- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-20
- Bylos Nr.
- e2S-605-614/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29242-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. J.
- Pareiškėjas
- G. J., D. J.
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. J. prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. J. ir D. J. prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2YT-1724-1019/2020 pagal D. J. ir G. J. prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, panaikino D. J. ir G. J. bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą (duomenys neskelbtini) bei patvirtino pareiškėjų (duomenys neskelbtini) patikslintą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių joje nurodytomis sąlygomis.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja G. J. (toliau – ir pareiškėja) pateikė prašymą išduoti jai vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2YT-1724-1019/2020 pagal 5.2.2 papunktį, pagal kurį pareiškėja ir D. J. paskolą, gautą iš AB „Swedbank“ (sutarties Nr. 08-072234-FA), turi dengti lygiomis dalimis. Pareiškėja nurodė, kad visa paskolos dalis yra užskaitoma iš pareiškėjos banko sąskaitos, todėl prašė išduoti vykdomąjį raštą, kad pareiškėja susidariusį įsiskolinimą galėtų išieškoti iš D. J..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 16 d. nutartimi tenkino pareiškėjos G. J. prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1724-1019/2020 patvirtintos pareiškėjų G. J. ir D. J. (duomenys neskelbtini) patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.2.2 punkto dalies, pagal kurią D. J. moka kreditoriui AB „Swedbank“ paskolos sutartyje Nr. 08-072234-FA, nustatytais terminais ir sąlygomis lygiomis dalimis kartu su pareiškėja: ,,5.2.2. Šalys, atsižvelgdamos į tai, kad paskolos sutartimi Nr. 08-072234-FA gautos piniginės lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams, susitaria, kad prievolės kreditoriui Swedbank, AB paskolos sutartyje Nr. 08-072234-FA, prievolės suma – 22 517,34 Eur, nustatytais terminais ir sąlygomis G. J. ir D. J. vykdys lygiomis dalimis.“
4. Teismas nurodė, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą pagal (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintą pareiškėjų (duomenys neskelbtini) patikslintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 5.2.2. punktą, faktiškai teismui patvirtino, kad šalių sutartimi prisiimtų įsipareigojimų suinteresuotas asmuo D. J. (toliau – suinteresuotas asmuo) nevykdo, t. y. nemoka paskolos kreditoriui AB „Swedbank“ pagal paskolos sutartį Nr. 08-072234-FA nustatytais terminais ir lygiomis dalimis kartu su pareiškėja. Šalys apie rašytinį teismo posėdį buvo informuotos, tačiau iki teismo posėdžio dienos suinteresuotas asmuo nepateikė savo pozicijos/prieštaravimų pareiškėjos prašymui dėl vykdomojo rašto išdavimo.
5. Teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-1724-1019/2020 šalys pateikė teismui patvirtinti (duomenys neskelbtini) patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta (duomenys neskelbtini) patikslinta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, pareiškėjai apeliacinio skundo nepateikė. Sprendimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo yra įsiteisėjęs ir sutartis jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei tapo priverstinai vykdytinu dokumentu, kurio pagrindu teismas, esant sutartyje nustatytoms sąlygoms, turi teisę spręsti dėl vykdomojo rašto išdavimo.
6. Teismas nurodė, jog kadangi (duomenys neskelbtini) sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis, suinteresuotas asmuo D. J. (duomenys neskelbtini) patikslintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 5.2.2. punkto tinkamai nevykdo, todėl yra pagrindas išduoti pareiškėjai G. J. vykdomąjį raštą dėl (duomenys neskelbtini) patikslintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 5.2.2. punkto dalies, t. y. D. J. mokėjimo kreditoriui AB „Swedbank“ paskolos sutartyje Nr. 08-072234-FA, nustatytais terminais ir sąlygomis lygiomis dalimis kartu su pareiškėja.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Suinteresuotas asmuo D. J. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą atmesti. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
7.1. Suinteresuotas asmuo savo dalį prievolės kreditoriui AB „Swedbank“ pagal paskolos sutartį Nr. 08-072234-FA vykdo tinkamai, t. y. paskolos sutartyje nurodytais terminais bei sąlygomis. Suinteresuoto asmens mokėtiną paskolos dalį, kurios nebuvo laiku pervedęs pareiškėjai, suinteresuotas asmuo 2023 m. rugsėjo 18 d. pervedė į pareiškėjos banko sąskaitą, todėl suinteresuotas asmuo jokio įsiskolinimo pareiškėjai neturi.
7.2. AB „Swedbank“ pareiškėjos ir suinteresuoto asmens paskolą pagal paskolos sutartį Nr. 08-072234-FA kas mėnesį nuskaito ne nuo pareiškėjos, o būtent nuo suinteresuoto asmens sąskaitos banke.
7.3. Jeigu pareiškėjos įsitikinimu suinteresuotas asmuo yra jai skolingas, kadangi nevykdo savo dalies prievolės kreditoriui AB „Swedbank“ pagal paskolos sutartį ir šią dalį už suinteresuotą asmenį kreditoriui įvykdo pati pareiškėja, ji turėjo ne kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o pareikšti ieškinį dėl skolos iš suinteresuoto asmens priteisimo. Pareiškėja privalėjo įrodyti, kad suinteresuotas asmuo savo prievolės neįvykdė, t. y. kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka ir įrodinėti skolos dydį, o ne gauti vykdomąjį dokumentą, dėl neapibrėžto reikalavimo sumos.
7.4. Antstoliui nebus žinoma, kokia būtent suma turi būti išieškota iš suinteresuoto asmens, kadangi pareiškėja nėra nurodžiusi, kiek jos įsitikinimu suinteresuotas asmuo yra skolingas.
Atsiliepimas
8. Pareiškėja G. J. atsiliepimu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
8.1. Remiantis AB „Swedbank“ banko išrašais, kuriuos pateikė suinteresuotas asmuo, laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. nuo suinteresuoto asmens sąskaitos buvo nuskaičiuota 119,08 Eur paskolos suma. Laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo mėn. iki 2024 m. gruodžio mėn. nuo pareiškėjos sąskaitos buvo nuskaičiuota 1 369,48 Eur suma. Suinteresuotas asmuo 2023 m. rugsėjo 18 d. buvo sumokėjęs įsiskolinimą, susidariusi už paskolos dalies AB „Swedbank“ nemokėjimą laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino pareiškėjos prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią, nes ji kyla iš šalių suderintos valios, kuri patvirtinama teismo sprendimu.
12. Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis). Taigi, nors taikos sutartis – taikus ginčo sprendimo būdas, įstatymas garantuoja priverstinį jos vykdymą. Priverstiniam taikos sutarties vykdymui mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikomos CPK ir lydinčiuosiuose teisės aktuose nustatytos priverstinio teismo sprendimų vykdymo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-469/2022).
13. CPK 646 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto išdavimo tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
14. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma. Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, 32–33 punktai).
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2YT-1724-1019/2020 pagal D. J. ir G. J. prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, panaikino D. J. ir G. J. bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą (duomenys neskelbtini) bei patvirtino pareiškėjų (duomenys neskelbtini) patikslintą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių joje nurodytomis sąlygomis.
16. Taikos sutarties 5.2.2 papunktyje tarp šalių numatyta, kad šalys, atsižvelgdamos į tai, kad paskolos sutartimi Nr. 08-072234-FA gautos piniginės lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams, susitaria, kad prievolės kreditoriui Swedbank, AB paskolos sutartyje Nr. 08-072234-FA, prievolės suma – 22 517,34 Eur, nustatytais terminais ir sąlygomis G. J. ir D. J. vykdys lygiomis dalimis. Taigi pagal nurodytą taikos sutarties sąlygą, šalys susitarė lygiomis dalimis vykdyti prievolės bankui.
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad taikos sutartis yra nevykdoma vien remiantis aplinkybe, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo bei, kad suinteresuotas asmuo nepateikė atsiliepimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ir nevertino kokią prievolę (kokios apimties) kiekvieną mėnesį bankui ginčo šalys turi vykdyti, ar pareiškėja iš tikrųjų vykdo prievolę už suinteresuotą asmenį, t. y. ar bankas iš jos sąskaitos nuskaito didesnę dalį negu pareiškėja iš tikrųjų turi mokėti ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenustačius ir netyrus minimų aplinkybių, remiantis vien faktu, kad pareiškėja vykdomąjį raštą prašė išduoti, o suinteresuotas asmuo atsiliepimo nepateikė, nebuvo pakankamo pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
18. Taikos sutarties 5.5 papunktyje nustatyta, kad šalys susitaria, jog tuo atveju, jei viena iš šalių neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriui Swedbank, AB, taip, kaip tai nustatyta šios Sutarties 5.2.2 papunktyje ir nesumokėtų įmokų, o prievolę už ją įvykdytų solidarusis skolininkas, t. y. vadovaujantis CK 6.9 str. 1 d., prievolę įvykdęs skolininkas įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš prievolę neįvykdžiusio kito skolininko to, ką jis įvykdė. Skolininkas, už kurį prievolė buvo įvykdyta, įsipareigoja atlyginti prievolę įvykdžiusiam skolininkui tai ką jis įvykdė.
19. Pagal nurodytą taikos sąlygą, šalys iš esmės aptarė atvejį, kai vienas iš skolininkų nevykdo prievolės bankui, o kitas iš skolininkų už jį bankui įvykdo prievolę. Nurodytų atveju prievolę įvykdęs skolininkas įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš prievolę neįvykdžiusio kito skolininko to, ką jis įvykdė, o kitas skolininkas įsipareigoja atlyginti prievolę už jį įvykdžiusiam skolininkui. Taigi nurodyta taikos sutarties sąlyga iš esmės sukuria teisę, įvykdžius prievolę už kitą skolininką, reikalauti to, ką jis įvykdė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apelianto argumentu, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju teigdama, jog suinteresuotas asmuo savo prievolės neįvykdė, o ją įvykdė pareiškėja, t. y. manydama, kad turi reikalavimo teisę į suinteresuotą asmenį, pareiškėja turėjo kreiptis jį teismą ne dėl vykdomojo rašto išdavimo, o ginčo teisenos tvarka pateikdama ieškinį bei nurodydama tikslią prašomos priteisti skolos sumą ir ją grįsdama CPK leistinais įrodymais.
20. Nustatytų aplinkybių kontekste yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą pagal taikos sutarties 5.2.2 papunktį, išaiškinant pareiškėjai, kad pareiškėjai įvykdžius didesnę dalį prievolės bankui, ji turi teisę kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka pateikdama ieškinį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjos prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos Taikos sutarties 5.2.2 papunktį.