarbingumo laikotarpį. Tokią teisę, remiantis Civilinio kodekso 6.290 straipsnio 3 dalimi, turi tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius ir aptariama teisės norma tiesiogiai numato, kad šią teisę šis subjektas įgyja tik po to, kai išmoka atitinkamas išmokas. Taigi ieškovas laiko, jog šiuo atveju ieškovo reikalavimui dėl išmokėtų draudimo išmokų priteisimo pareikšti turi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Atsiliepimas

6. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė su ieškiniu nesutinkanti, prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti yra CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto vienerių metų ieškinio senaties termino praleidimas, nes ieškovas apie tai, kad draudikas atsisako mokėti draudimo išmokas sužinojo atitinkamai 2020 m. gegužės 8 d. ir 2020 m. vasario 12 d. Dėl to atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį. Be to, atsakovė nurodė, kad ieškovo reikalavimas atlyginti žalą kildinamas iš ligos išmokų už nedarbingumo laikotarpius išmokėjimo, tuo tarpu, atsakovės teigimu, V. J. ir D. J. nedarbingumo laikotarpiai akivaizdžiai nesusiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu, o ieškovas visiškai nepagrįstai reikalauja iš atsakovės žalos atlyginimo. Atsakovės vertinimu, tarp transporto priemonės valdytojo neteisėtų veiksmų ir ieškovo prašomos išmokėti žalos nėra priežastinio ryšio, nes ligos išmokos, mokėtos nukentėjusiesiems, nėra eismo įvykio pasekmės. Atsakovė pranešimuose apie žalos atlyginimą ieškovui nurodė, kad atsisako kompensuoti žalą už išmokėtas ligos išmokas, kadangi nustatyta, kad nukentėjusiųjų gydymas buvo nesusijęs su eismo įvykio padariniais. Iš ieškovės pateiktų nukentėjusiųjų dokumentų patikrinimo pažymų matyti, jog jokie trauminiai pakitimai nebuvo konstatuoti. Atkreipė dėmesį, kad sveikatos sužalojimo faktas turi būti pagrįstas ne tik eismo įvykio dalyvių subjektyviu įsitikinimu, bet ir objektyviais įrodymais. Atsakovės įsitikinimu, šiuo atveju objektyvių duomenų, kurie leistų konstatuoti sveikatos sutrikdymų faktą ir jų mastą, kurie būtų pasekmė eismo įvykio, nėra. Pažymėjo, jog civilinės atsakomybės sąlygų asmens sveikatos sužalojimo situacijose egzistavimas negali būti grindžiamas iš esmės tik nukentėjusio asmens subjektyviais skundais, kurių nebūtų galima patikrinti objektyviais medicininiais tyrimais. Priešingas aiškinimas iškreiptų nukentėjusio ir už žalą galimai atsakingo asmens interesų pusiausvyrą, sudarytų prielaidas nukentėjusiam asmeniui piktnaudžiausi savo padėtimi, o kitai pusei apribotų galimybę gintis nuo galimai nesąžiningų ir (ar) neproporcingų reikalavimų. Aktualioje teismų praktikoje nurodoma, kad socialinio draudimo įstaigų reikalavimai dėl išmokėtų socialinio draudimo išmokų grąžinimo gali būti tenkinami tik nustačius, jog nukentėjusio asmens netekto darbingumo bei laikinojo nedarbingumo laikotarpiai, kurių pagrindu ieškovas apskaičiavo ir išmokėjo netekto darbingumo kompensaciją už numatytus laikotarpius – autoįvykio metu patirtų traumų pasekmės.

7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės prašė ieškinį atmesti remiantis atsiliepime į ieškinį išdėstytais pagrindais ir motyvais, taip pat atsižvelgiant į teismo medicinos ekspertizės akto išvadas. Be to, nurodė, kad sprendžiant dėl ginčo teisiniams santykiams taikytino ieškinio senaties termino turėtų būti vadovaujamsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2014, ir nagrinėjamu atveju turi būti taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Žemesnės instancijos teismas

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. spalio 16 d., apie 7.55 val., Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) esančiu pastatu, įvyko eismo įvykis (toliau – ir eismo įvykis), kurio metu E. P., vairuodamas automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinkdamas saugaus atstumo bei važiavimo greičio, atsitrenkė į galinę automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį. Eismo įvykio metu nukentėjo VW GOFL vairuotojas V. J. ir keleivė D. J. (toliau – ir nukentėjusieji). Nukentėjusieji dėl nusiskundimų greitosios medicinos pagalbos automobiliu išvežti į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubios pagalbos skyrių. Po atliktų apžiūrų asmenys išleisti gydytis į namus.

9. V. J. buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, pagal kuriuos laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. ieškovas apskaičiavo ir išmokėjo 2 290,91 Eur ligos išmoką. D. J. buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, pagal kuriuos laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2019 m. lapkričio 8 d. ieškovas apskaičiavo ir išmokėjo 1218,89 Eur ligos išmoką. Ieškovo teigimu, nurodytais laikotarpiais D. J., tiek V. J. buvo nedarbingi ir gydėsi dėl 2019-10-16 eismo įvykio metu patirtų traumų pakeliui į darbą pasekmių.

10. Kaip nustatyta, ieškovas (socialinio draudimo įstaiga) nukentėjusiajai D. J. išmokėjo 1 218,89 Eur ligos išmoką, o nukentėjusiajam V. J. – 2 290,91 Eur ligos išmoką. Eismo įvykio, kurio metu nukentėjo D. J. ir V. J., kaltininku pripažintas E. P., kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudusi atsakovė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas, išmokėjęs nukentėjusiesiems socialinio draudimo išmokas (ligos išmokas), įgijo subrogacinį reikalavimą į žalą padariusio asmens draudiką, o šio nesant – į žalą padariusį asmenį (CK 6.290 straipsnio 3 dalis, TPVCAPD įstatymo 19 straipsnio 10 dalis). Kadangi E. P. eismo įvykio metu buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę, ieškovas su pretenzijoms kreipėsi į atsakovę reikalaudamas sumokėti išmokėtų ligos išmokų dydžio sumą.

11. Nustatyta, kad atsakovė 2020-02-12 ir 2020-05-08 atsisakė kompensuoti žalą už V. J. ir D. J. išmokėtas ligos išmokas ieškovo nurodytais laikotarpiais; taip pat atsakovė, atsakydama į 2020-06-18 ieškovo pateiktą pakartotinę pretenziją, 2020-06-28 raštu informavo ieškovą, kad atsakovės sprendimas nekompensuoti už V. J. ir D. J. išmokėtas ligos išmokas nesikeičia. Atsakovė atsakymuose ieškovui nurodė, kad tokius sprendimus priėmė remdamasi Vyriausiojo policijos komisariato pateikta pažyma Nr. 07-19-9510965, kurioje nurodoma, kad tiek V. J., tiek D. J. eismo įvykio metu nenukentėjo, taip pat atsižvelgusi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadas Nr.G1508/2019(04); G1509/2019(04), kuriose nurodyta, jog D. J. ir V. J. sužalojimų nenustatyta, bei įvertinusi ieškovo pateiktus ir iš gydymo įstaigų gautus medicininius dokumentus, iš kurių nenustatyta priežastinio ryšio tarp 2019-10-16 eismo įvykio ir V. J. bei D. J. nedarbingumo.

Dėl ieškinio senaties termino reikalavimams, kuriuos valstybinio socialinio draudimo įstaiga reiškia civilinės atsakomybės draudikui

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012 pakeitė iki tol buvusią teismų praktiką, pagal kurią teisiniai santykiai, susiklostantys socialinio draudimo įstaigoms pareiškiant subrogacinius reikalavimus žalą padariusio asmens draudikui, buvo vertinami kaip deliktiniai, ir išaiškino, kad tais atvejais, kai socialinio draudimo įstaiga žalą patyrusiam asmeniui išmoka socialinio draudimo išmokas, draudimo sutarties pagrindu atsiradusi žalą padariusio asmens draudiko prievolė išmokėti draudimo išmokas atlyginant žalą nukentėjusiam asmeniui nepasibaigia, tik pasikeičia prievolės šalis: socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas toje pačioje draudimo sutarties pagrindu kilusioje prievolėje. Dėl to kai socialinio draudimo įstaiga išmoka žalą patyrusiam asmeniui socialines draudimo išmokas ir pareiškia reikalavimą jas grąžinti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp socialinio draudimo įstaigos, draudiko ir žalą padariusio asmens susiklosto trišaliai draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties nuostatos ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovo pareikštam reikalavimui, be kitų draudimo teisinius santykius reglamentuojančių nuostatų, taikytinas ir CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad ieškovas, siekdamas, kad nuo jo reikalavimo dėl draudimo išmokos priteisimo atsakovas negalėtų gintis ieškinio senatimi (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), turi pareikšti ieškinį teismui per vienerių metų ieškinio senaties terminą.

13. Dėl socialinio draudimo įstaigos, sumokėjusios žalą patyrusiam asmeniui draudimo išmokas, teisės pareikšti reikalavimą žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui jas grąžinti įgyvendinimo termino kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką išplėstinės ir trijų teisėjų kolegijų lygmeniu, yra išaiškinęs, kad socialinio draudimo įstaigai, išmokėjusiai žalą patyrusiam asmeniui draudimo išmokas, atsiranda teisė vietoj jo reikalauti atlyginti žalą iš šią padariusio asmens draudiko, o jo nesant, – iš žalą padariusio asmens (CK 6.290 straipsnio 3 dalis, TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalis). CK 6.290 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad socialinio draudimo įstaiga, pareikšdama reikalavimą atlyginti žalą šią padariusiam asmeniui, įgyvendina regreso teisę, kuri, atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių prigimtį ir esmę, aiškintina plačiąja prasme, t. y. kaip subrogacinio reikalavimo pateikimas, kai kreditorius įstatymo pagrindu perima pradinio kreditoriaus (nukentėjusio) teises ir pareigas tiek žalos atlyginimo prievolėje, tiek ir draudimo santykiuose. Taigi, kai socialinio draudimo įstaiga žalą patyrusiam asmeniui išmoka socialinio draudimo išmokas, draudimo sutarties pagrindu atsiradusi žalą padariusio asmens draudiko prievolė išmokėti draudimo išmokas, atlyginant žalą nukentėjusiam asmeniui, nepasibaigia, tik pasikeičia prievolės šalis: socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas toje pačioje draudimo sutarties pagrindu kilusioje prievolėje. Tai reiškia, kad socialinio draudimo įstaiga, perėmusi nukentėjusiojo teises ir pareigas (išmokėjusi socialinio draudimo išmokas) ir pareikšdama žalą padariusio asmens draudikui reikalavimą šias išmokas grąžinti, tampa draudimo teisinio santykio dalyviu. Taigi tais atvejais, kai socialinio draudimo įstaiga išmoka žalą patyrusiam asmeniui socialines draudimo išmokas ir pareiškia reikalavimą jas grąžinti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp socialinio draudimo įstaigos, draudiko ir žalą padariusio asmens susiklosto trišaliai draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties nuostatos ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012; 2013 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013; 2014 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2014; 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-687/2015; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-536-248/2016).

14. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą aktualią kasacinio teismo praktiką, teismas sutinka su atsakovės argumentais dėl vienerių metų senaties termino taikymo – CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių, kokie susiklostė ir nagrinėjamoje byloje, atsirandantiems reikalavimams. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad draudžiamojo įvykio atsitikimas savaime nereiškia žalą padariusio asmens draudiko pareigos atlyginti padarytą žalą. Reikalavimo teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimo procedūrą reglamentuoja teisės aktai, kurių nukentėjęs asmuo turi laikytis, siekdamas, kad jo reikalavimas būtų patenkintas. Teisė į draudimo išmokos sumokėjimą įgyvendinama per TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytus terminus pateikiant pretenziją draudikui, kurios tikslas – pareikalauti, kad draudikas įvykdytų jam iš draudimo sutarties kylančią prievolę. Draudikui atsisakius tenkinti pretenzijoje pareikštą reikalavimą, pretenziją pareiškusiam asmeniui atsiranda pagrindas spręsti, kad jo teisė į žalos atlyginimą yra pažeista. Nuo šio momento prasideda CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino eiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013).

15. Byloje nustatyta, draudžiamasis eismo įvykis, kurio metu nukentėjo D. J. ir V. J., įvyko 2019-10-16. Ieškovas su pretenzijomis atsakovei dėl žalos už V. J. ir D. J. išmokėtas ligos išmokas kompensavimo kreipėsi kelis kartus; pakartotinė ieškovo pretenzija atsakovei pateikta 2020-06-18, į kurią atsakovė atsakė 2020-06-28 raštu, kurį ieškovas nurodė gavęs 2020-07-01. Taigi būtent nuo 2020-07-01, t. y. datos, kada ieškovas patvirtino iš atsakovės gavęs atsakymą dėl atsakovės atsisakymo patenkinti 2020-06-18 ieškovo pretenzijoje pareikštą reikalavimą, skaičiuojamas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškinį teisme ieškovas pareiškė 2023 m. kovo 24 d., t. y. praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą (terminas baigėsi 2021 m. liepos 1 d.), o tai, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nagrinėjamu atveju prašo taikyti ieškinio senatį, vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi ir 1.131 straipsnio 1 dalimi, sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti.

16. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/218).

17. Šioje byloje atsakovei nuo pareikšto ieškinio ginantis, be kita ko, ir ieškinio senatimi, ieškovas nelaikė, jog yra paleidęs ieškinio senaties terminą, taip pat nurodė, kad apie atsakovės atsisakymą atlyginti žalą (kompensuoti ieškovo išmokėtas ligos išmokas) ieškovui tapo žinoma dar 2020-07-01 iš atsakovės pateikto atsakymo į ieškovo pateiktą 2020-06-18 pakartotinę pretenziją, tačiau ieškovas jokių priežasčių, kodėl į teismą su ieškiniu kreipėsi tik praėjus beveik trejiems nuo minėto atsakymo gavimo, nenurodė. Taigi iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovui apie pažeistą teisę (atsakovės atsisakymą atlyginti žalą) tapo žinoma dar 2020-07-01, tačiau ieškovas, kuris tarp savo darbuotojų turi ir profesionalių teisininkų ir kuriam atsakovės 2020-07-01 pateikto atsakymo į ieškovo pretenziją turinys turėjo būti ir akivaizdu, jog buvo aiškus (atsisakyta kompensuoti už V. J. ir D. J. išmokėtas ligos išmokas), nenurodė jokių priežasčių, kurios pateisintų tokį ieškovo ilgą delsimą kreiptis į teismą ir jam būtų trukdžiusios laiku (per vienerius metus nuo atsakymo į pakartotinę pretenziją gavimo) pareikšti ieškinį. Taigi, įvertinęs bylos duomenis, teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurias būtų galima vertinti kaip priežastis, sudarančias pagrindą praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti. Nenustačius pagrindo ieškovo praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimui, ieškinys dėl ieškinio senaties termino praleidimo atmestinas.

Dėl ieškinio reikalavimo (ne)pagrįstumo

18. Nepaisant to, kad nustatytas savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti – ieškinio senaties termino praleidimas, teismas papildomai pasisako dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

19. Iš bylos duomenų nustatyta, kad D. J. nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2019 m. lapkričio 8 d. ir V. J. nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Už nurodytus laikotarpius ieškovas paskyrė ir išmokėjo D. J. 1218,89 Eur dydžio ligos išmoką, V. J. – 2290,91 Eur dydžio ligos išmoką. Gavusi ieškovo pretenzijas dėl nurodytų sumų kompensavimo, atsakovė informavo ieškovą, kad nekompensuos išmokų už nurodytus laikotarpius, nes laikė, jog paminėti laikotarpiai nėra susiję su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu, t. y. atsakovė neigia, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovo išmokėtų ligos išmokų ir E. P. (eismo įvykio kaltininko) neteisėtų veiksmų (CK 6.247 straipsniai).

20. Atsakovės, kaip draudikės, prievolė išmokėti draudimo išmoką dėl žalos, padarytos už žalą atsakingo asmens, atsiranda draudimo sutarties pagrindu, tačiau jos apimtis, kaip ne kartą pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, yra tokia, kokia už žalą yra atsakingas žalą padaręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-684/2016, 44 punktas). Tai, kad šiuo atveju regreso teisę į atsakovę siekia įgyvendinti socialinio draudimo įstaiga, nereiškia, jog ieškovas yra atleistas nuo įrodinėjimo naštos pagrįsti, kad egzistuoja visos būtinosios už žalą atsakingo asmens civilinės atsakomybės sąlygos, įskaitant priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Faktines aplinkybes, kad D. J. ir V. J. nedarbingumą nurodytais laikotarpiais lėmė eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymas, ieškovas įrodinėjo D. J. ir V. J. išduotais nedarbingumo pažymėjimais, medicinos dokumentų išrašų duomenimis, ieškovo 2023 m kovo 11 d. ir 2023 m. kovo 15 d. D. J. ir V. J. medicinos dokumentų patikrinimo pažymomis Nr. VPA_P6-302 ir Nr. VPA_P5-285.

21. Nustatyta, kad VSDFV Panevėžio skyrius atliko D. J. išsamų medicininių dokumentų patikrinimą, 2023-03-15 surašė pažymą Nr. (9.11) VPA_P6-302, kurioje nustatyta, jog pagal įrašus ESPBI sistemoje ir asmens sveikatos istorijoje D. J. 2019-10-16 08 val. 22 min. GMP brigados buvo atvežta į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės skubios pagalbos skyrių dėl autoįvykyje patirtų sužalojimų. Konsultuota chirurgo, pagal įrašus vargina kaklo ir sprando skausmas, nukentėjo 2019-10-16 autoįvykio metu pakeliui į darbą kaip keleivė. Alkotesterio parodymai - 0 prom. Atliktų galvos ir stuburo (kaklas, krūtinė, juosmeninė sr.) KT išvada – trauminių pakitimų nematyti. Nustatytos diagnozės: kaklo dalių sąnarių raiščių patempimas ir galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas (S13.6, S 00.0 kodai pagal TLK-10-AM). Paskirtas medikamentinis gydymas. Pripažinta laikinai nedarbinga ir išduotas nedarbingumo pažymėjimas laikotarpiui nuo 2019-10-16 iki 2019-10-18. Nurodyta nedarbingumo priežastis – 2019-10-16 įvykęs nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą (S13.6 diagnozės kodas pagal TLK-10-AM). Paaiškintas režimas ir dėl tolimesnio ambulatorinio gydymo nukreipta šeimos gydytojo kontrolei. Nepraėjus kaklo skausmui, 2019-10-18 kreipėsi į šeimos gydytoją. Pagal įrašus “prieš 2 dienas trauma autoįvykio metu, sutrenkė galvą, patempė kaklą, buvo priėmimo skyriuje”. Nustatytos diagnozės: kaklo dalių sąnarių raiščių patempimas ir galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas (S13.6, S 00.0 kodai pagal TLK-10-AM). Tęsiamas paskirtas medikamentinis gydymas. Pripažinta laikinai nedarbinga dėl patirtos traumos autoįvykio metu 2019-10-16 pasekmių. Su elgesio taisyklėmis laikinojo nedarbingumo metu supažindinta pasirašytinai. Pratęstas nedarbingumo pažymėjimas laikotarpiui nuo 2019-10-19 iki 2019-10-31, nurodant nedarbingumo priežastį – 2019-10-16 įvykęs nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą (S00.0 diagnozės kodas pagal TLK-10-AM). 2019-10-31 apsilankymo metu sveikatos būklė ta pati: dar svaigsta galva, maudžia kaklą, pagal reikalą vartoja vaistus nuo skausmo. Tęsiamas paskirtas medikamentinis gydymas. Pripažinta laikinai nedarbinga ir pratęstas nedarbingumo pažymėjimas laikotarpiui nuo 2019-11-01 iki 2019-11-08, nurodant nedarbingumo priežastį – 2019-10-16 įvykęs nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą (S13.6 diagnozės kodas pagal TLK-10-AM). Pagal 2019-11-08 įrašus sveikatos būklė gerėjanti, sprando skausmas ir galvos svaigimas sumažėjo, nedarbingumo pažymėjimas užbaigtas.

22. Nustatyta, kad VSDFV Panevėžio skyriui patikrinus V. J. įrašus ESPBI sistemoje ir asmens sveikatos istorijoje, surašyta 2023-03-11 pažyma Nr. VPA_P5-285, kurioje nustatyta, jog V. J. 2019-10-16 08 val. 18 min. GMP brigados atvežtas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės skubios pagalbos skyrių dėl autoįvykyje patirtų sužalojimų. Konsultuotas chirurgo, pagal įrašus atvežtas GMP iš autoįvykio, skundžiasi krūtinės ir juosmeninės stuburo dalies skausmu. Alkotesterio parodymai - 0 prom. Atliktų rentgenogramų (krūtinės ląsta ir stuburas) bei stuburo KT (kaklas, krūtinė, juosmeninė sr.) išvados: slankstelių lūžių ir trauminių pakitimų nematyti. Nustatytos diagnozės: krūtinės ir stuburo juosmeninės dalies (Th4-L3) sumušimas (T00.8 kodai pagal TLK-10-AM). Paskirtas medikamentinis gydymas, tausojantis režimas. Pripažintas laikinai nedarbingu ir išduotas nedarbingumo pažymėjimas laikotarpiui nuo 2019-10-16 iki 2019-10-18. Nurodyta nedarbingumo priežastis – 2019-10-16 įvykęs nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą (T00.8 diagnozės kodas pagal TLK-10-AM). Dėl tolimesnio ambulatorinio gydymo nukreiptas šeimos gydytojo kontrolei. Nepraėjus krūtinės ir juosmens skausmui, 2019-10-18 kreipėsi į šeimos gydytoją. Pagal įrašus “prieš 2 dienas pateko į autoįvykį, sutrenkė nugarą, stuburą. Buvo priėmimo skyriuje. Lūžių nėra. Skauda krūtinę kvėpuojant, nugarą”. Nustatyta diagnozė: krūtinės ląstos dalių paviršiniai sužalojimai (S20.88 kodai pagal TLK-10-AM). Tęsiamas paskirtas medikamentinis gydymas, tausojantis režimas. Pripažintas laikinai nedarbingu dėl patirtos traumos autoįvykio metu 2019-10-16 pasekmių. Su elgesio taisyklėmis laikinojo nedarbingumo metu supažindintas pasirašytinai. Pratęstas nedarbingumo pažymėjimas laikotarpiui nuo 2019-10-19 iki 2019-10-31, nurodant nedarbingumo priežastį – 2019-10-16 įvykęs nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą (S20.88 diagnozės kodas pagal TLK-10-AM). 2019-10-31 apsilankymo metu dar skundžiasi krūtinės ir nugaros skausmu, skausmas juntamas pajudėjus ir giliai įkvėpus, jaučia sunkumą krūtinės srityje. Nukreiptas pakartotinei krūtinės ląstos rentgenogramai, išvada – be pakitimų. Tęsiamas paskirtas medikamentinis gydymas, tausojantis režimas. Pagal 2019-11-08 ir 2019-11-15 įrašus dar skauda nugarą, ypač judant, lenkiantis, negali ilgai sėdėti, geria vaistus nuo skausmo, objektyviai judesiai riboti. Tęsiamas paskirtas medikamentinis gydymas, tausojantis režimas. Pagal 2019-11-22 šeimos gydytojos įrašus V. J. jaučiasi šiek tiek geriau, skausmas nugaros srityje mažėjantis, stiprėja ilgiau sėdint, keičiant padėtį. Vaistus nuo skausmo geria. Tęsiamas paskirtas medikamentinis gydymas, tausojantis režimas. Laikotarpiu nuo 2019-11-01 iki 2019-11-29 pripažintas laikinai nedarbingu ir už šį laikotarpį išduoti nedarbingumo pažymėjimai, nurodant nedarbingumo priežastį – 2019-10-16 įvykęs nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą (S20.88 diagnozės kodas pagal TLK-10-AM). 2019-11-29 įrašuose matyti, kad nugaros skausmas mažėjantis, judesiai mažiau skausmingi, vaistų reikia mažiau, sveikatos būklei šiek tiek pagerėjus nedarbingumo pažymėjimas užbaigtas.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, teismams nustatant nedarbingumo laikotarpį dėl patirto sveikatos sužalojimo eismo įvykio metu, nėra pagrindo vadovautis vien tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotais nedarbingumo pažymėjimais. Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010).

24. Iš bylos duomenų matyti, kad tai, ar D. J. ir V. J. iš karto po eismo įvykio atvežus juos GMP į priėmimo skyrių ir toliau tęsiant gydymą ambulatoriškai medicininiuose dokumentuose nurodytos diagnozės - kaklo dalių sąnarių raiščių patempimas ir galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas (D. J.) bei krūtinės ir stuburo juosmeninės dalies sumušimas (V. J.) - yra susijusios su D. J. ir V. J. 2019-10-16 eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, buvo analizuota administracinio nusižengimo byloje ROIK: 19107562258, kurioje buvo paskirtas tyrimas, atliktas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus teismo medicinos eksperto. Specialisto 2019 m. spalio 30 d. išvadose Nr. 1508/2019(04) ir Nr. 1509/2019(04) konstatuota, kad:

24.1. V. J. kūne sužalojimų nėra; krūtininės ląstos ir stuburo krūtininės – juosmeninės dalies sumušimo diagnozės nepagrįstos objektyviais medicininiais duomenimis;

24.2. D. J. kūne sužalojimų nėra; galvos sumušimo ir kaklo raiščių patempimo diagnozė nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis.

25. Aplinkybei, ar D. J. ir V. J. ieškinyje nurodyti nedarbingumo laikotarpiai yra susiję su 2019 m. spalio 16 d. įvykusio eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, išsiaiškinti byloje 2023 m. birželio 27 d. teismo nutartimi buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė. Teismo ekspertizės akte Nr. 0068/23 suformuluotos iš esmės analogiškos išvados, išdėstytoms prieš tai aptartose specialisto išvadose Nr. 1508/2019(04) ir Nr. 1509/2019(04), t. y. kad:

25.1. D. J. kūne objektyvių nei išorinių, nei vidinių sužalojimų nekonstatuota dėl 2019 m. spalio 16 d. įvykusio eismo įvykio, remiantis medicinos dokumentais; D. J. nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2019 m. lapkričio 8 d. buvo tęstas nedarbingumas, tačiau remiantis tik nusiskundimais, todėl tai nesietina su 2019-10-16 eismo įvykiu;

25.2. V. J. kūne objektyvių nei išorinių, nei vidinių sužalojimų nekonstatuota dėl 2019 m. spalio 16 d. įvykusio eismo įvykio, remiantis medicinos dokumentais; V. J. nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. buvo tęstas nedarbingumas, tačiau remiantis tik nusiskundimais, todėl tai nesietina su 2019-10-16 eismo įvykiu.

26. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, tačiau tokiu atveju tie kiti įrodymai turi sudaryti pagrindą spręsti priešingai tuo pačiu klausimu, kuriuo duota eksperto išvada (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-248/2017).

27. Teismo vertinimu, teismo ekspertizės akto išvados yra nuoseklios, neprieštaringos ir paremtos D. J. ir V. J. medicinos dokumentuose atliktų įrašų, taip pat medicininių tyrimų rezultatų duomenų analize. Pagrindo abejoti ekspertizę atlikusio teismo eksperto kompetencija ir objektyvumu nenustatyta. Be to, akto išvados atitinka ir administracinio nusižengimo byloje tų pačių duomenų tyrimą atlikusio specialisto išvadas. Iš bylos duomenų matyti, kad po 2019-10-16 eismo įvyko D. J. ir V. J. gydymo įstaigose atliktais objektyviais tyrimais trauminių pakitimų patvirtinta nebuvo; nukentėjusiųjų nurodomose skaudamose vietose nubrozdinimų, mėlynių, kurias atsakovės atstovė gydytoja J. Š. nurodė kaip objektyvius traumavimo požymius, gydytojų apžiūrų metu fiksuota nebuvo.

28. Teismo vertinimu, civilinės atsakomybės sąlygų asmens sveikatos sužalojimo situacijose egzistavimas negali būti grindžiamas iš esmės tik nukentėjusio asmens subjektyviais skundais, kurių nebūtų galima patikrinti objektyviais medicininiais tyrimais. Priešingas aiškinimas iškreiptų nukentėjusio ir už žalą galimai atsakingo asmens interesų pusiausvyrą, sudarytų prielaidas nukentėjusiam asmeniui piktnaudžiausi savo padėtimi, o kitai pusei apribotų galimybę gintis nuo galimai nesąžiningų ir (ar) neproporcingų reikalavimų. Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenis, teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės argumentais, kad V. J. ir D. J. sužalojimų (atitinkamų kūno dalių sumušimų, patempimų) diagnozės po 2019-10-16 eismo įvykio iš esmės buvo paremtos pačių nukentėjusiųjų subjektyvaus pobūdžio skundais, o ne objektyviais medicininiais duomenimis, todėl darytina išvada, kad ieškovas nepagrindė, jog atsakovės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausto asmens neteisėti veiksmai buvo V. J. ir D. J. nedarbingumo ieškinyje nurodytais laikotarpiais priežastis ar kad pakankamai reikšmingu laipsniu prisidėjo prie V. J. ir D. J. nedarbingumo. Dėl išdėstyto taip pat, nepaisant ieškinio senaties termino, nebūtų pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimo.

29. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, iš ieškovo atsakovei priteistina 726 Eur išlaidų už teismo ekspertizės atlikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, juridinio asmens kodas 191674725, 726,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jorūnė Pukinskienė