Kauno apygardos teismo nutartis

2022-06-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-282-919/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-65-946/2020Nutartis · 2020-01-20Kauno apylinkės teismas
  2. T-979-753/2020Nutartis · 2020-06-30Kauno apylinkės teismas
  3. T-2059-946/2020Nutartis · 2020-12-17Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2021-01-27Kauno apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2021-06-01Kauno apygardos teismas
  6. T-1971-548/2021Nutartis · 2021-11-15Kauno apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2021-12-13Kauno apygardos teismas
  8. T-602-548/2022Nutartis · 2022-04-27Kauno apylinkės teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2022-06-02Kauno apygardos teismas
  10. T-1817-548/2022Nutartis · 2022-10-19Kauno apylinkės teismas
  11. Atskirasis skundasNutartis · 2023-05-05Kauno apygardos teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2023-05-05Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-02
Bylos Nr.
1S-282-919/2022
Teisminio proceso Nr.
1-54-1-00539-2014-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Judita Sungailaitė
Nuteistasis
J. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-282-919/2022Proceso Nr. 1-54-1-00539-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Juditos Sungailaitės, Aušros Vingilės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo J. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam J. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. P. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos ir J. P. paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2014 m. rugsėjo 8 d., bausmės pabaiga – 2024 m. rugsėjo 8 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam J. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

Šalies argumentai

4. Skundu nuteistasis J. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo nuomone, geriausiai apie jo elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę gali pasisakyti pataisos įstaigos darbuotojai, kurie įvertinę jo elgesį nuo 2014 metų, nusprendė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. J. P. yra suteikta teisė parvykti į namus iki 2 parų pas artimuosius be sargybos, pažeidimų nėra padaręs. Nuteistasis pažymi, jog dėl įvykdytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, pats save smerkia ir tai lydės jį visą likusį gyvenimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. P. skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis J. P. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimtas nutarimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.

7. Įvertinus J. P. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos įstaigos rengiamuose užsiėmimuose ir renginiuose, 13 kartų skatintas, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pataisos įstaigoje dirba, dengia finansinius įsipareigojimus, bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, jam buvo suteikta teisė trumpalaikių išvykų metu, kartą per savaitę, laisvu nuo darbo metu, iki 2 parų grįžti į namus. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama J. P. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamų asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų Kauno apylinkės teismo vertinimu, J. P. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi visų BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai aiškiai ir išsamiai motyvavo.

8. Kauno apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į J. P. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei sunkumą, kadangi nors nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiuo atveju J. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieno nesunkaus ir vienos labai sunkaus nusikaltimų padarymą – už sugyventinės nužudymą, kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį). Minėta aplinkybė neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Šiame kontekste svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistajam likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (Komisijos posėdžio dieną) – 2 metai 5 mėnesiai 28 dienos (iš paskirtų 10 metų). Sutiktina, kad BVK 157 straipsnis nustato, kokią minimalią paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir J. P. šį formalų pagrindą atitinka, tačiau aptartų aplinkybių kontekste būtina pažymėti, kad pats bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

9. Sutiktina, jog gyvenamosios vietos turėjimas ir palaikomi socialinius ryšiai su artimaisiais lygtinio paleidimo atveju gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios gyvenamąja vieta ir artimaisiais egzistavo ir nuteistajam J. P. inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesustabdė, tuo labiau, kad labai sunkus nusikaltimas įvykdyta prieš šeimos narį, leidžia pagrįstai abejoti, jog nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas ir palaikomi artimi santykiai su šeimos nariais analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje J. P. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

10. Nors aplinkybės, kad nuteistajam J. P. nustatyta žema jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir tai, kad jis 13 kartų skatintas, vieną kartą pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimus, tačiau tai nėra kuo nors ypatingos aplinkybės, nes tinkamai atlikti paskirtą bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, priešingu atveju yra griežtinamas bausmės atlikimo režimas. Juo labiau, kad asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, jog jis laikytųsi įstatymų nuostatų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio modelius. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad J. P. vis dar nustatoma 2 kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys bei emocinė gerovė. Taigi, akivaizdu, kad nuteistasis likusios bausmės atlikimo metu savo kryptingu elgesiu turi galimybę šiuos dinaminius kriminogeninius veiksnius pašalinti. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. P. deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog J. P. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

11. Atmetant nuteistojo skundą, pažymėtina, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad J. P. dar nėra pasiruošęs grįžti į visuomenę, todėl jo pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje.

12. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti J. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus J. P. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam J. P. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo J. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aurelijus RauckisJudita SungailaitėAušra Vingilė