- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-27
- Bylos Nr.
- 2YT-5165-301/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04417-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Teresė Klimienė
- Pareiškėjas
- D. G.
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Teresė Klimienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. G. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. A., AB SEB bankui dėl antstolio veiksmų ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. G. skundu prašo:
1. Paskelbti neįvykusiomis nuo 2016-07-21 iki 2016-08-22 vykusias pareiškėjo D. G. turto –(duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto nebaigtos statybos gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių kiemo aikštelės) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), antrąsias varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Paskirti pareiškėjo D. G. turto - (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto nebaigtos statybos gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (kiemo aikštelės) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę, sudarant galimybe pareiškėjui pasiūlyti savo turto rinkos vertės eksperto kandidatūrą.
3. Nusišalinti nuo vykdomosios bylos, kurioje antstolis A. A. vykdo išieškojimą iš pareiškėjo D. G. turto - (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto nebaigtos statybos gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (kiemo aikštelės) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini).
Skunde nurodo, kad antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko D. G. hipotekos išieškotojo AB SEB bankas naudai, nukreipiant išieškojimą į pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą - (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypą, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto nebaigtos statybos gyvenamąjį namą. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinius (kiemo aikštelę) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas). Antstolis nuo 2016-07-21 iki 2016-08-22 vykdė pareiškėjui priklausančio turto antrąsias varžytynes, kuriose turtas buvo parduotas vos už 93960 Eur. Pareiškėjas, įsitikinęs, kad antstolis turtą pardavinėjo ženkliai per žema kaina, todėl teikia skundą dėl antstolio veiksmų su prašymu nusišalinti nuo vykdomosios bylos.
D. G. nurodė, kad areštuoto turto įkainojimas yra svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Pareiškėjo skola išieškotojui yra 165257,54 Eur, turtas profesionalių vertintojų 2015 m. buvo įvertintas 174000 Eur, antstolis 2016 m. nepagrįstai turto vertę sumažino iki 156600 Eur, t. y. antstolis pareiškėjo Turto vertę sumažino 17 400 Eur, o pardavė už 93960 Eur. Šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, todėl antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Pareiškėjo manymu, objektyviai apie nekilnojamojo turto rinką gali pasisakyti nekilnojamojo turto vertintojai bei kiti šios srities specialistai, tačiau ne antstolis. Neaišku kuo vadovaujantis antstolis nustatė, kad turto vertė yra 156600 Eur. Pareiškėjo įsitikinimu, antstolis šiuo atveju nesiėmė visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjo turtas būtų pardavinėjamas objektyviai nustatyta rinkos kaina. Aktualioje teismų praktikoje yra pasisakyta, kad tinkamas areštuoto turto kainos nustatymas visų pirma yra antstolio pareiga. Antstolis turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokiomis priemonėmis jis šią pareigą įgyvendins (vadovausis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, paskirs ekspertizę turto vertei nustatyti ir pan.), tačiau bet kuriuo atveju jis turi veikti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai. Areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas yra esminė varžytynių teisėtumo sąlyga. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnyje nustatytas reikalavimas antstoliui įkainoti turtą vykdant jo areštą. Šiame straipsnyje nustatyti tiek objektyvūs (turto rinkos kaina ir jo nusidėvėjimas), tiek subjektyvūs (išieškotojo ir skolininko nuomonė) kriterijai, kuriais remdamasis antstolis nustatinėja turto rinkos vertę. Nustatyta turto vertė įrašoma į turto arešto aktą ir yra atspirties taškas nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą. Nurodo, kad antstolis privalo skolininką ir kreditorių informuoti, kad jie arešto metu turi teisę pareikšti nuomonę dėl antstolio pasiūlyto turto įkainojimo, taip pat per tris dienas nuo turto arešto dienos reikšti prieštaravimus dėl turto arešto akte nurodytos turto vertės. Šių interesų apsaugą taip pat užtikrina galimybė skirti ekspertizę vykdymo procese. Šiuo atveju antstolis A. A. turto perkainojimą atliko neprofesionaliai. Antstolis 2016 m. perkainodamas turtą, jo kainą nustatė ne paskiriant naują turto ekspertizę, tačiau vadovaujantis savo subjektyvia nuomone, 2016 m. įkainodamas turtą 17400 Eur mažesne kaina nei 2015 m. Nurodo, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu jie prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Pastaruoju metu nekilnojamojo turto kainos tik kyla, tačiau ne krenta, o tuo tarpu antstolis nustatė ženkliai mažesnę turto kainą. Pareiškėjas mano, kad antstolis jo turto įkainojimą atliko visiškai netinkamai, neobjektyviai, pardavinėjant turtą kaina, neatitinkančia realios padėties rinkoje, dėl ko tokie antstolio veiksmai turi būti panaikinti. Nurodo, kad skola išieškotojui siekia 165257,54 Eur, turtas profesionalių turto vertintojų 2015 m. buvo įkainotas 174 000 Eur, o 2016 m. visiškai nepagrįstai turto vertė sumažinta iki 156600 Eur. Iš varžytynių turtas parduotas vos už 93960 Eur, todėl pareiškėjui dėl neteisėtų antstolio veiksmų skolos našta išieškotojui liko nepagrįstai didelė.
Pareiškėjas nurodė, kad CPK 65 straipsnis nustato, kad antstolis privalo nusišalinti, jeigu jis yra suinteresuotas vykdomosios bylos baigtimi bei šališkas. Šiuo atveju iš pateiktų aplinkybių pareiškėjui kyla abejonių dėl antstolio nesuinteresuotumo vykdomosios bylos baigtimi bei įtarimų dėl jo galimo šališkumo. Iš to kyla pagrįstų įtarimų, kad antstolis dėl neaiškių priežasčių siekė kuo greičiau skolininko turtą parduoti pernelyg žema kaina atitinkamiems pirkėjams. Tai gali būti nulemta galimai esančių antstolio susitarimų su būsimu turto pirkėju ir pan. Todėl pareiškėjas prašo antstolį nušalinti nuo vykdomosios bylos, kurioje buvo parduotas pareiškėjo turtas.
A. A. A. su pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nesutiko, dėl to 2016-08-31 priėmė patvarkymą skundo netenkinti ir jo nagrinėjimo klausimą perduoti spręsti teismui (b.l.2-4). Patvarkyme nurodė, kad 2016-08-30 gautas skolininko D. G. 2016-08-29 skundas dėl antstolio A. A. veiksmų, kuriuo skolininkas prašo paskelbti neįvykusiomis nuo 2016-07-21 iki 2016-08-22 vykusias pareiškėjo D. G. turto antrąsias varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini); paskirti aukščiau išvardinto turto, kuris priklauso skolininkui, ekspertizę turto vertei nustatyti; nusišalinti nuo vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Skundas motyvuojamas tuo, jog antstolis turtą pardavinėjo ženkliai per žema kaina.
Dėl turto įkainojimo. Antstolis nurodė, kad 2015-04-13 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į VĮ „Registrų centras" 2015-03-31 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), D. G. turtas įvertintas 174000 Eur (skolininkui patvarkymas įteiktas 2015-04-22). 2015-11-19 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbtos pirmosios aukščiau nurodyto turto, kuris priklauso skolininkui D. G., varžytynės (skolininkui patvarkymas įteiktas 2015-11-21). 2015-12-21 VĮ „Registrų centras" informavo, jog pirmosios varžytynės neįvyko, kadangi nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis (pradinė turto pardavimo kaina nustatyta 139200 Eur). 2016-01-06 paskelbtos antrosios turto varžytynės (skolininkui patvarkymas įteiktas 2016-01-07). 2016-02-05 VĮ „Registrų centras" informavo, jog antrosios varžytynės neįvyko, kadangi nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis (pradinė turto pardavimo kaina nustatyta 104400 Eur). 2016-02-12 gautas išieškotojo prašymas tęsti išieškojimo veiksmus turtą parduodant iš varžytynių. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-15 nutartyje Nr. 3K-7-85/2015, suformuota praktika, 2016-03-03 priimtas patvarkymas dėl vykdymo veiksmų tęsimo ir areštuoto turto įkainojimo, kuriuo skolininko turtas įkainotas 156600 Eur, t.y. dešimt procentų mažiau nei nustatyta 2015-03-31 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) D. G. patvarkymas įteiktas asmeniškai 2016-04-27. Per įstatyme numatytą terminą skolininkas dėl turto vertės prieštaravimų nepateikė, todėl laikoma, jog su turto įkainojimu sutiko. Kadangi prieštaravimų dėl turto vertės nebuvo gauta, vadovaujantis CPK 718 str. 2016-05-25 paskelbtos pirmosios turto varžytynės, kuriose pradinę turto pardavimo kainą sudarė 80 % 2016-03-03 patvarkyme nustatytos turto vertės, t.y. 125280 Eur. 2016-06-27 VĮ „Registrų centras" informavo, jog pirmosios varžytynės neįvyko, kadangi nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. 2016-07-21 patvarkymu paskelbtos antrosios skolininkui priklausančio turto varžytynės, kuriose pradinę turto pardavimo kainą sudarė 60 % 2016-03-03 patvarkyme nustatytos turto vertės, t.y. 93960 Eur. Patvarkymas skolininkui įteiktas 2016-08-01, per įstatyme numatytą terminą skundų ar prieštaravimų negauta. 2016-08-22 VĮ „Registrų centras" informavo, jog antrosios važytynės įvyko, paskelbtas laimėtojas. Turtas įvertintas laikantis CPK 681 str. nustatytų taisyklių bei vadovaujantis teismų praktika. Skolininkas per įstatyme numatytą terminą prieštaravimų dėl 2016-03-03 patvarkymu nustatytos turto vertės, nepareiškė. Už didesnę kainą turo niekas nepirko, turtas parduotas tik iš antrųjų varžytynių, todėl skolininko teiginys, jog antstolis turtą pardavinėjo ženkliai per žema kaina, laikytinas nepagrįstu.
Dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis. Antstolis nurodė, kad CPK 717 straipsnyje numatyta atvejai, kai antstolis savo patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo paskelbti antrąsias turto pardavimo varžytynės Nr. 124995 neįvykusiomis.
Šalies argumentai
Dėl antstolio nušalinimo. Antstolis nurodė, kad nušalinimo pagrindai numatyta CPK 65 straipsnyje. Skundu skolininkas prašo nusišalinti nuo vykdomosios bylos, kaip pagrindą nusišalinti nurodo, jog antstolis yra suinteresuotas vykdomosios bylos baigtimi. Skolininkui kyla įtarimų, kad antstolis dėl neaiškių priežasčių siekė kuo greičiau turtą parduoti pernelyg žema kaina atitinkamiems pirkėjams. Antstolis nurodo, kad turtas įvertintas CPK nustatyta tvarka, varžytynės vyksta viešai. Apie tai, kas varžosi dėl parduodamo turto, nežino nei kiti potencialūs pirkėjai, nei varžytynes paskelbęs antstolis. Kiekvienam užsiregistravusiam dalyviui elektroninių varžytynių sistema rodo tik jo paties pasiūlytą kainą ir didžiausią pasiūlytą kainą. Tik varžytynėms pasibaigus, antstoliui tampa žinoma informacija apie pirkėją, kuris pasiūlė didžiausią kainą. Todėl skolininko deklaratyvus teiginys dėl bylos suinteresuotumo yra nepagrįsta prielaida, kuri neatitinka tikrovės.
D. G. skundą dėl turto įkainojimo su prašymu nusišalinti pateikė tik įvykus varžytynėms. Antstolio nuomone, skundas pateiktas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, siekiant dirbtinai vilkinti vykdymo procesą. Nurodo, kad skolininkas nepagrįstą skundą pateikia ne pirmą kartą (2015-11-04 Kauno apygardos teismas nutartimi Nr. 2S-2351-343/2015 atmetė skolininko skundą dėl antstolio A. A. veiksmų), todėl skolininko D. G. skundo netenkino, nuo vykdomosios bylos Nr. 0023/14/01974 nenusišalino, skundą su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė Marijampolės rajono apylinkės teismui.
Atsiliepimas
Antstolis byloje pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjo skundo netenkinti.
Skundas su antstolio A. A. patvarkymu priimtas, 2016-09-28 teismo nutartimi byla paskirta rašytiniam nagrinėjimui 2016-10-27 14 val. 30 min. (b. l. 22).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas teismui pateikė atsiliepimą (b.l.16-17), kuriame nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjo teigimu, antstolis turtą pardavinėjo ženkliai per žema kaina. Suprantama, kad ir bankas, kaip kreditorius, suinteresuotas, jog skolininko turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą, nes tai sudarytų galimybes gauti visišką ar didesne dalimi savo reikalavimo patenkinimą. Tačiau nėra pagrindo nepaisyti visumos faktinių aplinkybių. Pareiškėjas savo prievolių, kylančių iš 2006 m. (duomenys neskelbtini) kredito sutarties, nevykdė jau nuo 2013 m. Bankas kredito sutartį nutraukė 2014 m. rugpjūčio 18 d. ir inicijavo priverstinį skolos išieškojimą. Notarė R. B. (duomenys neskelbtini) išdavė vykdomąjį įrašą. Apie priverstinio skolos išieškojimo procesą pareiškėjas buvo informuotas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais. Pareiškėjas turėjo teisę ieškoti pirkėjo bei siekti, kad jo pasirinktam pirkėjui turtas būtų parduotas už didesnę kainą, tačiau šia teise nepasinaudojo. 2016 m. vasario 5 d. paskelbtose turto varžytynėse buvo nustatyta turto rinkos kaina - 104.400 eurų. Šios varžytynės neįvyko, nes varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. Bankas, kaip hipotekos kreditorius, prašė, kad antstolis tęstų turto pardavimą iš varžytynių, antstolis šį procesą tęsė. Tuo pagrindu antstolis priėmė 2016-03-03 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, atsižvelgdamas j visumą faktinių aplinkybių, nustatė, jog turto rinkos kaina - 156600 Eur. Šis antstolio patvarkymas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais nebuvo pripažintas neteisėtu. 2016-05-25 buvo paskelbtos pirmosios turto pardavimo varžytynės. Pareiškėjas jokių skundų nei dėl turto vertės, nei dėl šių varžytynių nepareiškė. Neįvykus pastarosioms varžytynėms, antstolis 2016-07-21 paskelbė antrąsias varžytynes. Patvarkymas pareiškėjui buvo įteiktas 2016-08-01, tačiau pareiškėjas ir dėl pastarojo patvarkymo skundų ir prieštaravimų nereiškė. Tik po to, kai turtas buvo parduotas iš antrųjų varžytynių, kurios baigėsi 2016 m. rugpjūčio 22 d., pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjas privalėjo domėtis vykdymo proceso eiga. Būdamas pasyvus, jis prisiėmė atsakomybę ir riziką dėl pasekmių. Banko nuomone, antstolis, vykdydamas skolos išieškojimą iš įkeisto turto vertės, laikėsi vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Bankas neturi pagrindo manyti, kad antstolis būtų veikęs šališkai ar neobjektyviai. Pareiškėjas, banko nuomone, nepateikė įrodymų, kuriais remiantis antstolis turėtų būti nušalintas. Todėl nušalinti antstolį nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas prašo paskirti pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Banko nuomone, pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimas sudarytų prielaidas vilkinti skolos išieškojimo procesą, pareikalautų papildomų lėšų ir laiko sąnaudų. Dėl užsitęsusio skolos išieškojimo proceso didėtų skolininko skolos našta, nes yra skaičiuojamos procesinės palūkanos. Be to, prašymas skirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę turėtų būti ne tik pagrįstas, motyvuotas, bet ir savalaikis. Turto rinkos kaina nebuvo ginčijama. Praktika parodo, jog turto rinkos vertę atskleidžia turto pasiūla ir paklausa. Šiuo konkrečiu atveju, kadangi turtą pardavinėjant už didesnę kainą neatsirado potencialių pirkėjų, buvo pagrindo laikyti, jog turto kaina turi būti sumažinta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai - skolininkas, išieškotojas ir antstolis - privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis. Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga.
Vykdymo procese antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
Pareiškėjas savo skundą motyvuoja tuo, kad antstolis turtą antrosiose varžytynėse pardavė ženkliai per žema kaina, todėl prašo paskelbti neįvykusiomis antrąsias varžytynes, paskirti pareiškėjui priklausančio turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę bei nušalinti antstolį A. A. nuo vykdomosios bylos.
Iš bylos medžiagos, kartu su skundu antstolio atsiųstos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad antstolis A. A. atlieka vykdymo veiksmus pagal Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 165257,54 Eur skolos išieškojimo, kurioje skolininkas yra D. G., hipotekos išieškotojas AB SEB bankas. Antstolis 2014-11-25 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir surašė turto arešto aktą. Atliekant vykdymo veiksmus, pagal (duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą (vykdomosios bylos b.l.45-51) pareiškėjui priklausantis turtas įvertintas 174000 Eur. A. A. A 2015-06-09 priėmė patvarkymą dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo (vykdomosios bylos b.l.76-77), kuriame nustatyta pradinė pareiškėjui priklausančio turto kaina 139200 Eur. Pareiškėjas prašė panaikinti antstolio A. A. patvarkymą dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo, tačiau Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-09-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė (vykdomosios bylos b.l.102-105). Kauno apygardos teismo 2015-11-04 nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-09-02 nutartis palikta nepakeista. Gavus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, paskelbtos pirmosios varžytynės buvo atšauktos. A. A. A 2015-11-19 priėmė patvarkymą dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo (vykdomosios bylos b.l.139-140), kuriame nustatyta pradinė pareiškėjui priklausančio turto kaina 139200 Eur. Antstolio 2015-12-22 patvarkymu dėl neįvykusių varžytynių pirmosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis ir kitu 2015-12-22 antstolio patvarkymu dėl neparduoto iš varžytynių turto perėmimo išieškotojams pasiūlyta pasiimti neparduotą iš varžytynių turtą (vykdomosios bylos b.l. 150). Išieškotojas AB SEB bankas atsisakė perimti varžytynėse neparduotą turtą ir prašė tęsti išieškojimo veiksmus turtą parduodant varžytynėse (vykdomosios bylos b. l. 158). 2016-01-06 patvarkymu dėl antrųjų varžytynių paskelbimo antstolis paskelbė pareiškėjui priklausančio turto antrąsias varžytynes, pradinė turto pardavimo kaina 104400 Eur. 2016-02-09 patvarkymu antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes varžytynėse nedalyvavo nei vienas dalyvis, išieškotojams pasiūlyta pasiimti iš varžytynių neparduotą turtą (vykdomosios bylos b. l. 192-106). Išieškotojas AB SEB bankas atsisakė perimti varžytynėse neparduotą turtą, prašė tęsti vykdymo veiksmus, parduodant turtą varžytynėse (vykdomosios bylos b. l. 107).
2016-03-03 patvarkymu dėl vykdymo veiksmų tęsimo ir areštuoto turto įkainojimo antstolis patvarkė tęsti vykdymo veiksmus ir pareiškėjui priklausantį turtą įkainavo 156600 Eur. Šis patvarkymas 2016-04-27 įteiktas pareiškėjui D. G.. Patvarkyme buvo išaiškinta galimybė skųsti patvarkymą per 20 dienų nuo tos dienos, kai skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Antstolis prieštaravimų dėl turto įkainojimo negavo, skolininkas nepasinaudojo iki varžytynių paskelbimo dienos pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, todėl antstolis 2016-05-25 patvarkymu dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo paskelbė pirmąsias varžytynes, pradinė parduodamo turto kaina 125280 Eur (vykdomosios bylos b. l. 221-222). 2016-06-27 patvarkymu pirmosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas dalyvis, išieškotojams pasiūlyta pasiimti neparduotą iš varžytynių turtą. Išieškotojai Valstybinė mokesčių inspekcija ir AB SEB bankas atsisakė perimti varžytynėse neparduotą turtą, AB SEB bankas prašė tęsti išieškojimo veiksmus turtą parduodant varžytynėse (vykdomosios bylos b.l. 243,244). 2016-07-21 patvarkymu dėl antrųjų varžytynių paskelbimo antstolis paskelbė turto pardavimo antrąsias varžytynes, nustatė pradinę turto pardavimo kainą 93960 Eur. Pagal VĮ „Registrų centras“ 2016-08-22 pateiktą informaciją antrosios varžytynės įvyko, paskelbtas laimėtojas.
Pareiškėjas prašo paskelbti antrąsias varžytynes neįvykusiomis, motyvuoja tuo, kad turtas buvo parduotas per žema kaina.
CPK 681 straipsnyje įtvirtinta, kad areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo bei skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (1 dalis); vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (2 dalis). Pagal CPK 718 straipsnį pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. CPK 722 straipsnyje nustatyta, kad antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų šio kodekso 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos (1 dalis).
Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Pagal formuojamą teismų praktiką antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu teismas nustato, kad turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
Tuo atveju, kai po neįvykusių antrųjų varžytynių išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto tęsiamas, antstolis turi iš naujo įvertinti parduodamą turtą CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka ir iš naujo vykdyti varžytynes pagal CPK 718–722 straipsniuose nustatytas taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-71/2011).
Pareiškėjo manymu dalyvių nebuvimas varžytynėse negali būti vertinamas, kaip per didelės kainos požymis, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad jose buvo nustatyta per aukšta kaina ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2003; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2005; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010). Objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertina parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, ir pirkėjų konkurencija nustato varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Kadangi nei pirmosiose, nei antrosiose varžytynėse, siekiant realizuoti pareiškėjui priklausantį turtą nedalyvavo nei vienas dalyvis, sutiktina su antstolio išvada, jog parduodamo turto kaina buvo nepatraukli ir per aukšta. Todėl antstolis pagrįstai turtą perkainojo siekdamas šį turtą padaryti patrauklų potencialiems pirkėjams. Kaip minėta 2016-03-03 antstolis priėmė patvarkymą dėl vykdymo veiksmų tęsimo ir areštuoto turto įkainojimo, kuriuo skolininko turtą įkainavo 156600 Eur, t.y. dešimt procentų mažiau nei buvo nustatyta 2015-03-31 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje (174000 Eur). Priešingu atveju laikymasis turto vertinimo ataskaitoje nustatytos, bet pirkėjams nepatrauklios kainos, akivaizdžiai pažeistų išieškotojo interesus, kadangi turtas nebūtų parduotas. Pažymėtina, kad pareiškėjas kiekvieną kartą skelbiant naujas varžytynes buvo informuojamas apie galimybę pasiūlyti savo pirkėją. Ta aplinkybė, kad skolininkas nepasiūlė savo pirkėjo, pageidaujančio pirkti turtą už vertinimo ataskaitoje nustatytą kainą, taip pat patvirtina, kad anksčiau nustatyta turto vertė vis dėlto neatitiko realios rinkos vertės. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas teigdamas, kad nustatyta turto vertė yra neteisinga, jokių objektyviai kitokią realią turto rinkos vertę patvirtinančių įrodymų nepateikia (CPK 178 str.). Tuo atveju, kai po neįvykusių antrųjų varžytynių išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto tęsiamas, antstolis turi iš naujo įvertinti parduodamą turtą CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka ir iš naujo vykdyti varžytynes pagal CPK 718–722 straipsniuose nustatytas taisykles ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011). Kai įkeistas turtas nebuvo parduoti nei iš pirmųjų, nei iš antrųjų varžytynių dėl to, kad dalyvauti jose neužsiregistravo nė vieno pirkėjo, hipotekos kreditoriui siekiant patenkinti reikalavimą pardavus įkeistą turtą, antstolis ėmėsi teisėtų priemonių realiai parduotino turto rinkos kainai nustatyti ir kaip minėta jį sumažino dešimt procentų nuo turto vertinimo ataskaitoje nustatytos kainos. Pareiškėjas nustatytais terminais patvarkymo dėl turto įkainavimo neskundė, vadovaujantis CPK 681 straipsnio nuostatomis, prieštaravimų nepateikė. Bylos duomenys patvirtina, kad nuo priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto proceso pradžios antstolis laikėsi CPK 681 straipsnio nuostatų dėl turto įkainojimo rinkos kainomis. Skelbdamas pirmąsias turto varžytynes, antstolis nepažeidė CPK 718 straipsnio reikalavimo, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje nurodyta tvarka nustatytos turto kainos. Antrosiose varžytynėse ginčo turto pradinė kaina nustatyta laikantis CPK 722 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje nurodyta tvarka nustatytos turto kainos.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 393straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2007 m. vasario 5 d. nutartis byloje antstolis Nr. 3K-7-1/2007; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010). Taigi antstolio veiksmų, dėl kurių per įstatymo nustatytą terminą skolininkas nepareiškė prieštaravimų, pripažinimas neteisėtais būtų formalus bei neproporcingas ir reikštų nepagrįstą vykdymo proceso užvilkinimą. Nagrinėjamu atveju antstolis, nurodydamas tokią areštuoto turto kainą, procesinių teisės normų nepažeidė, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl antrųjų varžytynių paskelbimo neįvykusiomis
Pareiškėjas prašo paskirti jo turto vertės nustatymo ekspertizę, sudarant jam galimybę pasiūlyti savo turto rinkos vertės eksperto kandidatūrą. Kaip minėta, antstolis 2016-03-03 patvarkymu dėl vykdymo veiksmų tęsimo ir areštuoto turto įkainojimo patvarkė tęsti vykdymo veiksmus ir pareiškėjui priklausantį turtą įkainavo 156600 Eur. Šis patvarkymas 2016-04-27 įteiktas pareiškėjui D. G.. Patvarkyme buvo išaiškinta galimybė skųsti patvarkymą per 20 dienų nuo tos dienos, kai skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pareiškėjas prieštaravimų dėl turto įkainojimo nepateikė, įstatymo nustatytu terminu šio antstolio patvarkymo neskundė ir nepasinaudojo iki varžytynių paskelbimo dienos pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Minėto 2016-03-03 antstolio patvarkymo pareiškėjas neskundžia ir šiuo skundu, juolab, kad yra praėjęs skundo padavimo terminas minėtam patvarkymui skųsti. Todėl nėra pagrindo tenkinti šio pareiškėjo reikalavimo.
Pareiškėjas prašo nušalinti antstolį A. A. nuo vykdomosios bylos. CPK 636 straipsnis numato, kad antstolis gali būti nušalintas esant CPK 65 straipsnyje nurodytiems pagrindams. CPK 65 straipsnyje numatyta, kad privaloma nusišalinti arba gali būti pareikštas nušalinimas, jeigu jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms; jeigu jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai) ar svainystės ryšiais; jeigu jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai; byloje, kurioje jis buvo arba yra vienos iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovas; jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi; jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme arba šioje byloje dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras, valstybės ar savivaldybės institucijos atstovas. Nušalinimas turi būti pareiškiamas prieš pradedant priverstinio vykdymo veiksmus. Vėliau nušalinimą pareikšti leidžiama tik tais atvejais, jeigu pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužinojo pradėjus vykdymo veiksmus.
Susipažinus su vykdomosios bylos medžiaga, pareiškėjo pareikštu nušalinimu bei antstolio nurodytomis aplinkybėmis, spręsti, kad yra CPK 65 straipsnyje numatyti nušalinimo pagrindai, nėra pagrindo.
Tokiu būdu spręstina, kad, nenustačius antstolio A. A. procesinių veiksmų pažeidimo, pareiškėjo D. G. skundas dėl antstolio veiksmų su prašymu nusišalinti yra nepagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 513 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 str., 513 str., 290-292 str.
nutaria:
Pareiškėjo D. G. skundo netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui A. A..
Nutarties patvirtintą kopiją siųsti pareiškėjui, antstoliui, AB SEB bankui.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.