- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-13
- Bylos Nr.
- 1S-749-954/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-54-1-00539-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- J. P.
- Kategorijos
- 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo J. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. spalio 4 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam J. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. J. P. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia – 2014 m. rugsėjo 8 d., jos pabaiga – 2024 m. rugsėjo 8 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 2 metai 11 mėnesių 8 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2021 m. rugsėjo 30 d.).
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2021 m. spalio 4 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam J. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nuteistojo elgesys motyvuotas, stengiasi rodyti teigiamus elgesio pokyčius, vykdo paskirtas rekomendacijas, palaiko ryšius su artimaisiais, nebaustas drausminėmis nuobaudomis, 13 kartų paskatintas, kas Komisijai sudarė pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo J. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad nors nuteistasis J. P. nors ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis J. P. skunde prašo panaikinti 2021 m. lapkričio 15 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti 2021 m. spalio 4 d. Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, priimta pažeidžiant Bausmių vykdymo ir Baudžiamojo proceso kodeksų nuostatas. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas neanalizavo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 142 straipsnio, 143 straipsnio nuostatų ir neatsižvelgė į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.
5.2. Nuteistojo nuomone, teismas atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą nepagrįstai atsižvelgė į tai, jog jis vieną kartą pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, nes už padarytą nusižengimą nebuvo skirta jokia drausminė nuobauda, apsiribota tik pokalbiu, o pokalbis nėra nuobaudos, skiriamos nuteistiesiems, rūšis. Taip pat teismas atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą vertino jo mąstymą ir elgesį bei emocinę gerovę, tačiau neatsižvelgė į tai, jog šios aplinkybės egzistavo tik nusikalstamų veikų padarymo metu. Nuteistojo teigimu, jis vykdo visas rekomendacijas, yra 13 kartų paskatintas, pakartotinė jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
5.3. Taip pat nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino neatliktos bausmės dalį, nes jis yra atlikęs reikiamą lygtiniam paleidimu bausmės dalį. Komisijos nutarime nurodyti duomenys jį charakterizuoja teigiamai ir yra pakankami lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Nuteistojo teigimu, Komisijos nutarime nurodytų aplinkybių visuma turėjo teismui duoti pagrindą išvadai, kad jis atitinka visus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. P. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Nuteistasis J. P. skunde nurodė, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino Komisijos nutarime nurodytas aplinkybes, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, įvertino visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes. Išnagrinėjusi nuteistojo J. P. skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi skunde nepateikta naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino J. P. asmenybės charakteristiką, jo elgesio korekciją.
8. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis J. P. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Kaip minėta, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Šiuo atveju nuteistojo J. P. pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika įvertinta kaip žema, tačiau pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei ar aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga taip pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
9. Nagrinėjamu atveju yra stebimi teigiami J. P. elgesio pokyčiai – jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, skatintas, palaiko socialinius ryčius su artimaisiais. Teigiamai J. P. elgesį apibūdina ir tai, kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, 2018 m. balandžio 17 d. suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų, nuo 2019 m. kovo 21 d. perkeltas bausmę tęsti į atvirąją koloniją, o 2019 m. gegužės 28 d. suteikta teisė trumpalaikių išvykų metu kartą per savaitę, laisvu nuo darbo metu, iki 2 parų grįžti į namus. Į tai pataisos namų administracijos buvo tinkamai reaguota – už jo pavyzdingą elgesį ir gerą darbą buvo taikytos paskatinimo priemonės – pareikštos padėkos, perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, leista atostogų metu parvykti į namus, suteiktas papildomas ilgalaikis pasimatymas ir kt. Teisėjų kolegijos nuomone, toks elgesys rodo, kad nuteistasis J. P. savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, tačiau visgi nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu J. P. jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
10. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistajam J. P., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyti du kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys bei emocinė gerovė. Nors nuteistasis J. P. skunde nurodo, jog minėti veiksniai buvo tik nusikalstamų veikų padarymo metu, o šiuo metu jų nėra. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo J. P. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu vis dar nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tokią išvadą patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, o apie savo tikslus kalba labai nekonkrečiai. Šios aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
11. Skunde nuteistasis J. P. teigia, kad teismas be pagrindo atsižvelgė į neatliktos bausmės dalį, jo padaryto nusikaltimo pobūdį bei visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su jo teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą, ir pan. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. J. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, vieno kurių pasekmės negrįžtamos – mirė žmogus. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas apie nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, pasisakė ir vertino visų kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikdamas jai ypatingos ar prioritetinės reikšmės, taigi, jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.
12. BVK 157 straipsnis nustato, kokią minimalią paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir J. P. šį formalų pagrindą atitinka, – jis atliko įstatyme numatytą paskirtos bausmės dalį (BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau aptartų aplinkybių kontekste būtina pažymėti, kad pats bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, naujų nusikalstamų veikų prevencija realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Taigi, tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.
13. Nuteistasis J. P. skunde nurodė, kad Komisijos nutarime jį teigiamai apibūdinančių aplinkybių visuma, yra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, jame išdėstytos išvados neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kadangi teismas sprendimą priima vadovaudamasis tik įstatymu ir teisine sąmone. Priešingu atveju, būtų ignoruotas teismo nešališkumo principas, kurio reikalavimai analizuojamu atveju nėra pažeisti. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama nuteistojo J. P. skunde, spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausimą, teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio, 164 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio nuostatomis ir pagrįstai nusprendė netvirtinti Komisijos nutarimo paleisti nuteistąjį lygtinai.
7. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes įvertino nepakankamai išsamiai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas. Apylinkės teismas J. P. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai bei padarė teisingą išvadą, jog nuteistasis neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos 2021 m. spalio 4 d. nutarimą taikyti nuteistajam J. P. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo J. P. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo J. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. lapkričio 1 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.