Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. V., V. V., V. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas, V. V., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai kreipėsi pareiškimu į teismą prašydami nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) S. V. priėmė motinos E. A. V., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą; 2) pareiškėjai E. V., V. V. ir V. V. priėmė tėvo S. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų močiutė E. A. V., gimusi (duomenys neskelbtini), E. A. V. turėjo nekilnojamojo turto - butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). E. A. V. buvo našlė, turėjo du sūnus – A. V., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir S. V., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini). Po E. A. V. mirties jos įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Sūnus A. V. iš vis nenorėjo pretenduoti į mamos turtą, o sūnus S. V. į notarą nesikreipė dėl teisinių žinių stokos. Tačiau mirus E. A. V. jos sūnus S. V. apsigyveno mamai priklausiusiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat naudojosi ir prižiūrėjo jai priklausiusį ūkinį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), iki pat savo mirties. S. V. gyveno ir faktiškai valdė mamos turtą. S. V. vardu buvo siunčiamos sąskaitos už vandenį, kabelinę televiziją, elektrą ir kitus komunalinius mokesčius. Visus mokesčius jis apmokėdavo, butą išlaikė ir prižiūrėjo. Brolis A. V. buto nenorėjo, jame negyveno, neišlaikė ir neprižiūrėjo. Toks buvo taikus sutarimas tarp S. V. ir A. V. E. A. V. neturėjo kitų įpėdinių ir testamento nebuvo sudariusi. (Duomenys neskelbtini) mirė S. V. Jis mirė būdamas ištuokoje, turėjo 4 pilnamečius vaikus - E. V., V. V., V. V. ir V. V. S. V. mirė koronos viruso pandemijos metu. Dukra E. V. tuo metu gyveno Jungtinėje Karalystėje, o sūnus V. V. buvo išvykęs uždarbiauti į Daniją. Kitas sūnus V. V. iš pradžių nenorėjo pretenduoti į tėvo palikimą, o su sūnumi V. V. kiti vaikai nepalaikė ryšių, kadangi V. V. yra vyriausias sūnus iš ankstesnės santuokos ir nei su tėvu, nei su broliais, seserimi, artimas nebuvo. Po tėvo S. V. mirties vaikai E. V., V. V. ir V. V. buvo šoke. Jie neturėjo jokių teisinių žinių, nežinojo kokius teisinius veiksmus turi atlikti. Jiems buvo reikalinga tvarkyti visus tėvo laidojimo reikalus, sutvarkyti butą, tarpusavyje tarp visų 4 vaikų išsiaiškinti kam atiteks tėvo palikimas. Nei vienas iš įpėdinių nesikreipė dėl palikimo priėmimo pas notarą. Galiausiai tėvo S. V. palikimą apsisprendė priimti tik trys vaikai, pareiškėjai – E. V., V. V. ir V. V. Visą laiką nuo pat tėvo mirties pareiškėjai prižiūrėjo butą ir ūkinį pastatą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pakaitomis bute gyveno, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, remontavo. Taip pat rūpinosi ir prižiūrėjo ūkinį pastatą, naudojosi juo. Likęs butas yra senas, jam buvo reikalingas remontas, todėl E. V. ir V. V. išvyko uždarbiauti į užsienį, kad padengtų patirtas laidotuvių išlaidas ir turėtų lėšų buto remontui. Tik uždarbiaujant užsienyje jie sužinojo, kad velionis tėvas S. V. niekada oficialiai nepriėmė močiutės E. A. V. palikimo. Anksčiau ši informacija pareiškėjams nebuvo žinoma, jie buvo įsitikinę, kad močiutės turtas yra oficialiai paveldėtas tėčio S. V., nes po močiutės mirties jis gyveno jos bute, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo jį kaip savą. Sužinoję, kad dėl paveldėjimo turės kreiptis į teismą, pareiškėjai E. V. ir V. V. ilgą laiką negalėjo imtis teisinių veiksmų, nes abu buvo užsienyje, neturėjo galimybės parskristi į Lietuvą, o atlikti notarinius ar kitus teisinius veiksmus nuotoliu negalėjo, nes nei vienas nesinaudojo jokia Lietuvoje pripažįstama elektronine tapatybės nustatymo internete priemone (elektroniniu parašu, kriptografine elektronine laikmena, lustine kortele). Net ir pasikreipus į teisininkus procesas užtruko, nes S. V. vaikai gyveno skirtingose šalyse, ne visi palaiko artimus ryšius. Buvo norima susisiekti su vyriausiuoju sūnumi V. V., tačiau brolių ryšiai buvo nutrūkę, jo buvo ieškoma net socialiniuose tinkluose. Pabrėžtina ir tai, kad mirus S. V. iš jo namų dingo visi dokumentai, t. y. kai kurių vaikų gimimo liudijimai, paties S. V. gimimo liudijimas ir kiti asmens dokumentai, močiutės E. A. V. mirties liudijimas ir kiti. Pareiškėjai ilgai užtruko išsiaiškinti kur yra visų šeimos narių asmens dokumentai. Dėl visų šių priežasčių pareiškėjai negalėjo anksčiau pasikreipti į teismą dėl palikimo priėmimo. Palikėjas S. V. testamento nebuvo sudaręs, jo palikimu suinteresuotas gali būti tik vyriausias sūnus V. V., kuris pareiškėjus informavo, kad į tėvo palikimą nepretenduoja.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateiktame atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų S. V. ir E. ir A. V., palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, VĮ Turto bankas neprieštarautų pareiškėjų prašymo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo V. V. pateiktame atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškėjų E. V., V. V. ir V. V. pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo visa apimtimi.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė advokato padėjėja I. J. palaikė pareiškimą jame išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad S. V. gyveno ir faktiškai valdė mamos turtą, jo vardu buvo siunčiamos komunalinės sąskaitos už vandenį, kabelinę televiziją, elektrą ir kitus mokesčius. S. V. sąskaitas apmokėdavo ir kaip įrodymus, pateikia 2020 m. sąskaitas registruotas jo vardu už komunalinius mokesčius. Kadangi E. A. mirė (duomenys neskelbtini) m., tokio senumo sąskaitų pareiškėjai surinkti neturėjo galimybės, nes sąskaitos nebuvo kaupiamos, o pareiškėjai po tėvo mirties jų gauti negalėjo. Taip pat pateikia „Ignitis“ sąskaitą, iš kurios matyti, jog buvo susidaręs nedidelio dydžio įsiskolinimas, susidaręs paskutiniais S. V. gyvenimo mėnesiais, tačiau kiti mokesčiai buvo mokėti ir butas prižiūrėtas. Pareiškėjai nuo pat tėvo mirties prižiūrėjo butą, ūkinį pastatą, mokėjo mokesčius bei padengė įsiskolinimą už elektrą. Jie pakaitomis gyvendavo bute, nes jie vykdavo į užsienį uždarbiauti, o vienas sūnus būdavo Akmenėje. Pareiškėjai būdami užsienyje sužinojo, kad tėvas nebuvo oficialiai susitvarkęs paveldėjimo klausimų ir pas notarą nepriėmė močiutės palikimo, taip pat nebuvo pasikreipęs į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Ši informacija pareiškėjams nebuvo žinoma ir jie turėjo realų pagrindą manyti, kad tėvas buvo priėmęs močiutės palikimą, kadangi beveik 18 metų gyveno tame bute, jį prižiūrėjo, naudojo ir disponavo kaip savo turtu, savo nuosavybe. Kai pareiškėjai sužinojo, kad taip nebuvo, pareiškėjai ėmėsi teisinių veiksmų, kreipėsi į advokatų kontorą. Pareiškėjai pateikia įrodymus, kad jie apmoka sąskaitas, valdo minėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl manytina, kad jie savo prašymą pagrindė įrodymais.

Teismo posėdžio metu pareiškėja E. V. palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi. Paaiškino, jog įrodymų, kad tėvo bute po jo mirties buvo daromi remontai, negali pateikti, kadangi brolis V. V. pats atliko visus remonto darbus. Mirus tėvui, pareiškėjai susitarė, kad jie kaip trys vaikai pasiskirstys mokėjimus už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ji kiekvieną mėnesį moka už buto renovaciją. Akmenės miesto savivaldybė atsiunčia sąskaitą į jos elektroninį paštą ir ji apmoka sąskaitą. Jos žiniomis mokesčius už elektrą ir vandenį, pasiskirstę mokėti broliai V. ir V. Brolis V. butą aprūpina malkomis, nes butas yra senas, kūrenamas krosnimi. Jeigu yra kažkokia reikmė ir atsiranda netikėtos sąskaitos, tada trise susitaria kas turės apmokėti arba apmoka kartu. Bute ji apsistoja grįžusi iš užsienio. Brolis V. gyvena tarp Lietuvos ir Danijos, kai jis grįžta, taip pat apstoja bute. Brolis V. turi šeimą, tačiau dažnai grįžta į (duomenys neskelbtini) kraštą ir apsistoja bute. Tam, kad butas būtų visada prižiūrėtas, jame apsigyveno pareiškėjų mama, kuri yra išsituokusi su mirusiu tėčiu. Mama bute gyvena ir prižiūri jį, kai jų nėra, taip pat padeda mokėti sąskaitas už butą. Nurodo, jog V. V. yra brolis iš tėvo pirmos santuokos, ir nei ji, nei jos broliai su juo nepalaiko jokių ryšių, nėra bendravę nuo močiutės mirties. Brolis V. buvo rastas per socialinius tinklus ir tik tada su juo buvo susiekta. Pažymėjo, kad po tėvo mirties iš karto visi trys pradėjo rūpintis butu, nes butas buvo senas ir reikėjo jį sutvarkyti. Dar prieš močiutės mirtį, tėvas S. rūpinosi močiute. Po močiutės mirties tėvas įsikėlė į tą butą, rūpinosi močiutės laidojimo išlaidomis, tačiau tėvo mokėtų sąskaitų po 2018 metų nebegali pateikti, nes jų neturi. Po tėvo mirties, pradėjus tvarkyti butą, nerado jokių asmeninių dokumentų, netgi tėčio paso. Dokumentų ieškojo ir esančiame priestate prie buto, tačiau ten taip pat nebuvo rasti jokie dokumentai. Nežino dokumentų dingimo aplinkybių. Senyvo amžiaus mama su brolio V. buvusia žmona kreipėsi į „Ignitis“ dėl informacinės pagalbos, t. y. dėl galimybės įsiskolinimą sumokėti dalimis. Kadangi mama prižiūrėjo butą, ji savo iniciatyva kreipėsi į „Ignitis“, o pareiškėjai sužinojo kiek vėliau, tačiau sąskaitos yra apmokamos jų lėšomis.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. V. taip pat palaikė pareikimą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad po tėvo mirties jis moka sąskaitas už elektrą, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar. Sąskaitos išrašomos močiutės A. V. vardu, nes tik tokią informaciją turi elektros tinklai „Ignitis“. Jis perveda pinigus ir jo mama sumoka už elektrą, nes dabar ji ten gyvena, o jis ne visą laiką gali būti Lietuvoje. Jo manymu tėvas galėjo nuvažiuoti į „Akmenės vandenys“ ir susitarti ar sudaryti sutartį, kad sąskaitos už vandenį būtų siunčiamos tėvo vardu. UAB „Akmenės vandenys“ sąskaitas tvarko brolis V. V. Tai, kad jo tėvas nepriėmė palikimo, tsužinojo tik tada, kai advokatė pradėjo tvarkyti teisinius dokumentus. Tuo metu išaiškėjo kokie dokumentai bus reikalingi. Tuomet paprašė testamento, tačiau jis nieko nežinojo apie tokius dalykus ir galvojo, kad tėvukas tokius dalykus yra susitvarkęs. Iš „Ignitis“ buvo gautas laiškas, kuriame buvo nurodyta skola. Laiškas atėjo gerokai po tėvo mirties, o jis buvo užsienyje ir skolos sutvarkymo procesą atliko mama, nes ji ten gyveno. Mama skolą išsidalino dalimis, o jis paliko pinigus, kad ji sumokėtų. Jei neklysta, skola jau sumokėta. Praėjus savaitei po tėvo mirties, jis įsikėlė gyventi į butą, kadangi dėl karantino negalėjo grįžti į Daniją, išvyko tik pavasarį. Jo faktinė gyvenamoji vieta nurodyta šiame bute, kadangi pareina korespondencija, o Danijoje jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, dirba komandiruotėse. Po tėvo mirties jis pats atliko minėtame bute remontus: pakeitė visą santechniką, vonios kambarį, paklojo laminatą. Nurodė, jog su tėvu ryšius palaikė ir žino, kad jis gyveno tame bute. Tėvas butą pasiremontuodavo, mokėdavo visas sąskaitas, o kai močiutė mirė, tėvas tuo metu įsikėlė bei gyveno iki pat mirties. Tame bute jis ir buvo rastas miręs.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. V. palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti visa apimtimi. Paaiškino, kad po (duomenys neskelbtini) m., kada mirė močiutė, iki pat (duomenys neskelbtini) m. tėvas gyveno tame bute bei pilnai išlaikė butą. Pareiškėjai nežinojo, kad nėra sutvarkyti palikimo dokumentai. Karantino metu jie neturėjo sąlygų tuo domėtis, o sesuo kai kreipėsi dėl teisinių dalykų, sužinojo, kad testamento nėra ir kad reikės teisminiu būdu išsiaiškinti kam atiteks palikimas. Sužinojo, kad tėvas nebuvo priėmęs palikimo, kada pradėjo domėtis dėl sąskaitų, kur ir kada jas gali sumokėti. Sužinojus, kad tėvas nėra persirašęs ant savęs buto, nutarė teisiškai sutvarkyti, nes yra gaunamos sąskaitos, o Turto bankas gali pasiimti šitą turtą. Kai brolis ir sesuo grįžo, jie susitiko bei nutarė susitvarkyti, kad nebūtų teisinių problemų dėl šito buto. Tuomet nusprendė kreiptis į teisininkus. Pažymi, kad jis moka už vandenį ir yra susitaręs, jog elektroniniu paštu atsiųstų sąskaitas, kurias jis apmoka. Nelabai dažnai gyvena bute, bet kai grįžta į tėviškę kas 2-3 mėnesius, bute būna nuo savaitgalio iki 2 savaičių, priklausomai nuo metų laiko ir kiek tarnyba jam leidžia būti.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. V. parodė, kad su brolių ir sesers pareiškimu sutinka ir neturi dėl ko prieštarauti. Nėra tarp jų artimo bendravimo, taip pat nebuvo artimi santykiai ir su tėvu. Su broliais ir seserimi ryšio nepalaikė. Su juo susisiekė E. V. per socialinį tinklą, tačiau tikslios datos neprisimena. Jam žinoma, kad tėvas po močiutės mirties apsigyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau nežino iki kada tėvas tenai gyveno, nes su tėvu nepalaikė artimesnių santykių. Apie tėvo mirtį sužinojo, tik po jo mirties.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog E. A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). E. A. V. gimė du vaikai: A. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir S. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini). S. V. turi 4 vaikus: V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. V. išsituokė (duomenys neskelbtini). E. A. V., (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 2-671 pagrindu, įgijo nuosavybės teise butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiu ūkiniu pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registro centro Testamentų registro išrašo matyti, jog nėra Testamentų registre įregistruotų nei E. A. V., nei S. V. sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikėjų palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, nėra įregistruotų palikimo atsisakymo faktų, bei nėra įregistruotų pareiškimų dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

Dėl palikimo priėmimo pradėjus turtą faktiškai valdyti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Pažymėtina, jog palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą dėl palikimo priėmimo), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Paminėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus.

Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis.

Taigi, šioje byloje dėl reikalavimų nustatyti juridinius faktus – palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti, faktinės aplinkybės vertintinos individualiai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. įvertinant kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdiniai naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksnius, t. y. kokie buvo įpėdinių tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jie rūpinosi turtu kaip šio turto savininkai.

Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų bei teismo posėdžio duotų pareiškėjų paaiškinimų nustatyta, kad po palikėjos E. A. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmė niekas nesikreipė, palikėja testamento nebuvo sudariusi. Po jos mirties, į palikėjai priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įsikėlė gyventi palikėjos sūnus S. V. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino pareiškėjai bei suinteresuotas asmuo V. V. Iš byloje esančio mirties liudijimo taip pat matyti, kad S. V. užfiksuota mirties vieta – namai, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų į bylą pateikti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, jog S. V. mokėjo mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini). UAB „Akmenės vandenys“ išrašytos sąskaitos už 2020 m. balandžio mėn., 2020 m. liepos mėn., 2020 m. rugpjūčio mėn., 2020 m. rugsėjo mėn. ir 2020 m. lapkričio mėn., bei UAB „Patrimpas“ sąskaitos už 2018 m. liepos mėn. ir 2020 m. kovo mėn. suteiktas kabelines paslaugas, yra apmokėtos.

Visi minėti duomenys patvirtina, kad S. V. po savo motinos E. A. V. mirties atsiradusį palikimą faktiškai ėmė valdyti, elgėsi su šiuo turtu, kaip savu, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, be to, ginčo šioje byloje dėl palikimo priėmimo nėra, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. V. priėmė motinos E. A. V. palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) mirus tėvui S. V., butu esančiu (duomenys neskelbtini), pradėjo rūpintis ir prižiūrėti S. V. vaikai, t. y. pareiškėjai – E. V., V. V. ir V. V. Per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą pareiškėjai pagal įstatymą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, S. V. taip pat nebuvo sudaręs testamento. Pareiškėjai iš karto po tėvo S. V. mirties pradėjo rūpintis šiuo butu, atlikto remonto darbus, kūreno butą malkomis, mokėjo mokesčius. Teismo posėdžio metu pareiškėjai parodė, jog tarpusavyje pasiskirstė mokesčių mokėjimą, t. y. S. V. dukra E. V. atsakinga už renovacijos mokesčius, pareiškėjas V. V. moka mokesčius už elektrą, rūpinasi malkomis, o pareiškėjas V. V. rūpinasi mokesčiais už teikiamas vandens paslaugas. Pareiškėjų pateiktos VšĮ „Akmenės būstas“ sąskaitos, UAB „Ignitis“ PVM sąskaitos-faktūros už elektros energiją, atlikti bankiniai pavedimai, kvitai, patvirtina, jog pareiškėjai moka mokesčius už butą esanti (duomenys neskelbtini). Be to, iš 2023 m. birželio 21 d. Buitinio vartotojo skolos grąžinimo sutarties matyti, jog buvęs S. V. 336,16 Eur įsiskolinimas išskirstytas dalimis, kuris, kaip nurodo V. V., šiuo metu yra sumokėtas. Pareiškėjai kartas apsistoja šiame bute, o kai jų nebūna, butas yra prižiūrimas jų mamos, kuri taip pat prisideda prie mokesčių sumokėjimo.

Aukščiau aptarti duomenys, kurie yra pagrįsti tam tikrais rašytiniais įrodymais, teismui patvirtina, kad pareiškėjai E. V., V. V. ir V. V. po tėvo S. V. mirties prižiūrėjo ir rūpinosi paveldimu turtu, mokėjo mokesčius, t. y. elgėsi kaip paveldimo turto savininkai, turintys teisę į palikimą. Suinteresuotas asmuo V. V. prieštaravimų dėl pareiškime nurodytų aplinkybių nereiškė, sutiko su pareiškėjų E. V., V. V. ir V. V. pareiškimu.

Nagrinėdamas bylas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name (bute), kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, taip pat namo (buto) priežiūra, prievolių, susijusių su namu (butu), vykdymas (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimas ir pan.) yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Teismo vertinimu byloje nustatytos aplinkybės atitinka paminėtus kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, sudarančius pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjai E. V., V. V. ir V. V. palikėjo S. V. palikimą priėmė faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjų prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pažymėtina, kad pagal nurodytą normą įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjų E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po E. A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą išsiųsti valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto ir Testamentų registrams.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.