Klaipėdos apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo pripažinti absoliučiai negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2015 m. gegužės 18 d., 2016 m. gegužės 1 d. panaudos sutartis, o 2017 m. gegužės 18 d. panaudos sutartį pripažinti negaliojančia, kaip apsimestinį sandorį, sudarytą siekiant pridengti nuomos sandorį, kuriuo buvo nuomojamas butas (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovės naudai iš P. G. 1/2 dalį visų gautų pajamų 2015 m., 2016 m., 2017 m., nuomojant patalpas (duomenys neskelbtini), pagal pateiktas iš VMI pajamų deklaracijas – 14 738,00 Eur; priteisti solidariai iš R. G., A. G., Pranciškos G. R. G. naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodo, kad 2015 m. gegužės 18 d., 2016 m. gegužės 1 d. panaudos sutarčių sudarymo momentu R. G., kaip panaudos davėjas, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė tik 1/2 dalį buto Nr. 1, adresu (duomenys neskelbtini), todėl jis negalėjo vienas be ieškovės žinios pasirašyti šių panaudos sutarčių ir perduoti tretiesiems asmenims komerciniams tikslams naudoti ir jos nuosavybės teise valdomą 1/2 buto, adresu (duomenys neskelbtini), dalį. Todėl, ieškovės nuomone, akivaizdu, kad sudarant minėtas panaudos sutartis buvo pažeistas sutarčių teisėtumo principas, dėl to jos nuo sudarymo momento laikytinos niekinėmis ir absoliučiai negaliojančiomis. Ieškovė taip pat pažymi, kad dar gerokai iki santuokos nutraukimo su R. G. jie faktiškai nebegyveno kartu įprastinio sutuoktinių gyvenimo ir bendro ūkio nebevedė. R. G. nuo pat 2006 m., kai iš DNB banko buvo gauta paskola namui (duomenys neskelbtini), visus procesus, susijusius su šio įgyto turto rekonstravimu, sandorius (pardavimą R. J., minimus niekinius panaudos sandorius) vykdė nederindamas su ieškove. Jai nebuvo žinoma, kokiomis sąlygomis jis, išvykdamas gyventi į V., yra davęs valdyti savo broliui turtą ((duomenys neskelbtini)), kuris po 2016 m. lapkričio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civ. byloje Nr. 2A-756-1801/2016 visas tapo jų bendrąja daline nuosavybe. Kadangi santuoka buvo nutraukta, o turtas ir prievolės padalytos po lygiai po 1/2 dalį, esant dviem butams, su buvusiu sutuoktiniu sutarė, kad turtu (duomenys neskelbtini) naudosis taip: R. G. – butu Nr. 1 ((duomenys neskelbtini)), R. G. – butu Nr. 2 ((duomenys neskelbtini)). 2017 metų gegužės mėnesį A. G. kreipėsi į ieškovę prašydamas leisti išsinuomoti butą (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. rugsėjo 30 d., pasiūlė 3 000 Eur. Su pasiūlymu ji sutiko. A. G. pateikė pasirašyti rašytinį susitarimą, kurį įvardijo kaip panaudos sutartį, jam užtikrinti A. G. pasirašė du vekselius po 1 500 Eur, tai patvirtina, kad butas buvo perduotas naudotis už atlygį ir tai neatitinka panaudos santykių. Ieškovė mano, kad pasirašyta sutartis atitinka apsimestinio sandorio požymius, kadangi panaudos sutartimi faktiškai buvo įforminta nuomos sutartis nustačius nuomos mokestį – 3 000 Eur, todėl įforminta panaudos sutartis, kuri savo esme yra neatlygintinė, neatitinka faktinių sąlygų. Dėl nurodytų aplinkybių 2017 m. gegužės 18 d. panaudos sutarties turi būti pripažinta apsimestiniu sandoriu, sudaryta siekiant pridengti nuomos santykius. Išnuomodama butą A. G. pagal aptartas sąlygas, jį davė naudotis nuomos teise savų poreikiams tenkinti, tačiau paaiškėjo, kad jos nuomojamas butas yra naudojamas komerciniais tikslais, o tai neatitinka jų aptartų nuomos sąlygų. Tokio leidimo naudotis nuomojamomis patalpomis tretiesiems asmenims ieškovė nedavė ir nesutinka, kad tai būtų daroma. Todėl nuomininko A. G. veiksmai, perduodant nuomojamą butą naudotis tretiesiems asmenims, turi būti laikomi neteisėtais veiksmais, neatitinkančiais sutarties šalių valios ir pažeidžiančiais jos, kaip sutarties šalies, teises. Mano, kad turi teisėtą pagrindą reikalauti, kad 2017 m. gegužės 18 d. panaudos sutarties šalis A. G. nutrauktų neteisėtus veiksmus ir nustotų nuomoti panaudos sutartimi įgytas patalpas, nes tokie veiksmai daro realią žalą, didinama namo amortizacija ir jo nusidėvėjimas. Šiuo metu hipotekos turėtojas yra pradėjęs išieškojimą iš įkeisto turto, namo nusidėvėjimas turės realios reikšmės jo kainai. Esant mažesnei parduodamo namo kainai, didesnė liks neįvykdytos prievolės dalis kredito įstaigai. Pasak ieškovės, rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovės P. G. gautas ir deklaruotas pajamas, vykdant patalpų (duomenys neskelbtini), nuomą 2015 m., 2016 m., 2017 m., atitinkamai 2015 m. – 12 000 Eur, 2016 m. – 10 000 Eur, 2017 m. – 7475 Eur, iš viso per nurodytus metus – 29 475,00 Eur. Atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą grąžinti patalpas jų savininkams ir priteisti jai 1/2 dalį P. G. gautų pajamų už patalpų (duomenys neskelbtini), nuomą, iš atsakovės ieškovei turėtų būti priteista 14 738,00 Eur.