Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Viešosios įstaigos „Kauno miesto poliklinika“ atstovui advokato padėjėjui Lukui Stankevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DG ir Ko” ieškinį atsakovams viešajai įstaigai „Kauno miesto poliklinika“, P. K., trečiajam asmeniui V. O., dėl neteisėtais veiksmais sukeltų nuostolių atlyginimo, įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas. Byla dalyje dėl įpareigojimo vykdyti sutartį nutraukiama.

Nustatyta, kad ieškovė UAB „DG ir Ko“ su atsakove VšĮ Kauno miesto poliklinika (buvusi Kauno Šilainių poliklinika) 2012-07-09 sudarė Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. 11-3-42, pagal kurią šalys susitarė veikti bendrai ir įrengti naują, modernų aukščiausios kokybės reikalavimus atitinkantį Diagnostikos centrą, turintį modernią įrangą, atlygintinai teikti paslaugas tretiesiems asmenims bei sutartyje nustatyta tvarka padalinti iš Diagnostikos centro teikiamų paslaugų gautą pelną (el.b.l. 8-33, 1 tomas). Poliklinikos steigėja (dalininkė) yra Kauno miesto savivaldybė (el.b.l. 111-113, 1 tomas), byloje pateikti VšĮ „Kauno Šilainių poliklinika“ įstatai (el.b.l. 34-48, 1 tomas). Poliklinika panaudos teise naudojasi (duomenys neskelbtini), esančiu pastatu – gydymo įstaiga (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), šis turtas nuosavybės teise priklauso Poliklinikos steigėjai, Kauno miesto savivaldybei (el.b.l. 116-126, 1 tomas). Poliklinikos ir ieškovės 2012-04-20 ir 2012-07-09 sudarytų jungtinės veiklos sutarčių pagrindu Kauno miesto savivaldybei priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo perduotos naudotis ieškovei, kaip Poliklinikos įnašas į jungtinę veiklą (el.b.l. 8-33, 1 tomas). Iš 2011-11-05 Kauno miesto savivaldybės administracijos rašto matyti, kad su turto įnešimu į jungtinę veiklą Kauno miesto savivaldybė nesutiko (el.b.l. 115, 1 tomas). 2015-06-11 raštu Nr. 4-07-574 Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdyba informavo Kauno miesto savivaldybės merą apie gautus duomenis dėl VšĮ Kauno Šilainių poliklinika“ direktoriaus galimų neskaidrių veiksmų (el.b.l. 127-128, 1 tomas). 2016-05-18 sudarytas Susitarimas dėl sutarties papildymo (el.b.l. 52-53, 1 tomas). 2016-05-18 Perdavimo – priėmimo aktu ieškovė atsakovei perdavė įrangą (el.b.l. 54, 1 tomas). Byloje pateiktos VšĮ „Kauno Šilainių poliklinika“ pajamų ir išlaidų ataskaitos pagal 2012-07-09 Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. 11-3-42 (el.b.l. 50, 55-60, 1 tomas), ieškovės išrašytos PVM sąskaitos – faktūros (el.b.l. 61-66, 1 tomas). Pateikta ieškovės UAB „DG ir Ko” 2015 metų Pelno – nuostolio ataskaita (el.b.l. 179-180, 2 tomas). Paskutinis atsiskaitymas su ieškove – 2017-02-28 (el.b.l. 50, 1 tomas). V. O. Poliklinikos vadovo pareigas ėjo iki 2016-10-06, naujuoju Poliklinikos vadovu nuo 2016-10-06 paskirtas atsakovas P. K. (el.b.l. 111, 1 tomas). 2017-02-20 raštu Dėl įrangos užimamų patalpų atsakovė nurodė, kokia ieškovei priklausanti įranga yra pastate Kauno m. Baltų pr. 7 (el.b.l. 114, 1 tomas). 2017-03-07 raštu Nr. 2-4-109 VšĮ Kauno Šilainių poliklinika informavo UAB „DG ir Ko“, kad sustabdo Jungtinės veiklos sutarčių vykdymą, nes toks sutarčių vykdymas prieštarauja Kauno miesto savivaldybės valiai ir prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (el.b.l. 2-3, 1 tomas). Ieškovė 2017-03-13 raštu Nr. B17/03/10 pranešė VšĮ „Kauno Šilainių poliklinikai“, kad toks jos pranešimas apie sutarčių vykdymo sustabdymą yra be jokio teisinio pagrindo, nes UAB „DG ir Ko“ jokių sutartinių įsipareigojimų nepažeidė, sutartis vykdo tinkamai, sutarties vykdymo sustabdymo sąlygų, numatytų LR CK 6.46 str., 6.58 str. ir 6.207 str., nėra, o sutartys yra galiojančios ir nepripažintos nei niekinėmis, nei prieštaraujančiomis įstatymų normoms bei pareikalavo nutraukti visus neteisėtus ir savavališkus veiksmus, kurie keltų grėsmę sutarčių vykdymui (el.b.l. 4-5, 1 tomas). Tačiau atsakovė 2017-03-15 raštu Nr. 2-4-120 pranešė, jog Sutarties nevykdys (el.b.l. 6-7, 1 tomas). 2017-03-28 Pretenzija ieškovė prašė apmokėti įrangos remonto išlaidas (el.b.l. 140-141, 1 tomas), tačiau 2017-03-31 raštu atsakovė atmetė pretenziją dėl įrangos remonto išlaidų apmokėjimo, prašė atlaisvinti patalpas (el.b.l. 138-139, 1 tomas). Lietuvos Aukščiausias Teismas 2018-10-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-356- 695/2018, kuri buvo nagrinėjama pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį, paliko nepakeistus Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo procesinius sprendimus ir konstatavo, jog Jungtinės veiklos sutartys, pagal kurias UAB „DG ir Ko“ naudojosi savivaldybės turtu, prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDJĮ) 13 straipsnio nuostatoms, todėl laikytinos niekinėmis; pripažinus jungtinės veiklos sutartis niekinėmis ir taikant restituciją UAB „DG ir Ko“ įpareigojama atsiimti įrangą ir atlaisvinti patalpas; jokie piniginiai mokėjimai tarp šalių nenumatomi (el.b.l. 100-114, 2 tomas). Atsakovė prašė Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinti dėl momento, nuo kurio ginčo jungtinės veiklos sutartys laikytinos prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo normoms (el.b.l. 171-172, 2 tomas). Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2019-01-24 Nutartimi (el.b.l. 173-174, 2 tomas) netenkino prašymo dėl nutarties išaiškinimo. Byloje pateikti straipsniai internetiniuose portaluose www.15min.lt (el.b.l. 129-130, 1 tomas), www.diena.lt (el.b.l. 153-158, 1 tomas), www.kaunodiena.lt (el.b.l. 115-119, 2 tomas), susiję su šalių ginču.

Dėl nuostolių atlyginimo

Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 10330 Eur nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2017-03-08 iki 2017-03-27, reikalavimą kildina iš 2012-07-09 jungtinės veiklos sutarties – atsakovei VšĮ „Kauno miesto poliklinika“ neteisėtai atsisakius vykdyti minėtą jungtinės veiklos sutartį, ieškovė patyrė žalą negautų pajamų forma. Atsakovai su tokiu ieškovės reikalavimu nesutinka, ieškinį prašo atmesti, skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Byloje nustatytas turintis prejudicinę reikšmę faktas, kad Sutartis, kurios pagrindu pareikštas reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą, yra niekinė. CK 1.80 str. 1 d. numato, jog niekiniu ir negaliojančiu laikomas sandoris, kuris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Sandorio pripažinimas niekiniu dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms iš esmės reiškia konstatavimą, kad jis de jure (teisiškai) neegzistuoja (CK 1.78 straipsnio 1 dalis), nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartyje Nr. e3K-7-89-378/2016 nurodė, kad sutartį pripažinus niekine, išnyksta pagrindas atsiskaityti pagal jos sąlygas. Taigi, šalių sudaryta 2012-07-09 jungtinės veiklos sutartis nepriklausomai nuo teismo sprendimo priėmimo fakto ar momento prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms ir buvo neteisėta bei niekinė.

Ieškovė nurodo, kad atsakovė kas mėnesį ieškovei pateikdavo VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos pajamų ir išlaidų ataskaitas pagal 2012-07-09 Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. 11-3-42, kuriose nurodydavo gautų pajamų, sąnaudų bei pelno sumas (el.b.l. 50, 55-60, 1 tomas), ieškovė šių ataskaitų pagrindu išrašydavo sąskaitas faktūras (el.b.l. 61-66, 1 tomas), paskutinis apmokėjimas atliktas 2017-02-28 (el.b.l. 50, 1 tomas), o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad 2012-07-09 Jungtinės veiklos (partnerystės) Sutartis Nr. 11-3-42 pripažinta negaliojančia ex nunc, kas reiškia, jog ši sutartis pripažinta negaliojančia ne nuo jos sudarymo dienos, o nuo teismo sprendimo, t.y. Kauno apygardos teismo 2018-04-12 nutarties įsiteisėjimo. Vadinasi, ieškovės teigimu, esant galiojančiai sutarčiai, atsakovės veiksmai, pasireiškę pastarosios sutarties vykdymo sustabdymu turi būti vertintini CK 6.46 str., 6.58 str., 6.207 str., reglamentuojančių Sutarties vykdymo sustabdymo sąlygas ir atvejus, kontekste, o atsakovės prievolės vykdymo sustabdymas neteisėtas, nes nepatenka į įstatyme ir teismų praktikoje suformuotas prievolės vykdymo sustabdymo sąlygas. Tokie ieškovės argumentai atmestini.

Ginčo dėl niekinio sandorio atveju teismas turi pasisakyti dėl sandorio teisėtumo vertinimo ir teisinių pasekmių (restitucijos) taikymo. Šiuo atveju teismai nurodė, jog 2012-07-09 jungtinės veiklos sutartis yra imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis ir todėl niekinis sandoris, tačiau sprendžiant restitucijos klausimą, restituciją taikė nuo sprendimo įsiteisėjimo momento. Pažymėtina, kad teismas svarsto dėl restitucijos būdo pakeitimo, jeigu sandoris pripažįstamas negaliojančiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes tokia situacija savaime suponuoja, kad nebus įmanoma grąžinti visa, kas buvo perduota, įgyta ar atlikta pagal sutartį. Būtent dėl tokio neįmanomumo teismas ir parenka sandorio negaliojimo momentą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o ne nuo sandorio sudarymo dienos. CK 1.95 straipsnyje įtvirtintos taisyklės dėl momento, nuo kurio pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu. Pagal jas pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo (lot. ab initio) (CK 1.95 straipsnio 1 dalis), o jeigu pagal turinį pripažinti sandorio negaliojančiu ab initio negalima, jis gali būti pripažintas negaliojančiu tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (lot. ex nunc) (CK 1.95 straipsnio 2 dalis). CK 1.95 straipsnio 2 dalis gali būti taikoma tiek niekinių, tiek ir nuginčijamų sandorių atveju. Tai reiškia, kad galimos situacijos, kai ir niekinio sandorio nebus galima pripažinti negaliojančiu ab initio, nes ne visada pripažinus sandorį niekiniu, įmanoma visiškai atkurti buvusią padėtį. Kiekvienu atveju restitucija turi būti atliekama ne mechaniškai, o įsigilinus į individualią situaciją ir atidžiai pasvėrus šalių bei trečiųjų asmenų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2006). Be to, kasacinio teismo yra išaiškinta, kad taikant restituciją įprastai šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo, tačiau bendrosios restitucijos taisyklės nustato teismui teisę išimtiniais atvejais keisti restitucijos būdą ir netgi iš viso jos netaikyti, jeigu pagal susiklosčiusią teisinę situaciją konstatavus, kad sandoris yra niekinis, šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.145, 6.146 straipsniai). CK 6.145, 6.147 straipsniuose įtvirtintų restitucijos taikymo modifikacijų esmė ta, kad negalimas dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėties nepagrįstas ir nesąžiningas pablogėjimas, o kitos – atitinkamas pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387-415/2015).

Kaip nurodė Aukščiausiasis teismas 2018-10-11 nutartyje Nr. e3K-3-356-695/2018, nustatant momentą, nuo kurio šis sandoris laikomas negaliojančiu, atsižvelgiama į tai, ar įmanoma ir ar teisinga nuspręsti pašalinti visus sandorio vykdymo padarinius. Ar įmanoma vykdyti restituciją, pavyzdžiui, sugrąžinti daiktus, atlaisvinti ir perduoti patalpas, perduoti lėšas, sprendžiama pagal konkrečias bylos aplinkybes atsižvelgiant į tai, ar faktiškai įmanoma įgyvendinti daikto, lėšų, patalpų ar kito turto perdavimą ar teisių perleidimą ir ar tam nėra teisinių kliūčių. Tai nustatoma sprendžiant dėl to, ar yra išlikęs, ar nėra sunaudotas arba pertvarkytas perduotinas daiktas, ar nėra teisinių kliūčių turtą ar teises perduoti, ar dėl perdavimo restitucijos tvarka nėra paliečiami ir neproporcingai pažeidžiami kitų asmenų teisės ir interesai bei kitos konkrečios atvejo aplinkybės. Nusprendžiant dėl sandorio negaliojimo momento nustatymo iš esmės nulemiama ir tai, kokia restitucija būtų taikoma dėl sandorio negaliojimo.

Jungtinės veiklos sutartis, nors ir buvo sudaryta nesilaikant imperatyvių įstatymo reikalavimų, vis dėlto tam tikrą laiko tarpą sukėlė tas pasekmes, kurių šalys siekė ir neįmanoma paneigti šių paslaugų teikimo fakto, dėl ko konstatuotas sandorio negaliojimas ex nunc, tačiau tai nesudaro pagrindo reikalauti negautų pajamų pagal niekine pripažintą sutartį, kuri nuo jos nutraukimo momento nebuvo vykdoma. Kaip nustatyta šioje byloje, po sutarties nutraukimo, paslaugos nebuvo teikiamos, o ieškovė prašo nuostolių atlyginimo juos skaičiuodama kaip negautas pajamas, atsižvelgiant į pajamų, gautų už laikotarpį nuo 2016-08-31 iki 2017-01-31, vidurkį (el.b.l. 50, 1 tomas). Tačiau, sandorį pripažinus negaliojančiu, nė viena jo šalis negali nieko įgyti ar sutaupyti kitos sandorio šalies sąskaita. Ieškovės reikalavimas nagrinėjamoje byloje iš atsakovo priteisti nuostolių atlyginimą, kvalifikuotinas kaip reikalavimas išspręsti niekinio sandorio padarinių klausimą. Ieškovė 2017-03-31 atskirajame skunde dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad pagal ginčo sutartį, magnetinio tyrimo paslaugos buvo teikiamos visą sutarties vykdymo laiką iki 2017-03-08 ir jeigu ne atsakovės neteisėti veiksmai, magnetinio rezonanso tyrimai būtų ir toliau atliekami. Taigi, sutartis nebuvo vykdoma nuo jos nutraukimo momento, Poliklinika negavo jokių lėšų, susijusių su Jungtinės veiklos sutarties vykdymu, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovę būtų galima laikyti nepagrįstai praturtėjus ieškovės sąskaita.

Lietuvos Respublikos teisės aktuose bei teismų praktikoje yra imperatyviai įtvirtinta, jog asmens reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra patenkinamas ir žalos atlyginimas yra priteisiamas nustačius, jog egzistuoja visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos. Šios sąlygos yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), žala (nuostoliai) (CK 6.249 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir padarytos žalos (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2dalis). Taigi, sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju visas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas ieškovė kildina iš atsakovų veiksmų sustabdant 2012-07-09 jungtinės veiklos sutarties vykdymą. Visgi, kaip minėta, ši sutartis yra niekinė, t.y. teisiškai neegzistuojanti. Atitinkamai, jos pagrindu nėra ir negalėjo būti sukurtos atitinkamos prievolės, kurias Poliklinika būtų privalėjusi vykdyti ir už kurių nevykdymą Poliklinikai galėtų būti reiškiami tam tikri reikalavimai. Taigi, nesant pačios prievolės, negali būti ir jos pažeidimo – neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Juo labiau, neteisėtais veiksmais negali būti traktuojamas Poliklinikos atsisakymas toliau vykdyti neteisėtą (niekinį) sandorį, kurio pagrindu ieškovės interesams tenkinti būtų naudojamas savivaldybės (viešajam interesui tenkinti skirtas) turtas. Taip pat, nėra teisinio pagrindo konstatuoti esant ir kitą civilinės atsakomybės sąlygą – žalą (negautų pajamų forma). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Minėtos sąlygos žalai negautų pajamų forma konstatuoti neegzistuoja, kadangi ieškovė negalėjo turėti pagrįsto, teisėto bei įstatymu saugotino lūkesčio gauti pajamas iš niekinio sandorio, kadangi toks sandoris teisiškai neegzistuoja ir niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų; niekinį sandorį sudaranti ieškovė veikė laisva valia ir sandorį sudarė savo rizika. Šios rizikos ieškovė negali perkelti Poliklinikai ar kitiems subjektams išaiškėjus sandorio neteisėtumui bei nutraukus jo vykdymą; Poliklinikos veiksmai sustabdant niekinio bei neteisėto sandorio (jungtinės veiklos sutarties) vykdymą, t.y. užkertant kelią teisės aktų pažeidimui, negali būti laikomi neteisėtais. Taigi, sąmoningai neteisėtą sandorį sudariusi ieškovė nepatyrė žalos (negautų pajamų forma) CK 6.249 str. prasme. Be to, bet kokie ieškovės praradimai ar netektys, susiję su pačios ieškovės sudarytu niekiniu sandoriu ir (arba) jo vykdymu, yra pačios ieškovės neteisėtų veiksmų rezultatas, kuris negali būti perkeltas Poliklinikai, darytina išvada, jog neegzistuoja ir priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga. Atsižvelgiant į nurodytą, daroma išvada, jog neegzistuoja Poliklinikos sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos. Kadangi ieškinio reikalavimai gali būti tenkinami tik nustačius šių sąlygų visetą, o civilinės atsakomybės taikymo sąlygos neegzistuoja, darytina išvada, jog ieškovės ieškinys yra nepagrįstas bei atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl atsisakymo nuo reikalavimo įpareigoti vykdyti sutartį

Ieškovė dublike nurodė, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018-10-11 nutartį, atsisako nuo reikalavimo įpareigoti atsakovę VšĮ „Kauno miesto poliklinika“ toliau vykdyti 2012-07-09 Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. 11-3-42.

Ieškovas turi teisę atsisakyti ieškinio bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 str. 1 d., 42 str. 1 d.), todėl ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalies reikalavimų, kaip neprieštaraujantis įstatyminėms nuostatoms, priimtinas, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.). Ieškovei išaiškintinos atsisakymo nuo ieškinio dalies reikalavimų ir bylos nutraukimo procesinės teisinės pasekmės, t.y. kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str.). Atsižvelgiant į tai, ieškovės atsisakymas dėl ieškinio dalies reikalavimų priimtinas ir civilinė byla dalyje dėl įpareigojimo toliau vykdyti 2012-07-09 Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. 11-3-42, nutrauktina (CPK 140 str. 1 d.).

Dėl piktnaudžiavimo

Atsakovė VšĮ Kauno miesto poliklinika prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iki 50 procentų šios baudos paskiriant atsakovui P. K.. Nurodo, kad ieškovė reikalavimą kildina iš niekinės jungtinės veiklos sutarties, pati dalyvavusi ginče dėl jos pripažinimo niekine, t.y. ieškovė sąmoningai reiškia jai žinomai neteisėtą bei nepagrįstą reikalavimą. Kita vertus, ieškovė šioje civilinėje byloje reikalavimą pareiškė ne tik Poliklinikai, tačiau ir jos vadovui, o vėliau pripažino tokio reikalavimo nepagrįstumą bandydama pašalinti Poliklinikos vadovą atsakovo pakeitimo institutu. Nepavykus atsakovo P. K. pašalinti iš atsakovų tokiu būdu, ieškovė toliau palaikė jai žinomai nepagrįstą reikalavimą šiam atsakovui, kas papildomai patvirtina ieškovę piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis ir reiškiant jai žinomai nepagrįstus reikalavimus.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą (atskirąjį skundą), prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; 2013-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).

Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Kasacinis teismas, aiškindamas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį, yra nurodęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), tačiau ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012).

Teismo vertinimu, tai, kad ieškovė UAB „DG ir Ko“ pareiškė ieškinį, kurį teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą, nesudaro pagrindo teigti, kad ji nesiekė savo teisių gynimo. 2017-03-31 bylą nagrinėjančio teisėjo rezoliucija ieškovo ieškinys buvo priimtas, dėl jo pagrįstumo pasisakoma priimant teismo sprendimą, įvertinus visą bylos medžiagą, tame tarpe šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, prejudicinę galią turinčius teismų procesinius sprendimus. Nėra pagrindo teigti, jog šio konkretaus ieškinio pareiškimu atsakovams ieškovo veiksmais sąmoningai buvo sukelta esminė žala. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis), pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Taigi, aiškiai nepagrįsto dokumento pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Nors teismas šioje byloje vadovavosi prejudicinę reikšmę turinčiais Kauno apylinkės teismo sprendimu, Kauno apygardos teismo nutartimi bei Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartimi, tai sudaro pagrindą nagrinėjant bylą laikyti įrodytomis pirmiau priimtame sprendime bei nutartyje išdėstytas faktines aplinkybes, tačiau nepaneigia ieškovei teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, principo, kurį jai suteikia CPK 5 straipsnio 1 dalis, be to, šie procesiniai sprendimai priimti jau po nagrinėjamos bylos iniciavimo. Pažymėtina ir tai, kad pati atsakovė VšĮ Kauno miesto poliklinika prašė Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinti dėl momento, nuo kurio ginčo jungtinės veiklos sutartys laikytinos prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo normoms (el.b.l. 171-172, 2 tomas), prašyme nurodydama, jog nuo kasacinio teismo išaiškinimo priklauso net dviejų atskirų civilinių bylų baigtis, prašydama išaiškinti dėl momento, nuo kurio ginčo jungtinės veiklos sutartys laikytinos prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo normoms, o kartu ir dėl laikotarpio, už kurį sutarties šalys tarpusavyje gali kelti reikalavimus dėl prievolių vykdymo. Tai, jog solidariu atsakovu su VšĮ „Kauno miesto poliklinika“ patrauktas Poliklinikos vadovas P. K., taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovė piktnaudžiavo CPK 95 straipsnio prasme, atsižvelgiant į tai, jog P. K. esant Poliklinkos vadovu, Jungtinės veiklos sutarties vykdymas buvo sustabdytas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į teisminės gynybos principą, įtvirtintą CPK 5 str. 1 d., atsakovės prašymas dėl baudos paskyrimo ieškovei, atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šiuo atveju ieškovų ieškinys buvo atmestas, todėl sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei.

Atsakovės VšĮ „Kauno miesto poliklinika“ atstovas pateikė duomenis, jog atsakovės patirtas teisinės pagalbos išlaidas sudaro 3678,40 Eur (el.b.l. 1-25, 3 tomas), jas detalizavo. Iš ieškovės atsakovei nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos pagal PVM Sąskaitą – faktūrą Nr. ADV30604, 435,60 Eur sumai, susijusios su prašymo Lietuvos Aukščiausiajam teismui dėl nutarties išaiškinimo rengimu bei nutarties analize (el.b.l. 16,17, 3 tomas), atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašymas dėl sprendimo išaiškinimo buvo teikiamas ne šioje civilinėje byloje, be to, teismas netenkino atsakovės VšĮ „Kauno miesto poliklinika“ prašymo dėl nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-695/2018 išaiškinimo (el.b.l. 173-174, 2 tomas). Likusioje dalyje atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, atitinka Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), todėl atsakovei VšĮ „Kauno miesto poliklinika“ priteistina iš ieškovės 3242,80 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Valstybė šioje byloje patyrė 18,15 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, ieškinį atmetus, priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priimti ieškovės UAB „DG ir Ko“, juridinio asmens kodas 300602700, atsisakymą ieškinio dalyje dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę VšĮ „Kauno miesto poliklinika“ toliau vykdyti 2012-07-09 Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. 11-3-42, ir šioje dalyje civilinę bylą Nr. e2-2233-962/2019 nutraukti.

Priteisti iš ieškovės UAB „DG ir Ko“, juridinio asmens kodas 300602700, atsakovei VšĮ „Kauno miesto poliklinika“, juridinio asmens kodas 135047555, 3242,80 Eur (tris tūkstančius du šimtus keturiasdešimt du eurus 80 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „DG ir Ko“, juridinio asmens kodas 300602700, valstybei 18,15 Eur (aštuoniolika eurų 15 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.