Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-29413-1019/2024 pagal pareiškėjos G. J. prašymą išduoti vykdomąjį raštą suinteresuoto asmens D. J. atžvilgiu dėl bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymo pagal 2020 m. sausio 15 d. teismo sprendimu patvirtintos pareiškėjų D. J. ir G. J. 2020 m. sausio 8 d. patikslintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, suinteresuoti asmenys, T. J., Z. J., akcinė bendrovė ,,Swedbank”, uždaroji akcinė bendrovė ,,Bendras finansavimas”, uždaroji akcinė bendrovė ,,Lateko lizingas”, uždaroji akcinė bendrovė ,,Salventus”, D. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2024 m. spalio 8 d. teisme gautas pareiškėjos G. J. prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl bendravimo su vaikais tvarkos.

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1724-1019/2020 panaikino pareiškėjų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje 2006 m. birželio 13 d. įrašą Nr. 1338 ir patvirtino pareiškėjų 2020 m. sausio 8 d. patikslintą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių.

7. Patikslintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 3.4 punkte numatyta bendravimo su vaikais tvarka:

„3.4. Siekiant užtikrinti tėvo D. J. dalyvavimą vaikų auklėjime, šalys susitaria, kad tėvas bendrauja su vaikais:

3.4.1.kiekvieną neporinę metų savaitę, pasiimdamas vaikus penktadienį 17.30 val. iš vaikų gyvenamosios vietos/ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaikus sekmadienį 19 val. į vaikų gyvenamąją vietą;

3.4.2.kasmetinių vaikų vasaros atostogų metu tėvas su vaikais praleidžia 30 kalendorinių dienų. Apie konkretų ketinamą praleisti su vaikais atostogų laiką taip, kaip nustatyta šiame punkte, tėvas informuoja G. J. raštu (el. paštu) ne vėliau, kaip iki atitinkamų metų gegužės 1 d.;

3.4.3.poriniais metais vaikų žiemos atostogas (nuo atitinkamų metų gruodžio 22 iki sekančių metų sausio 2 d.) vaikai praleidžia su tėvu; neporiniais metais – su mama;

3.4.4.Šalys susitaria, kad 3.4.1.-3.4.3. p. nuostatos netaikomos, jei tokios bendravimo tvarkos negalima vykdyti dėl vaiko/vaikų ligos ar kitų objektyvių ir egzistuojančių su vaiku/vaikais susijusių priežasčių;

3.4.5.Šalys susitaria, kad bet kuris iš tėvų gali išsivežti vaiką/vaikus į bet kurią užsienio šalį ne ilgesniam kaip 20 dienų terminui be atskiro rašytinio kito iš tėvų sutikimo, įspėjęs kitą iš tėvų raštu (sms žinute arba elektroniniu paštu) ne vėliau kaip prieš 14 dienų;

3.4.6.atsižvelgiant į vaiko/vaikų ir/ar šalių pageidavimus ir interesus, Šalys gali susitarti dėl platesnės tėvo bendravimo su vaiku/vaikais tvarkos ar sąlygų, negu nustatyta šioje sutartyje;

3.4.7.jei dėl kokių nors objektyvių priežasčių (ligos, užimtumo ir t.t.) nėra galimas tėvo ir vaiko/vaikų bendravimas, kaip nustatyta šalių susitarime/sutartyje, atitinkama Šalis privalo apie tai informuoti kitą iš tėvų raštu (SMS žinute) nedelsiant, kai tik tokia priežastis atsiranda.”

8. 2024 m. spalio 8 d. teisme gautas pareiškėjos G. J. prašymas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2YT-1724-1019/2020 dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Pareiškėjas su pateiktu prašymu nesutiko, teigė, kad jis teismo nustatyta tvarka bendrauja su vaikais ir tais atvejais, kada vaikai to nori, todėl nėra pagrindo vykdomojo rašto išdavimui.

9. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 3.4 punkto papunkčių, numatančių D. J. bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Teismas, nustatęs, kad šalių sūnus sulaukė pilnametystės, vertino, kad sutarties 3.4 punktas, nustatantis pareiškėjo ir nepilnamečio šalių sūnaus bendravimo tvarką, nagrinėjamu atveju yra neaktualus.

10. Pareiškėjas nesutinka su skundžiama nutartimi, teigia, kad nutartis yra nemotyvuota, pareiškėja nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėjas nevykdo ar netinkamai vykdo pirmosios instancijos teismo patvirtintą bendravimo su vaikais tvarką. Be to, pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui.

11. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas ir išduotas vykdomasis raštas dėl teismo patvirtintos šalių sudarytos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 3.4. punkto papunkčių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Pažymėtina, kad savo esme sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prilygsta taikos sutarčiai, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu sutarties sąlygose pačios nusistato savo teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 dalis). Nors teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kaip ir teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis, yra galutinis ir įgyja res judicata galią, atsižvelgiant į sprendimu patvirtintos sutarties faktinį tapatumą šalių sudarytai taikos sutarčiai, konkrečios sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinį bei tai, kad šią sutartį patvirtinusio teismo sprendimo res judicata galia turi CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį, nagrinėjamu atveju vykdomojo dokumento išdavimo klausimas mutatis mutandis turi būti sprendžiamas pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas.

10. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, teismas suinteresuoto asmens prašymu dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, nutarties 14 punktas). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, nutarties 32–33 punktai).

11. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą pagal šalių sudarytos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 3.4. punkto papunkčius, turėjo pareigą ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie sutarties sąlygų vykdymą, t. y. analizuoti konkrečias sutarties sąlygas ir jų vykdymą, ir tik tada išduoti (arba ne) vykdomąjį dokumentą (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja, prašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pažeidimo, prašyme nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių nustatytos pareiškėjo su vaikais bendravimo tvarkos pažeidimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi, įvertinęs prašymo ir atsiliepimo turinį, pasiūlė pareiškėjai iki 2024 m. lapkričio 15 d. patikslinti aplinkybes, kaip buvo pažeista bendravimo su vaikais tvarka, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tačiau pareiškėja papildomų aplinkybių ir įrodymų byloje nepateikė. Tuo tarpu apeliantas atsiliepime į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, kad jis vykdo teismo patvirtintą bendravimo su vaikais tvarką. Taigi, nagrinėjamu atveju šalių pozicijos dėl patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos tinkamo vykdymo išsiskyrė.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas nesilaikė vykdomojo rašto pagal patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarkos, numatytos CPK 646 straipsnio 3 dalyje. Teismas nesiaiškino taikos sutarties nevykdymo priežasčių.

14. Pažymėtina, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), kuriais šalys nesiremia, tuo atveju, jeigu, teismo nuomone, tam yra būtinybė siekiant teisingai išspręsti bylą. Ši įstatymo nuostata yra viena iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir gali būti aiškinama kaip suteikianti teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą. Taigi, proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais, atvejais būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021, 53, 55 punktai).

15. Prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepateikus argumentų ir įrodymų kaip pasireiškia tėvo su vaiku nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymas, pareiškėjui nurodžius, kad jis tinkamai vykdo bendravimo su vaikais tvarką, pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus ir siekdamas pašalinti prieštaravimus bei nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, turėjo klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo spręsti teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo išsprendė formaliai, neišsiaiškinęs pateikto prašymo tinkamam išsprendimui reikšmingų aplinkybių.

17. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nustačius, jog šalių sūnus sulaukė pilnametystės, sutarties 3.4 punktas, nustatantis pareiškėjo ir nepilnamečio šalių sūnaus bendravimo tvarką nagrinėjamu atveju yra neaktualus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė tik dėl sutarties 3.4 punkto tinkamo vykdymo dukros atžvilgiu.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

18. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

19. Apibendrindamas tai, kas nurodyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjos prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, esant šalių nurodytoms priešingoms aplinkybėms, jų neišsiaiškino, klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo neskyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, o padarytus pažeidimus galima pašalinti tik nagrinėjant pareiškėjos prašymą iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, skundžiama nutarties dalis dėl sutarties 3.4 punkto papunkčių, numatančių pareiškėjo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką tinkamo (netinkamo) vykdymo, naikintina ir klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Kita nutarties dalis paliktina nepakeista.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutarties dalį panaikinti ir pareiškėjos G. J. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 3.4 punkto sąlygų, numatančių D. J. bendravimo su nepilnamete dukra A. J. tvarką vykdymo, perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.