Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-1316-777/2015

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-08-20
Bylos Nr.: 2A-1316-777/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-09038-2014-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jolanta Gailevičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Rimvida Zubernienė
Ieškovas: V. N.
Atsakovas: V. N.

Kategorijos

78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1316-777/2015

Teisėja Neringa Ruibytė (Proceso Nr. 2-06-3-09038-2014-8)

Procesinio sprendimo kategorijos 78.2.1; 77.4.3; 99.5; 121.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. rugpjūčio 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. N. ir atsakovo V. N. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-05 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. N. patikslintą ieškinį atsakovui V. N. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pagal atsakovo V. N. priešieškinį ieškovei V. N. dėl bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė 2014-08-05 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl išlaikymo pakeitimo. 2014-11-12 ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, juo prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-07-03 sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisti sūnaus R. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 800 Lt (231,70 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, taip pat priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-07-23 sprendimu buvo nutraukta tarp šalių sudaryta santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje šalys susitarė, jog atsakovas mokės vaiko R. N. išlaikymui po 220 Lt (63,72 Eur) nuo 2006-03-30 iki vaiko pilnametystės. Ieškovė paaiškino, kad su tokia išlaikymo suma sutiko tik dėl to, kad atsakovas neturėjo darbo ir negaudavo jokių pajamų. Pažymėjo, kad priteisto išlaikymo suma vaikui šiuo metu per maža, vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 1 621 Lt (469,47 Eur) suma. Ieškovė nurodė, kad didžiausią vaiko išlaikymui reikalingų lėšų dalį sudaro 680 Lt (196,94 Eur) suma kas mėnesį už vaiko mokymąsi VšĮ Klaipėdos licėjuje. Ieškovė savo reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo grindė tuo, kad atsakovo turtinė padėtis nuo tada, kai priteistas išlaikymas vaikui, pagerėjo, ir tuo, kad per laiką pasikeitė vaiko poreikiai.

Atsakovas pateikė priešieškinį ieškovei, prašydamas nustatyti bendravimo su vaiku R. N., gim. 2004-04-29, tvarką: 1. Atsakovas pirmąjį ir trečiąjį mėnesio penktadienį 18 val. pasiima sūnų R. N. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 20 val. 2. Šventinėmis ir poilsio dienomis per Naujuosius Metus poriniais metais sūnų R. N. pasiima atsakovas, paima vaiką pirmąją šventinę ar poilsio dieną 10 val. iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę šventinę ar poilsio dieną 20 val., neporiniais metais – vaikas lieka su ieškove. 3. Šventinėmis ir poilsio dienomis per Kalėdas ir Velykas neporiniais metais sūnų R. N. pasiima atsakovas, paima vaiką pirmąją šventinę ar poilsio dieną 10 val. iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę šventinę ar poilsio dieną 20 val., poriniais metais – vaikas lieka su ieškove. 4. Atsakovas savo kasmetinių atostogų metu, pranešęs ieškovei ne vėliau kaip prieš savaitę, pasiima atostogų laikotarpiui sūnų R. N. iš jo gyvenamosios vietos pirmąją savo atostogų dieną 10 val. ir paskutinę atostogų dieną grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20 val. 5. Atsakovas sūnaus R. N. pavasario ir rudens atostogų mokykloje metu pasiima sūnų R. N. iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val. ir paskutinę atostogų dieną grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20 val. 6. Atsakovas sūnaus R. N. vasaros atostogų metu pasiima sūnų R. N. iš jo gyvenamosios vietos ne mažiau kaip trisdešimčiai dienų nepertraukiamai ir po atostogų grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą. 7. R. N. gimtadienio dieną poriniais metais nuo 10 iki 15 val., o neporiniais metais nuo 15 iki 21 val. sūnų R. N. pasiima atsakovas. 8. Atsakovas savo gimimo dieną ir Tėvo dieną pasiima sūnų R. N. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove suderintos vietos ne anksčiau kaip 10 val. ryto ir pristato į jo gyvenamąją vietą ar kitą su ieškove suderintą vietą ne vėliau kaip 20 val. vakaro. 9. Atsakovas gali bet kada lankyti sūnų R. N. mokykloje, dalyvauti tėvų susirinkimuose, pareikšti mokyklai pastabas ir pageidavimus dėl vaiko auklėjimo ir ugdymo. 10. Atsakovas gali dalyvauti visuose sūnaus R. N. mokyklos renginiuose ar kituose gyvenimo būtiniausiuose įvykiuose. 11. Atsakovas gali bendrauti su sūnumi R. N. visomis ryšio priemonėmis, o ieškovė privalo raštu iš anksto informuoti atsakovą apie sūnaus gyvenamosios vietos, ugdymo ar mokymosi vietos pasikeitimus bei telefono numerio pasikeitimą. 12. Ieškovė apie sūnaus R. N. išvykimą į užsienį privalo iš anksto (ne vėliau kaip prieš 30 dienų) informuoti atsakovą ir gauti jo raštišką sutikimą sūnaus išvykimui. 13. Ieškovė privalo užtikrinti sūnaus R. N. galimybę kartu su atsakovu dalyvauti atsakovo artimųjų giminaičių pagal kraujo ryšį gimtadieniuose ar kitose šventėse, taip pat laidotuvėse. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės ir jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas paaiškino, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo numatyta detali bendravimo su vaiku tvarka ir iki šiol ginčų tarp šalių dėl bendravimo nekilo, tačiau pastaruoju metu ieškovė trukdo atsakovui ir jo tėvui, tai yra vaiko R. N. seneliui, bendrauti su vaiku, riboja susitikimų laiką ir trukmę. Atsakovas pažymėjo, jog atsakovo bendravimas su vaiku nepažeidžia vaiko interesų, atsakovas nedaro jokios žalos vaikui, todėl turėtų būti nustatytas maksimalus bendravimas su vaiku.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-05-05 sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vaiko poreikiai nuo teismo sprendimo, kuriuo jam buvo priteistas išlaikymas, yra pasikeitę. Išlaikymo priteisimo metu R. N. buvo dveji metai, o dabar yra vienuolika metų. Tokio amžiaus vaikų poreikiai skiriasi – reikia daugiau lėšų rūbams, maistui, laisvalaikiui, ugdymui, sveikatos priežiūrai. Pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad tarp šalių kilo ginčas dėl vaiko mokymosi įstaigos pakeitimo, tačiau nė viena iš šalių dėl šio ginčo išsprendimo į teismą nesikreipė ir ieškovė vienašališkai nusprendė pakeisti vaiko mokymosi įstaigą, net atsakovui nepritariant. Teismas konstatavo, kad mokymasis Klaipėdos Prano Mašioto progimnazijoje atitiko R. N. interesus ir siekiant išspręsti kilusias vaiko elgesio, mokymosi ir psichologines problemas pagal specialistų rekomendacijas buvo siūloma kreiptis į Klaipėdos pedagoginę psichologinę tarnybą, o ne pakeisti vaiko mokymosi įstaigą. Kadangi vaiko tėvas sutikimo dėl vaiko pervedimo į VšĮ Klaipėdos licėjų, kur mokslas yra mokamas, nedavė, pripažino, kad jis neturi pareigos atlyginti dalį už mokslą mokamų piniginių lėšų, t. y. 680 Lt kas mėnesį. Kitas vaiko poreikių lentelėje nurodytas sumas, t. y. maitinimą mokykloje 150 Lt, mokyklinę uniformą 29 Lt, knygas mokyklai 25 Lt, kanceliarines prekes 22 Lt, gyvybės draudimą 30 Lt, būrelius ir kultūrinį lavinimą 50 Lt, maistą 200 Lt, aprangą, avalynę 100 Lt, laisvalaikio ir poilsio išlaidas 60 Lt, vaistus ir maisto papildus 40 Lt, higienos prekes 30 Lt, interneto ir ryšio išlaidas 30 Lt, komunalinius mokesčius už būstą 108 Lt, transporto išlaidas 17 Lt, vasaros stovyklą ar vasaros atostogų kelionę 50 Lt, pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstomis ir būtinomis bei nurodė, kad jas turi dengti atsakovas. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs vaiko amžių, poreikius, atsižvelgdamas, kad išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu (300 Eur), pripažino, jog nepilnamečio vaiko R. N. išlaikymui mėnesiui vidutiniškai reikalinga suma yra 300 Eur. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį konstatavo, kad jų turtinė padėtis iš esmės nesiskiria ir jie būdami sveiki ir darbingi privalo lygiomis dalimis, t. y. po 150 Eur, teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Todėl teismas ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė teismo 2006-07-03 sprendimu priteisto išlaikymo dydį, iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui nuo kreipimo į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo priteisė po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir tai, kad nė vienas iš tėvų nedaro žalos vaikui ir interesams, todėl abu tėvai turi teisę maksimaliai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir tai, kad vaiko interesus labiausiai atitiktų tokia bendravimo tvarka, kai vaikas šventes, atostogas ir kitas ne darbo dienas lygiomis dalimis leistų su abiem tėvais. Pažymėjo, kad atsakovas turi teisę visapusiškai dalyvauti vaiko auklėjime ir vaiko gyvenime, gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį jo vaiku. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovui yra trukdoma įgyvendinti šias teises ir dalyvauti tėvų susirikimuose, mokyklos renginiuose bei kituose svarbiuose gyvenimo įvykiuose, byloje nepateikta, todėl nėra pagrindo papildomai nurodyti šias bendravimo su vaiku tvarkos taisykles. Nurodė, kad atsakovo reikalavimas, kad ieškovė vykdama su sūnumi į užsienį turi gauti atsakovo raštišką sutikimą, yra perteklinis ir neturi būti įtraukiamas į bendravimo su vaiku tvarką. Pirmosios instancijos teismas atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies, nustatė, kad: atsakovas pirmąjį ir trečiąjį mėnesio penktadienį 18 val. pasiima sūnų R. N. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 20 val.; atsakovas su sūnumi R. N. bendrauja nelyginiais metais nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 25 d. 20 val., lyginiais metais nuo gruodžio 26 d. nuo 10 val. iki 20 val.; atsakovas su sūnumi R. N. lyginiais metais bendrauja per Velykas, pasiima sūnų iš vakaro prieš pirmą Velykų dieną 10 val. ir grąžina pirmą Velykų dieną 20 val., nelyginiais metais – antrą Velykų dieną nuo 10 iki 20 val.; šventinėmis ir poilsio dienomis per Naujuosius Metus lyginiais metais sūnų R. N. pasiima atsakovas, paima vaiką pirmąją šventinę ar poilsio dieną 10 val. iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę šventinę ar poilsio dieną 20 val., nelyginiais metais – vaikas lieka su ieškove; atsakovas savo gimimo dieną ir Tėvo dieną pasiima sūnų R. N. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove suderintos vietos 10 val. ir pristato į jo gyvenamąją vietą ar kitą su ieškove suderintą vietą 20 val. vakaro. Jeigu atsakovo gimtadienis yra darbo diena, jis su sūnumi bendrauja tos savaitės šeštadienį nuo 10 iki 20 val.; kiekvieną Motinos dieną ir ieškovės gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos su atsakovu bendravimo tvarkos, su vaiku bendrauja ieškovė; R. N. gimtadienio dieną atsakovas su sūnumi švenčia lyginiais metais tos savaitės šeštadienį nuo 10 val. iki 20 val., nelyginiais metais tos savaitės sekmadienį nuo 10 val. iki 18 val.; per oficialias šventines ne darbo dienas lyginiais metais bendrauja atsakovas nuo 10 val. iki 15 val., nelyginiais metais nuo 15 val. iki 20 val.; vaikas su atsakovu būna 14 paeiliui einančių dienų atsakovo kasmetinių atostogų metu, atostogų laikotarpiui sūnų R. N. pasiima iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atsakovo atostogų dieną 10 val. ir paskutinę atostogų dieną grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20 val. Atsakovas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaiku, ieškovę įspėja prieš vieną mėnesį; vaikas su ieškove būna 14 paeiliui einančių dienų ieškovės kasmetinių atostogų metu. Ieškovė apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaiku, atsakovą įspėja prieš vieną mėnesį; jei ieškovės ir atsakovo atostogos sutampa, sutampanti atostogų dalis vienodai padalijama abiem tėvams. Pirmąją padalytų atostogų pusę su vaiku būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau; vaiko vasaros atostogų metu vaikas su atsakovu būna 14 paeiliui einančių dienų vaiko atostogų metu. Atsakovas apie vaiko atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaiku, ieškovę įspėja prieš vieną mėnesį. Atsakovas susitartu vaiko atostogų periodu vaiką pasiima pirmą dieną 10 val. ir grąžina paskutinę dieną 20 val.; sūnaus R. N. pavasario ir rudens atostogų mokykloje metu šalys su sūnumi R. N. bendrauja po lygiai. Pirmąją padalytų atostogų pusę su vaikas bendrauja su atsakovu, vaiką R. N. pasiima iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atsakovo dalies bendravimo dieną 20 val. Antrąją padalytų atostogų pusę vaikas bendrauja su ieškove; atsakovas, negalėdamas pasiimti sūnaus R. N. nustatytu laiku, turi apie tai pranešti ieškovei telefonu ar SMS žinute ne vėliau kaip prieš 24 val.; atsakovas įsipareigoja informuoti ieškovę apie jo gyvenamosios vietos, telefono numerio pasikeitimą; ieškovė įsipareigoja informuoti atsakovą apie sūnaus R. N. gyvenamosios vietos, telefono numerio pasikeitimą; ieškovė apie sūnaus išvykimą į užsienį įsipareigoja iš anksto (ne vėliau kaip prieš 30 dienų) informuoti atsakovą; šalys privalo užtikrinti sūnaus R. N. galimybę dalyvauti šalių artimųjų giminaičių gimtadieniuose ar kitose šventėse, taip pat laidotuvėse, jeigu tai atitinka vaiko interesus; šalys savo teisę bendrauti su sūnumi R. N. turi įgyvendinti taip, kad nepažeistų vaiko teisių ir interesų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė V. N. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, atsakovo priešieškinį atmesti ir priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl išlaikymo dydžio. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą nustatyti atsakovo turtinės padėties esminį pasikeitimą, t. y. nustatinėti 2006 m. buvusią atsakovo turtinę padėtį bei lyginti ją su padėtimi 2014 metais, nes reikalavimą dėl priteisto išlaikymo padidinimo apeliantė grindė ir iš esmės pasikeitusia atsakovo turtine padėtimi. Tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė. Atsakovas santuokos nutraukimo metu niekur nedirbo, todėl yra pagrindas teigti, kad jo turtinė padėtis nuo to momento, kai teismo sprendimu buvo pakeistas išlaikymas, pagerėjo. Apeliantė nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaikymo vaikui dydžio nustatymo klausimą, nepagrįstai išlaikymo dydį siejo su minimalios mėnesinės algos dydžiu. Nurodė, kad šis kriterijus taikomas tuomet, kai tėvų turtinė padėtis yra itin bloga arba tėvai neturi pajamų ar jos yra labai mažos. Apeliantė nurodė, kad teismas, priteisdamas 150 Eur išlaikymą iš atsakovo, nepagrįstai vadovavosi CK 3.198 str. 1 d. nuostata, kad išlaikymo dydis turi tenkinti minimalius vaikų poreikius, nes atsakovas turi vieną vaiką. Be to, apeliantė nurodė, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Apeliantė nurodė, kad nepagrįstas pirmosios instancijos teiginys, jog mokymasis Klaipėdos Prano Mašioto progimnazijoje atitiko R. N. interesus. Tokį teiginį paneigia byloje pateikti įrodymai. Sprendimas sūnų pervesti į kitą mokyklą atitinka jo interesus ir atsakovo turtinė padėtis leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą. Apeliantė nurodė ir tai, kad pateikė teismui 2014-12-11 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, nurodė, kad pasikeitė jos ir sūnaus R. N. gyvenamoji viena, nuomojamo namo patalpų dalis didesnė nei buvo nuomojamas būstas prieš tai, atitinkamai padidėjo ir komunaliniai mokesčiai už būstą. Vidutinė suma už komunalinius mokesčius, tenkanti sūnui, yra 47,88 Eur, t. y. žymiai didesnė nei pateikta vaiko poreikių lentelėje. Vaiko poreikių lentelėje nurodytos minimalios būtinosios vaiko išlaikymui skirtos išlaidos, minėtoje lentelėje nėra nurodytos kitos taip pat svarbios vaikui reikalingos išlaidos: vaikui susirgus arba prireikus specialisto mokamos pagalbos, sporto užsiėmimai, vaikui reikalingas kompiuteris. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo pateiktus duomenis apie jo patiriamas išlaidas studijoms, teikiamą materialinę paramą tėvui, neatsižvelgė į išvadą teikiančios institucijos pateiktą išvadą, nes atsakovas, gaunantis 666,13–781,97 Eur dydžio darbo užmokestį (atskaičius mokesčius) ir neturintis jokių įsipareigojimų ar išlaikomų asmenų, gali skirti sūnaus išlaikymui 232 Eur (800 Lt) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi, nes byloje nėra duomenų, kad ieškovė trukdo atsakovui matytis su sūnumi. Apeliantė nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojų J. P. ir A. Z. paaiškinimais. Apeliantė nurodė, kad atsakovo prašoma ir teismo nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia vaiko teisėtus interesus. Nurodė, kad nesutinka su teismo nustatytos bendravimo tvarkos 1 punktu, kuriame nustatyta, kad atsakovas pirmąjį ir trečiąjį mėnesio penktadienį 18 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 20 val. Nurodė, kad apeliantės prašoma nustatyti tvarka (vaikas bendrauja su tėvu kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val.) labiau atitinka vaiko interesus, nes penktadieniais 18.30–20.00 val. sūnus lanko futbolo treniruotes. Nepagrįstai padidintas vaiko ir atsakovo bendravimo laikas 2, 3, 7 ir kt. punktuose. Nurodė, kad teismas, neatsižvelgęs į apeliantės pasiūlyą bendravimo tvarką ir nustatytą vaiko gyvenamąją vietą, nepagrįstai 9 punkte nustatė, kad vaikas su atsakovu būna 14 paeiliui einančių dienų atsakovo kasmetinių atostogų metu, atostogų laikotarpiu sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atsakovo atostogų dieną 10 val. ir paskutinę atostogų dieną grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20 val. Dėl šių priežasčių: pirma, 14 paeiliui einančių dienų vaikas gali būti su atsakovu tik vasaros atostogų metu, o tokia sąlyga jau yra nustatyta 12 punkte; antra, mokslo metais vaikas turi gyventi namuose, nes vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su apeliante, ir lankyti mokyklą, kitus užsiėmimus. Todėl 9 punktas yra perteklinis, nes 14 paeiliui einančių dienų atsakovas gali praleisti vaiko atostogų metu (12 p.). Taip pat suformuluotas 10 p., nes apeliantė su sūnumi nepertraukiamai 14 dienų atostogauti gali tik vasaros atostogų metu. Bendravimo tvarka vaiko ir šalių vasaros atostogų metu turi būti nustatyta viename punkte, neskaidant jo į keturis punktus (9–12 p.). 13 punkte teismas nustatė, jos sūnus pavasario ir rudens atostogų mokykloje metu šalys su sūnumi bendrauja po lygiai, pirmąją padalytų atostogų pusę paskiriant bendrauti su atsakovu, antrąją padalytų atostogų pusę leidžiant bendrauti apeliantei. Apeliantės pasiūlytoje bendravimo tvarkoje 4.1 punkte nurodyta, jog vaikas su tėvu bendrauja vaiko atostogų metu, jeigu atsakovo atostogų laikas sutampa su vaiko atostogų laiku. Šis punktas apima sūnaus pavasario, žiemos ir rudens atostogų laiką. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su apeliante, vaikas atostogų metu gali bendrauti su atsakovu tik tuomet, kai atostogauja ir atsakovas. Priešingu atveju vaikas bus vienas namuose ne savo gyvenamojoje aplinkoje, kuri jam įprasta ir pritaikyta, vaikas negalės vienas nuvykti į treniruotes, kitus užsiėmimus, nes atsakovas faktiškai gyvena Gargžduose. Tokios pozicijos buvo ir išvadą teikiančios institucijos atstovas. Bendravimo tvarkos 18 punktu teismas įtraukė atsakovo prašomą reikalavimą, jog šalys privalo užtikrinti sūnaus galimybę dalyvauti šalių artimųjų giminaičių gimtadieniuose ar kitose šventėse, taip pat laidotuvėse, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Toks teismo įpareigojimas yra perteklinis, nes tokią šalių pareigą nustato įstatymas. Nurodė, kad apeliantės 2015-04-16 prašyme pasiūlyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka užtikrina maksimalų tėvo ir sūnaus bendravimą, neprieštarauja įstatymo nuostatoms, sudaryta atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, atitinka nepilnamečio sūnaus teisėtus interesus.

Apeliaciniu skundu atsakovas V. N. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo padidinimo momento ir nustatyti, kad didesnį išlaikymą nepilnamečiam sūnui jis turi mokėti nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (o ne nuo ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pateikimo dienos, t. y. 2014-08-05). Nurodė, kad ieškovė 2014-08-05 pateikė teismui ieškinį, prašydama padidinti išlaikymą iki 500 Lt, motyvuodama tik tuo, kad nepilnametis sūnus pradėjo lankyti VšĮ Klaipėdos licėjų, dėl to atsakovas turėtų 340 Lt suma prisidėti prie padidėjusių sūnaus išlaikymo išlaidų. 2014-08-05 ieškinyje nebuvo nurodyta kitų padidėjusių vaiko poreikių, dėl kurių būtų būtinybė padidinti išlaikymą. Ši ieškovės ieškinio dalis yra atmesta. Po atsakovo atsiliepimo, 2014-11-12 ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė padidėjusius ir kitus vaiko poreikius. Pirmosios instancijos teismas ieškovės 2014-11-12 patikslintą ieškinį tenkino iš dalies ir išlaikymą padidino būtent dėl 2014-11-12 patikslintame ieškinyje nurodytų vaiko poreikių. Pažymėjo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu išlaikymo dydžiu ir nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku. Apeliantas nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nesprendė klausimo dėl dalies jo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo, nors įrodymai apie patirtas išlaidas buvo pateikti kartu su rašytiniu prašymu. Atsakovas pateikė rašytinį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, juo buvo prašoma iš ieškovės priteisti 898,01 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė tik dalies, t. y. 579,24 Eur, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nurodė, kad ieškovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu, o vėliau su patikslintu ieškiniu nurodė ir paaiškino konkrečius nepilnamečio sūnaus poreikius. Ieškovė pateikė ir detalią vaiko poreikių lentelę, kurioje konkrečiai, detaliai ir aiškiai nurodė sūnaus poreikius. Ieškovė sprendimą leisti sūnų į VšĮ Klaipėdos licėjų priėmė vienasmeniškai, neturėdama atsakovo sutikimo, nesant tam būtinybės, todėl turi prisiimti tokio sprendimo padarinius – didesnes vaiko išlaikymo išlaidas. Nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas į 150 Eur išlaikymo sumą įtraukė išlaidas, užtikrinančias ne tik būtinuosius, bet ir papildomus poreikius bei įtraukė išlaidas, kurių ieškovė realiai nepatiria. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, tačiau netinkamai įvertino ieškovės turtinę padėtį. Nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui, ieškovės finansinė padėtis pasikeitė – iš esmės pagerėjo. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė ieškovės finansinę padėtį, neįvertino visų ieškovės gaunamų pajamų, nepagrįstai atsisakė išreikalauti duomenis apie ieškovės sugyventinio A. Z. pajamas ir turtą, dėl to netinkamai įvertino ieškovės šeimos pajamas ir nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra lygiavertė. Prašė įpareigoti ieškovę pateikti duomenis apie jos sugyventinio turtinę padėtį. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Atsakovas nurodė, kad nepilnametis sūnus gyvena kartu su ieškove, todėl ieškovė turi didesnes galimybes bendrauti su sūnumi nei atsakovas. Dėl to nukenčia tiek atsakovo interesai nevaržomai bendrauti su skyriumi gyvenančiu sūnumi, tiek paties vaiko poreikiai ir teisė bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią užtikrinama galimybė tėvui ir sūnui bendrauti ne tik savaitgaliais, bet ir švenčių dienomis, taip pat ir per atostogas. Tokia tvarka nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų, priešingai, tokiu būdu tenkinamas vaiko poreikis bendrauti su tėvu bei sudaromos realios galimybės tėvui dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme. Pažymėjo, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nesutiko nei su mediacijos taikymu, taip pat nesutiko padaryti nuolaidų dėl neprincipinių bendravimo tvarkos nuostatų, nors jos kartu su atsiliepimu pateiktas atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi projektas nelabai skyrėsi nuo atsakovo priešieškiniu prašomos nustatyti bendravimo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas nustatė maksimalią vaiko poreikius atitinkančią bendravimo tvarką. Ieškovės argumentai, kad vaikas negalės lankyti mokyklos ar papildomų būrelių, nepagrįsti įrodymais, yra deklaratyvūs, siekiant kaip įmanoma labiau riboti atsakovo galimybę matytis su nepilnamečiu vaiku ir tokiu būdu atsakovui atkeršyti už nepavykusią santuoką. Ieškovė priešpastato tėvo teisę matytis su nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jo ugdyme bei vaiko teisę matytis su atskirai gyvenančiu tėvu prieš vaiko teisę į atitinkamą ugdymą ir prioritetą suteikia vaiko ugdymui. Tačiau ši veikla negali būti laikoma prioritetine, lyginant su vaiko prigimtine teise bendrauti ir laiką leisti su savo biologiniu tėvu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendravimo tvarka turės būti įgyvendinama atsižvelgiant į konkrečioje situacijoje esančius vaiko interesus, o esant aplinkybėms, dėl kurių šio sprendimo įgyvendinimas prieštarautų vaiko interesams, tėvas savo turimą teisę turės įgyvendinti taip, kad ji nepažeistų vaiko teisių ir interesų, o vaiko interesams reikalaujant nepasiimti vaiko, nors tokia jo teisė yra numatyta pirmosios instancijos teismo sprendime. Byloje nėra įrodymų ir medicininių dokumentų, jog atsakovo bendravimas su vaiku turėtų neigiamos įtakos vaikui, jo fiziniam, psichiniam ir socialiniam vystymuisi. Atsakovas 2 metus vienas pats augino, prižiūrėjo ir rūpinosi nepilnamečiu sūnumi, kuriam tuo metu buvo 5 metai, ir per šį laikotarpį skundų iš ugdymo įstaigos, kurią lankė vaikas, kaimynų, ieškovės nebuvo gauta. Tai patvirtina, kad atsakovas vienas prižiūrėdamas sūnų su vaiku elgėsi tinkamai ir juo rūpinosi. Sūnui patinka bendrauti su tėvu ir seneliu, to jis nori. Atsakovas palaiko socialinius ryšius su vaiku, juos sieja tamprus ryšys. Atsakovas turi gyvenamąsias patalpas, nuolatinį darbą, pajamas, yra išsilavinęs bei siekia papildomo aukštojo išsilavinimo pagal specialybę, išsako savo požiūrį apie vaiko ugdymą, todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų ir atitinka vaiko poreikius. Prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentą ir priteisė didesnį išlaikymą iš atsakovo sūnui nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2014-08-05, iki vaiko pilnametystės. Pagrįstai nusprendė pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-07-03 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-3824-323/2006, sumokėjus visą nurodytu sprendimu priteistą išlaikymą, išieškojimą nutraukti nuo 2014-08-04. Prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, taip pat tai, kad šalys dalyvavo pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl išlaikymo dydžio.

Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis). Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

CK 3.201 str. 1 d. įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008; 2009-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Reikalaujant keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-294/2010).

Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą nustatyti atsakovo turtinės padėties esminį pasikeitimą, t. y. nustatinėti 2006 m. buvusią atsakovo turtinę padėtį bei lyginti ją su padėtimi 2014 metais, nes reikalavimą dėl priteisto išlaikymo padidinimo apeliantė grindė ir iš esmės pasikeitusia atsakovo turtine padėtimi. Tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė. Atsakovas santuokos nutraukimo metu niekur nedirbo, todėl yra pagrindas teigti, kad jo turtinė padėtis nuo to momento, kai teismo sprendimu buvo pakeistas išlaikymas, pagerėjo. Su šiais skundo argumentais sutikti negalima. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aptarė ir įvertino atsakovo turtinės padėties pasikeitimus nuo 2006 metų, nors ir nenurodė (neakcentavo), kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė. Nurodė, kad atsakovo ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos 2011-07-28 pasirašyta studijų sutartis, pagal kurią atsakovas priimamas studijuoti pagal koleginių studijų programą Susisiekimo keliai ir statiniai ištęstinę studijų forma valstybės finansuojamoje vietoje. Atsakovas patiria papildomas išlaidas kelionei į Vilnių bei už nakvynę Vilniuje, kai dėl studijų yra būtina pasilikti Vilniuje daugiau nei vieną dieną. Atsakovas nuo 2011-05-23 dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“, pagal 2014-10-31 pažymą atsakovui mokamas 2 300– 2700 (666,13 – 781,97 Eur) dydžio darbo užmokestis, atskaičius mokesčius. Atsakovas gyvena kartu su tėvu M. N. tėvui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo tėvas M. N. turi rimtų sveikatos problemų, gauna 234,14 Eur dydžio netekto darbingumo pensiją (netekto darbingumo pensijos gavėjo pažymėjimas išduotas 2013-01-23). Iš neįgaliojo pensijos tėvas nepajėgia įsigyti visų būtinų vaistų, apmokėti komunalinių mokesčių už jam priklausantį butą, todėl atsakovas juo rūpinasi, pagal galimybes remia materialiai. Atsakovas gyvena tėvui nuosavybės teise priklausančiame bute, todėl atsakovas prisideda ir prie buto išlaikymo išlaidų.

Pažymėtina ir tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas nuo 2012 m. rugsėjo (t. 1, b. l. 36) nepilnamečio sūnaus išlaikymui mokėjo didesnį nei 220 Lt išlaikymą (nuo 2012 m. rugsėjo iki 2013-01-31 mokėjo 280 Lt, nuo 2013-02-01 iki 2014-01-31 – 288 Lt, nuo 2014-02-01 – 289 Lt). Ieškovė į teismą dėl išlaikymo pakeitimo kreipėsi tik 2014-08-05, t. y. po to, kai tarp ieškovės ir VšĮ Klaipėdos licėjaus 2014-06-16 buvo sudaryta mokymo sutartis Nr. 922. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad iš esmės ieškovė į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo kreipėsi pakeitus nemokamą nepilnamečio sūnaus mokymosi įstaigą į mokamą, tai pagrįstai nurodė ir atsakovas.

Apeliantė nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaikymo vaikui dydžio nustatymo klausimą, nepagrįstai išlaikymo dydį siejo su minimalios mėnesinės algos dydžiu. Nurodė, kad šis kriterijus taikomas tuomet, kai tėvų turtinė padėtis yra itin bloga arba tėvai neturi pajamų ar jos yra labai mažos. Su šiais skundo argumentais sutikti taip pat negalima. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 „Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo“ ir kt.).

Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje, yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, atsižvelgė į įstatyme nustatytus kriterijus ir remdamasis jais tinkamai nustatė ir įvertino reikšmingų aplinkybių visumą. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas ir įvertindamas vaiko poreikius atsižvelgė į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Pirmosios instancijos teismas ieškovės vaiko poreikių lentelėje nurodytas sumas, t. y. maitinimą mokykloje 150 Lt, mokyklinę uniformą 29 Lt, knygas mokyklai 25 Lt, kanceliarines prekes 22 Lt, gyvybės draudimą 30 Lt, būrelius ir kultūrinį lavinimą 50 Lt, maistą 200 Lt, aprangą, avalynę 100 Lt, laisvalaikio ir poilsio išlaidas 60 Lt, vaistus ir maisto papildus 40 Lt, higienos prekes 30 Lt, interneto ir ryšio išlaidas 30 Lt, komunalinius mokesčius už būstą 108 Lt, transporto išlaidas 17 Lt, vasaros stovyklą ar vasaros atostogų kelionę 50 Lt, laikė pagrįstomis ir būtinomis bei nurodė, kad jas turi dengti atsakovas. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad didžiausią vaiko išlaikymui reikalingų lėšų dalį sudaro 680 Lt (196,94 Eur) suma kas mėnesį už vaiko mokymąsi VšĮ Klaipėdos licėjuje. Todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismo nustatytas išlaikymas tenkina tik minimalius vaiko poreikius, vaiko poreikių lentelėje nurodytos minimalios būtinosios vaiko išlaikymui skirtos išlaidos, minėtoje lentelėje nėra nurodytos kitos taip pat svarbios vaikui reikalingos išlaidos.

Apeliantės pateikta teismui 2014-12-11 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis patvirtina, kad pasikeitė jos ir sūnaus R. N. gyvenamoji viena, padidėjo nuomojamo namo patalpų dalis ir komunaliniai mokesčiai už būstą. Tačiau vien ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti esminį šalių nepilnamečio sūnaus poreikio pasikeitimą nuo ieškovės kreipimosi į teismą dėl išlaikymo padidinimo iki minėtos sutarties sudarymo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl vaiko mokymosi įstaigos pakeitimo, tačiau nė viena iš šalių dėl šio ginčo išsprendimo į teismą nesikreipė. Mokymasis Prano Mašioto progimnazijoje atitiko šalių nepilnamečio sūnaus interesus ir siekiant išspręsti kilusias vaiko elgesio, mokymosi ir psichologines problemas pagal specialistų rekomendacijas buvo siūloma kreiptis į Klaipėdos pedagoginę psichologinę tarnybą, o ne pakeisti vaiko mokymosi įstaigą. Ieškovė vienašališkai nusprendė pakeisti vaiko mokymosi įstaigą. Atsakovas sutikimo dėl vaiko pervedimo į VšĮ Klaipėdos licėjų, kur mokslas yra mokamas, nedavė, todėl neturi pareigos atlyginti dalį už mokslą mokamų piniginių lėšų. Šie apeliantės skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instanijos teismo išvadomis, kad šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui mėnesiui vidutiniškai reikalinga suma yra 300 Eur, ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis iš esmės nesiskiria ir jie būdami sveiki ir darbingi privalo lygiomis dalimis, t. y. po 150 Eur, teikti nepilnamečiam sūnui išlaikymą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo 2015-03-19 nutartyje konstatuota aplinkybe, kad ieškovės sugyventinio A. Z. turtinė padėtis nėra susijusi su nagrinėjamoje byloje ieškovės reiškiamais reikalavimais ir nėra pagrindo įpareigoti ieškovę pateikti duomenis apie jos sugyventinio A. Z. turtinę padėtį. Todėl atsakovo V. N. prašymai (argumentai), kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės turtinę padėtį ir nepagrįstai atsisakė išreikalauti duomenis apie ieškovės sugyventinio A. Z. pajamas ir turtą, kaip nepagrįsti atmetami. Pagrindo įpareigoti ieškovę pateikti duomenis apie jos sugyventinio A. Z. turtinę padėtį nėra.

Byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta išlaikymo suma atitinka šalių nepilnamečio sūnaus poreikius bei jų turtinę padėtį.

Apeliantas V. N. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad didesnį išlaikymą nepilnamečiam sūnui jis turi mokėti nuo ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pateikimo dienos, t. y. 2014-08-05. Šie apelianto skundo argumentai yra nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-12-10 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014, išaiškino, kad padidinto išlaikymo mokėjimo pradžios momentas CK nereglamentuojamas. Aiškinant ir taikant CK 3.201 str. nuostatas atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, bet turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.), taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 str.). Turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 str. įtvirtinta bendrąja taisykle. Todėl didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų.

Kiti apelianto V. N. skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento, taip pat kiti šalių procesinių dokumentų argumentai dėl padarytų pirmosios instancijos teismo išvadų ir nustatyto išlaikymo dydžio laikytini bylos dalyvių nuomone, kuri nepagrindžia pirmosios instancijos tesimo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos medžiaga patvirtina, jog šalių tarpusavio santykiai konfliktiški, įtempti, kai šalys sprendžia klausimus dėl tikslaus atsakovo bendravimo su sūnumi laiko, nuolat kyla konfliktai ir nesutarimai, nerandamas kompromisas ir atitinkamai tokiu šalių elgesiu pažeidžiami vaiko interesai. Esant nurodytų aplinkybių visumai pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, pagrįstai nustatė atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi.

Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojų J. P. ir A. Z. paaiškinimais apie vaiko elgesį. Su šiais skundo argumentais sutikti negalima. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad J. P. yra ieškovės močiutė, o su A. Z. ieškovė šiuo metu gyvena, todėl šių asmenų paaiškinimai negali būti laikomi objektyvais ir jų paaiškinimais apie vaiko elgesį pagrįstai nesirėmė. Juolab, kad kitų duomenų apie netinkamą atsakovo elgesį su vaiku byloje nėra.

Bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovė, tiek atsakovas įrodinėjo priešingos šalies netinkamą elgesį su sūnumi. Ieškovė ir atsakovas nuolat kreipiasi į Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl priešingos pusės galbūt netinkamo elgesio su vaiku. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškimuose nurodyti duomenys būtų pasitvirtinę ir būtų taikomos atitinkamos priemonės ieškovei ar atsakovui. Nepilnametis R. N. 2015-01-28 nuvykęs į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių paaiškino, jog noriai bendrauja su abiem tėvais, taip pat sutaria su tėvų naujomis antrosiomis pusėmis ir leidžia laiką su visais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nė vienas iš tėvų nedaro žalos vaikui ir jo interesams, todėl abu tėvai turi teisę maksimaliai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad nepilnamečių šalių sūnaus interesus labiausiai atitiktų tokia bendravimo tvarka, kai vaikas šventes, atostogas ir kitas ne darbo dienas lygiomis dalimis leistų su abiem tėvais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs abiejų šalių siūlomas nustatyti bendravimo tvarkos sąlygas, institucijos, teikiančios išvadą byloje, poziciją, atsižvelgęs į vaiko teises ir teisėtus interesus bei tai, kad abu tėvai savo vaikams turi lygias teises ir pareigas, nepaisant to, gyvena kartu su vaiku ar skyrium, nustatė atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, kuri nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų. Minėta tvarka yra patenkinamas nepilnamečio šalių sūnaus poreikis bendrauti su tėvu bei sudaromos realios galimybės tėvui dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme.

Pažymėtina, kad bendravimo tvarka turės būti įgyvendinama atsižvelgiant į konkrečioje situacijoje esančius vaiko poreikius. Jų iš anksto numatyti ir detaliai aptarti iš esmės yra neįmanoma. Todėl esant aplinkybėms, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka prieštarautų vaiko interesams, tėvas savo turimą teisę turės įgyvendinti taip, kad ji nepažeistų sūnaus teisių ir interesų, o sūnaus interesams reikalaujant, sūnaus nepasiimti, nors tokia atsakovo teisė yra numatyta pirmosios instancijos teismo sprendime.

Todėl pirmosios instancijos teismo nustatytos atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi keisti ieškovės apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra. Juolab, kad šalių sūnus yra jau 11 metų.

Kiti ieškovės skunde išdėstyti argumentai dėl padarytų pirmosios instancijos teismo išvadų ir nustatytos atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi laikytini bylos dalyvio nuomone, kuri nepagrindžia pirmosios instancijos tesimo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl materialinių reikalavimų paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas V. N. skundu prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nesprendė dalies jo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo, nors įrodymai apie patirtas išlaidas buvo pateikti kartu su rašytiniu prašymu. Atsakovė pateikė rašytinį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, juo buvo prašoma iš ieškovės priteisti 898,01 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė tik dalies, t. y. 579,24 Eur, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas pirmojoje instancijoje: 145 Lt žyminis mokestis už priešieškinį (t. 1, b. l. 64–65); 2 000 Lt (t. 2, b. l. 102– 104) ir 318,77 Eur (t. 2, b. l. 105– 106) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė dalies, t. y. 318,77 Eur, atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Todėl patikslintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovei iš atsakovo priteistina 456,63 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui iš ieškovės priteistinas 21 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 381,65 Eur (898,01 Eur x 42,5 proc.) atstovavimo išlaidoms atlyginti, iš viso 402,65 Eur. Atlikus tarpusavio mokėtinų sumų užskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 53,98 Eur (456,63–402,65) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė apeliacinėje instancijoje turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 41 Eur žyminis mokestis (t. 2, b. l. 142) ir 300 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 140–141, 166, 168), iš viso 341 Eur.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 23 Eur žyminis mokestis (t. 2, b. l. 150) ir 300 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš viso 323 Eur.

Apeliantų apeliacinius skundus dėl materialinių reikalavimų atmetus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-05 sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-05 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Priteisti iš atsakovo V. N. 53,98 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ieškovei V. N.. Kitą sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio priteisimo valstybei palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Jolanta GailevičienėKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusRimvida Zubernienė