Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Silva Plungienė,

suinteresuotiems asmenims J. V. ir nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Vilmai Vaitkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. R. pareiškimą dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą pripažinimo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuoti asmenys J. V., valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Mažeikių rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra. Papildomai nurodė, kad šiuo metu nuosavybės teisės nėra įregistruotos nei valstybei, nei kitam asmeniui, žemės sklypas yra privatus.

Teismo posėdžio metu J. V. papildomai nurodė, kad pareiškėja yra jos dukterėčia. Pareiškėja dirbo žemę, ji pretenzijų neturi.

Suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad daiktinės teisės į žemės sklypą, esantį Mažeikių r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. 25, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. k. v., šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Pareiškėja pagal senelio (savo mamos tėvo) P. B. sesers M. B., mirusios (duomenys neskelbtini) 1988 m. gruodžio 27 d. testamentą, kuriuo pagrindu notarė V. M. pareiškėjai išdavė 1991 m. balandžio 8 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą Nr. 1-1183, paveldėjo pastatą–gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 6193-0005-2016, pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. 6193-0005-2020, pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. 6193-0005-2013, kitus inžinerinius statinius–kiemo statinius, unikalus Nr. 6193-0005-2041, esančius adresu Mažeikių r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. 25. Pareiškėjos nuosavybės teisės į statinius viešajame registre įregistruotos 1991 m. balandžio 12 d. Gyvenamojo namo techniniame pase nurodyta, kad namui išskirta ir naudojama 2482 kv. m. žemės sklypo. Žemės sklypo valdymo faktas 1951 m. gruodžio 16 d. buvo užfiksuotas gyvenamojo namo techniniame pase statinių savininkei dar buvus M. B. ir nepakeistas pareiškėjai paveldėjimo pagrindu perėmus nuosavybės teisę į statinius. Nuo 1997-11-17 iki 2018-05-30 į minimą žemės sklypą buvo įregistruota D. B. nuosavybės teisė. VĮ registrų centras informavo, kad remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi ištaisyti netikslumai nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje ir panaikintas įrašas, jog žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso D. B.. Pareiškėja tvarko, remontuoja namą, puoselėja aplinką. Bylos duomenimis turtas nėra įtrauktas į valstybės ar Mažeikių rajono savivaldybės turto apskaitą.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys: 1. Pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmenys nėra daikto savininkai.; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3. Asmenys, sąžiningai įgiję daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011;kt).

Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į žemės sklypą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, tai yra, pareiškėja nėra žemės sklypo savininkė. Žemės sklypas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruoti viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. Pareiškėja, sąžiningai įgijusi pastatus, sąžiningai valdo žemės sklypą visą valdymo laiką, tai yra nuo 1991 metų. Byloje nėra ginčo, kad visą valdymo laiką daiktas buvo valdomi atvirai, nepertraukiamai, visą valdymo laiką daiktai buvo valdomi kaip savi. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, tai yra nuo 1991 metų.

Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjos argumentus, kad žemės sklypo valdymas nuo 1991 m. buvo sąžiningas ir teisėtas, atviras ir nepertraukiamas bei tai, kad ji, užvaldydama žemės sklypą yra pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau teisių į šiuos daiktus nei ji, patvirtina byloje pateikti duomenys, J. V. parodymai ir tai, kad jokių pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka, kad suinteresuoti asmenys iš esmės neprieštarauja dėl pareiškime išdėstytų teiginių, nėra ginčo dėl valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo, nepertraukiamumo, daiktai neįregistruoti kitų asmenų vardu, todėl nustatytinas paminėtų pastatų įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas, 4.68–4.71 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 530–533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti faktą, kad R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį Mažeikių r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. 25, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. k. v., pagal įgyjamąją senatį.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.