Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio ir Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovei M. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12. Atsiliepimas į apeliacinį skundą teismui nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos

17. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.

18. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Advokatų garbės teismo sprendimas negalėjo būti pateiktas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nes minėtas sprendimas priimtas 2019 m. rugsėjo 10 d., t. y. iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Vis dėlto atsižvelgtina į tai, kad naujai pateiktas įrodymas yra susijęs su šiai bylai aktualiomis aplinkybėmis dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovė turėjo galimybę susipažinti su pateiktu rašytiniu įrodymu ir pateikti savo nuomonę dėl jo vertinimo. Be to, naujo įrodymo pateikimas bylos nagrinėjimo neturėtų užvilkinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas kartu su apeliaciniu skundu pateiktą rašytinį įrodymą prideda prie bylos bei vertina jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Faktinės bylos aplinkybės

19. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovės sūnus M. R. kartu su drauge J. R. kreipėsi į atsakovę advokatę M. K. dėl teisinės pagalbos suteikimo ieškovei siekiant įgyti nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė per ieškovės sūnų perdavė ieškovei 2016 m. balandžio 14 d. surašytą atstovavimo sutartį, pagal kurią advokatei M. K. yra pavedama atstovauti ieškovei R. R. Mažeikių rajono apylinkės teisme, reikšti ieškinius atstovaujamosios vardu, pateikti teismui pareiškimus, skundus, prašymus, pasirašyti visus teismui teikiamus procesinius dokumentus bei naudotis kitomis teisėmis, kurias advokatui numato Lietuvos Respublikos įstatymai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės sūnus M. R. už procesinių dokumentų parengimą atsakovei sumokėjo 400 Eur, 2016 m. balandžio 14 d. M. R. išrašyta sąskaita už teisines paslaugas, joje nurodyta už procesinių dokumentų parengimą sumokėti 400 Eur. Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teisme 2017 m. lapkričio 24 d. buvo gautas ir užregistruotas ieškovės pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurį ieškovės vardu teismui pateikė atsakovė. Teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi buvo nustatytas terminas pašalinti minėto pareiškimo trūkumus. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į Lietuvos advokatūrą su skundu dėl atsakovės veiksmų. Lietuvos advokatūros 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu advokatei M. K. iškelta drausmės byla. Advokatų garbės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu atsakovei skirta drausminė nuobauda – papeikimas.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų

20. Apeliaciniame skunde apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad šioje byloje nėra įrodytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Apeliantės teigimu, priimdamas sprendimą teismas nevertino bylai reikšmingų aplinkybių, jog per atsakovės darbovietės direktorę 2017 m. lapkričio 10 d. atsakovei buvo įteiktas prašymas grąžinti visus dokumentus ir sumokėtą avansą, ieškovės dokumentai J. R. paštu išsiųsti 2017 m. lapkričio 21 d. ir tą pačią dieną, atsakovei jau žinant apie teisinių paslaugų sutarties nutraukimą, atsakovė ieškovės vardu išsiuntė pareiškimą Mažeikių rajono apylinkės teismui. Teismas taip pat tinkamai neįvertino aplinkybių apie Advokatų garbės teismo atsakovei paskirtą drausminę nuobaudą. Apeliantės nuomone, šių aplinkybių visuma patvirtina atsakovės neteisėtus veiksmus.

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės teisiniams santykiams atsirasti būtina nustatyti visų civilinės atsakomybės sąlygų visumą, jų įrodinėjimo pareiga tenka reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškusiam asmeniui, šiuo atveju – ieškovei (CPK 178 straipsnis).

Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisinių paslaugų teikimo sutartis teismų praktikoje kvalifikuojama kaip pavedimo sutartis pagal CK 6.756–6.765 straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132–2.151 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010). Kliento su advokatu sudarytoms pavedimo (teisinių paslaugų) sutartims taikomos ir bendrosios atlygintinų paslaugų sutartis reglamentuojančios CK nuostatos (CK 6.716–6.724 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015).

24. CK 6.718 straipsnio 1 dalis nustato, kad teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Tokia pati nuostata yra įtvirtinta ir CK 6.760 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad įgaliotinis privalo vykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus.

25. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad atstovui, veikiančiam atstovaujamojo interesais, yra taikomos ne tik tam tikros pareigos, bet ir papildomi lojalumo, interesų konflikto vengimo ir kiti etiško elgesio standartai. Tarp advokato ir kliento susiklosto fiduciariniai atstovo ir atstovaujamojo santykiai, grįsti pasitikėjimu. Advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi griežtesni elgesio standartai. Tai reiškia, kad advokato veiklai taikomi ne tik bendražmogiški elgesio standartai, bet ir specialūs reikalavimai, nustatyti tiek advokatūros veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, tiek ir profesinės etikos taisyklėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013).

26. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai. Lietuvos advokatų etikos kodekso 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad advokatas visada privalo veikti profesionaliai, pareigingai ir dalykiškai, savo profesines pareigas vykdyti nepriekaištingai, laiku, kvalifikuotai, stropiai ir protingai.

27. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovės ir atsakovės atstovavimo sutartis dėl teisinių paslaugų ieškovei teikimo buvo sudaryta 2016 m. balandžio 14 d. Tą pačią dieną ieškovės sūnui išrašyta sąskaita už teisines paslaugas, joje nurodyta už procesinių dokumentų parengimą sumokėti 400 Eur. Byloje nėra ginčo dėl to, kad minėta sąskaita buvo apmokėta tą pačią dieną, t. y. 2016 m. balandžio 14 d. Iš bylos duomenų matyti, kad po atstovavimo sutarties sudarymo atsakovė ilgą laiką neatliko jokių veiksmų, susijusių su civilinės bylos iškėlimu ir ieškovės atstovavimu Mažeikių rajono apylinkės teisme. Byloje nustatyta, kad ieškovės R. R. vardu paruoštas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo Mažeikių rajono apylinkės teisme buvo gautas ir užregistruotas tik 2017 m. lapkričio 24 d., t. y. praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo atstovavimo sutarties sudarymo. Iš byloje esančios susirašinėjimo medžiagos matyti, kad jau 2016 m. birželio 29 d. atsakovė J. R. tvirtino, jog dokumentai teismui yra paruošti, nors byloje nėra jokių objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų, vėliau atsakovė su ieškove bei su ja susijusiais asmenimis bendrauti apskritai vengė (t.1, b. l. 20–22). Taigi akivaizdu, kad atsakovė per protingą terminą nesiėmė jokių veiksmų ieškovės pavedimui tinkamai įvykdyti, delsė parengti procesinius dokumentus ir juos pateikti teismui, nors byloje nenustatyta jokių objektyvių tokį delsimą pateisinančių priežasčių, taip pat teikė ieškovei ir su ja susijusiems asmenims klaidingą informaciją apie pavedimo vykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks atsakovės neveikimas negali būti laikomas suderinamu su profesionalaus, sąžiningo ir protingo elgesio standartu bei pažeidžia advokatui nustatytas pareigas veikti profesionaliai, pareigingai ir dalykiškai, savo profesines pareigas vykdyti nepriekaištingai, laiku, kvalifikuotai, stropiai ir protingai.

28. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės sūnaus draugė J. R. 2017 m. spalio 23 d. trumpąja SMS žinute informavo atsakovę, jog pageidauja kuo skubiau atsiimti visus pas atsakovę esančius dokumentus. Iš byloje esančios medžiagos taip pat matyti, kad 2017 m. lapkričio 11 d. J. R. per atsakovės darbovietės administraciją ((duomenys neskelbtini)) perdavė atsakovei prašymą grąžinti visus pas atsakovę esančius dokumentus, taip pat atsakovei sumokėtus pinigus. Byloje esančiame (duomenys neskelbtini) administracijos elektroniniame laiške nurodyta, kad minėtas prašymas atsakovei įteiktas 2017 m. lapkričio 11 d. (t. 1, b. l. 158–160). Byloje nustatyta, kad atsakovė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo Mažeikių rajono apylinkės teismui išsiuntė tą pačią dieną, kurią ji registruotu paštu J. R. išsiuntė ieškovės jai perduotus dokumentus, t. y. 2017 m. lapkričio 21 d. Vadinasi, atsakovė pareiškimą ieškovės vardu Mažeikių rajono apylinkės teismui išsiuntė akivaizdžiai žinodama, jog ieškovė yra išreiškusi valią nutraukti su ja sudarytą atstovavimo sutartį, atsisakyti atsakovės paslaugų ir dėl to atsakovė nebeturėjo teisės veikti ieškovės vardu bei inicijuoti civilinės bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo iškėlimą.

29. Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog kaip liudytoja byloje apklausta J. R. neturėjo įgaliojimų nutraukti ieškovės ir atsakovės sudarytą teisinių paslaugų sutartį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ši liudytoja yra artimai susijusi su ieškove, nes yra ieškovės sūnaus draugė (apeliaciniame skunde įvardijama kaip „faktinė marti“). Iš bylos duomenų matyti, kad J. R. padėjo ieškovės sūnui M. R. surasti ieškovei advokatę, nuo pat šalis siejusių teisinių santykių pradžios palaikė su atsakove ryšius, domėjosi, kaip yra vykdomas ieškovės pavedimas, vėliau siuntė atsakovei reikalavimus grąžinti dokumentus. Pažymėtina, kad teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovė šių faktinių aplinkybių neginčijo. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad, gavusi J. R. pranešimą apie paslaugų atsisakymą, visus dokumentus atsakovė registruotu paštu grąžino J. R. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovė laikė J. R. su ieškove artimai susijusiu asmeniu, kuris yra tinkamas subjektas atstovauti ieškovei šalių santykiuose dėl teisinių paslaugų teikimo. Pažymėtina ir tai, kad gavusi pranešimą apie paslaugų atsisakymą ir reikalavimą grąžinti dokumentus, tačiau abejodama J. R. įgaliojimais veikti ieškovės vardu, prieš teikdama teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, atsakovė turėjo galimybę kreiptis tiesiogiai į ieškovę ir įsitikinti, ar atstovavimo sutarties atsisakymas atitinka ieškovės valią. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė tokius veiksmus būtų atlikusi. Vadinasi, gavusi J. R. reikalavimą grąžinti dokumentus ir sumokėtus pinigus, atsakovė negalėjo nesuprasti, kad ieškovė atsisako atsakovės paslaugų ir sutartį nutraukia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškimo teismui pateikimas atsakovei aiškiai suvokiant apie ieškovės valią nutraukti atstovavimo sutartį ir atsakovės paslaugų atsisakymo taip pat negali būti vertinamas kaip atitinkantis profesionalaus, sąžiningo ir protingo elgesio standartą.

30. Iš byloje esančios medžiagos taip pat nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į Lietuvos advokatūrą su skundu dėl atsakovės veiksmų. Lietuvos advokatūros 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu advokatei M. K. iškelta drausmės byla. Advokatų garbės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu atsakovei skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Advokatų garbės teismo sprendime konstatuota, kad atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnyje nustatytą pareigą sąžiningai atlikti savo profesines pareigas, savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų, taip pat pažeidė Lietuvos advokatų etikos kodekso 9 straipsnio 2 dalyje numatytą advokato pareigą elgtis profesionaliai, pareigingai ir dalykiškai, savo profesines pareigas vykdyti nepriekaištingai, laiku, kvalifikuotai, stropiai ir protingai. Advokatų garbės teismo sprendime, be kita ko, konstatuota, kad atsakovė per protingą terminą neparengė teismui procesinių dokumentų, nors priimdama pavedimą atsakovė įsipareigojo tokius dokumentus parengti ir pateikti teismui, taip pat konstatuota, kad neturėdama teisinio pagrindo veikti ieškovės vardu, jau po sutarties nutraukimo išsiuntė pareiškimą Mažeikių rajono apylinkės teismui (t. 2, b. l. 86–88). Byloje nėra duomenų apie tai, kad teisės aktų nustatyta tvarka atsakovė jai paskirtą drausminę nuobaudą būtų apskundusi.

31. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė šioje byloje neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė tinkamai nevykdė ieškovės jai duoto pavedimo, pažeidė CK 6.718 straipsnio 1 dalyje, CK 6.760 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos advokatūros įstatymo 39 straipsnyje, Lietuvos advokatų etikos kodekso 9 straipsnio 2 dalyje jai nustatytas pareigas, todėl tai patvirtina atsakovės neteisėtus veiksmus kaip būtinąją civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Dėl žalos dydžio ir priežastinio ryšio

32. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo išvadomis, jog byloje nebuvo įrodytas 1 100 Eur pinigų perdavimo atsakovei faktas. Apeliantės teigimu, šias faktines aplinkybes patvirtina liudytojų M. R. ir J. R. parodymai, banko sąskaitos išrašas, Lietuvos advokatūros sprendimas iškelti atsakovei drausmės bylą. Be to, apeliantė taip pat nesutinka su teismo išvada, kad išlaidos, kurias ieškovė patyrė sumokėdama kitam atstovui už atsakovės parengto pareiškimo trūkumų šalinimą bei kitų dokumentų parengimą, yra jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad ieškovės patirtos išlaidos rengiant skundą Lietuvos advokatūrai nebuvo būtinos. Apeliantės teigimu, visos šios išlaidos buvo susijusios su neteisėtais atsakovės veiksmais, todėl turėjo būti priteistos iš atsakovės.

33. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

34. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ji patyrė 1 653,84 Eur turtinę žalą. Ieškovės teigimu, reikalaujamą žalos sumą sudaro: 1) avansu atsakovei sumokėtas 1 500 Eur atlyginimas; 2) 105 Eur išlaidos už skundo Lietuvos advokatūrai parengimą; 3) 9 Eur dydžio ieškovės primokėtas žyminis mokestis už teismui pateiktą pareiškimą (nors ieškovė būtų turėjusi teisę susigrąžinti 3 Eur iš anksčiau sumokėto 41 Eur žyminio mokesčio sumos, jeigu pareiškimas būtų buvęs pateiktas elektroniniu būdu); 4) 80 Eur išlaidos už ieškovės atstovo suteiktas teisines paslaugas šalinant atsakovės parengto pareiškimo trūkumus ir kitų procesinių dokumentų parengimą, 5) 0,84 Eur išlaidos už dokumentų kopijas ieškovės atstovui susipažįstant su atsakovės teismui pateiktu pareiškimu.

35. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2016 m. balandžio 14 d. atsakovė ieškovės sūnui M. R. išrašė sąskaitą už teisines paslaugas, joje nurodyta už procesinių dokumentų parengimą sumokėti 400 Eur. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad minėta sąskaita buvo apmokėta tą pačią dieną, t. y. 2016 m. balandžio 14 d., atsakovė neginčija fakto, jog pagal šalių sudarytą atstovavimo sutartį gavo 400 Eur. Be to, byloje nėra ginčo ir dėl ieškovės patirtų 105 Eur išlaidų už skundo Lietuvos advokatūrai parengimą, 9 Eur primokėto žyminio mokesčio už teismui pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, 80 Eur išlaidų už ieškovės atstovo suteiktas teisines paslaugas šalinant atsakovės parengto pareiškimo trūkumus ir kitų ieškinyje nurodytų procesinių dokumentų teismui parengimą, taip pat 0,84 Eur išlaidų už dokumentų kopijas ieškovės atstovui susipažįstant su atsakovės teismui pateiktu pareiškimu. Šias ieškovės išlaidas patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (t. 1, b. l. 48–50, 58–65).

36. CK 6.247 straipsnyje, kuris reglamentuoja priežastinio ryšio, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos, sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

37. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. pareiškimo išsiuntimo teismui atsakovei gavus pranešimą dėl atstovavimo sutarties nutraukimo ir prašymo grąžinti avansą, ieškovės patirtą turtinę žalą sudaro 400 Eur pagal šalių sudarytą atstovavimo sutartį sumokėtas avansas, kuris ieškovei nebuvo grąžintas.

38. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės parengtu pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ieškovė priėmė savo mamos tėvo sesers palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Iš byloje esančio Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-615-715/2018 matyti, kad nutraukusi atstovavimo sutartį su atsakove, ieškovė savo teises gynė reikšdama reikalavimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį pripažinimo ir atsakovės paruošto pareiškimo nepalaikė. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovės patirtą turtinę žalą taip pat sudaro 40 Eur ieškovės išlaidos, kurias ji patyrė apmokėdama už advokato padėjėjo A. G. paslaugas rengiant pranešimą atsakovei apie teisinių paslaugų sutarties nutraukimą, prašymą teismui dėl leidimo prisijungti prie el. bylos kortelės, pranešimą teismui apie teisinių paslaugų sutarties nutraukimą, prašymą teismui dėl leidimo atsakovei prisijungti prie el. bylos kortelės panaikinimo (50 Eur – 20 proc. nuolaida = 40 Eur, t. 1, b. l. 58–59), taip pat 0,84 Eur išlaidos už dokumentų kopijas ieškovės atstovui susipažįstant su atsakovės teismui pateiktu pareiškimu.

39. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovės patirtą turtinę žalą taip pat sudaro 105 Eur išlaidos už skundo Lietuvos advokatūrai parengimą. Pažymėtina, kad nors teisės aktai nenustatė ieškovės pareigos kreiptis į Lietuvos advokatūrą dėl drausmės bylos atsakovei iškėlimo, tačiau paaiškėjus netinkamo advokatų elgesio faktams kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę apie tai informuoti Lietuvos advokatūrą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neturi teisės į šių išlaidų atlyginimą, juolab, kad jos yra susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais ir jų vertinimu.

40. Pažymėtina, kad kitos ieškinyje nurodytos ieškovės išlaidos už advokato padėjėjo pagalbą yra susijusios su ieškovės atstovavimu civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl šios išlaidos negali būti vertinamos kaip atsakovės neteisėtų veiksmų rezultatas. Taigi nesant priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kitų ieškinyje nurodytų ieškovės išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos. Iš atsakovės taip pat nepriteistinas 9 Eur dydžio ieškovės primokėtas žyminis mokestis už teismui pateiktą pareiškimą, nes procesinių dokumentų teikimas teismui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) yra byloje dalyvaujančio asmens teisė, bet ne pareiga (CPK 175¹ straipsnio 2 dalis).

41. Apeliaciniame skunde apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nebuvo įrodytas 1 100 Eur sumos perdavimo atsakovei faktas. Ieškovės teigimu, atsakovei pagal šalių sudarytą atstovavimo sutartį iš viso buvo sumokėta 1 500 Eur, kurie buvo sumokėti per du kartus, t. y. iš pradžių sumokėta 400 Eur, vėliau – dar 1 100 Eur.

42. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2013 ir kt.).

43. Iš byloje esančios 2016 m. balandžio 14 d. atstovavimo sutarties matyti, kad joje nėra nurodyta sutartyje numatytų teisinių paslaugų kaina. Atsiliepime į ieškinį atsakovė paaiškino, kad šalys susitarė, jog už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme jai bus sumokėta 1 500 Eur, pripažino gavusi 400 Eur avansą, likusios sumos dalies gavimą neigė. Byloje esančioje 2016 m. balandžio 14 d. sąskaitoje už teisines paslaugas nurodyta, kad procesinių dokumentų parengimo kaina yra 400 Eur, dėl šios sumos sumokėjimo tarp šalių ginčo nekilo. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovei būtų išrašyta ir pateikta apmokėti sąskaita už teisines paslaugas, kurios suma būtų 1 100 Eur. Byloje nėra pateikta ir rašytinių įrodymų, jog tokio dydžio sumą ieškovė ar su ja susiję asmenys būtų perdavę atsakovei. Pažymėtina, kad ieškovė faktines aplinkybes apie 1 100 Eur sumokėjimą iš esmės įrodinėjo liudytojų M. R. ir J. R. parodymais, tačiau šie asmenys yra artimai susiję su ieškove, todėl vien jų parodymai negali būti vertinami kaip pakankami šiai faktinei aplinkybei patvirtinti. Iš byloje esančio M. R. banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2016 m. balandžio 20 d. iš sąskaitos išgryninta 150 Eur, 2016 m. balandžio 21 d. – 1 000 Eur suma. M. R. rašytiniuose parodymuose teismui paaiškinta, kad pinigai atsakovei perduoti tik po dviejų savaičių po sutarties sudarymo, todėl vien pinigų išgryninimas praėjus savaitei po sutarties sudarymo savaime nepatvirtina, kad šie pinigai buvo perduoti atsakovei. Lietuvos advokatūros sprendime iškelti atsakovei drausmės bylą nurodytos aplinkybės taip pat nepatvirtina pinigų perdavimo atsakovei fakto, nes klausimas dėl drausmės bylos atsakovei iškėlimo buvo sprendžiamas pagal ieškovės skunde nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad paprastai apdairus ir rūpestingas civilinių teisinių santykių dalyvis, atsiskaitydamas už teikiamas paslaugas ir sumokėdamas pakankamai didelę pinigų sumą, iš pinigų gavėjo turėtų pareikalauti rašytinio patvirtinimo (apskaitos dokumento) apie šių pinigų gavimą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė ar su ja susiję asmenys būtų reikalavę atsakovės surašyti jiems pinigų priėmimo kvitą, tačiau atsakovė tai padaryti būtų atsisakiusi. Įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra pateikta pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė pagal šalių sudarytą atstovavimo sutartį sumokėjo atsakovei iš viso 1 500 Eur, t. y. 1 100 Eur sumos perdavimo atsakovei faktas šioje byloje nėra įrodytas, todėl ši suma civilinės atsakomybės tvarka iš atsakovės nėra priteisiama (CPK 178 straipsnis).

44. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovei atsiradusi turtinė žala sudaro 545,84 Eur (400 Eur + 105 Eur + 40 Eur + 0,84 Eur = 545,84 Eur).

Dėl reikalavimo priteisti palūkanas

45. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti ieškovei iš atsakovės 222,53 Eur palūkanų už padarytus nuostolius už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki 2019 m. balandžio 2 d.

46. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2006). Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dali, 6.261 straipsnis).

48. Byloje nustatyta, kad ieškovė pagal šalių sudarytą atstovavimo sutartį buvo sumokėjusi atsakovei 400 Eur, todėl nėra pagrindo palūkanas skaičiuoti nuo 1 500 Eur sumos. Be to, pagal byloje esančius duomenis teisiniai santykiai ginčo šalis faktiškai siejo iki 2017 m. lapkričio 21 d., todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad iki šios dienos atsakovė buvo įgijusi prievolę grąžinti ieškovės sumokėtą 400 Eur sumą. Vadinasi, palūkanų už naudojimąsi ieškovės pinigais laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d. skaičiavimas nėra pagrįstas. Atsižvelgiant į paminėtus argumentus, darytina išvada, kad dėl nepagrįsto naudojimosi ieškovei priklausančiais pinigais, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo 400 Eur sumos už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2019 m. balandžio 2 d. (496 dienos), t. y. 27,18 Eur.

49. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį bei 6.210 straipsnio 1 dalį, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos 5 proc. palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

50. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

51. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

52. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

53. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iš viso patyrė 780,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 43 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, 38 Eur žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 89,76 Eur nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo išlaidos ir 610 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų apie pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

54. Ieškovės pareikšto patikslinto ieškinio suma sudarė 1 876,37 Eur. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, ieškovei iš atsakovės iš viso priteistina 573,02 Eur suma, todėl laikytina, jog patenkinta ieškinio reikalavimų dalis sudaro 31 proc., atmesta – 69 proc. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteisia 242 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

55. Ieškovė pateikė įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas 405 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš jų 42 Eur sudaro už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis ir 363 Eur advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

56. Iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, proporcingai patenkintai skundo reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistina 126 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

57. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir neperžengiant 1 876,37 Eur sumos ribų areštuotas atsakovei priklausantis turtas. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė, o taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Kadangi panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą ieškovės ieškinys yra tenkinamas iš dalies, priteista suma sudaro 573,02 Eur, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas nuo 1876,37 Eur mažintinas iki 573,02 Eur ir jos paliktinos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovei R. R. iš atsakovės M. K. 545,84 Eur turtinei žalai atlyginti, 27,18 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo teismo priteistos sumos, t. y. 573,02 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2019 m. balandžio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 242 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei R. R. iš atsakovės M. K. 126 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartimi atsakovės M. K. atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti 573,02 Eur sumai iki teismo sprendimo įvykdymo.

Nutarties kopiją nusiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.