- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-22
- Bylos Nr.
- 1A-535-898/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Audrius Cininas, Aušra Bielskė
- Advokatai
- Andrejaus Tiščenkas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Audriaus Cinino ir Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo J. M., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 281 straipsnio 7 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir byla nutraukta. J. M. pagal laidavimą perduotas laiduotojai V. M., nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą be užstato.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais ir 68 straipsniu J. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 23 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuota J. M. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė – automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (identifikavimo) Nr. (duomenys neskelbtini)
J. M. paskirta kardomoji priemonė dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikintina ir vairuotojo pažymėjimas perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
J. M. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. J. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2019 m. kovo 22 d., apie 19.20 val. Vilniuje, Rinktinės gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 1,97 promilės etilo alkoholio). Jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi veikos padarymo metu).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės J. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendį ir panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.
2.1. Skunde nurodo, kad skirdamas baudžiamojo poveikio priemones teismas nuosprendyje pažymėjo, kad J. M. yra brandaus amžiaus, pensininkas, vedęs, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, turtinė žala nepadaryta. Buvo nustatyta, kad jis alkoholiu nepiktnaudžiauja ir jį pavartojo dėl vienkartinės konfliktinės situacijos. Remdamasis šiais duomenimis teismas nusprendė, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios aplinkybės patvirtina, kad baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas – yra perteklinė ir nepagrįsta. Apeliantas skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio mėnesio praktikos apžvalgomis „Dėl turto konfiskavimo taikymo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės“; „Dėl kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo“.
2.2. Mano, kad automobilio konfiskavimas neatitinka viešojo intereso poreikių ir yra perteklinis. Apelianto nuomone, teismas klaidingai teigia, jog konfiskuotas automobilis priklauso jam nuosavybės teise. Konfiskuojama transporto priemonė buvo įgyta santuokos metu, todėl šio automobilio konfiskavimas tiesiogiai siejasi ir su jo žmonos interesais. V. M. nežinojo, kad jis tą dieną vyks namo apsvaigęs ir negalėjo užkirsti tam kelio. Bendrai sutuoktiniams priklausančio automobilio konfiskavimas apribotų jos galimybes važiuoti į darbą, VšĮ (duomenys neskelbtini) posėdžius, pas gydytojus. V. M. neturėtų galimybės išieškoti iš savo vyro konfiskuotino turto dalies vertę atitinkančios pinigų sumos, nes J. M. neteko darbo. Tokios baudžiamojo poveikio priemonę pritaikymas būtų prilyginamas jos pačios nubaudimui, nesant jos kaltės. Automobilio konfiskavimas būtų itin didelė ir neproporcinga bausmė jam ir jo šeimai.
2.3. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kad jo veikos pavojingumą įrodo ir tai, kad automobilį vairavo girtas miesto centre, darbo dienos (penktadienio) vakare, esant intensyviam eismui. Teigia, kad jo važiavimo maršrutas vyko nuošalia ir neturinčia intensyvaus eismo senąja Verkių gatve, kuri penktadienio vakarą būna beveik tuščia.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu J. M. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamos J. M. padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, jų kvalifikavimas. Skunde keliamas klausimas dėl J. M. atžvilgiu taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo pagrįstumo. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik šioje apimtyje.
6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, apeliantą atleidęs nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir paskyręs baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise 2 metams bei 2148 € vertės (b. l. 16) automobilio konfiskavimą – pažeidė proporcingumo principą. J. M. manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra perteklinė ir nepagrįsta. Jos taikymas neatitinka aktualios kasacinio teismo praktikos. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija neturi pagrindo sutikti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apelianto skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra byloje, kurioje asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir konfiskavimas nebuvo taikomas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Vilniaus apygardos teismo, kuris yra apeliacinės instancijos teismas apskųstiems Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiams, praktikoje yra nutarčių, kuriose pritariama sprendimams, kai atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės transporto priemonė ar jos vertė yra konfiskuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-218-648/2018, 2K-193-719/2018, 2K-114-1073/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-462-851/2018, 1A-306-891/2018).
8. Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, iš tikrųjų skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
Žemesnės instancijos teismas
9. Pirmosios instancijos teismas į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes – kad J. M. yra pensininkas, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau neteistas, veikos padarymo metu nebuvo baustas administracine tvarka, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, yra vedęs, turi gyvenamąją vietą, nedirba – jau atsižvelgė tiek spręsdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimus, ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kurioje iš esmės teigiama, kad tokio pobūdžio aplinkybės nelaikytinos pagrindu netaikyti baudžiamojo poveikio priemonių padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) numatytą nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-719/2018). Priešingai, nei teigiama skunde, išvardintos aplinkybės nepatvirtina, jog automobilio konfiskavimas yra perteklinė baudžiamojo poveikio priemonė.
10. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. M. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę pažymėjo, jog J. M. tyčia savo veiksmais padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei – pavojų visam eismo saugumui. Automobilį vairavo darbo dienos vakare, esant intensyviam eismui. Teismas įvertino atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės J. M. asmenybę, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltininką nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatavo, jog baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, bus proporcinga padarytam nusikaltimui. Tokia apylinkės teismo išvada teisėjų kolegijos vertinimu, yra visiškai pagrįsta.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog proporcingumo principas konfiskuojant iš J. M. nusikalstamos veikos padarymo priemonę šiuo atveju pažeistas nebuvo. Pažymėtina, jog J. M. buvo atleistas nuo baudžiamosios pagal laidavimą, jokios turtinio pobūdžio priemonės, išskyrus transporto priemonės konfiskavimą, jo atžvilgiu taikytos nebuvo. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertė šiuo atveju nėra itin didelė – 2 148 Eur (be PVM). Už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.), numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda – gali būti skiriama jos dydį nustatant nuo 50 iki 2 000 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), t. y. baudos minimumas yra 2 500 Eur, kuris šiuo atveju yra netgi didesnis nei konfiskuoto turto vertė.
12. Teisėjų kolegija pažymi ir kitas reikšmingas J. M. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. T.y., kaip jau paminėta, J. M. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (kraujyje rasta 1,97 promilės etilo alkoholio). Veikos padarymo metu J. M. sustabdytas policijos pareigūnų nuvažiavo ir buvo pakartotinai sustabdytas tik užblokavus jam kelią tarnybiniu automobiliu. J. M. nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, nereagavo į paliepimus atrakinti automobilio dureles, neužgesino automobilio variklio, nelipo iš transporto priemonės ir pasyviais veiksmais priešinosi policijos pareigūnams. Tokios nustatytos aplinkybės kaip tik patvirtina tai, jog J. M. baudžiamojo poveikio priemonės – tiek specialiosios teisės atėmimas, tiek turto konfiskavimas buvo taikytos pagrįstai ir yra proporcingos jo nusikalstamiems veiksmams. Aplinkybės, jog J. M. automobilis reikalingas šeimos poreikiams tenkinti, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra išskirtinės, pagrindžiančios turto konfiskavimo neproporcingumą. J. M. ir jo žmona gyvena Vilniaus miesto teritorijoje, netoli jų gyvenamosios vietos važiuoja visuomeninis transportas ir yra užtikrintas susisiekimas su miesto centru. Galimos nusikalstamos veikos pasekmės ir tikėtini iš neteisėtų veiksmų kilsiantys nepatogumai buvo žinomi dar iki nusikalstamos veikos padarymo. Kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Šeimos narių interesai yra svarbūs, tačiau negali būti laikomi išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio 2, 3 dalių taikymą. Tai, kad automobilio netektis kaltininkui sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-489/2018).
13. Skunde nurodoma, kad J. M. priklausantis automobilis yra bendras jo ir V. M. santuokoje įgytas turtas, o automobilio konfiskavimas nepagrįstai apribotų jo žmonos galimybes važiuoti į darbą, VšĮ (duomenys neskelbtini) posėdžius, pas gydytojus. Visgi, apklaustas teismo posėdyje pirmos instancijos teisme J. M. nurodė, kad jo žmona nevairuoja, o automobiliu naudojosi tik jis. Vien aplinkybė, jog konfiskuojamas turtas yra sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė, nesudaro pagrindo nekonfiskuoti automobilio, kuris yra nusikalstamos veikos padarymo įrankis. Priešingu atveju būtų iškreipiama visa teisinė sistema ir automobilio konfiskavimas taptų neįmanomas visais atvejais, jei jis priklauso abiem sutuoktiniams. Teismui taip pat nebuvo pateikti jokie duomenys apie itin sunkią J. M. finansinę padėtį. Jis ir jo žmona gauna valstybinę pensiją, o V. M. papildomai gauna atlyginimą už veiklą Sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Turto konfiskavimo panaikinimas, kuomet už vairavimą išgėrus J. M. faktiškai tik prarastų teisę vairuoti, būtų ne tik neproporcingas padarytam nusikaltimui, bet ir neteisingas. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka, kad J. M. priklausanti transporto priemonė buvo konfiskuota pagrįstai.
14. Skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kurioje aptartas kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo klausimas (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-34-699/2018). Šioje nutartyje nurodyta, jog konfiskavus kaltininko automobilį, sąžininga įgijėja neturėtų realios galimybės iš nuteistojo šeimos nario išsiieškoti konfiskuoto turto ar jo dalies vertę atitinkančios pinigų sumos, todėl jos turto konfiskavimas galėtų būti prilyginamas netgi jos pačios nubaudimui. Minėta nutartis buvo išskirtinė savo aplinkybėmis ir skyrėsi nuo kitų teismų praktikos pavyzdžių. Automobilis nebuvo konfiskuotas, nes jis buvo išimtinai reikalingas šeimos poreikiams tenkinti, o jo konfiskavimas būtų neproporcingai pažeidęs šeimos interesus. Teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai, rėmimasis precedentais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Tačiau, remdamasis tokiu šaltiniu, teismas visų pirma turi įsitikinti, ar jis turi precedento galią jo nagrinėjamojoje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde nurodyto teismo sprendimo faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamo atvejo. Skunde nurodytoje byloje nusikaltimą padaręs asmuo buvo nuteistas (nagrinėjamu atveju asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), bet automobilis vis tiek nebuvo konfiskuotas, nes kaltininko šeimoje, kuri gyveno toli už miesto, augo penki vaikai (trys iš jų mažamečiai). Tokiai gausiai šeimai, automobilis yra būtina priemonė, reikalinga tenkinant būtinus šeimos poreikius – nuvežti vaikus į darželį, mokyklą, būrelius, polikliniką, juos parsivežti ir netgi parsivežti maisto produktų (pasak automobilio savininkės, netgi artimiausia parduotuvė yra už 3 km nuo jų gyvenamosios vietos). Įvertinus šias aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad skunde nurodoma ir nagrinėjama bylos ir jų faktinės aplinkybės nėra tapačios, todėl nėra pagrindo vadovautis nurodytu kasacinio teismo sprendimu.
15. Įvertinusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantui pirmosios instancijos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nėra griežtos – konfiskuoto automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra ganėtinai nedidelė (2 148 Eur), tad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės švelninimas ar visiškas netaikymas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų užtikrinimo bei formuotų nebaudžiamumo nuotaikas tokio pobūdžio bylose.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. M. apeliacinį skundą atmesti.