- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-28
- Bylos Nr.
- I1-2007-281/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00174-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- O. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (dabar Vilniaus pataisos namai)
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. L. (O. L.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 reorganizacijos Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas) dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas O. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–17).
Paaiškino, kad nuo 2016-10-07 iki 2019-01-28 buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) netinkamomis sąlygomis. Prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl svarbios priežasties – pareiškėjas tik formaliai supažindintas su vidaus nustatyta tvarka ir suteiktomis kalinimo sąlygomis, jis neturėjo galimybės nustatyti, ar yra tinkamai laikomasi kalinimo sąlygų dokumentuose nustatytų reikalavimų, nes neturėjo nei atitinkamų žinių (kompetencijos), nei priemonių.
Buvo kalinamas kamerose Nr. 120, 331, 148, 155, 154, 168, 178, 140, 145, 132, 180, 137, 127, 179, 197, 162, 319, 280, 271, 121 ir 274, nurodytos kameros priskirtos pagalbinėms patalpoms. Vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas buvo per mažas, kiekvieną skundžiamojo laikotarpio dieną visos miegamos vietos buvo užimtos nuo ryto iki vakaro. Dėl minėtų kamerų per mažo dydžio, per didelio juose esančių žmonių skaičiaus ir jiems priklausančių daiktų bei per didelio netinkamai įrengto kamerų inventoriaus, kiekio pareiškėjas negalėjo normaliai judėti. Kiekvieną kartą teko kliudyti kito nuteistojo asmeninius daiktus arba sukelti visoje kameroje triukšmą.
Sanitarinio mazgo įrengimas nurodytose kamerose žeminio pareiškėjo garbę bei orumą. Sanitariniai mazgai įrengti nesandariai, neturi atskiros vėdinimo sistemos ir tinkamos izoliacijos, slopinančios garsus. Smarvė, kurioje jam teko gyventi, valgyti, miegoti, skaityti knygas, buvo nepakeliama. Kamerose sanitariniai mazgai nebuvo įrengti kaip atskira patalpa.
Nurodo, kad kameroje buvo maži ir surūdiję radiatoriai, todėl kamera nebuvo pakankamai šildoma. Kamerose nebuvo įrengtos ventiliacijos, kamera buvo vėdinama per langą, tačiau langas dėl įrengtų grotų neatsidarė, kameroje trūko gryno oro. Kamerose nesudaryta galimybė išsiskalbti rūbų ir jų džiovinti, be to, vandens maišytuvai buvo surūdiję, taigi geriamam vandeniui ir drabužių plovimui buvo naudojamas rudas vanduo.
Atsakovė, suteikdama galimybę tik vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu, pažeidė jo teisę į švarią ir orumo nežeminančią asmens aplinką. Vieną kartą per savaitę suteiktas dušas prieštarauja vidaus tvarkai laikytis švaros ir gerai moralei. Pareiškėjui nebuvo leista tinkamai laikytis švaros ir per savaitę bent du kartus pasinaudoti dušu. Visą skundžiamą laikotarpį pareiškėjas jautė nehigienišką aplinką, atsakovės atstovas vertė jį patirti antisanitarines sąlygas prieš jo paties valią, pareiškėjas, negalėdamas tinkamai prižiūrėti savo asmens higienos, jautė didelius nepatogumus ir diskomfortą.
Lukiškių TI-K pareiškėjui neužtikrino saugių kalinimo sąlygų. Įkalinimo įstaiga privalėjo užtikrinti, jog, kilus būtinybei, kalinamas asmuo galėtų veiksmingai susisiekti su pareigūnais. Pareiškėjas buvo kalinamas mažose patalpose, todėl susisiekti su pareigūnais buvo nepatogu, beldimas į duris buvo neefektyvus. Kamerose nebuvo įrengtas aliarmo skambutis, tokios sąlygos sukėlė pavojų pareiškėjo sveikatai bei gyvybei. Būtent dėl nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas turėjo kentėti didelius nepatogumus. Atsakovės atstovas nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teises bei laisves.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 49–56).
Šalies argumentai
Pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo prašo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Paaiškina, kad pareiškėjui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Nuteistieji (suimtieji) į kameras yra įkeliami ir iš kamerų iškeliami pagal poreikį, specialus asmenų įkėlimo ir iškėlimo laikas nuteistųjų ir suimtųjų dienotvarkėje nėra nustatytas.
Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnai, vadovaudamiesi teisės aktais, ginčui aktualiu laikotarpiu nuolat stebėjo suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdami užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuotolinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą.
Kameros buvo įrengtos pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus. Kamerose įrengti sanitariniai mazgai, juose įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Teisės aktai nenumato karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose. Tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas sienele, kuri buvo ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Kamerose buvo įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį pareigūną. Visose kamerose buvo centrinis šildymas, šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose buvo palaikoma optimali temperatūra. Kamerose esantys langai buvo pritaikyti vėdinimui, kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitiko teisės aktų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių buvo suteikiama teisė nusiprausti duše ir dušo patalpų įrengimas atitiko higienos normų reikalavimus. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, dušo patalpose buvo įrengtos pertvaros, kurių aukštis yra 1,6 m, o plotis 1,2 m. Dušo patalpose buvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai buvo skalbiami nemokamai. Nuteistieji (suimtieji) ne rečiau kaip kartą per savaitę turėjo teisę pasinaudoti mokama skalbinių skalbimo paslauga.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už galimai netinkamas kalinimo sąlygas Vilniaus pataisos namuose (iki 2019-04-01 reorganizacijos Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas) laikotarpiu nuo 2016-10-07 iki 2019-01-28.
Dėl ieškinio senaties termino taikymo
Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-26 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A556-150/2011; 2011-11-14 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Šios CK nuostatos taikytinos pareikštų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011-09-20 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).
Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už laikymą netinkamomis įkalinimo sąlygomis laikotarpiu nuo 2016-10-07 iki 2019-01-28. Skundą teismui pareiškėjas pateikė 2020-01-17 (spaudas ant voko). Atsižvelgiant į pareiškėjo skunde nurodytų teisės pažeidimų pobūdį – galimai netinkamas kalinimo sąlygas, darytina išvada, kad pareiškėjas apie skunde nurodomus savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. Taigi, nuo šio momento, kai laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų nuostatų, ir skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Pareiškėjas apie skunde nurodomus teisių pažeidimus žinojo arba turėjo žinoti visą jo nurodytą laikotarpį nuo 2016-10-07 iki 2019-01-28, tačiau, kaip minėta, skundą teismui pateikė tik 2020-01-17.
Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsižvelgiant į atsakovės atstovo prašymą, nagrinėjamu atveju laikytina, kad pareiškėjas nepraleido ieškinio senaties termino už laikotarpį nuo 2017-01-17 iki 2019-01-28, tačiau reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2016-10-07 iki 2017-01-16 taikytina ieškinio senatis.
Pažymėtina, jog pareiškėjas iš esmės nepateikė pagrįstų argumentų, kad pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, kurie leistų kitaip skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžią. Aplinkybės, jog pareiškėjas, pasirašydamas dokumentus dėl vidaus tvarkos taisyklių, negalėjo suprasti ar kalinimo sąlygos atitinka teisės aktų reikalavimus nelaikytos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes nuo pat pirmosios kalinimo dienos pareiškėjas pats teigia patyręs nepatogumus ir išgyvenimus, taigi galėjo suprasti, jog atitinkamos kalinimo sąlygos jam yra netinkamos. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas galėtų būti atnaujintas. Todėl teismas toliau nagrinės pareiškėjo nurodytų kalinimo sąlygų atitiktį teisės aktų reikalavimams už laikotarpį nuo 2017-01-17 iki 2019-01-28.
Dėl kalinimo sąlygų ir neturtinės žalos atlyginimo
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., administracines bylas Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008-11-18 sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2016-10-07 iki 2019-01-28 buvo kalinamas kamerose, kuriose minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 (aktuali teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01; toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 104 punkte nustatyta, kad suimtiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Pagal nuo 2010-05-14 galiojantį teisinį reguliavimą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2011-02-01) 1.3.1 papunktis). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorijų policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (aktuali teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2015-11-01 iki 2018-10-31 bei galiojanti nuo 2018-11-01; toliau – ir HN 134:2015) minimalių vienam kalinančiam asmeniui tenkančių kameros plotų nenustato. Taigi pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose turėjo tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.
Iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, bei iš kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelės duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017-01-17 iki 2018-12-13 buvo laikomas kamerose: Nr. 154, Nr. 168, Nr. 178, Nr. 140, Nr. 145, Nr. 132, Nr. 180, Nr. 137, Nr. 127, Nr. 179, Nr. 197, Nr. 162, Nr. 319, Nr. 280, Nr. 271, Nr. 121, Nr. 274. Pagal byloje esančius duomenis, kameroje kartu su pareiškėju kalinamų asmenų skaičių matyti, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį (2017-01-17 – 2019-01-28) teko teisės aktų reikalavimus atitinkantis gyvenamasis plotas, pareiškėjui teko ne mažesnis nei 3,6 kv. m. minimalus gyvenamasis plotas. Todėl pareiškėjo argumentai, kad jam tenkantis gyvenamasis plotas buvo per mažas atmestini kaip nepagrįsti ir neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų šiuo aspektu nenustatyta.
Pareiškėjo teigimu, kameroje buvo maži ir surūdiję radiatoriai, todėl kamera nebuvo pakankamai šildoma, kamerose nebuvo įrengtos ventiliacijos, kamera buvo vėdinama per langą, tačiau langas dėl įrengtų grotų neatsidarė, kameroje trūko gryno oro, kamerose nesudaryta galimybė išsiskalbti rūbų ir jų džiovinti, be to, vandens maišytuvai buvo surūdiję, taigi geriamam vandeniui ir drabužių plovimui buvo naudojamas rudas vanduo.
HN 134:2015 17 punktas nustatė, jog gyvenamosios patalpos yra vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikė mechaninė patalpų vėdinimo ar kondensavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s (HN 134:2015 16 punktas). Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais (HN 134:2015 40 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pirmiausiai pažymi, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).
Pareiškėjas nepateikė teismui jokių jo teiginius pagrindžiančių įrodymų, nenurodė dėl kurių konkrečių sąlygų tokie nusiskundimai yra reiškiami, nenustatyta, kad dėl tokių sąlygų pareiškėjas būtų reiškęs skundus ar prašymus įkalinimo įstaigos administracijai. Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad kamerose esantys langai vedinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu. Be to, iš atsakovės atstovo pateiktos medžiagos matyti, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras periodiškai atliko kamerų patikrinimus ir tikrino kalinimo sąlygų atitiktį teisės aktų reikalavimams, nustatę pažeidimus Lukiškių TI-K administracijai duodavo privalomai vykdytinus nurodymus pašalinti nustatytus pažeidimus, o įkalinimo įstaiga juos šalindavo. Iš pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto matyti, kad buvo tikrinta kamera Nr. 274, dėl kurios įrengimo pareiškėjas skundžiasi, pažeidimų šioje kameroje nenustatyta.
Pareiškėjui nedetalizavus teiginių, nenurodžius konkrečios kameros, kurios įrengimas ar sąlygos pareiškėjo netenkino, o atsakovės atstovui pateikus duomenis, jog Lukiškių TI-K nuolat atliekami patikrinimai, o esant nustatytiems pažeidimams jie nedelsiant šalinami, pareiškėjo argumentai dėl kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad atsakovės atstovas, suteikdamas jam teisę vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušų, pažeidė jo teisę į švarią ir orumo nežeminančią asmens aplinką, pareiškėjas jautė didelius nepatogumus ir diskomfortą.
Vidaus tvarkos taisyklių 107 punktas nustatė, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo teisę į švarią ir orumo nežeminančią asmens aplinką naudojantis dušu. Vadovaujantis LVAT praktika, tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad, nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribotą galimybę naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimą, tai būtų vertinama, kaip viena iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2016-10-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016; 2016-10-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016 ir kt.).
Teismas pastebi, kad naujausioje LVAT praktikoje pažymima, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec (2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalinimo taisyklių yra tik rekomendacinio pobūdžio, dėl to šių taisyklių 19.4 papunkčio, įtvirtinančio kalinamo asmens teisę praustis duše ne rečiau kaip du kartus per savaitę, neprivalo vykdyti laisvės atėmimo įstaigos Lietuvoje (žr., pvz., LVAT 2017-07-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017). Kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime neatitiko teisės aktų reikalavimų (pareiškėjas neneigia, kad tardymo izoliatoriaus administracija buvo sudariusi galimybes jam bent vieną kartą per savaitę nusiprausti duše), pareiškėjas kalinimo laikotarpiu prašymu ar skundų įkalinimo įstaigos administracijai neteikė, o nacionaliniuose teisės aktuose nebuvo nustatyta pareigos suimtiesiems sudaryti galimybę praustis po dušų kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip du kartus per savaitę ar dažniau, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl teisės į švarią ir orumo nežeminančią asmens aplinką naudotis dušu atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo teigimu, įkalinimo įstaiga neužtikrino kalinamo asmens efektyvaus susiekimo su pareigūnu, esant būtinybei – kamerose nebuvo įrengtas aliarmo skambutis, tokios sąlygos sukėlė pavojų pareiškėjo sveikatai bei gyvybei.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016-01-28, toliau – ir TIĮET) 14.4 papunktyje įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Nors šių taisyklių 2 punktas ir nustato, kad veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, pareiškėjo į bylą pateiktas atsakovės atstovo 2019-10-11 raštas Nr. 8-12278 patvirtina, jog 2016-2017 metais Lukiškių TI-K visose kamerose buvo įrengta nauja aliarminio iškvietimo sistema. Pažymėtina, kad LVAT 20101-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-464-520/2018 nurodė, jog vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiškia, jog tai yra pažeidimas ir pareiškėjui dėl to kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą.
Atsakovės atstovas atsiliepime teismui nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kokiu laikotarpiu ir kokiose kamerose (kameroje) nebuvo įrengtas aliarminio iškvietimo mygtukas bei nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad dėl aliarminio skambučio nebuvimo jis būtų kreipęsis į pareigūnus. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl sukelto pavojaus sveikatai bei gyvybei, dėl to, kad kamerose nebuvo įrengti aliarminio iškvietimo mygtukai, atmestini kaip nepagrįsti, pareiškėjas neįrodė, jog dėl to jam kilo neturtinė žala.
Pareiškėjo teigimu, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, pareiškėjas buvo matomas kameroje esamų kitų kalinių bei pareigūnų per durų stebėjimo langelį, dėl kameroje netinkamai įrengto tualeto jautė nemalonius kvapus.
Teismas pažymi, kad HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, ir jie nesusiję su šių patalpų įrengimu. TIĮET 14.5 papunktyje nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusios kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruotiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (TIĮET 2, 3 punktai).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2011-01-04 buvo atlikta Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo rekonstrukcija (2010-12-23 statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-519), todėl higienos normos ir kiti reikalavimai jam turėjo būti taikomi kaip rekonstruotiems pastatams. Pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016-01-28) 16.5 papunktis nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Pagal EŽTT praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., EŽTT 2007-11-15 sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 punktą, 2012-01-10 sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 punktą; 2012-05-10 sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 punktą). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015-03-10 sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktus).
Pagal LVAT išaiškinimus, sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės sienele ar užuolaida asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus (žr., pvz., LVAT 2020-04-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1534-624/2020; 2017-06-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2017-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2017-12-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3169-442/2017; 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad sanitarinis mazgas nuo likusios kameros dalies atskirtas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele. Atsakovės atstovas 2019-10-11 rašte Nr. 8-12278 nurodė, kad dalyje kamerų sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina su durimis. Iš pateiktų duomenų matyti, kad kamerose, dėl kurių įrengimo pareiškėjas skundžiasi, sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas kaip atskira kabina su durimis. Atsakovės atstovo teigimu, nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. kamerų sanitariniuose mazguose įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.
Pagal pateiktus duomenis teismas nustatė, jog kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas kaip atskira kabina su durimis, o užuolaidų įrengimas nebuvo pakankamas asmens privatumui kameroje užtikrinti. Atsakovės atstovo pateikti duomenys patvirtina, pareiškėjas visą ginčo laikotarpį buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo tinkamai įrengtas, taigi pareiškėjo privatumas galėjo būti pažeistas visą ginčo laikotarpį nuo 2017-01-17 iki 2019-01-28, iš viso 702 paras.
Pažymėtina, kad pareiškėjas 2017-02-13 kameroje Nr. 154, 2017-02-21 kameroje Nr. 154, 2017-08-08 kameroje Nr. 145, 2017-11-30 kameroje Nr. 180, 2018-02-15 kameroje Nr. 180, 2018-03-08 kameroje Nr. 137, 2018-03-20 kameroje 137, 2018-05-31 kameroje Nr. 179, 2018-06-05 2018-06-06 kameroje Nr. 179, 2018-06-13 kameroje Nr. 179, 2018-06-25 kameroje Nr. 179, 2018-07-02 kameroje Nr. 179, 2018-07-10 kameroje Nr. 179; 2018-08-14 kameroje Nr. 197, 2018-09-28 kameroje Nr. 319, 2018-09-29 – 2018-10-03 kameroje Nr. 319; 2018-12-12 kameroje Nr. 271, 2019-01-23 kameroje Nr. 121 (iš viso 24 paras) buvo laikomas vienas, todėl laikytina, kad privatumo naudojantis juo pažeidimas šiomis dienomis nebuvo didelis. Nustačius pažeidimą dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, neužtikrinant atskiros kabinos, teismas kitų pareiškėjo argumentų dėl sanitarinio mazgo įrengimo toliau nenagrinės.
Pareiškėjo papildomai nurodyti argumentai dėl Lukiškių TI-K patalpų pagalbinės paskirties atmestini kaip nepagrįsti. HN 134:2015 13 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomi asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose. Pažymėtina, kad į bylą pateikti patikrinimo aktai, atlikti įvairiose kamerose, tačiau nė viename iš jų nėra konstatuotas HN 134:2015 13 punkto pažeidimas. Vadinasi, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti HN 134:2015 13 punkto pažeidimo ir teigti, kad pareiškėjas buvo laikomas ne gyvenamosiose, o pagalbinėse patalpose. Be to, teismas pažymi, kad Lukiškių TI-K pastatų kompleksą sudaro 6 pastatai, t. y. administracinis, cerkvės, gamybinis, kalėjimo, ligoninės, kontrolinis perėjimo pastatai. Taigi vieni iš šių pastatų yra gyvenamieji, o kiti – kitos paskirties pastatai, sudarantys visą bendra Lukiškių TI-K pastatų kompleksą. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad tos patalpos, kuriose jis gyvena yra pagalbinio pobūdžio, atmestini kaip nepagrįsti.
Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 702 paras pažeidžiant jo privatumą naudojantis sanitariniais mazgais, todėl darytina išvada, kad tokios kalinimo sąlygos pareiškėjui neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės. Tai sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pareiškėjo patirta neturtinė žala privalo būti atlyginta pinigine forma.
Taigi pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K naudojantis netinkamai įrengtais sanitariniais mazgais iš viso 702 paras, dalį šio laiko (24 paras) pareiškėjas kameroje buvo kalinamas vienas, todėl pažeidimo intensyvumas tomis paromis, kai pareiškėjas kameroje buvo kalinamas vienas laikytinas nedideliu. Kitų kalinimo sąlygų pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, į pažeidimo mastą, jo trukmę, formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1062/2018, 2018-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018, 2020-04-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1534-624/2020), į aplinkybę, kad pareiškėjas dalį laiko kamerose buvo kalinamas vienas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteistinas 1 600 Eur neturtinės žalos dydis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo O. L. (O. L.) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui O. L. (O. L.) 1 600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 reorganizacijos – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas).
Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.