- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-08
- Bylos Nr.
- e2-16838-1168/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12233-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Krolienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- R. P.
- Advokatai
- Vaida Genaitytė
dalyvaujant ieškovei V. P., ieškovės atstovei, advokatei Vaidai Genaitytei, atsakovui R. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė V. P. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su ieškiniu atsakovui R. P. (toliau – ir atsakovas, sutuoktinis), kuriuo teismo prašo: 1) nutraukti šalių 1984 m. rugsėjo 7 d. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) netaikyti termino sutuoktiniams susitaikyti; 3) pripažinti, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes šalių turtinėms teisėms sukelia nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d., kai pareiškėjai faktiškai nustojo gyventi kartu; 4) padalinti kilnojamąjį turtą ieškovės nurodomu būdu; 5) nutraukus santuoką, ieškovei palikti santuokinę pavardę „P.“.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad nuo 2012 metų rugpjūčio mėnesio kartu su sutuoktiniu R. P. gyvena atskirai, nepalaiko su juo jokių ryšių ir neveda jokio bendro ūkio. Ieškovė akcentavo, jog dėl šios priežasties jų santuoka yra visiškai iširusi ir nebėra jokių galimybių jos išsaugoti, todėl, ieškovės vertinimu, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Pažymi, kad tiek daug laiko negyvenant kartu, sunku yra apibendrinti ir nurodyti visas priežastis ir aplinkybes, dėl kurių jos su atsakovu sudaryta santuoka iširo, todėl ieškovė mano, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės nuomone, santuokos nutraukimas, šiuo atveju, geriausiai atitiktų tiek jos, tiek atsakovo interesus. Ieškovė nemano, jog turėtų būti atsakinga už atsakovo kreditorinius įsipareigojimus, jeigu jis tokių turi, ar, kad atsakovas galėtų dalintis turtą, kuris buvo įgytas šalims gyvenant skyriumi. Ieškovė nurodo, kad yra pagrindas nustatyti, jog santuokos nutraukimas teisines pasekmes šalių turtinėms teisėms sukelia nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d., kai pareiškėjai faktiškai nustojo gyventi kartu. Pagal šią ieškovės siūlomą tvarką bet koks turtas ir/ar pajamos įgytos nuo šios datos yra laikytini asmeniniu šalių turtu, o atsakomybė prieš kreditorius – asmeninėmis šalių prievolėmis. Ieškovė patvirtina, kad santuokos metu, kartu su atsakovu neįgijo jokio nekilnojamojo, kilojamojo turto ar turtinių teisių. Nurodė, jog 2018 metais, t. y. laikotarpiu, kai šalys gyveno atskirai (faktiškai iširus šalių santuokai), ji įsigijo automobilį. Ieškovės žiniomis atsakovas, šiuo laikotarpiu įsigijo tris transporto priemones: priekabą ir du automobilius. Ieškovė gauna pajamas iš savo darbinės veiklos ir mano, kad atsakovas taip pat yra pajėgus savimi pasirūpinti, todėl išlaikymas, ieškovės teigimu, vienas kito atžvilgiu nėra reikalingas. Nurodė, kad jai yra apribota disponavimo teisė nekilnojamuoju turtu, tačiau užtikrina, kad jokie civiliniai ieškiniai jos atžvilgiu nėra pareikšti ir ji neturi jokių kreditorių ar skolininkų. Apie atsakovo skolininkus ir kreditorius ieškovei nėra žinoma. Ieškovė patvirtino, kad pateikė visus jai žinomus duomenis apie atsakovą, jokių kitų duomenų, nurodyti negali, kadangi su atsakovu nebendrauja ir jokio ryšio nepalaiko. Pažymi, kad buvo kreiptasi dėl privalomosios mediacijos taikymo. Tarnybai ieškovė buvo nurodžiusi visus jai žinomus atsakovo kontaktinius duomenis, jai nėra žinomos atsakovo atsakymo nepateikimo priežastys.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo pranešimas, kuriuo nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti atsakovui įteiktas 2022 m. liepos 7 d. (DOK-118769). 2022 m. rugsėjo 6 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį teismas priėmė kaip rašytinius atsakovo paaiškinimus. Šiame procesiniame dokumente atsakovas nurodo nesuprantantis kuo grindžiamas ieškinio sumos dydis ir sutinkantis su ieškinyje išdėstytomis kitomis faktinėmis aplinkybėmis. Taip pat atsakovas nurodo sutinkantis sumokėti ieškovės patirtas išlaidas teismui teikiant ieškinį lygiomis dalimis.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
4. Atsižvelgus, kad atsakovas byloje dalyvavo be advokato, teismas pasiūlė pasirūpinti, kad jam būtų atstovaujama procese ir išaiškino, kad dėl šios priežasties atidėtų bylos nagrinėjimą (CPK 161 straipsnis), tačiau atsakovas šia procesine teise pasinaudoti atsisakė.
5. Atsižvelgus į teismo posėdyje byloje dalyvavusių asmenų nuomonę, taip pat nesant CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio 5 teismas nutarė išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio.
6. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir reikalavimus, papildomai atkreipė dėmesį kad atsakovas neįrodinėja ieškovės kaltės dėl santuokos nutraukimo, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir ieškovė turi teisę pasilikti santuokinę pavardę. Paaiškino, kad pasekmes šalių turtinėms teisėms nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. prašoma taikyti dėl galimų ateityje paaiškėti atsakovo kreditorių. Pažymėjo, kad jokio ginčo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo tarp šalių taip pat nėra. Baigiamosios kalbos metu ieškovės atstovė atkreipė dėmesį, kad sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsižvelgtina, kad išlaidos susidarė dėl paties atsakovo elgesio, nes santuokos nutraukimo klausimą šalys galėjo išspręsti taikiai dar ikiteisminės mediacijos metu, tačiau į mediaciją atsakovas neatvyko, taip pat nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
7. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino ieškovės ieškinio reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes šalių turtinėms teisėms sukelia nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d., sutiko, kad turtas būtų padalytas ieškovės nurodytu būdu. Tačiau atsakovas prieštaravo, kad ieškovė pasiliktų santuokinę pavardę. Paaiškino, kad jam gėda, jog buvusi sutuoktinė nešios jo pavardę ir mano, kad, jei ieškovė nebegyvena su juo, tai turėtų pasilikti ir savo turėtą pavardę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
Ieškinys tenkintinas visiškai
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1984 m. rugsėjo 7 d. ieškovė V. P., gim. (duomenys neskelbtini), (buvusi pavardė – I.) ir atsakovas R. P., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, akto įrašas (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai bendrų nepilnamečių vaikų neturi.
9. Teismo posėdžio metu atsakovas su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies. Pripažino ieškinio reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutiko, kad santuokos nutraukimo teisinės pasekmės šalių turtinėms teisėms būtų taikomos nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d., sutiko su ieškovės prašomu turto padalijimo būdu. Tačiau atsakovas prašė netenkinti ieškovės reikalavimo po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę. Atsakovo teismo posėdžio metu patvirtintas dalinis ieškinio reikalavimų pripažinimas užfiksuotas teismo posėdžio metu garso įraše.
10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas. Atsakovui pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių šioje dalyje nebelieka ginčo. Dėl šios priežasties, kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės, gali surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020).
Dėl santuokos nutraukimo
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis nustato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti.
12. Reikalavimą nutraukti santuoką ieškovė grindžia tuo, kad santuoka yra visiškai iširusi ir nebėra jokių galimybių ją išsaugoti, nes sutuoktiniai karti nebegyvena ir jokių ryšių nebepalaiko dešimtmetį, o tiek daug laiko negyvenant kartu sudėtinga apibendrinti ir santuokos iširimo priežastis, todėl mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas neprieštaravo šioms ieškovės nurodytoms aplinkybėms.
13. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalių nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nei vienas iš sutuoktinių nedėjo pastangų santuokos išsaugojimui, abiem stigo lojalumo ir vienas kito palaikymo, dėl to laikytina, kad abu sutuoktiniai yra atsakingi už CK 3.27 straipsnyje nustatytų sutuoktinių pareigų netinkamą vykdymą, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
14. Pagal CK 3.64 straipsnio nuostatas teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t. y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.64, 3.54 straipsniai). Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai santuokinio gyvenimo negyveno ir bendro ūkio nevedė jau daugiau nei dešimt metų, abu gyvena savo savarankiškus gyvenimu, todėl imtis priemonių santuokai išsaugoti nėra tikslinga.
15. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktinių santuoka faktiškai iširusi, nutraukia ieškovės V. P. atsakovo R. P. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).
Dėl teisinių padarinių sutuoktinių turtinėms teisėms taikymo momento
16. Santuokos nutraukimo bylos iškėlimas savaime nereiškia, kad būtent nuo to momento sutuoktiniai nustoja kartu gyventi. Faktinė aplinkybė, kad sutuoktiniai nustojo kartu gyventi, kaip santuokos iširimo požymis, sudarantis pagrindą ją nutraukti, pasireiškia, jei netvarkomas bendras ūkis ir negyvenamas santuokinis gyvenimas (CK 3.53 straipsnio 1, 2 dalys).
17. Ieškovė prašo santuokos nutraukimo teisines pasekmes šalių turtinėms teisėms taikyti nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d., kai šalys faktiškai nustojo gyventi kartu. Atsakovas tiksliai neprisiminė ar šalys pradėjo gyventi skyrium nuo 2012, ar nuo 2014 metų, tačiau sutiko su ieškovės nurodyta data. CK 3.67 straipsnis reglamentuoja, nuo kurio momento santuokos nutraukimas sukelia teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms: CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo santuokos nutraukimas sukelia teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Santuokos nutraukimo teisiniai padariniai paprastai atsiranda nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, bet teismas turi teisę nuspręsti, kad šie padariniai atsiranda nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi.
18. Teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtines pasekmes sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Teismo sprendimas, nustatantis santuokos nutraukimo turtinių pasekmių atsiradimo momentą, turi įtakos tiek sutuoktinių tarpusavio teisėms ir pareigoms, tiek jų kreditorių teisėms, todėl gali būti priimtas tik sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) prašymu bei išanalizavus ir nustačius sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium aplinkybes, taip pat įvertinus, ar šiuo prašymu nėra siekiama dirbtinai išvengti prievolių kreditoriams.
19. CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nereglamentuota, ar teismas gali taikyti santuokos nutraukimo turtines pasekmes nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium, kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai. Remiantis CK 3.61 straipsnio 3 dalimi, pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai). Kai dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, abu jie laikomi iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Esant abiejų sutuoktinių kaltei išnyksta pagrindas taikyti sankcijas vienam sutuoktiniui dėl santuokos nutraukimo, nė vienas sutuoktinis negali būti laikomas nukentėjusiu dėl santuokos iširimo, kartu nėra pagrindo drausti naudotis CK 3.67 straipsnio 2 dalies teikiama galimybe paankstinti santuokos nutraukimo turtinius padarinius sutuoktinių teisėms. Sisteminis CK 3.67 straipsnio 2 dalies ir CK 3.61 straipsnio 3 dalies aiškinimas lemia, kad kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai, bet kuris iš jų gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo nėra kliūtis teismui taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį.
20. Atsižvelgiant į tai, kad šalių santuoka nagrinėjamu atveju nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovė prašo santuokos nutraukimo teisines pasekmes turtinėms teisėms taikyti nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d., o atsakovas su tuo sutinka, teismas sprendžia, kad šalių santuokos nutraukimo teisiniai padariniai atsiranda nuo tos datos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi – 2012 m. rugpjūčio 1 d.
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo
21. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovei po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės. Ieškovė prašo jai palikti santuokinę pavardę – P., o atsakovas su tuo nesutinka. Atsakovas nesutikimą palikti ieškovei jos turimą pavardę motyvuoja tuo, kad ieškovė, nebegyvendama su juo nebeturi teisės turėti ir jo pavardę, ieškovei palikus santuokinę pavardę, atsakovui bus gėda.
22. CK 3.69 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Nurodomo straipsnio 2 dalyje numatyta – jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Vadinasi tam, kad uždrausti vienam iš sutuoktinių pasilikti santuokinę pavardę, reikalingos dvi sąlygos: 1) galima uždrausti pasilikti santuokinę pavardę tik kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui, jeigu santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės; 2) sutuoktiniai neturi turėti bendrų vaikų.
23. Nagrinėjamu atveju, abiem šalims sutikus, teismas nustatė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Todėl atsakovas negali būti laikomas nukentėjusiu dėl santuokos iširimo ir reikalauti uždrausti ieškovei pasilikti santuokinę pavardę. Be to, kaip pažymima teismų praktikoje, net ir esant CK 3.69 straipsnio 2 dalies sąlygoms, tenkinti reikalavimą uždrausti pasilikti pavardę yra teismo teisė, o ne pareiga. Ginčo šalis, prašanti teismo uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, turėtų tinkamai pagrįsti tokį reikalavimą, t. y. nurodyti pakankamai motyvų ir argumentų, kurie teiktų pagrindą spręsti, jog, kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui palikus santuokinę pavardę, būtų pažeisti nekalto sutuoktinio interesai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1625-910/2020). Nagrinėjamu atveju neegzistuoja imperatyvios sąlygos draudimui palikti santuokinę pavardę, atsakovas nepateikė jokių objektyvių argumentų, kad jo interesai ieškovei pasilikus santuokinę pavardę būtų pažeisti. Todėl teismas tenkina ieškovės reikalavimą po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę.
24. Šalys nereiškė viena kitai reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo, teismas nenustatė, kad kuri nors iš šalių yra reikalinga išlaikymo, todėl išlaikymo klausimas šioje byloje nespręstinas (CPK 3.72 straipsnio 1 dalis).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
25. Teismui nutraukiant santuoką, vienas iš privalomai spręstinų klausimų yra sutuoktinių bendro turto padalijimas, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, kt.).
26. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad šalys nėra įgijusios bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Iš byloje esančių aktualių (2022 m. rugpjūčio 2 d.) VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad pareiškėjai santuokos metu įgijo 4 transporto priemones. Atsakovo vardu yra registruotos transporto priemones: priekaba (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini); automobilis VAZ(duomenys neskelbtini) , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini); automobilis Mitsubishi Space Wagon, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini). Ieškovės vardu registruota transporto priemonė Renault Megane Scenic, Valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini).
27. Ieškovė ieškiniu prašo, kad kiekvienam iš sutuoktinių būtų priteistos atitinkamo sutuoktinio vardu registruotos transporto priemonės. Atsakovas su tokiu transporto priemonių padalijimo būdu sutiko. Be to, iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad visos transporto priemonės buvo įsigytos šalims pradėjus gyventi skyrium, t.y. po 2012 m. rugpjūčio 1 d. Teismui nusprendus, kad šalių santuokos nutraukimo teisiniai padariniai atsiranda nuo tos datos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo gyventi kartu, toks turto padalijimo būdas atitinka įstatymo reikalavimams bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis. Kito ginčo šalių dalintino turto nenustatyta.
Dėl prievolių kreditoriams
28. Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad šalys turėtų bendrų ar asmeninių kreditorių, todėl prievolių kreditoriams klausimas nespręstinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
30. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, prie prašymo pridėjo išlaidas pagrindžiančius dokumentus (DOK-145216). Byloje nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 115 Eur žyminio mokesčio (100 Eur už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 15 Eur už turtinį reikalavimą), paduodant ieškinį elektroninio ryšio priemonėmis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 7 dalis). Už duomenis gautus iš VĮ ,,Regitra“, ieškovė patyrė 14,20 Eur išlaidas. Taip pat ieškovė sumokėjo 1 210,00 Eur, įskaitant ir pridėtinės vertės mokestį (PVM), už advokatės suteiktas paslaugas. Prie prašymo pateiktose advokatės ataskaitose aiškiai išskirta ir detalizuota, kokios išlaidos sudaro prašomą priteisti sumą: už duomenų rinkimą ir ieškinio parengimą 700 (be PVM), už pasirengimą ir atstovavimą teisme 300 Eur (be PVM). Ieškovės nurodytų procesinių dokumentų rengimo ir atstovavimo teisme išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytų maksimalių priteistinų advokato išlaidų dydžių vidurkio, todėl teismas neturi pagrindo šių išlaidų mažinti. Įvertinęs šias aplinkybes, o taip pat atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurių bendra suma sudaro 1 339,20 Eur.
31. Patenkinus ieškinį visa apimtimi, iš atsakovo valstybei taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios nagrinėjamoje byloje sudaro 26,88 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Santuoką, sudarytą 1984 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp V. P. (ikisantuokinė pavardė – I.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę – „P.“ ir R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę – „P.“.
Nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovės V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d., kai sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyriumi.
Nutraukus santuoką ieškovei V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį Renault Megane Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini).
Nutraukus santuoką atsakovui R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti: priekabą KMZ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini); automobilį VAZ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini); automobilį Mitsubishi Space Wagon, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 26,88 Eur (dvidešimt šešis eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 339,20 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt devynis eurus, 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui, valstybės įmonei ,,Regitra“.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.