- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-27
- Bylos Nr.
- 1S-54-478/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-54-1-00539-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- J. P.
- Kategorijos
- 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo J. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. lapkričio 16 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam J. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. J. P. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2014 m. rugsėjo 8 d., bausmės pabaiga – 2024 m. rugsėjo 8 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai yra 3 metai 9 mėnesiai 26 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2020 m. lapkričio 12 d.).
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam J. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nuteistojo elgesys motyvuotas, stengiasi rodyti teigiamus elgesio pokyčius, vykdo paskirtas rekomendacijas, palaiko ryšius su artimaisiais, kas Komisijai sudarė pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą nurodant, kad nuteistasis J. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Teismas įvertino nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei neatliktą bausmės dalį ir padarė išvadą, jog šios aplinkybės visų kitų aplinkybių visumoje sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Teismo vertinimu, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog paleidus nuteistąjį J. P. lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistasis J. P. prašo panaikinti 2020 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad su teismo formuluotėmis bei nurodytomis atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą argumentais jis sutikti negali, nes jie yra deklaratyvūs, pažeidžiantys bausmių vykdymo ir baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, taip pat neatitinka Socialinio tyrimo išvadoje nurodytų faktinių duomenų. Nuteistojo nuomone, teismo nutartis priimta nesusipažinus su lygtinio paleidimo taikymo tikslais ir siekiais bei jo vykdymo eiga, prieštarauja teisinei logikai. J. P. skunde teigia, kad nutarties turinys leidžia teigti, kad ji priimta turint išankstinį nusistatymą, nes vertintos tik neigiamai jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės.
4.2. Nuteistojo vertinimu, teismas išdėstė motyvus, kurie lygtinio paleidimo klausimo sprendimui nėra esminiai, ir atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, nenurodė konkrečių argumentų, ką Komisija vertino ne taip ir kokius teisės aktus pažeidė, kad nutarimas negali būti patvirtintas, juo labiau, kad ir teismas nurodė tas pačias jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kokios nurodytos ir Socialinio tyrimo išvadoje, kad jis nebaustas, 12 kartų skatintas, kad jo elgesys nepriekaištingas ir koreguojamas teigiama linkme. Nors teismas ir teigia, kad vadovaujasi BVK 157 straipsniu, tačiau iš išdėstytų motyvų matyti, kad šio straipsnio nuostatomis nebuvo vadovautasi. Teismas nurodė, kad atlikta bausmės dalis dar nepakankama, nors jis atliko įstatyme numatytą bausmės dalį, be to, teismas vertino ne tik jo elgesį pataisos namuose, bet ir jo praeitį, padaryto nusikaltimo sunkumą, ko minėta BVK norma nenumato.
4.3. Skunde nuteistasis teigia, kad pakartotinė jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vertinant pažangą bausmės atlikimo metu, matyti, kad ši rizika sumažėjo nuo 29 iki 24 balų, todėl jam nesuprantama, kur jis pažeidė BVK normas, jei teismas nurodo, kad jis nusikalstamo elgesio riziką sumažino tik 5 balais, ir ar tai yra įrodymas, jog jis nededa reikiamų pastangų, gerindamas savo elgesį. J. P. teigia, kad yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl jis neturi realios galimybės dar labiau mažinti nustatytų balų skaičių, o ir BVK nenumato, kiek konkrečiai turi būti sumažinta ši rizika, kad teismas jau galėtų įžvelgti akivaizdžią pažangą, kuri leistų taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistojo įsitikinimu, išvardintų aplinkybių visuma turėjo teismui duoti pagrindą išvadai, kad jis atitinka ne tik formaliuosius bet ir materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus, nes teismas nepaneigė jo akivaizdžios pažangos, mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo J. P. skundas atmestinas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Taigi, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo J. P. skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam J. P. taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, spręsdamas J. P. lygtinio paleidimo klausimą, teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio, 164 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir pagrįstai nusprendė netvirtinti Komisijos nutarimo paleisti nuteistąjį lygtinai.
9. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis J. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors nuteistasis skunde teigia, kad žema nusikalstamo elgesio rizika bei jo pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, dar nėra pagrindo daryti besąlygišką išvadą, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos namuose jis dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, dirba, yra skatintas, neturi nuobaudų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo neabejotinai spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra visi pagrindai ir sąlygos.
10. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis J. P. apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, apie savo tikslus kalba labai nekonkrečiai. Išlieka J. P. nusikalstamumo riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai – mąstymas ir elgesys bei emocinė gerovė. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek J. P. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentu, kad nuteistasis neturi realios galimybės dar labiau mažinti nustatytų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų skaičių. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad J. P. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas 24 balai. Šie balai yra skirstomi į kintamus ir nekintamus. Šiuo atveju J. P. Socialinio tyrimo išvadoje buvo nustatyta, kad statiniai kriminogeniniai veiksniai, t. y. nekintantys, sudaro 12 balų. Taigi, kitą jam nustatyto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultato balų dalį, taip pat 12 balų, sudaro kintantys kriminogeniniai veiksmai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu dar gali koreguoti, stengtis pašalinti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius. Atsakant į skundo teiginį, kad BVK nenumato, kiek konkrečiai turi būti sumažinta ši rizika, kad jau būtų galima įžvelgti akivaizdžią nuteistojo pažangą, teisėjų kolegija pažymi, kad BVK nuostatos nedetalizuoja nuteistojo asmenybę vertinamų faktorių. BVK 157 straipsnis tik nustato, kokią minimalią paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, o akivaizdžią pažangą atitinkančias sąlygas ir rodiklius vertina Komisija ir teismas.
11. Atsakant į skundo teiginį, jog atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, teismas nenurodė konkrečių argumentų, ką Komisija vertino ne taip ir kokius teisės aktus pažeidė, kad nutarimas negali būti patvirtintas, teisėjų kolegija pažymi, kad atsisakymas tvirtini Komisijos nutarimą nereiškia, kad jis buvo priimtas pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo procedūra yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose. BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Taigi, Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Lygtinio paleidimo komisijų nutarimų teisėtumas turi būti patikrintas teismo, - jei Komisija nutaria taikyti lygtinį paleidimą, tokį nutarimą turi patvirtinti teismas, o jei atsisako, skundai dėl nutarimo taip pat yra nagrinėjami teisme. Ši įstatymo norma suponuoja išvadą, jog teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Teisėjų kolegijos vertinimu, Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino pakankamai formaliai ir šališkai, atsižvelgdama tik į nuteistojo elgesį pataisos procese, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir įvertino visas tokiam sprendimui priimti svarbias sąlygas, t. y. ne tik nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ir jo asmenybės ypatumus, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, atliktos ir likusios bausmės dalių santykį ir kt. Taigi, priešingai nei teigia J. P., teismas vertino ne tik neigiamai jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, tačiau aptarė tiek teigiamų, tiek neigiamų aplinkybių visumą ir sprendimą priėmė tik jų visumos vertinimo pagrindu.
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas. J. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Nuteistajam likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – daugiau nei 3 metai ir 7 mėnesiai (skundo nagrinėjimo metu). Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, naujų nusikalstamų veikų prevencija realiai užtikrinami tik ją atliekant. Pats bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir jokio poveikio neturi, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Taigi, aukštesnysis teismas negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykio vertinimas, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.
13. Įvertinus aptartą, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam J. P. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo J. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.