- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-20
- Bylos Nr.
- eI-2399-281/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00637-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Neįgalumo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. A., atstovaujamas įstatyminės atstovės R. A., teismui pateikė skundą, kurį papildė, prašydamas: 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) Sprendimų kontrolės skyriaus 2018-11-05 sprendimą Nr. SS-2075; 2) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2019-01-15 sprendimą Nr. S-7 „Dėl specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo A. A.“; 3) įpareigoti Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos R. A. skundą išnagrinėti iš naujo.
Paaiškino, kad NDNT 2006-09-01 pareiškėjui nuo 2006-08-31 iki 2015-10-17 (iki pilnametystės) nustatė sunkų neįgalumo lygį ir išdavė neįgalumo lygio pažymą. Taip pat NDNT Kauno teritorinis skyrius pareiškėjui nuo 2014-10-02 neterminuotai nustatė specialiųjų nuolatinės slaugos poreikį ir išdavė specialiųjų poreikių nustatymo pažymą. Pareiškėjo atstovė kreipėsi į NDNT teritorinį skyrių, prašydama nustatyti pareiškėjui specialųjį nuolatinės slaugos poreikį nuo 2006-08-31 iki 2014-10-01, tačiau NDNT 2015-05-29 sprendimu tokio prašymo netenkino, argumentuodama, kad pareiškėjui iki 2014-10-02 specialieji poreikiai nebuvo nustatyti. Pareiškėjo atstovė pateikė skundą Ginčų komisijai, prašydama panaikinti NDNT 2015-05-29 sprendimą, Ginčų komisiją skundą nagrinėti persiuntė NDNT, kuri 2015-08-18 sprendimu NDNT 2015-05-29 sprendimą paliko nepakeistą, nurodydama, kad negali nagrinėti pareiškėjos atstovės skundo įpareigoti NDNT nustatyti specialųjį nuolatinės slaugos poreikį nuo 2006-08-31 iki 2014-10-01. Dėl minėto Ginčų komisijos sprendimo buvo pradėta nagrinėti administracinė byla, kuri užbaiga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018-07-24 sprendimu. Šiuo sprendimu LVAT panaikino 2015-08-18 Ginčų komisijos sprendimą ir įpareigojo Ginčų komisiją išnagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo. NDNT šiuo pagrindu atliko pakartotinį vertinimą ir 2018-11-05 sprendimu paliko galioti NDNT Kauno teritorinio skyriaus 2006-09-14 vertinimo aktu priimtą sprendimą, kuriuo pareiškėjui specialieji poreikiai nustatyti nebuvo. Atsižvelgiant į tai, Ginčų komisija 2019-01-15 sprendimu nutarė pareiškėjo skundą atmesti, o NDNT 2018-11-05 sprendimą palikti nepakeistą.
Pareiškėjo teigimu, specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas, kai asmeniui diagnozuotas protinis atsilikimas, kai yra elgesio, emocijų ir kitų sutrikimų. Pareiškėjas nesutinka su Ginčų komisijos padaryta išvada, kad medicininiai dokumentai nepatvirtina protinio atsilikimo, nes nebuvo galimybės nustatyti intelekto lygio ir intelekto koeficiento (toliau – ir IQ). Pažymi, kad pareiškėjui 1997-10-27 diagnozuotas Dauno sindromas, o 2006-08-01 diagnozuotas specifinis mišrus raidos sutrikimas ir vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) iki 2006-09-01 nesilankė pas medicinos specialistus, nepaneigia jo diagnozių. Teisės aktai garantuoja teisę pasirinkti gydymo metodus, tačiau nesigydžius tam tikrose įstaigose negali būti paneigiama nustatyta diagnozė. Pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų teigi, kad pareiškėjo būklė yra kintanti. Nenustatytas neįgalumo lygis laikotarpiu nuo 2006-08-31 iki 2014-10-01 reikštų, kad tuo metu pareiškėjas neturėjo protinio atsilikimo, o nuo jau nuo 2014-10-02 pareiškėjo atžvilgiu nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
Nurodo, kad byloje esantys medicininių dokumentų duomenys patvirtina, jog pareiškėjui protinis atsilikimas nustatytas nuo vaikystės, pareiškėjas neturi buitinių ir higieninių įgūdžių, kasdieninėje veikloje yra nesavarankiškas, jam reikalinga nuolatinė priežiūra bei pagalba. Medicininiai dokumentai patvirtina intelekto defektus, kalbos neišsivystymą, ryškiai sutrikusius pažintinius, kalbinius, socialinius gebėjimus. Pareiškėjo sveikatos būklė per šį laikotarpį išliko vienoda, nei pablogėjo, nei pagerėjo, todėl už laikotarpį nuo 2006-08-31 iki 2014-10-01 taip pat turi būti pripažintas neįgalumo lygis bei nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, nes jis, pagal teisės aktų nuostatas, nustatomas būtent tiems asmenims, kuriems būtina nuolatinė slauga ir kurių fizinė ir psichinė negalia visiškai apriboja jų galimybes orientuotis, judėti, dirbti bei savarankiškai tvarkyti asmeninį ir socialinį gyvenimą. Nagrinėjamu atveju dėl valstybės institucijų aplaidumo, jog pareiškėjui protinis atsilikimas rašytiniuose dokumentuose nustatytas vėliau, negali būti paneigtas faktas, kad pareiškėjui jau nuo pat gimimo buvo diagnozuotas Dauno sindromas, kuris jau savaime suponuoja protinį atsilikimą pagal savo ligos charakteristiką. Todėl Ginčų komisijos sprendimas pažeidžia pareiškėjo teises į atitinkamą socialinę paramą, teisėtus lūkesčius.
Pareiškėjai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė NDNT atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad išanalizavus neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo byloje esančius duomenis, nustatyta, kad pirmą kartą pareiškėjo neįgalumo lygį 2006-09-14 įvertino NDNT Kauno II teritorinis skyrius, kurio sprendimu nuo 2006-08-31 iki 2015-10-17 (iki asmeniui sukaks 18 metų) nustatytas sunkus neįgalumo lygis, specialieji poreikiai asmeniui nenustatyti. Antrą kartą 2014-10-02 pareiškėjas į NDNT teritorinį skyrių kreipėsi tik dėl pareiškėjo specialiųjų poreikių nustatymo. Remdamasis gautu prašymu ir pateiktais duomenimis, NDNT Kauno IV teritorinis skyrius pareiškėjui nuo 2014-10-02 neterminuotai nustatė specialųjį nuolatinės slaugos poreikį ir išdavė tai patvirtinančią specialiųjų poreikių nustatymo pažymą.
Teigia, kad pagal galiojusią ir dabar galiojančią tvarką, NDNT specialistai, atlikdami specialiųjų poreikių vertinimą, remiasi įstaigai pateiktais medicininiais dokumentais: siuntimu į NDNT, išrašais iš ligos istorijos, gydytojų specialistų konsultacijų išvadomis ir atliktų tyrimų duomenimis. Specialieji poreikiai yra nustatomi tik tuo atveju, kai medicininiais dokumentais patvirtinta, kad asmens sveikatos būklė atitinka teisinį reglamentavimą. NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus specialistai kreipėsi į siuntimą į NDNT išdavusią (duomenys neskelbtini) kliniką su prašymu patikslinti ar nuo (duomenys neskelbtini) iki 2006-09-01 pareiškėjui buvo nustatyta protinio atsilikimo diagnozė, kada ir kokio sunkumo pareiškėjui buvo nustatytas protinis atsilikimas. Pagal gautus duomenis iš (duomenys neskelbtini) klinikos, pareiškėjui 1997-10-27 buvo diagnozuotas Dauno sindromas, 2006-08-01 nustatytas specifinis mišrus raidos sutrikimas, tačiau nuo 2006-08-31 iki 2014-10-01 protinis atsilikimas nediagnozuotas. Pareiškėjui nuo 2006-08-31 iki 2014-10-01 negali būti nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nes asmens sveikatos būklė neatitiko tuo metu galiojusio Kriterijų sąrašo 1.5 papunkčio reikalavimų, t. y. minėtas papunktis buvo taikomas tai atvejais, kai asmeniui diagnozuotas protinis atsilikimas (intelekto koeficientas įvertintas iki 20 balų) ir kai yra elgesio, emocijų ir kitų sutrikimų. Pabrėžia, kad 2006 m. pareiškėjo negalios vertinimas atliktas dėl visų 2006-08-30 siuntime į NDNT nurodytų diagnozių pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus kodus: Q90 (Dauno sindromas), F83 (mišrūs specifiniai raidos sutrikimai), E66 (nutukimas) ir H52 (refrakcijos ir akomodacijos sutrikimai). Nei viename iš 2006 m. pateiktų ir papildomai NDNT teritorinio skyriaus gautų dokumentų nenurodyta ir gydytojų specialistų nepatvirtinta protinio atsilikimo diagnozė, o tai vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant specialųjį nuolatinės slaugos poreikį. Nesant teisinio pagrindo, specialusis nuolatinės slaugos poreikis 2006 m. pareiškėjui negalėjo būti nustatytas.
Teritorinis skyrius siekdamas būti pakankamai rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, 2006 m. kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įtaigą su prašymu pateikti psichologo konsultacijos išvadą, kurioje būtų patikslintos diagnozės ir įvertintas intelekto koeficientas, tačiau ir gautuose dokumentuose gilaus protinio atsilikimo diagnozė nebuvo nurodyta. Pabrėžia, kad teisės aktai nesuteikia teisės NDNT nustatyti ir (arba) vertinti pareiškėjo ligų ar būklių, kurios nėra nurodytos gautuose medicininiuose dokumentuose, nes NDNT nėra sveikatos priežiūros įstaiga ir neturi įgaliojimų spręsti su asmens sveikata susijusių klausimų. Atsižvelgiant į tai, kad 2006 m. pareiškėjui diagnozuoti funkciniai sutrikimai, jis neatitinka specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymui keliamų būtinų reikalavimų (nediagnozuotas protinis atsilikimas, nepateikti duomenys apie įvertintą intelekto koeficientą).
Atkreipia dėmesį, kad tik 2014 m. siuntime į NDNT buvo nurodyta gilaus protinio atsilikimo diagnozė ir pateikti duomenys apie atliktą intelekto koeficiento įvertinimą. Todėl 2014-10-02 NDNT Kauno IV teritorinis skyrius nuo 2014-10-02 neterminuotai (nuo visų specialiesiems poreikiams reikalingų dokumentų NDNT gavimo dienos) pareiškėjui nustatė specialųjį nuolatinės slaugos poreikį, nes asmens sveikatos būklė atitiko Kriterijų sąrašo 1.7 papunkčio dispoziciją. Pastaroji nuostata taikoma tais atvejais, kai asmeniui yra diagnozuotas gilus protinis atsilikimas, nustatomas klinikinio tyrimo duomenimis (asmenims iki 18 metų pateikta gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro išvada). Atsižvelgiant į pareiškėjui diagnozuotą nuolatinio pobūdžio funkcinį sutrikimą ir nesitikint žymesnio būklės pasikeitimo, specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatytas neterminuotai. Papildomai pastebėjo, kad dažnu atveju Dauno sindromą lydi protinis atsilikimas, bet minėto sindromo diagnozė neatsprendžia protinio atsilikimo lygio. Visi asmenys su Dauno sindromu turi lengvesnę ar sunkesnę protinę negalią, tačiau protinio atsilikimo sunkumo neįmanoma numatyti nuo gimimo ar ankstyvoje kūdikystėje, tai paaiškėja vaikui augant, be to, esant Dauno sindromui, protinis atsilikimas gali būti įvairaus sunkumo, t. y. lengvas, vidutinis, sunkus, gilus.
NDNT nesutinka su pareiškėjo išdėstyta griežta pozicija, kad ji, nenustatydama specialiųjų poreikių ir neišduodama specialiųjų poreikių pažymos nuo 2006 m., labai pablogino neįgalaus asmens padėtį, t. y. pažeidė asmens teisę į tam tikrą įstatymų nustatytą socialinę paramą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo teisę gauti priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją ir nenustačius specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio, nes NDNT Kauno II teritorinis skyrius pareiškėjui nuo 2006-08-31 (iki asmeniui sukaks 18 metų) nustatė sunkų neįgalumo lygį (2006-08-31 pirmą kartą kreiptasi į Tarnybą dėl neįgalumo lygio nustatymo), todėl pareiškėjo teisėti lūkesčiai nebuvo pažeisti.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimo bei Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo ir pagrindo įpareigoti Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjo skundą išnagrinėti iš naujo. Teismas, apibrėždamas ginčo nagrinėjimo ribas, pažymi, kad pareiškėjas siekia, jog jam, laikotarpiu nuo 2006-08-31 iki 2014-10-01 būtų nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, todėl nagrinėtina ar pakartotinio vertinimo metu NDNT pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo nustatyti pareiškėjui specialųjį nuolatinės slaugos poreikį laikotarpiu nuo 2006-08-31 iki 2014-10-01, taip pat ar pagrįstai Ginčų komisiją tokį NDNT sprendimą paliko nepakeistą.
Dėl tokio pobūdžio bylų specifikos teismas pirmiausiai pažymi, kad sprendžiant administracinį ginčą dėl specialiųjų poreikių nustatymo, specialiųjų žinių reikalaujantis medicinos mokslo srities klausimų vertinimas yra už teismo kompetencijos ribų. Teismas turi nustatyti tai, ar skundžiami aktai bei ginčo ikiteisminėje institucijoje (Ginčų komisijoje) nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo prašymuose ir (ar) skunduose nurodytas aplinkybes, ar skundžiami sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Dokumentus, kuriuose yra duomenys apie asmens sveikatą, teismas vertina pagal įrodymų vertinimo taisykles tam tikro teisinio reguliavimo kontekste tik tais aspektais, ar jie pagrindžia įstatymų ir juos įgyvendinančių norminių teisės aktų (tam tikrų jų normų), kuriais buvo pagrįstas teismui skundžiamas individualus aktas (aktai), taikymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-09-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2761-146/2016).
Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015-09-10 Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo pateikęs skundą, kuriuo prašė panaikinti Ginčų komisijos 2015-08-18 sprendimą, kuriuo komisija nenagrinėjo pareiškėjo skundo dėl specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo nuo 2006-08-31 iki 2014-10-01, ir įpareigoti Ginčų komisiją išnagrinėti pareiškėjo skundą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-10-04 sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018-07-24 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-544-822/2018 pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir įpareigojo Ginčų komisiją išnagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo.
Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, Ginčų komisija išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl specialaus nuolatinės slaugos poreikio nustatymo nuo 2006-08-31 iki 2014-10-01 ir 2018-09-18 sprendimu Nr. S-143 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo NDNT per 20 dienų nuo Ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos atlikti pareiškėjo specialiųjų poreikių vertinimą ir priimti sprendimą.
NDNT atliko pakartotinį specialiojo nuolatinės slaugos poreikio vertinimą už laikotarpį nuo 2006-08-31 iki 2014-10-01 ir ginčijamame 2018-11-05 sprendime Nr. SS-2075 padarė išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu negali būti nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nes asmens sveikatos būklė neatitiko tuo metu galiojančių kriterijų sąrašo 1.5 papunkčio reikalavimų (taikomas esant protiniam atsilikimui, kai IQ iki 20). Todėl NDNT ginčijamu 2018-11-05 sprendimu paliko galioti NDNT Kauno II teritorinio skyriaus 2006-09-14 vertinimo aktu Nr. 3759 priimtą sprendimą, kuriuo pareiškėjui specialieji poreikiai nebuvo nustatyti.
Ginčų komisija 2019-01-15 sprendimu Nr. S-7 NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2018-11-05 sprendimą paliko nepakeistą, konstatuodama, kad 2006-08-30 siuntime į NDNT ir kituose vertinimui pateiktuose dokumentuose nėra diagnozių, patvirtinančių, kad asmeniui būtų diagnozuotas protinis atsilikimas.
Teismas pažymi, kad pagal LVAT suformuotą praktiką, Specialiųjų poreikių vertinimas NDNT atliekamas atsižvelgiant į vertinimo metu esamą asmens sveikatos būklę (LVAT 2014-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-1125-14). Todėl teismas, analizuodamas ar pareiškėjui nuo 2006-08-31 turėjo būti nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis vertins specialiųjų poreikių nustatymo procedūrą, galiojančią 2006 m., ir dokumentus, kuriuos pareiškėjas pateikė NDNT 2006-08-31.
Pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2006-01-01) 2 straipsnio 10 punktą, specialusis poreikis – specialiosios pagalbos reikmė, atsirandanti dėl asmens įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų (neįgalumo ar darbingumo netekimo) ir nepalankių aplinkos veiksnių. Specialieji neįgaliųjų poreikiai ir jų lygis nustatomi ir specialieji poreikiai tenkinami neatsižvelgiant į neįgaliųjų amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį ir siekiant užtikrinti lygias teises ir galimybes visose gyvenimo srityse (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalis). Specialiųjų poreikių ir jų lygio nustatymo, specialiųjų poreikių tenkinimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro taip pat sveikatos apsaugos ministro 2005-05-04 įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtinto Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016-03-22, toliau – ir Kriterijų sąrašas) 1.5 papunktį, specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmenims, kuriems yra būtina nuolatinė slauga ir kurių fizinė ir psichinė negalia visiškai apriboja jų galimybes orientuotis, judėti, dirbti bei savarankiškai tvarkyti asmeninį ir socialinį gyvenimą pagal pagrindinius kriterijus, įskaitant ir protinį atsilikimą (IQ – iki 20), kai yra elgesio, emocijų ir kitų sutrikimų; demensijos (MMSE 0-10-ryškus pažinimo sutrikimas).
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-05-04 įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtintas Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašas (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2006-03-22; toliau – ir Tvarkos aprašas), pagal kurio 6 punktą, neįgaliųjų specialiuosius poreikius, vadovaudamiesi įstatymais, kitais teisės aktais ir šiuo Tvarkos aprašu, nustato NDNT.
Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą matyti, kad NDNT įtvirtinta kompetencija nustatyti asmeniui specialųjį nuolatinės slaugos poreikį, jeigu asmens pateikti duomenys patvirtintų atitiktį Kriterijų sąrašo 1.5 papunkčiui, t. y. jeigu asmeniui, kreipimosi į NDNT metu būtų nustatytas protinis atsilikimas (IQ – iki 20), esant yra elgesio, emocijų ir kitų sutrikimų. Teismas akcentuoja, kad ginčui aktualiu laikotarpiu 2006 metais Tvarkos aprašas nenumatė būtinybės atskirai teikti dokumentus neįgalumo lygio nustatymui ir specialiųjų poreikių nustatymui, t. y. specialieji poreikiai buvo nustatomi neįgalumo lygio nustatymo procese (LVAT 2018-07-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-544-822/2018).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas, atstovaujamas įstatyminės atstovės R. A., 2006-08-31 kreipėsi į NDNT, prašydamas nustatyti neįgalumo lygį. (duomenys neskelbtini) 2006-08-30 išduotas siuntimas į NDNT darbingumo, neįgalumo lygiui nustatyti, šiame siuntime ir jo prieduose nurodyta, jog pagrindinė pareiškėjo diagnozė: dauno sindromas, specifinis mišrus raidos sutrikimas (TLK 10 kodas Q90, F83), gretutinės diagnozės: nutukimas, hipermetropija, astigmatizmas (E66, H520). Siuntimo priede protiniai gebėjimai 8 punkto lentelėje apibūdinti kaip mažesni nei vidutiniai, mažesni kaip vidutiniai įvertinti ir pareiškėjo atmintis, dėmesys, nurodyti sutrikę gebėjimai priimti sprendimus, spręsti konfliktines situacijas, įveikti stresines situacijas, dirbti komandoje, pažymėta, kad pareiškėjas sunkiai kontroliuoja emocijas. Iš siuntimo bei jo priedų matyti, kad pareiškėjo savarankiškumas pagal Bartelio indeksą nevertintas.
NDNT Kauno II teritorinis skyrius 2006-09-04 raštu nurodė pareiškėjui pateikti papildomus dokumentus: „Psichologo k – ja, nustatyti, IQ patikslinti dgn. Dokumentus pateikite iki 2006-09-15“. Pareiškėjo NDNT pateiktoje psichologės išvadoje, surašytoje 2006-09-13, nurodyta, jog įvertinti pareiškėjo intelekto ir nustatyti tikslų IQ standartizuotomis metodikomis išvados surašymo metu galimybės nėra, kalbinamas berniukas slepiasi, prašymų nevykdo, vengia akių kontakto, atsisako paimamas į rankas. Atsižvelgiant į sveikatos duomenis, nurodytus siuntime bei psichologo išvadą, NDNT Kauno II teritorinis skyrius 2006-09-01 surašė neįgalumo vertinimo aktą Nr. 3759, kuriuo nustatė pareiškėjui sunkų neįgalumo lygį nuo 2006-08-31 iki 2015-10-17 (iki pareiškėjui sukaks 18 metų), pagal Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo XII.33.3 punktą ir šiuo pagrindu išdavė pareiškėjui neįgalumo lygio pažymą Nr. 0011072, kaip matyti iš šio akto turinio specialieji poreikiai pareiškėjui nustatyti nebuvo.
Iš rašytinių dokumentų matyti, jog pareiškėjas, atstovaujamas įstatyminės atstovės R. A., 2014-10-02 pateikė prašymą NDNT dėl specialiųjų poreikių nustatymo. Prie (duomenys neskelbtini) 2014-09-29 siuntimo į NDNT pridėtas Specialiųjų poreikių indekso vertinimo klausimynas, pagal kurį, pareiškėjo specialiųjų poreikių indeksas yra 80 balų. (duomenys neskelbtini) 2014-09-29 siuntime sveikatos būklės aprašymo lentelėje užfiksuota, kad pareiškėjas 2014-09-02 konsultuotas vaikų ir paauglių psichiatro – nustatytas gilus protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus, Dauno sindromas, IQ 15, Specialiųjų poreikių indeksas 80 balų, nurodytos pareiškėjo diagnozės: TLK-10-AM kodai F73 (gilus protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus), Q90 (Dauno sindromas), F83 (specifinis nervų raidos sutrikimas). Prie siuntimo pridėta 2014-09-15 psichologinio tyrimo išvada patvirtina, kad pareiškėjo IQ yra 15. VšĮ Kauno klinikų 2014-09-02 medicinos dokumentų išraše gydytojos A. D. įrašytos diagnozės: gilus protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus, taip pat gretutinis sutrikimas Dauno sindromas. Gilus protinis atsilikimas ir Dauno sindromas diagnozuotas ir 2014-09-24 gydytojos J. Š. siuntime į NDNT.
Atsižvelgiant į 2014-09-24 siuntimo į NDNT duomenis ir specialistų, konsultantų išvadas, NDNT 2014-10-02 bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo aktu Nr. SP-3399 nustatė pareiškėjui specialųjį nuolatinės slaugos poreikį pagal specialiųjų poreikių nustatymo Kriterijų sąrašo 1.7 punktą (gilus protinis atsilikimas (kodas pagal TLK-10-AM F73), nustatomas klinikinio tyrimo duomenimis (asmenims iki 18 metų pateikta gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro išvada) asmenims nuo 18 metų pateikta gydytojo psichiatro išvada, kai specialiųjų poreikių indeksas nuo 80 iki 100 balų) nuo 2014-10-02 neterminuotai ir šiuo pagrindu išdavė pareiškėjui specialiųjų poreikių nustatymo pažymą Nr. 061017.
Pareiškėjas, atstovaujamas įstatyminės atstovės R. A., 2015-10-22 kreipėsi į NDNT, prašydamas nustatyti darbingumo lygį atgaline data nuo 2015-10-18, (duomenys neskelbtini) 2015-10-15 užpildytas siuntimas į NDNT pridedant vaikų ir paauglių psichiatro išvadą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo IQ yra 15. Siuntimo į NDNT duomenų, papildomų medicininių tyrimų duomenų, specialistų išvadų ir apžiūros bei pokalbio pagrindu NDNT 2015-12-07 surašė Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-3269, pareiškėjo darbingumo lygį įvertino 25 procentais, pagal darbingumo lygio nustatymo kriterijų 25.1 papunktį, šiuo pagrindu pareiškėjui išduota darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0911131 ir neįgaliojo pažymėjimas NP Nr. 1026962.
Išanalizavus nurodytas faktines aplinkybes matyti, kad pareiškėjo 2006-08-31 prašymo NDNT ir 2014-10-02 prašymo NDNT metu sveikatos būklė pagal medicininiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis nebuvo tokia pati, t. y. kai pareiškėjas 2006 m. kreipėsi į NDNT, prie prašymo pridedamuose dokumentuose ir siuntime nurodytos diagnozės buvo Dauno sindromas, specifinis mišrus raidos sutrikimas, nutukimas, hipermetropija, astigmatizmas, tuo tarpu 2014-10-02 prašymo dėl specialiųjų poreikių nustatymo metu pareiškėjo diagnozės buvo: gilus protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus (F73), Dauno sindromas (Q90), specifinis nervų raidos sutrikimas (F83). Taigi nors pareiškėjo pagrindinė diagnozė – Dauno sindromas – nekito, tačiau 2006 m. prašyme NDNT medicininiuose dokumentuose pareiškėjo protinio atsilikimo diagnozės užfiksuota nebuvo. Teismas pastebi, kad pagal 2006 m. galiojantį Kriterijų sąrašo 1.5 papunktį, siekiant nustatyti specialųjį slaugos poreikį turėjo būti nustatyta sveikatos būklė susidedanti iš dviejų sąlygų, t. y. protinis atsilikimas (IQ – iki 20), o taip pat elgesio, emocijų ir kiti sutrikimai (Kriterijų sąrašo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2006-03-22) 1.5 papunktis). Nors pagal 2006-08-31 prie prašymo pridedamus medicininius dokumentus matyti, kad buvo nustatyti pareiškėjo emocijų, elgesio, kalbos, sutrikimai, tačiau protinis atsilikimas diagnozuotas nebuvo, o užfiksuoto IQ, kuris tokį protinį atsilikimą pagrįstų taip pat 2006 m. dokumentuose nėra, nors NDNT prašė pareiškėjo patikslinti diagnozę ir nustatyti IQ.
Teismas sutinka su pareiškėjo nurodomomis aplinkybėmis, kad tam tikrą laikotarpį nesigydžius tam tikrose įstaigose negali būti paneigiama nustatyta diagnozė, tačiau pastebi, kad iš faktinių duomenų matyti, kad pareiškėjo diagnozė – protinis atsilikimas, kaip liga, pagal TLK-10-AM kodą, pirmą kartą medicinos dokumentuose užfiksuota tik 2014-09-02 (gydytojos A. D. pasirašytame medicinos dokumentų išraše/siuntime), todėl nors Dauno sindromas ir kiti susiję sveikatos sutrikimai galėjo egzistuoti ir anksčiau, tačiau protinis atsilikimas diagnozuotas ir tokios ligos nustatymo faktas užfiksuotas tik 2014 m., o ne kreipiantis į NDNT 2006 m.
Teismas sutinka su NDNT nurodyta pozicija, kad už siuntimo į NDNT atsako gydantis gydytojas, todėl teismas neturi pagrindo abejoti (duomenys neskelbtini) 2006-08-30 išduotame siuntime į NDNT, jo prieduose bei pridedamose išvadose užfiksuotais duomenimis, kuriose protinio atsilikimo diagnozės ir nustatyto IQ, kuris būtų žemiau 20, nėra. Nors pareiškėjo teigimu, jam nustatyta pagrindinė diagnozė – Dauno sindromas, yra nekintanti, tačiau teismas pastebi, jog pagal byloje pateiktą gydytojo psichiatro V. R. konsultaciją, Dauno sindromas savaime protinio atsilikimo diagnozės nelemia. Be to, pažymėtina, kad Kriterijų sąrašo 1.5 papunktyje nėra papildomų ar alternatyvių sąlygų specialiajam nuolatinės slaugos poreikiui nustatyti, būtinoji diagnozė yra protinis atsilikimas (IQ – iki 20), esant elgesio, emocijų ir kitų sutrikimų, taip pat kituose Kriterijų sąrašo punktuose pareiškėjo medicininiuose dokumentuose 2006 m. užfiksuotos diagnozės nebuvo pagrindas specialiajam nuolatiniam slaugos poreikiui nustatyti. Taigi pareiškėjo 2006 m. medicininiuose dokumentuose nustatytos diagnozės, t. y. Dauno sindromas, specifinis mišrus raidos sutrikimas (TLK 10 kodas Q90, F83), gretutinės diagnozės: nutukimas, hipermetropija, astigmatizmas (E66, H520), pagrįstai ginčijamuose sprendimuose nelaikytos pagrindu nustatyti specialųjį nuolatinės slaugos poreikį pagal 2006 m. galiojančio Kriterijų sąrašo 1 punkto papunkčius.
Nagrinėjamos bylos atveju tiek NDNT, tiek Ginčų komisija ginčijamuose sprendimuose pagrindė, kodėl pareiškėjui specialusis nuolatinės slaugos poreikis 2006 m. pagal tuo metu pateiktus medicininius dokumentus negalėjo būti nustatytas, taip pat padarydami išvadą, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2006-08-31 iki 2014-10-01 protinis atsilikimas nediagnozuotas. Tiek Ginčų komisija, tiek NDNT ginčijamuose sprendimuose vertindami pagrindą nustatyti specialųjį nuolatinės slaugos poreikį taikė būtent 2006 m. galiojančias Kriterijų sąrašo ir Tvarkos aprašo nuostatas, pagal kurias toks specialusis nuolatinės slaugos poreikis galėjo būti nustatytas, pagrindė kodėl pareiškėjo diagnozės, užfiksuotos 2006 m. medicininiuose dokumentuose nebuvo pagrindas taikyti jam specialųjį nuolatinės slaugos poreikį vertinimo metu. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjui nuo 2014-10-02 nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis buvo nustatytas neterminuotai, savaime nelemia, kad toks specialusis nuolatinės slaugos poreikis turėjo būti nustatytas ir 2006 m., nes, kaip matyti pagal aukščiau nurodytą LVAT praktiką administracinėje byloje Nr. A-602-1125-14, specialiųjų poreikių vertinimas NDNT atliekamas atsižvelgiant būtent į vertinimo metu esamą asmens sveikatos būklę, o pareiškėjo 2006 m. sveikatos būklė neatitiko Kriterijų sąrašo 1 punkte nustatytų pagrindų taikyti specialųjį nuolatinės slaugos poreikį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo ginčijami NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2018-11-05 sprendimas Nr. SS-2075, Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019-01-15 sprendimas Nr. S-7 „Dėl specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo A. A.“ priimti tinkamai išanalizavus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šių sprendimų, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, teismas neturi pagrindo. Kadangi pagrindiniai pareiškėjo skundo reikalavimai atmesti kaip nepagrįsti, netenkintinas iš išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos R. A. skundą išnagrinėti iš naujo. Todėl pareiškėjo skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.