- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-30
- Bylos Nr.
- 2S-881-513/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09038-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Ieškovas
- V. N.
- Atsakovas
- V. N.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Neringa Ruibytė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09038-2014-8
2015 m. balandžio 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-16 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. N. ieškinį atsakovui V. N. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pagal atsakovo V. N. priešieškinį ieškovei V. N. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
atsakovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: nustatyti, jog atsakovas V. N. pirmąjį ir trečiąjį kiekvieno mėnesio penktadienį 18.00 val. pasiima sūnų R. N. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį sekmadienį 20.00 val.; nustatyti, kad nepilnamečio sūnaus R. N. gimtadienio dieną 15.00 val. atsakovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip 21.00 val. grąžina į jo gyvenamąją vietą; leisti atsakovui jo gimtadienio ir tėvo dieną pasiimti sūnų R. N. iš jo gyvenamosios vietos ne anksčiau kaip 10.00 val. ir pristatyti jį į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20.00 val. Argumentavo, jog laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti vaiko interesus, kad sūnus galėtų nepertraukiamai bendrauti su tėvu.
Šalies argumentai
Ieškovės nesutiko su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad tokiu prašymu bus iš esmės išspręstas ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Atsakovas nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių būtinybę taikyti prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-16 nutartimi atsakovo prašymą tenkino. Motyvavo, jog atsakovas prašo nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju nustatoma bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra laikino pobūdžio ir taikoma kaip apsaugos priemonė, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės. Rėmėsi bylos duomenimis ir nustatė, jog atsakovo santykiai su nepilnamečiu vaiku geri, atsakovas yra suinteresuotas bendrauti su sūnumi. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-03-09 informacinio rašto apie pokalbį su nepilnamečiu R. N. nustatė, kad nepilnametis vaikas noriai bendrauja su abiem tėvais. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog laikinas bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas būtų priešingas nepilnamečio vaiko interesams. Ieškovė teismo posėdyje pateikė informaciją dėl aplinkybių, kiek kartų bylos nagrinėjimo metu atsakovas bendravo su nepilnamečiu vaiku. Įvertinęs nustatytas aplinkybes bei siekdamas užtikrinti vaiko teisių interesų apsaugą ir jo nenutrūkstamą bendravimą su tėvu, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką (CPK 144 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-16 nutartį. Argumentuoja, jog klausimas dėl ginčo priemonių taikymo jau buvo teismo spręstas 2014-10-24 nutartimi, o pakartotinai prašydamas šias priemones taikyti atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tokio prašymo pagrįstumą. Pažymi, kad taikydamas ginčo priemones teismas faktiškai išsprendė atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (tenkinti trys iš septynių priešieškinyje nurodytų bendravimo su vaiku tvarkos punktai), neatsižvelgė į ieškovės ir nepilnamečio vaiko interesus. Apeliantė teismui pateikė įrodymus apie atsakovo susitikimų su vaiku datas, telefono išklotinės už 2015 m. sausio mėn. duomenis, kurie patvirtina, jog per 8 mėnesius atsakovas su sūnumi susitiko 5 kartus, iš viso 11 dienų, o sausio mėnesį nepareiškė noro susitikti su sūnumi nė karto, bendravo su juo tik 5 minutes. Šios ir plačiau ieškinyje išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas retai norėjo matytis su sūnumi, nedalyvavo jo ugdyme, neišlaikė sūnaus (ieškovė kelis kartus kreipėsi į antstolį dėl išlaikymo išieškojimo), per metus su sūnumi atsakovas matydavosi 8–10 kartų ir tai tik sūnui prašant. Atsakovas su prašymu nepateikė jokių įrodymų, kad apeliantė trukdo jam matytis su sūnumi. Ginčo priemonėmis nepaisoma sūnaus pamokų, sportavimo, kitų užsiėmimų režimo. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2015-03-09 rašte nurodė, jog apklaustas R. N. nurodė, jog dabartinis jo bendravimas su tėvu (atsakovu) ir jo intensyvumas jį tenkina. Apeliantė neprieštarauja, jog atsakovas bendrautų su sūnumi, tačiau ginčo tvarka pažeidžia ieškovės interesus, nes jai atimama teisė būti su sūnumi jo gimtadienio dieną, šią teisę suteikiant atsakovui, kuris daug metų nesirūpino nei sūnaus išlaikymu, nei ugdymu, nei sveikata.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su ieškovės atskiruoju skundu nesutinka. Mano, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti apeliantės nurodytais argumentais nėra pagrindo. Nurodo, kad ieškovė nenori taikiai ir geranoriškai spręsti tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos klausimo, trukdo ir riboja tėvo pasimatymus su sūnumi, dėl to bylos nagrinėjimo laikotarpiu atsakovas tik penkis kartus pasimatė su sūnumi: 2014 m. rugsėjo 6 d., 2014 m. spalio mėn. vieną savaitgalį, 2014 m. lapkričio 1 d., 2014 m. gruodžio 26–31 d., 2015 m. vasario 21–22 d. Reti pasimatymai su sūnumi ne tik pažeidžia atsakovo, kaip tėvo, bet ir nepilnamečio vaiko interesus netrukdomai ir nevaržomai bendrauti. Ieškovė siekia, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos, nors, atsižvelgdama į vaiko užimtumą, galėjo prašyti jas pakeisti, atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę ir užimtumą. Teigia, jog byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir šio ginčo šalys nesugeba išspręsti geranoriškai, dėl to kenčia nepilnamečio vaiko interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šalių ginčo nagrinėjimo laikotarpiui neturės jokios įtakos teismo sprendimo, kuriuo byla bus išspręsta iš esmės, turiniui, nes šių priemonių taikymas nereiškia bylos išsprendimo iš esmės atsakovo naudai. Laikina vaiko bendravimo su tėvu tvarka tik užtikrina nepilnamečio vaiko interesus ir minimalius poreikius bendrauti su tėvu iki teismo galutinio procesinio sprendimo priėmimo. Sutinka, kad vaikas turi būti ugdomas ir tėvai privalo padėti vaikams atskleisti jų meninius, sportinius ar kitokius gebėjimus, tačiau ši veikla negali būti laikoma prioritetine, lyginant su vaiko prigimtine teise bendrauti ir laiką leisti su savo biologiniu tėvu. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad skundžiama nutartimi nustatyta laikina atsakovo ir šalių sūnaus bendravimo tvarka kaip nors pažeidžia vaiko teises bei interesus, jog atsakovas negalėtų prižiūrėti ar blogai prižiūri savo sūnų ar kaip kitaip pažeidžia vaiko teises bei interesus, todėl nėra pagrindo panaikinti šią nutartį. Siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti jam galimybę nepaisant tėvų nesutarimų nevaržomai bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu, laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka buvo būtina ir galėjo būti nustatyta ne tik pagal atsakovo prašymą, bet ir paties teismo iniciatyva.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirųjų skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirųjų skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Tačiau asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę jas taikyti.
Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Nors CK 3.65 str. nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 str. 1 d. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 str. numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 3.170 str. 1 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.
Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.), t. y. įstatymo leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiem tėvais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė maksimalią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.
Išanalizavęs bylos medžiagą, su atskiruoju skundu pateiktų ir priimtinų byloje įrodymų turinį (CPK 314 str.), remdamasis išdėstytu tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant teisiniu reguliavimu, įvertinęs skundžiamoje nutartyje teismo pateiktus motyvus, apeliantės argumentus ir atsakovo atsikirtime išdėstytą poziciją, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog šalių vaikui R. N. yra jau 11 metų (gimęs (duomenys neskelbtini), vaikas pats nori, būna ir bendrauja su tėvu (atsakovu), jog vaikas gyvena kartu su mama (ieškove) jau 9 metus, jog atsakovas pareigą išlaikyti vaiką, 2006-07-03 teismui nutraukus šalių santuoką, vykdė nereguliariai, taigi vaiko ryšys su mama yra, tikėtina, glaudesnis ir stipresnis nei su atsakovu, kuris iš esmės tik dėl ginčo su ieškove dėl pasikeitusios vaiko mokymosi vietos siekia ginčo bendravimo tvarkos nustatymo, nors žino, jog klausimas dėl bendravimo tvarkos bus išspręstas teismui sprendžiant klausimą dėl jo priešieškinio reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme šalių ginčas iš esmės jau yra išnagrinėtas – sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2015-05-05 (Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. N2-1313-991/2015, LITEKO).
Apibendrinęs išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog prioritetiniai vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principai bei šalių teisės ir teisėti interesai šiuo atveju nėra pažeidžiami ir poreikio ir (ar) būtinybės ginčo priemones taikyti šiuo atveju nėra. Skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovo 2015-03-10 prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovei iš atsakovo priteistinas, ieškovės 2015-03-23 mokėjimo nurodymu Nr. 226 AB SEB banke sumokėtas, 28 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą (CPK 79 str. 1 d., 80 str. 2 d., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo V. N. 2015-03-10 prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. N2-1313-991/2015 netenkinti.
Priteisti ieškovei V. N. iš atsakovo V. N. 28 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.