- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-28
- Bylos Nr.
- 1-2409-1181/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41708-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zina Vilnienė
- Kaltinamasis
- A. T.
- Nukentėjusysis
- I. K.
- Kategorijos
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.1Nuosprendžių rūšys (BPK 303 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.4.1Išteisinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 3 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.4.2Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 4 d. ir kt.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė,
2) Vilniaus miesto apylinės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, jam paskirta 45 parų arešto bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė,
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį galutine 1 metų laisvės atėmimo bausme,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. T. buvo pareikštas kaltinimas, kad jis 2021 m. lapkričio 28 d., apie 12.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu du kartus rankomis trenkė nukentėjusiajai I. K. į veidą ir nemažiau trijų kartų rankomis trenkė jai į pilvą, taip sukeldamas nukentėjusiajai I. K. fizinį skausmą.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. teisiamojo posėdžio metu prokurorė patikslino kaltinimą, t. y., kad A. T. 2021 m. lapkričio 28 d., apie 12.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu du kartus rankomis trenkė nukentėjusiajai I. K. į veidą ir vieną kartą rankomis trenkė jai į pilvą, taip sukeldamas nukentėjusiajai I. K. fizinį skausmą.
II. Byloje ištirtų įrodymų esmė
3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. T. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies ir parodė, kad jis nukentėjusiajai smūgių nesudavė, ją tik pastūmė gindamasis nuo nukentėjusiosios puolimo. Jis tą dieną buvo atėjęs į svečius pas savo draugą R. D. Vėliau atėjo ir nukentėjusioji. Tarp jo ir nukentėjusiosios konfliktas kilo dėl to, kad jis nenorėjo valgyti, o nukentėjusioji primygtinai reikalavo, kad jis valgytų. Nukentėjusioji buvo apsvaigusi. Nukentėjusioji jį stumdė, tampė už rūbų. Šią situaciją matė kartu buvę R. D. ir jo sugyventinė E. B., jie visi kartu sėdėjo kambaryje. Vėliau į tą butą atėjo ir jo mama, tačiau ji nevartojo alkoholio, buvo blaiva. Kai nukentėjusioji pradėjo prie jo kabinėtis, jis išėjo namo. Kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, nes jį spaudė tyrėja prisipažinti, sakė, kad tada greičiau viskas baigsis. Kadangi jis nukentėjusiąją buvo pastūmęs, tai ir pasirašė, kad sutinka dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo ir sutiko su tuo, kad baudžiamoji byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau nukentėjusiosios nemušė. Tą dieną jis buvo gėręs alaus, bet nebuvo girtas. Jis nukentėjusiąją nestipriai pastūmė, tik kad nuo jos atsigintų. Nukentėjusioji buvo nugriuvusi, nes buvo neblaivi. Nukentėjusioji tą dieną konfliktavo ir su E. B., bet jis nežino dėl ko, tiesiog tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Tada R. D. iškvietė policiją, kad nukentėjusiąją išvarytų iš jo buto, nes ji buvo agresyvi, kabinėjosi prie visų, bute buvo nepageidaujama. Nukentėjusioji pradėjo duris laužyti – darinėti, uždarinėti. Kai buvo iškviesta policija, jis išėjo, nes nenori turėti kokių nors problemų su policija. Jis nukentėjusiosios tikrai nemušė, tik ranka ją atstūmė nuo savęs, kai ji su nagais pradėjo jam akis kabinti. Ji taip elgėsi dėl girtumo. R. D. ir E. B. matė, kaip nukentėjusioji jį draskė. Jo parodymus rašė tyrėja. Jis davė parodymus, bet protokole yra prirašyta ko jis nesakė. Protokole nevisai tiesa buvo parašyta, bet jis pasirašė, nes norėjo, kad viskas greičiau baigtųsi. Ir tyrėja sakė, jei pasirašys, viskas greičiau baigsis. Tyrėja jam klausimų neuždavinėjo. Jis sakė tyrėjai, kad jis nekaltas, o protokole buvo parašyta, kad jis mušė, nors jis sakė, kad nemušė nukentėjusiosios. Jis skaityti moka, bet rašyti nelabai moka. Jis nukentėjusiosios atsiprašė, kad tarp jų įvyko konfliktas, kad jis ją pastūmė.
4. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. K. parodė, kad kaltinamąjį ji pažįsta, jie gyvena netoli vienas kito. Prieš metus tarp jų įvyko konfliktas, ji visko smulkiai nepamena. Jie buvo pas E. B. Kartu buvo kaltinamasis, jo mama ir R. D. Jie išgėrinėjo. Tarp jos ir kaltinamojo mamos įvyko konfliktas. E. B. nukentėjusiosios paprašė, kad kaltinamasis su mama išeitų namo. Ji pradėjo pokalbį, vėliau pradėjo pyktis su jais. Ji parašė pareiškimą, nes tuo metu buvo labai pikta, bet vėliau pagalvojo, kad nenori, jog kaltinamajam kas nors būtų. Kaltinamasis galbūt pagalvojo, kad turi mamą užstoti. Jai buvo suduoti trys smūgiai į pilvą ir galvą ir ji krito. Į galvą du smūgiai suduoti, į veidą, į dešinės pusės skruostikaulį. Trenkė kumščiu. Ji su kaltinamuoju barėsi, įžeidinėjo vienas kitą. Ji jam sakė, kokią jis turi teisę prieš ją ranką kelti. Tiksliai pamena, kad buvo smūgis į dešinį skruostikaulį, nes nuo smūgio jai skilo dantis, kuris vėliau iškrito. Pas odontologą nebuvo, tyrėja ją nufotografavo. Skilusį dantį ji pati pastebėjo. Trečias smūgis buvo į pilvą ir ji nukrito ant E. B. Tuo metu R. D. buvo tualete. E. B. iš kambario išbėgo ir ji tada ant jos griuvo, ji nežino, kaip E. B. galėjo to nematyti. Pareiškimą parašė iškart, kai tik buvo blaiva. E. B. ją sulaikė. Gal nuo girtumo nugriuvo. Po smūgių nebuvo mėlynės ant veido, buvo paraudęs veidas ir dantis skilo. Kaltinamasis jai kumščiu „vyriškai“ trenkė du kartus į tą pačią vietą. Trečią kartą, kai trenkė į pilvą, ji nugriuvo. Tikrai matė, kad trenkė kumščiu. Jis vėliau atsiprašinėjo, jie buvo susitikę. Ji buvo parašiusi pareiškimą, kurio nebebuvo galima atsiimti. Ji sakė, kad nenori pasodinti žmogaus, bet jai sakė, kad reikia kažką daryti. Tyrėja jai pasakė, kad, jei nenori pasodinti, gali prašyti materialinės bausmės. Ji pati viską rašė, tyrėja gal klausimus užvedančius davė. Mano, kad civilinio ieškinio turinį pati suformulavo. Tai buvo vienintelis kartas, kai reiškė civilinį ieškinį. Gali būti, kad tyrėja jai nurodė, kaip rašyti. Tyrėja jai nurodė, kad reikia reikalauti materialinės atsakomybės. Civilinį ieškinį pareiškė tik iškviesta antrą kartą. Ji nemanė, kad eina rašyti civilinio ieškinio. Ji mano, kad, jei civilinis ieškinys būtų patenkintas, ji susitvarkytų dantį. Sumą nurodė nepagalvojusi. Ikiteisminio tyrimo metu ji iš tyrėjos suprato, kad ji turi iš kaltinamojo prašyti pinigų. Ji nežino, kodėl apklausų metu jos parodymai skiriasi. Tikrai atsimena, kad jai buvo suduoti du smūgiai į veidą ir vienas smūgis į pilvą. Po įvykio iki apklausos buvo praėję trys ar keturi mėnesiai, sunku viską atsiminti kai esi išgėręs. Skambutį į policiją jai priminė ir tada ji prisiminė, kad skambino. Pokalbio turinio neatsimena, taip pat neatsimena bendravimo su pareigūnais. Ji vėliau buvo sutikusi kaltinamąjį, užvedė kalbą apie įvykį ir kaltinamasis jos atsiprašė. Dar kartą buvo susitikusi kaltinamąjį pas E. B., jie ėjo kartu pavedžioti šunį, kaltinamasis dar kartą jos atsiprašė. Ji su E. B. kalbėjo apie konfliktą, E. B. nepateisino kaltinamojo elgesio, sakė, kad liudys ir pasakys, kad matė viską. O šiuo metu teigia, kad nematė. Ji nežino, ar E. B. matė smūgius, bet tikrai matė, kaip ji griuvo. Savo civilinį ieškinį sumažina iki 100 Eur. Ji supranta ieškinio atsisakymo pasekmes, t. y. supranta, kad nebegalės reikšti ieškinio dėl įvykio metu patirtos žalos atlyginimo. Iš karto nenurodė, kad patyrė žalą, nes dantis jai skilo po dviejų dienų. Stipriausias smūgis buvo suduotas į veidą, nuo jo ji nenukrito, tačiau jis buvo skaudžiausias, jai skaudėjo galvą, ji turi migreną. Ji nepamena, ar prieš kaltinamąjį tą dieną ji atliko kokius nors fizinius veiksmus. Ji vartoja „Larofeną“, tačiau įvykio metu nebuvo išgėrusi, išgėrė tik vakare. Jos parodymų nenuoseklumą gali lemti vaistų vartojimas. Ji atsimena, kad buvo suduota į veidą. Neatsimena, kiek smūgių buvo suduota į pilvą. Neatsimena, kodėl R. D. ją norėjo išvaryti iš buto. Policijai skambino praėjus apie pusvalandžiui po smūgių sudavimo. Nepamena, ką veikė tą pusvalandį. Ji nepamena, ar buvo priėjusi prie tualeto durų, kai R. D. nuėjo į tualetą. Atvykę pareigūnai jai pasakė, kad neblaivi negali rašyti pareiškimo. Ji nežino, kodėl tik dabar pasakė apie skilusį dantį. Į kaktą ji tikrai negavo smūgio nuo kaltinamojo, ji to nenurodė. Kad R. D. skambino policijai, ji žinojo, iš buto neišėjo, nes buvo pikta ir laukė policijos. Ji yra tikra, kad į dešinę pusę jai buvo suduota. Kaltinamasis jai trenkė ir į dešinę, ir į kairę pusę, bet kraujosruva buvo tik dešinėje pusėje. Vieną kartą tikrai trenkė į dešinę pusę, antro karto nepamena.
5. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja J. K. parodė, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje, ji apklausinėjo kaltinamąjį. Kaltinamąjį apklausė du kartus, vieną kartą komisariate. Ji jam pareiškė pirminį įtarimą. Ji pildė protokolus. Kaltinamasis apie įvykį pasakojo gana kukliai, sakė, kad konfliktas kilo dėl maisto. Kaltinamasis sakė, kad trenkė nukentėjusiajai. Kaip yra surašyta protokole, taip kaltinamasis ir parodė. Sakė, kad į veidą negalėjo mušti moteriai, tai tik į kūną mušė. Antrą kartą kaltinamąjį apklausinėjo (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, tada jis viską prisipažino, ji nesitikėjo, kad prisipažins. Kas buvo surašyta, tą ir pripažino. Nukentėjusioji sakė, kad daužė ją kaip kriaušę, ir į veidą buvo smūgių. Kadangi kaltinamasis kukliai pasakojo apie įvykį, ji tikslinosi. Kaltinamasis sutiko su civiliniu ieškiniu, tik nurodė, kad žalą atlygins išėjęs į laisvę. Ji pati rašė dėl žalos turinio. Ji diktavo kaltinamajam dokumento formą ir turinį, nes jis negalėtų pats suprasti, kaip reikia rašyti. Mano, kad kaltinamasis suprato, kas buvo diktuojama. Ji, užpildžiusi protokolą, visada perskaito, ką surašo ir tada paklausia, ar viskas teisingai surašyta. Kaltinamasis nurodė, kad teisingai. Tada ji davė kaltinamajam perskaityti protokolą ir pasirašyti. Ji nesiaiškino skirtingų kaltinamojo ir nukentėjusiosios pozicijų, kodėl skyrėsi smūgių kiekis, tikriausia dėl skubėjimo nesiaiškino. Ji užsiminė kaltinamajam, kad jei jis prisipažins, tai jam bausmė bus sumažinta trečdaliu. Ji spaudimo kaltinamajam nedarė. Ji nežino, kodėl kaltinamasis nurodė, kad per apklausą taip nesakė. Apklausa vyko sklandžiai. Ji paaiškino kaltinamajam, kad baudžiamoji byla gali baigtis teismo baudžiamuoju įsakymu, jeigu jis prisipažins. Nukentėjusiąją ji apklausinėjo vieną kartą. Įtarimas buvo surašytas ir su prokurore suderintas iš anksto. Ji kaltinamajam paaiškino, kad jei jis nenori vykti į teismą ir nori, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi sutikti ir pasirašyti. Ji atsimena, kad apklausinėjant kaltinamąjį, ji sumaišė nukentėjusiosios pavardę, vietoj „K.“ nurodė „L.“. Kaltinamajam buvo tas pats, jis prisipažino, kad smurtavo ir prieš kitą moterį. Su nukentėjusiąja ieškinio neaptarinėjo, nukentėjusioji sakė, kad nelinki kaltinamajam kalėjimo, tačiau mušti žmonių negalima. Ji tyrė šią bylą, žiūrėjo vaizdo įrašus, nukentėjusiosios veide buvo paraudimas. Nukentėjusioji buvo girta, kalbėjo su pareigūnais, bet dėl jos nekilo abejonių. Smūgių skaičių nurodė nukentėjusioji. Pats kaltinamasis kalbėjo labai kukliai, ji daugiau rašė remdamasi nukentėjusiosios parodymais. Kaltinamasis pripažino viską, ką ji rašė, t. y. sutiko su jos suformuluotais kaltinamojo parodymais. Apklausoje buvo menamų klausimų. Kaltinamasis sakė, kad nieko neprisimena. Sutinka, kad kaltinamajam buvo duoti menami klausimai. Ji kaltinamajam sakė, kad jei jis atlygins žalą, viskas greičiau baigsis. Įtarimai formuojami remiantis nukentėjusiojo parodymais, specialistų išvadomis, vaizdo įrašais. Šioje byloje įtarimas buvo suformuotas remiantis nukentėjusiosios parodymais ir vaizdo įrašais. Body kamera darytame vaizdo įraše ji matė paraudimus ant nukentėjusiosios veido. Kaltinamasis nesakė, kad nieko neprisimena, ji taip nurodė iš darbo praktikos. Kaltinamasis nurodė, kad neprisimena, kurioje vietoje trenkė nukentėjusiajai. Ji mano, kad kaltinamasis žino procesą, nes ne pirmą kartą yra teisiamas. Ji mano, kad pasakymas, jog byla bus baigta jam prisipažinus, paveikia kaltinamąjį.
6. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja E. B. parodė, kad kaltinamasis su jos sugyventiniu R. D. tą dieną atėjo į jų namus. Pas ją svečiavosi nukentėjusioji, kuri buvo neblaivi. Nukentėjusioji yra jos draugė. Jie visi kartu leido laiką, tik ji nematė, ar kaltinamasis gėrė. Tada nukentėjusioji pradėjo kabinėtis prie kaltinamojo, sakė jam valgyti. Tada nukentėjusioji pradėjo mušti kaltinamąjį su kumščiais, nes jis nenorėjo valgyti. Jos sugyventinis R. D. pasakė, kad iškvies policiją. Kai nukentėjusioji kumščiavo kaltinamąjį, buvo ir jo mama. Ji nežino, ar kaltinamojo mama gėrė, ji buvo blaiva. R. D. liepė nukentėjusiajai išeiti iš namų, bet ji nesutiko, jautėsi kaip šeimininkė. Ji matė, kad nukentėjusioji laikė duris, sakė jai taip nesielgti. Ji nuėjo prie durų ir nukentėjusioji griuvo ant žemės. Ji, gaudydama nukentėjusiąją, atsitrenkė į sieną. Ir tuo metu R. D. jau iškvietė policiją. Kai prie tualeto vyko incidentas, kaltinamasis jau išeidinėjo iš jų namų. Nukentėjusiajai griūnant ant jos, jie visi buvo koridoriuje. Nukentėjusioji policijai skambino būdama pas kaimynus, bet ji nežino kodėl. Ji sakė nukentėjusiajai, kad jai nereikia medikų, nes nukentėjusioji ant jos griuvo. Ji girdėjo, kad kai nukentėjusioji skambino policijai, sakė, kad ją sumušė. Šiuo metu su nukentėjusiąja nebendrauja, nukentėjusioji jai sakė, kad teisme ji būtų jos pusėje, nes kitu atveju, nebevaikščios po rajoną. Nukentėjusioji prašė duoti jai palankius parodymus. Po įvykio jos tik telefonu kalbėjo, nukentėjusioji sakė, kad neatleis. Kai nukentėjusioji pas ją atėjo, ant jos veido nematė jokių paraudimų, bet ji buvo labai girta. Nukentėjusioji buvo neadekvati, jos akys kažkokios keistos buvo. Buvo atvykę pareigūnai, kai R. D. juos iškvietė, jie išvedė nukentėjusiąją iš buto.
7. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. D. parodė, kad tą dieną jis su kaltinamuoju grįžo iš parduotuvės pas jį į namus, ten jau buvo E. B., nukentėjusioji ir kaltinamojo mama. Jiems tik įėjus į butą, nukentėjusioji iškart pradėjo tampyti kaltinamąjį. Jie parsinešė alaus. Kaltinamasis prisėdo ir nukentėjusioji pradėjo kabinėtis. Jis ir kaltinamasis tuo metu buvo blaivūs, nukentėjusioji jau buvo neblaivi, ji dar vartoja tabletes. Nukentėjusioji pradėjo aiškinti, kad ji yra jo namų šeimininkė, neišleido jo iš tualeto, laikė duris. Jis matė, kad nukentėjusioji buvo apsvaigusi, turi kažkokių tablečių. Nukentėjusioji pradėjo konfliktuoti su kaltinamojo motina, konfliktas buvo žodinis. Kaltinamajam išeinant iš jo buto, buto duris atidarė jis pats, tada, įeidamas į tualetą, paprašė, kad buto duris uždarytų E. B. Nukentėjusioji tada laikė užrėmusi tualeto duris. Jis matė, kaip nukentėjusioji griuvo ant E. B., krito nugara, jis nežino, ar kur atsitrenkė nukentėjusioji. Nukentėjusioji iš jo buto išėjo tik atvykus pareigūnams, iki to laiko buvo bute. Jis žino, kad nukentėjusioji vartoja vaistus, nes ji jam sakė. Sakė, kad gydosi (duomenys neskelbtini), kad maišo tabletes. Jis kartais važiuodavo su nukentėjusiąja į (duomenys neskelbtini) centrą, nukentėjusioji buvo priklausoma, ji gydosi. Jam E. B. pasakė, kad nukentėjusioji išgėrė kažkokias tabletes su alumi. Jiems grįžus į butą, nukentėjusioji buvo kažkokia neaiški. Jis nukentėjusiosios normaliai prašė išeiti iš buto, bet ji neišėjo, jis skambino policijai, pasakė, kad bute yra svetimas žmogus, kuris atėjo ir nenori išeiti. Kad nukentėjusioji yra sumušta jis sužinojo iš E. B., neatsimena kada.
8. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja J. T. parodė, kad ji yra kaltinamojo motina, tą dieną atėjo pas E. B. paklausti, ar yra jos sūnus. Duris atidarė R. D., ji užėjo. Jai pasiūlė kavos, ji kaltinamajam pasakė, kad jis ruoštųsi namo. Kaltinamasis pasakė, kad eina parūkyti. E. B. kažką gamino virtuvėje ir nukentėjusioji pradėjo kibti prie kaltinamojo. Kaltinamasis nukentėjusiajai pasakė, kad jis nevalgys, tada nukentėjusioji pradėjo kaltinamąjį tampyti. R. D. nukentėjusiajai pasakė, kad jei ji neatstos, jis iškvies policiją. Kai R. D. išėjo iš tualeto, nukentėjusioji nugriuvo ant E. B. Nukentėjusioji nukrito nuo durų smūgio, nes ji laikė tualeto duris. E. B. su nukentėjusiąja kažkaip šonu krito, nukentėjusioji krito ant E. B. ir E. B. susimušė galvą į vamzdžius. Ji su kaltinamuoju tuo momentu išeidinėjo iš buto. Ji nėra tikra, kas kaltas ten buvo. E. B. jai skambino ir sakė, kad nukentėjusioji jai guzą įtaisė. Ji matė, kaip nukentėjusioji griuvo. Kaltinamasis nukentėjusiąją vieną kartą atstūmė ranka, kai nukentėjusioji iš dešinės pusės už megztinio jam tempė, vėliau ji nuėjo į virtuvę. Nukentėjusioji nuo atstūmimo nenugriuvo. Kad nukentėjusioji turi pretenzijų, ji sužinojo iš E. B., kuri jai paskambino, kad ją kviečia į teismą ir kvietė aptarimui. Kaltinamasis yra baigęs (duomenys neskelbtini) klasių, būna, kad jis ko nors nesupranta, jie lankėsi pas (duomenys neskelbtini), kaltinamasis šiek tiek yra atsilikęs. Ji nežinojo, kad kaltinamasis yra nukentėjusiosios atsiprašęs. Tuo metu, kai nukentėjusioji krito ant E. B., ji ant nukentėjusiosios veido sužalojimų nematė, bet nukentėjusiosios veidas buvo raudonas. Tas paraudimas ant nukentėjusiosios buvo iki jos nukritimo ant E. B. Ją tyrėja apklausinėjo vieną kartą, protokolą perskaitė lietuviškai, ji nelabai supranta lietuviškai. Tyrėja su ja bendravo rusiškai.
9. Iš 2021 m. lapkričio 30 d. liudytojo apklausos protokolo nustatyta, kad buvo apklausta I. K., kuri be kita ko parodė, kad tarp jos ir kaltinamojo motinos įvyko žodinis konfliktas, po kurio kaltinamasis jai be priežasties trenkė du kartus kumščiu į galvą ir sudavė nenustatytą kiekį smūgių į pilvą, ji pajuto fizinį skausmą. Atvykę pareigūnai jai nustatė daugiau nei 2 promilių neblaivumo laipsnį ir ji buvo išprašyta iš R. D. buto. Kadangi buvo neblaivi, pareiškimą rašyti atsisakė (1 t., b. l. 26–28).
10. Iš 2022 m. kovo 1 d. liudytojo papildomos apklausos protokolo nustatyta, kad buvo apklausta I. K., kuri be kita ko parodė, kad po įvykio jai neprireikė medikų pagalbos, į ligoninę ar polikliniką ji nesikreipė, nebuvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertus, nes turėjo kitų reikalų. Pretenzijų A. ji turi ir nori pareikšti civilinį ieškinį dėl pažeminimo. A. jai sudavė mažiausiai du kartus kumščiais į veidą ir tris kartus kumščiais į pilvą. Nuo paskutinio smūgio į pilvą ji krito ant nugaros ir su galva atsitrenkė į A. Kitą dieną po įvykio jai labai skaudėjo galvą (1 t., b. l. 29–30).
11. Iš 2021 m. lapkričio 30 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 28 d., apie 12.40 val., (duomenys neskelbtini), I. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), būnant svečiuose, kilus žodiniam konfliktui tarp jos ir pažįstamo A., jis du kartus trenkė kumščiu jai į galvą ir sudavė nenustatytą kiekį smūgių į pilvą, dėl to pastaroji pajuto fizinį skausmą (1 t., b. l. 1–2).
12. Iš policijos įvykių registro išrašo nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 30 d. 14.56 val. gauta informacija apie tai, kad 2021 m. lapkričio 28 d., apie 12.40 val., (duomenys neskelbtini), I. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), būnant svečiuose, kilus žodiniam konfliktui tarp jos ir pažįstamo A., jis du kartus trenkė kumščiu jai į galvą ir sudavė nenustatytą kiekį smūgių į pilvą, dėl to pastaroji pajuto fizinį skausmą. Įvykis filmuotas Body 1001 (1 t., b. l. 3–13).
13. Iš 2021 m. lapkričio 30 d. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad I. K. pareiškė pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2021 m. lapkričio 28 d., apie 12.40 val., (duomenys neskelbtini), jai būnant svečiuose, kilus žodiniam konfliktui, pažįstamas A. du kartus trenkė kumščiu jai į galvą ir sudavė nenustatytą kiekį smūgių į pilvą, dėl to ji pajuto fizinį skausmą (1 t., b. l. 16–18).
14. Iš 2021 m. lapkričio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte esantis butas. Įvykio vietos apžiūros protokole, be kita ko, nurodyta, kad įėjus pro buto duris yra koridorius. Koridoriaus dešinėje pusėje sudėti daiktai, stovi drabužių kabykla, dviratis. Koridorius netvarkingas. Prie protokolo pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 19–23).
15. Iš 2022 m. kovo 1 d. I. K. civilinio ieškinio nustatyta, kad ji ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-41708-21 reiškia civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš kalto asmens 1 000 Eur dydžio moralinę žalą (1 t., b. l. 37). 2022 m. gruodžio 12 d. teisiamojo posėdžio metu I. K. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad neturtinei žalai atlyginti prašo iš kaltinamojo A. T. jai priteisti 100 Eur, kadangi toje situacijoje smūgis sukėlė galvos skausmą ir stresą (2 t., b. l. 1).
16. Iš 2021 m. birželio 22 d. įsipareigojimo nustatyta, kad A. T. įsipareigoja atlyginti I. K. padarytą moralinę žalą – 1000 Eur – iki 2023 m. gruodžio 31 d. (1 t., b. l. 40).
17. Iš „BODY“ kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolo ir prie jo pridėtos fotolentelės nustatyta, kad 2022 m. kovo 2 d. – 2022 m. kovo 4 d. buvo apžiūrėti į įvykio vietą 2021 m. lapkričio 28 d. atvykusių pareigūnų Body kamera padaryti vaizdo įrašai (1 t., b. l. 53–55):
17.1. Vaizdo įraše „2021_1128_ 131517_006“ matosi, kaip atvyksta pareigūnai, pranešėjas pasitinka juos lauke ir aiškina, kad nori išprašyti iš savo namų nepageidaujamą asmenį. Pakilus prie buto durų koridoriuje stovi ir kalbasi telefonu nukentėjusioji I. K. Užėjus į butą pranešėjas aiškina, kad gyvena savo mamos bute kartu su E. B. (sėdi šalia), ir kad pas juos į svečius atėjo nekviesta I. K. ir pradėjo triukšmauti, kad ji yra nepageidaujama. Pareigūnams išėjus atgal į koridorių, girdisi kaip I. K. telefonu sako, kad ją sumušė. Baigusi pokalbį telefonu ji aiškina pareigūnams, kad jai trenkė „va čia“ ir „va čia“ (tuo metu kamera nukreipta į kitą pusę). Išeinant į lauką I. K. aiškina, kad svečiuose dar buvo vyras, vardu A., ir jo mama;
17.2. Vaizdo įraše „2021_1128_131624_007“ matosi, kaip pareigūnams pakilus laiptais, prie buto durų, koridoriuje stovi nukentėjusioji I. K., kalbasi telefonu. Šalia jos stovi kitas vyras – kaimynas. I. K. telefonu aiškina, kad jai yra reikalingi medikai, kad jai skauda kairį žandą (tuo momentu ranka paliečią kairės pusės žandą), kad smūgis buvo vyriškas. Po to sako, kad ji gavo du smūgius į galvą maždaug prieš 20–30 minučių. Nutraukus pokalbį telefonu, I. K. prisistato pareigūnams ir parodo, kad ją sumušė, ir ranka rodo kairį žandą ir dešinę kaktos pusę. Pasako pareigūnams, kad jai trenkė du kartus. Leidžiantis laiptais į apačią I. K. pasako, kad ją sumušė pas A. buvę svečiai, vyras vardu A. Stovint prie pareigūnų tarnybinio automobilio, kur I. K. yra ruošiamas alkotesteris pūtimui, nukentėjusioji dar kartą rodo su ranka savo kairį žandą, sako, kad jis yra paraudęs. Kameroje matosi kairės pusės žando paraudimas;
17.3. Vaizdo įraše „2021_1128_132017_007“ matosi, kaip nukentėjusiajai I. K. nustatomas neblaivumas. Ji tuo metu kartoja, kad jai skauda „va čia ir va čia“ (kamera nukreipta į kitą pusę). Po antro I. K. pūtimo (pirmas nepavyko) pareigūnas sako, kad jai nustatytas 2,36 promilių girtumas. Po to aiškina, kad dabar ją paveš iki namų, o rytoj, jeigu turės pretenzijų, galės kreiptis į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą. Toliau pareigūnai tikslina kelią iki I. K. namų, visi įlipa į automobilį;
17.4. Vaizdo įraše „2021_1128_132125_008“ matosi kaip nukentėjusioji I. K. pučia į alkotesterį. Matosi jos kairiojo žando paraudimas. Po to ji sako, kad jai turi būti raudonumas ir ranka rodo vietas kaktos dešinėje pusėje ir kairį žandą, pasako, kad jai skauda. Po to dar kartą pučia į alkotesterį, nustatomas 2,36 promilių girtumas. Pareigūnai nusirašo duomenis į žurnalą, I. K. pateikia savo asmens tapatybės kortelę. Po to visi įlipa į automobilį.
18. Iš garso įrašų apžiūros protokolo nustatyta, kad 2022 m. balandžio 12 – 2022 m. balandžio 14 d. buvo apžiūrėti R. D. ir I. K. skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – ir BPC) metu užfiksuoti garso įrašai. Iš pirmojo garso įrašo išklotinės „2021_11_28_12-46-45_37060755625“ be kita ko nustatyta, kad pirmiausia į BPC skambina R. D. ir prašo iškviesti policiją, nes jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), girta moteriškė labai garsiai šneka. BPC operatorė informuoja, kad jis lauktų policijos. Iš antrojo garso įrašo išklotinės „2021_11_28_13-14-28_37067738695“ be kita ko nustatyta, kad į BPC skambina I. K. ir nurodo, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ją sumušė. Nurodo, kad sumušė A., kurio pavardės nežino. Nurodo, kad jis pabėgo. Atsakydama į BPC operatorės klausimą I. K. nurodo, kad ją sumušė prieš 5–10 min. Nurodo, kad greitosios jai nereikia, jai skauda galvą. Priduria, kad gali kviesti greitąją, kad pamatytų, jog yra sumušimas. I. K. informuoja BPC operatorę, kad atvyko pareigūnai. I. K. taip pat nurodo, kad jai skauda kairį žandą. BPC operatorei I. K. skambutį nukreipus medikams, I. K. nurodo, kad ji prieš 20-30 min. gavo du smūgius į galvą (1 t., b. l. 57–59).
19. Iš 2022 m. vasario 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad I. K. nurodė nuotrauką Nr. 2 kaip asmens, kuris 2021 m. lapkričio 28 d., apie 12.40 val., (duomenys neskelbtini), būnant svečiuose, kilus žodiniam konfliktui jai du kartus trenkė dešinės rankos kumščiu į galvą ir sudavė 2–3 kartus su dešinės rankos kumščiu į pilvą, ji juto fizinį skausmą. Asmenį atpažįsta pagal bendrus veido bruožus, jis beveik visada vaikšto su barzda, nesiskutęs, nosies galas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) lūpų, tamsių rudų akių, antakiai (duomenys neskelbtini), yra ne kartą jį mačiusi ir buvusi pas jį namuose svečiuose, taip pat jis buvo pas ją svečiuose, yra daug kartų susitikę, pažįsta jį nuo (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 68–69).
20. Iš 2022 m. birželio 22 d. įtariamojo apklausos protokolo be kita ko nustatyta, kad apklausą atlieka vyresnioji tyrėja J. K., apklausoje dalyvauja S. K., apklausos atlikimo vieta – (duomenys neskelbtini). Pateikus įtariamajam klausimą, ar jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas, jis parodė: prisipažįstu. Pasiūlius duoti parodymus apie įtarimo esmę, įtariamasis parodė: jis pilnai prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kilus konfliktui jis rankomis trenkė V. L. du kartus į veidą ir ne mažiau kaip tris kartus trenkė jai į pilvą. Jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir sutinka atlyginti V. civiliniame ieškinyje nurodytą žalą – 1000 eurų. Tai žada padaryti iki 2023 m. gruodžio 31 d. anksčiau to padaryti neturi galimybės, kadangi šiuo metu yra laisvės atėmimo vietoje. Kai bus laisvėje, žada įsidarbinti statybose (2 t., b. l. 2–4).
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
21. BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, o šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
22. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Nors nusikalstamos veikos motyvas ir nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016). Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos matyti, kad nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).
23. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra grindžiamas išimtinai nukentėjusiosios duotais parodymais. Kaltinamasis jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, nurodydamas, kad prieš nukentėjusiąją jis nesmurtavo, tik atstūmė nukentėjusiąją ranka, kai ji jį tampė už rūbų, kumščiavo, nagais apdraskė jam veidą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiosios parodymai dėl smurto prieš ją panaudojimo buvo ypač prieštaringi ir nuolat kito viso proceso metu. Nors sutiktina su kaltinimą palaikančios prokurorės pozicija, kad nukentėjusysis dėl patirto streso, įtampos gali detaliai neatsiminti, kiek smūgių buvo jam suduota, tačiau vis dėl to esmines įvykio aplinkybes turi parodyti nuosekliai. Šios gi baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji nuosekliai negalėjo paaiškinti, kiek jai smūgių (bent apytikriai) buvo suduota, vietas, į kurias kaltinamasis tariamai nukentėjusiajai sudavė, nukentėjusioji taip pat viso proceso metu keitė.
24. Pažymėtina, kad kaltinamajam pirminio kaltinimo metu buvo nurodytos šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės: kad jis du kartus rankomis trenkė nukentėjusiajai į veidą ir ne mažiau kaip tris kartus rankomis trenkė jai į pilvą. Tačiau dalį šių aplinkybių paneigė pati nukentėjusioji, nurodydama, kad kaltinamasis jai du kartus trenkė į veidą ir vieną kartą trenkė į pilvą, nuo smūgio į pilvą ji griuvo. Atsižvelgusi į tai, valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė baigiamųjų kalbų metu patikslino kaltinimą, t. y., kad kaltinamasis nukentėjusiajai trenkė du kartus į veidą ir vieną kartą į pilvą. Tačiau šioje vietoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji, skambindama į BPC, apie jai į pilvą suduotą smūgį iš viso neužsiminė, apsiribodama nurodymu, kad jai buvo suduoti du smūgiai į veidą. Analogiškas aplinkybes nukentėjusioji parodė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, patikslino vietas, į kurias, jos teigimu, jai buvo suduota, nurodydama „va čia ir va čia“ ir rodydama į savo kairįjį skruostą ir kaktos dešinę pusę. Tačiau teisiamajame posėdyje nukentėjusioji neigė, kad jai kaltinamasis trenkė į kaktą. Nurodė, kad jai kumščiu kaltinamasis du kartus trenkė į skruostą, abu kartus į tą pačią vietą, būtent į dešinįjį skruostą. Analizuojant nukentėjusiosios parodymų kismą, pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji teigė, kad kaltinamasis jai trenkė į kairįjį skruostą, tačiau teisiamojo posėdžio metu ji jau nurodė, kad buvo suduota į dešinįjį skruostą. Nukentėjusiosios paklausus, gal ji tiksliai nepamena įvykio aplinkybių, nes po įvykio, kai prieš ją buvo pavartotas smurtas praėjo didelis laiko tarpas, nukentėjusioji patikino, kad puikiai viską atsimena, jai tikrai buvo suduota į dešinįjį skruostą, nes nuo smūgių kumščiu į šią vietą jai skilo dešinės pusės dantis, kuris vėliau net iškrito. Pagarsinus nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji vėl pakeitė savo poziciją ir teigė, kad jai vis dėl to buvo suduotas smūgis ir į kaktos dešinę pusę, tačiau dėl skruosto pusės, į kurią jai buvo suduotas smūgis, nukentėjusioji negalėjo paaiškinti jos parodymuose esančių prieštaravimų.
Žemesnės instancijos teismas
25. Teismas negali nepastebėti ir tos aplinkybės, kad nei vienas iš kartu įvykio metu buvusių liudytojų nepatvirtino nukentėjusiosios nurodytos įvykių versijos, t. y., kad kaltinamasis prieš nukentėjusiąją smurtavo. Jeigu liudytojo R. D. ir J. T. kaltinamajam naudingų parodymų davimu būtų galima paaiškinti tarp jų ir kaltinamojo susiklosčiusiais artimais santykiais – R. D. yra kaltinamojo draugas, J. T. – kaltinamojo motina, tačiau E. B. yra nukentėjusiosios draugė, šią aplinkybė pripažino ir nukentėjusioji, taip pat patvirtino kaip liudytoja teisme apklausiama E. B., bet ir ši liudytoja teigė nemačiusi, kad kaltinamasis būtų prieš nukentėjusiąją smurtavęs. Priešingai, liudytoja E. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad būtent nukentėjusioji jai skambino ir prašė duoti jai palankius parodymus, kitu atveju E. B. „nebegalės vaikščioti rajone“.
26. Abejonių, kad kaltinamasis prieš nukentėjusiąją smurtavo, kelia ne tik nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumas, tačiau ir ta aplinkybė, kad nukentėjusioji teigė, jog jai ant veido nebuvo mėlynės nei tą dieną, nei kitą dieną, nors nukentėjusioji teigė, kad smūgiai į veidą buvo suduoti kumščiu, smūgiai buvo labai stiprūs, anot nukentėjusiosios, „vyriški“, jai labai skaudėjo. Teismo vertinimu, kumščiu trenkus į veidą, į, kaip nurodo nukentėjusioji, skruostikaulį, suduodant du stiprius smūgius į tą pačią vietą, labai tikėtina, kad atsirastų ne tik hematoma, bet ir nubrozdinimai. Tačiau nukentėjusioji nurodė, kad jai tik įvykio dieną buvo paraudęs skruostikaulis, tačiau vėliau jokių liekamųjų reiškinių neišryškėjo, tik nuskilo dantis, kuris yra priešingoje pusėje (dešinėje), negu nukentėjusiosios įvykio dieną nurodyta smūgio jai sudavimo veido pusė (kairė).
27. Šioje baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta ta aplinkybė, kad nukentėjusioji griuvo. Šią aplinkybę nurodė pati nukentėjusioji, ją taip pat patvirtino kaltinamasis ir visi įvykio dieną kartu buvę ir teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojai apklausti asmenys – R. D., E. B. ir J. T. Teismo vertinimu, neatmestina galimybė, kad, nukentėjusiajai kabinėjantis prie kaltinamojo ir kaltinamajam ją nuo savęs atstūmus ranka, nukentėjusioji galėjo šį atstūmimą įvertinti kaip jai suduotą smūgį ir, atsižvelgus į nukentėjusiajai nustatytą neblaivumo laipsnį – 2,36 prom. – nuo šio atstūmimo griūti. Kad vis dėlto griūti galėjo nuo girtumo teisiamojo posėdžio metu pripažino ir pati nukentėjusioji. Aplinkybę, kad nukentėjusioji prie kaltinamojo kabinėjosi, patvirtina teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojai apklausti E. B., R. D. ir J. T., kurie visi nurodė, kad kaltinamajam atsisakius valgyti, nuketėjusioji prie jo kibo liepdama valgyti, ji kaltinamąjį apkumščiavo, tampė už rūbų, anot kaltinamojo, ir apdraskė jam nagais veidą. Nors nukentėjusioji teigė, kad neatsimena, jog būtų kibusi prie kaltinamojo, tačiau ji neneigė, kad tarp jos ir kaltinamojo motinos kilo žodinis konfliktas, taip pat neneigė aplinkybės, kad kaltinamasis galėjo užstoti savo motiną nuo jos. Pastebėtina, kad koridoriuje, kuriame tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvyko konfliktas (nėra ginčo dėl aplinkybės, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyko R. D. buto koridoriuje), yra prikrauta įvairių daiktų (1 t., b. l. 22), pats koridorius yra santykinai siauras, todėl, nukentėjusiajai esant vidutinio girtumo laipsnio ir galbūt kaltinamajam ją atstumiant nuo savęs, koridoriuje esantys daiktai taip pat galėjo turėti įtakos nukentėjusiosios koordinacijai ir, neišlaikius lygsvaros, griuvimui. Toks kaltinamojo veiksmas – nukentėjusiosios atstūmimas – galėjo nukentėjusiajai sudaryti klaidingą šio fizinio veiksmo įvertinimą ir vėlesnį jos įsitikinimą, kad jai buvo suduota. Be to, įvertinus koridoriaus, kuriame tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyko konfliktas, siaurumą ir koridoriuje esančius daiktus, neatmestina, kad nukentėjusioji griūdama veidu galėjo kontaktuoti su koridoriaus siena ir (ar) koridoriuje sukrautais daiktais ir tai sąlygojo paraudimo ant nukentėjusiosios veido atsiradimą. Nors nukentėjusioji kategoriškai neigia, kad griūdama į ką nors atsitrenkė, nurodo, kad ji nugara griuvo ant E. B., kuri ją sugavo, tačiau, teismo vertinimu, vykstant konfliktui, asmenims esant neblaiviems, nukentėjusiajai esant stresinėje situacijoje, manant, kad prieš ją buvo smurtauta, apimtai pykčio (teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad buvo labai supykusi ant kaltinamojo), labai tikėtina, kad tokių neesminių aplinkybių, kaip pvz., galimas atsitrenkimas į kitus paviršius, tuo labiau, jeigu toks atsitrenkimas nebuvo stiprus, asmuo gali neužfiksuoti ir (ar) neatsiminti. Minėta, kad nukentėjusioji neprisiminė ir daug kitų konflikto dieną įvykusių aplinkybių, tokių kaip pvz., kad skambino į BPC, kad R. D. prašė jos išeiti iš buto, kad ji kabinėjosi prie kaltinamojo ir pan. Skambutį į BPC nukentėjusiajai priminė tyrėja. Šioje vietoje pastebėtina ir tai, kad nukentėjusioji konflikto metu buvo ne tik apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau tuo metu taip pat vartojo „Larofeną“, ir nors įvykio metu vaistų nebuvo išgėrusi, išgėrė tik vakare, tačiau neatmestina galimybė, kad nuolatinis vaistų vartojimas gali turėti įtakos tiek vartojančio vaistus asmens savijautai, tiek sukelti pasekmes vaistų vartojimą maišant su alkoholiu.
28. Beje, analizuojant nukentėjusiosios galimybę atsiminti įvykio aplinkybes bei jos parodymų apie įvykį prieštaringumą, atkreiptinas dėmesys į tyrėjos veiksmus atliekant ikiteisminį tyrimą ir nustatant galimai padarytai nusikalstamai veikai reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia pastebėtina, kad nukentėjusioji parodė, jog ji norėjo atsiimti pareiškimą, tačiau tyrėja jai pasakė, kad „reikia kažką daryti“. Taip pat tyrėja, anot nukentėjusiosios, jai nurodė, kad, jei nenori pasodinti (kaltinamojo – aut. pastaba), gali prašyti materialinės bausmės. Tyrėja nukentėjusiajai nepaaiškino, kas yra materialinė bausmė, kokiu būdu tai galima padaryti ir t. t. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad tyrėja jai uždavė „užvedančius“ klausimus. Gali būti, kad tyrėja nurodė, kaip rašyti civilinį ieškinį. Tyrėja jai nurodė, kad reikia reikalauti materialinės atsakomybės. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji iš tyrėjos suprato, kad turi prašyti iš kaltinamojo pinigų. Tyrėja nukentėjusiajai priminė skambutį į policiją ir nukentėjusioji tada prisiminė, kad skambino. Kad tyrėja veikė ypač aktyviai (beje, tai savaime nėra blogis, kai ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas yra aktyvus) ir proceso dalyviams teikė savo pasiūlymus dėl proceso dalyvių parodymų turinio, „užvesdavo ant kelio“ proceso dalyvius, kaip jie turi duoti parodymus, patvirtina ne tik nukentėjusiosios parodymai, tačiau šią aplinkybę patvirtina ir kaltinamasis, nekartą teisiamojo posėdžio metu paaiškinęs, kad apklausų metu jis nenurodė, kad smurtavo prieš nukentėjusiąją, nenurodė tariamai suduotų smūgių skaičiaus ir vietų, tačiau jo apklausų protokolų turinys tai paneigia. Kaltinamasis parodė, kad apklausos protokolų turinį suformulavo tyrėja. Jis ant apklausos protokolų pasirašė. Pastebėtina ir tai, kad kaltinamasis, nors yra baigęs (duomenys neskelbtini) klasių, tačiau nurodė, kad rašyti jis nelabai moka.
29. Kad būtent tyrėja formulavo kaltinamojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu turinį patvirtina ir šioje baudžiamojoje byloje esantis 2022 m. birželio 22 d. įtariamojo apklausos protokolas (2 t., b. l. 2–4), iš kurio matyti, kad A. T. prisipažino, kad smurtavo prieš V. L. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad V. L. nepažįsta. Kaip liudytoja teisiamajame posėdyje apklausiama tyrėja paaiškino, kad V. L. inicialus į protokolą įrašė ji, ji sumaišė nukentėjusiosios anketinius duomenis. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad apklausos protokolo turinys buvo formuluojamas ne kaltinamojo nurodomų aplinkybių pagrindu, o tyrėjos įsitikinimu teisingomis jos žinomomis aplinkybėmis. Dar daugiau, tyrėja teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis kukliai pasakojo apie įvykį, todėl kaltinamojo apklausos protokolas buvo surašytas nukentėjusiosios parodymų pagrindu, t. y. smūgių skaičius, smūgių sudavimo vietos A. T. apklausos protokole buvo nurodytos iš nukentėjusiosios žodžių. Tyrėja teisiamojo posėdžio metu apklausiama kaip liudytoja teigė, kad kaltinamasis pripažino tai, kas buvo surašyta. Tokia tyrėjos parodymų apie kaltinamojo apklausos procesą formuluotė kelia abejonių dėl to, ar kaltinamojo apklausos protokole nurodytas aplinkybes iš tiesų nurodė pats kaltinamasis savo iniciatyva, ypač tokius tyrėjos teiginius įvertinus žinant jos nurodytą aplinkybę, kad kaltinamasis apie įvykį pasakojo gana kukliai, todėl jo apklausos protokolas buvo surašytas nukentėjusiosios parodymų pagrindų, o kaltinamasis tik prisipažino dėl protokole nurodytų aplinkybių. Pastebėtina, kad kaltinamasis viso baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme proceso metu neigė davęs tokius parodymus, kurie užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu. O prisipažinęs teigė tik dėl to, kad norėjo, jog viskas greičiau pasibaigtų. Be to, jam išreiškus tokį norą, tyrėja atkreipė jo dėmesį į tai, kad viskas greičiau pasibaigtų, jeigu jis prisipažintų. Šioje vietoje be kita ko pastebėtina ir tai, kad tyrėja parodė, jog ji diktavo kaltinamajam ir įsipareigojimo (1 t., b. l. 40) turinį bei formą, nes, anot tyrėjos, kaltinamasis pats negalėtų suprasti, kaip reikia rašyti. Tyrėja taip pat nurodė, kad dėl skubėjimo nesiaiškino skirtingų kaltinamojo ir nukentėjusiosios pozicijų. Kaltinamasis pripažino viską, ką tyrėja rašė, t. y. sutiko su jos suformuluotais savo parodymais. Be to, tyrėjos nuomone, kaltinamajam yra žinomas baudžiamasis procesas, nes jis teisiamas ne pirmą kartą. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad tokia tyrėjos išvada yra nepagrįsta ir galėjusi lemti tyrėjos nevisiškai tinkamą pareigų atlikimą išaiškinant įtariamojo teises ikiteisminio tyrimo metu arba suteikiant ne visą informaciją apie jo prisipažinimo (tyrėjai siekiant baudžiamosios bylos užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) jam kilsiančias teisines pasekmes. Ypač šias aplinkybes vertinant atsižvelgus į A. T. siekį, kad „viskas kuo greičiau baigtųsi“.
30. Nors kaltinimą palaikiusi prokurorė atkreipė dėmesį į tai, kad kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė (šios aplinkybės kaltinamasis neneigia, ją teisiamojo posėdžio metu nurodė ir nukentėjusioji), tačiau atsiprašymas pats savaime nei patvirtina, nei paneigia nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Pažymėtina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, kad nukentėjusiosios atsiprašė už viską, už įvykusį konfliktą, už tai, kad jis ją pastūmė. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios pozicija, kai ji, kaip teigia, patyrusi smurtą iš kaltinamojo, su juo susitinka viena, eina su juo viena pavedžioti šunį, kelia abejonių. Manytina, kad asmuo, patyręs smurtą, smurtautojo bijotų, vengtų, o ne priešingai, ieškotų galimybių su smurtautoju likti vienas. Todėl ir ši aplinkybė kelia pagrįstų abejonių dėl nukentėjusiosios nurodomų kaltinamojo prieš ją atliktų smurtinių veiksmų.
31. Apibendrinant išdėstytus motyvus, atsižvelgus į ypač prieštaringus ir viso proceso metu nuolat kitusius nukentėjusiosios parodymus, į tai, kad be nukentėjusiosios parodymų, kad kaltinamasis prieš ją smurtavo, kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, susijusias su prieš ją galbūt pavartotu smurtu, nagrinėjamoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko, taip pat įvertinus nukentėjusiajai įvykio metu nustatytą vidutinį neblaivumo laipsnį, kuris taip pat galėjo turėti esminės reikšmės tiek įvykių suvokimui ir jų įvertinimui, tiek nukentėjusiosios koordinacijai išlaikyti, konstatuotina, kad šioje byloje kyla ypač daug neaiškumų, prieštaravimų ir abejonių dėl kaltinamojo kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, šių prieštaravimų ir abejonių nėra galimybės pašalinti, todėl jie, vadovaujantis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu, aiškintini kaltinamojo naudai.
32. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, jog A. T., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, žodinio konflikto metu du kartus rankomis trenkė nukentėjusiajai I. K. į veidą ir vieną kartą rankomis trenkė jai į pilvą, taip sukeldamas nukentėjusiajai I. K. fizinį skausmą. Nepasitvirtinus kaltinime nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad padaryta nusikalstama veika, turinti BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, todėl kaltinamasis A. T. dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, išteisinamas.
IV. Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų
33. Byloje nukentėjusioji I. K. buvo pareiškusi 1 000 Eur civilinį ieškinį dėl jai padarytos moralinės žalos (1 t., b. l. 37), kurį baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu patikslino ir sumažino iki 100 Eur dydžio (2 t., b. l. 1).
34. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
35. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, atsižvelgus į tai, kad A. T. šiuo nuosprendžiu išteisinamas, nes nepadaryta nusikalstama veika, turinti BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, I. K. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu. I. K. išaiškinama teisė pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
36. Kaltinamajam A. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 89–90) – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. T. (A. T.) išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
A. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
I. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. I. K. išaiškinti teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.