Utenos apylinkės teismo sprendimas

2018-10-16 · Civilinė byla Nr. 2-3014-839/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-16
Bylos Nr.
2-3014-839/2018
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00433-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gediminas Karpavičius
Ieškovas
A. Š.
Atsakovas
Utenos rajono savivaldybės administracijos
Civilinė byla Nr. 2-3014-839/2018Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00433-2018-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.5.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 16 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Gediminas Karpavičius,sekretoriaujant Sandrai Dairutienei,

dalyvaujant ieškovei A. Š., atsakovo Utenos rajono savivaldybės administracijos atstovei D. J.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-3014-839/2018 pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovei Utenos rajono savivaldybės administracijai dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės Utenos rajono savivaldybės administracijos 53 EUR turtinės žalos atlyginimą ir sumokėtą žyminį mokestį.

Nurodė, kad 2018-01-26 apie 7 val. 45 min. vairuodama automobilį M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Utenoje (duomenys neskelbtini) pajuto, jog įvažiavo į pilnai vandeniu apsemtą duobę gatvėje, kuri nebuvo pažymėta jokiais ženklais ar aptverta ir nebuvo galimybės ją pamatyti. Važiuojant toliau pajuto, kad galimai prakirsta priekinė dešinės pusės padanga. Nesant galimybės sustoti gatvėje ji nuvažiavo iki artimiausios stovėjimo aikštelės prie prekybos centro Maxima. Padanga buvo prakirsta, todėl apie įvykį buvo pranešta Utenos apskrities VPK. Automobilio padangos buvo naujos, pirktos prieš 2017/2018 m. žiemos sezoną. Prakirstos padangos remontuoti nebuvo įmanoma, o naujai įsigyta automobilio padanga kainavo 53 EUR. Po įvykio suforminimo buvo kreiptasi į savivaldybę dėl patirtos žalos atlyginimo, nes savivaldybė yra atsakinga už gatvių priežiūrą, kad jos būtų tinkamos eismui, tačiau žala nebuvo atlyginta.

Atsiliepimas

Atsakovė U. rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovės teigimu, ieškovė nepateikė akivaizdžių ir neginčijamų įrodymų, jog įvažiavimo į duobę metu buvo prakirsta automobilio padanga. Ieškovės atveju nėra priežastinio tarp savivaldybės veiksmų ir žalos atsiradimo. Tai, kad nebuvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla nereiškia, jog dėl atsiradusios žalos nėra atsakingas vairuotojas. Ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, neįvertino, jog vandeniu gali būti apsemta duobė ir jos neapvažiavo, nors gatvė yra pakankamai plati virš 8 m. pločio. Be to, 2018-01-25/26 naktis buvo lietinga dėl ko staiga po kelio dangai nepalankių gamtinių sąlygų atsirado duobė, kas iš esmės turi būti prilyginta nenugalimai jėgai. Gatvių ir kelių priežiūra vykdoma periodiškai dėl to yra sudaryta sutartis su paslaugų teikėju. Prašomas priteisti žalos dydis yra nepagrįstai didelis, nes nevertinamas detalių nusidėvėjimo lygis, kuris objektyviais duomenimis nėra grindžiamas, todėl nustačius, jog yra pagrindas žalai atlyginti, prašo žalos dydį nustatyti pagal 50 proc. padangos nusidėvėjimo lygį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2018-01-26 apie 7 val. 45 min. ieškovė, vairuodama automobilį M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ties Utenoje, Aukštakalnio g. 4A pastatu įvažiavo į vandeniu apsemtą duobę gatvėje, kuri nebuvo pažymėta jokiais ženklais ar aptverta. Eismo įvykio metu buvo prakirsta priekinė dešinės pusės padanga. Apie įvykį buvo pranešta Utenos apskrities VPK. Policijos pareigūnai surinko duomenis apie įvykį ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2018-02-01 nutarimu nustatyta, kad automobilio M. B., valst. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriovimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – KĮ) 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad kelio priežiūra - nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką. Kelius prižiūrintys asmenys privalo taisyti (remontuoti) važiuojamąją kelio dalį ir kitus kelio įrengimus, kad šie objektai atliktų savo funkcijas, prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai būtų techniškai tvarkingi. Vieno ar kelių kelio struktūrinių įrenginių sugriuvimas ar įstatymo nustatytų reikalavimų neatitinkantis konstrukcijų trūkumas, dėl kurio asmeniui padaroma žalos, sudaro pagrindą taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c. b. Nr. 3K-7-57/2014).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas, kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c. b. Nr. 3K-3-62/2009). Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Atsakingu už žalą asmeniu gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 ir joje nurodyta praktika).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Utenos rajono savivaldybės administracija yra Aukštakalnio gatvės, Utenoje, valdytoja. Pagal pateiktą nekilnojamojo turto registro išrašą Aukštakalnio gatvė nuosavybės teise registruota Utenos rajono savivaldybės tarybos (kodas 188705071) vardu, tačiau šis juridinis asmuo viešai prieinamais Juridinių asmenų registro duomenimis išregistruotas (40 b.l.).

KĮ 4 str. 3 d. nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 str. 32 p. kaip vieną iš savarankiškų savivaldybių funkcijų įtvirtina – savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą. Pagal VSĮ 29 str. 8 d. 5 p. savivaldybės turtą administruoja savivaldybės administracijos direktorius, o pagal VSĮ 30 str. 2 d. 3 p. savivaldybės administracija organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės turto valdymą ir naudojimą. Iš pateiktos 2010-11-22 paslaugų pirkimo sutarties Nr.S3-105 matyti, kad savivaldybės administracija kaip užsakovas perka iš UAB „Utenos komunalininkas“ Utenos miesto bendrojo naudojimo ir teritorijų valymo, kitas miesto komunalinio ūkio tvarkymo paslaugas, apmokant už faktiškai suteiktas paslaugas (41-68 b.l.). Pagal technines specifikacijas paslauga perkama ir Aukštakalnio gatvės atžvilgiu (49 b.l.). Pagal sutartį valdymo teisė paslaugos teikėjui nėra perduota.

Taigi, minėtos teisės normos ir nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad Aukštakalnio gatvės, esančios Utenoje, valdytojas yra Utenos rajono savivaldybės administracija ir ji yra tinkamas atsakovas byloje.

Remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė. Aiškindamas aptariamos normos reglamentavimą kasacinis teismas konstatavo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-31 nutartis c. b. Nr. 3K-7-57/2014; 2015-04-03 nutartis c. b. Nr. 3K-3-186-701/2015).

Statinio savininkas (valdytojas), siekdamas atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį netaikymo, turi įrodyti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens didelė tyčia ar didelis neatsargumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-13 nutartis c. b. Nr. 3K- 3-80-611/2016; 2014-03-31 nutartis c. b. Nr. 3K-7-57/2014).

Atsakovas teigia, kad dėl eismo įvykio (taigi ir dėl atsiradusios žalos) kaltas automobilio vairuotojas – ieškovė, kuri būdama policijos pareigūnu, ypatingai turėjo būti atsargi. Atsakovo teigimu, tai, kad įvyko eismo įvykis, būtent ir patvirtina, kad vairuotojas buvo nerūpestingas, neatidus, nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą, apvažiuoti vandeniu apsemtas gatvės vietas, važiuoti arčiau gatvės vidurio, todėl automobilio sugadinimus galėjo lemti ir pačio vairuotojo neatsargūs veiksmai kelyje.

Pažymėtina, jog byloje neginčytinai nustatyta, kad eismo įvykis įvyko miesto gatvėje tamsiu paros metu (viešai prieinamais duomenimis 2018-01-26 saulės patekėjimas 9 val. 21 min. (https://day.lt/diena/2017.01.26)), eismui pavojingas gatvės ruožas nebuvo pažymėtas įspėjamaisiais ženklais, ką patvirtina 2018-01-26 Utenos apskrities VPK pareigūnų eismo įvykio vietos schema, tarnybinis pranešimas, fotonuotraukos, duomenys apie kitą 2018-01-26 panašiu metu apie 7 val. 35 min. toje pačioje vietoje įvykusį eismo įvykį (112, 127-142 b.l.). Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovės pateiktais duomenimis į savivaldybės administraciją 2018-01-26 buvo kreipęsi dar du asmenys, kurie taip pat nurodė patyrę automobilių sugadinimus dėl Aukštakalnio gatvėje esančios duobės. Vieno iš jų konkretizuota įvykio vieta yra prie Utenos ligoninės (119-126 b.l.), kurios adresas viešai prieinamais duomenimis yra Aukštakalnio g. 3, t.y. netoli pastato Nr.4A, prie fiksuota ieškovės patirto įvykio vieta.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena vairuotojo (ieškovės) atžvilgiu nebuvo pradėta, nenustačius vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio, Kelių eismo taisyklių pažeidimo nekonstatuota (4, 89 b.l.). Iš eismo įvykio vietos schemos, fotonuotraukų matyti, jog duobė nebuvo prie pat gatvės dešiniojo krašto, o kraštais ir atskirais asfalto ištrupėjimais nutolusi beveik per trečdalį eismo juostos ir praktiškai ne tik pati duobė, tačiau ir aplinkiniai plotai buvo apsemti vandeniu. Kaip minėta eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, nors gatvės paprastai yra apšviečiamos, tačiau pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2018-07-09 pažymą 2018-01-25/26 su trumpomis pertraukomis lijo ir krito dulksna (98 b.l.), taigi nėra pagrindo manyti, jog matomumas buvo geras. Įvertinant, jog kliūties ženklinimo nebuvo, panašiu metu į gatvėje esančią vandeniu apsemtą duobę įvažiavo ne tik ieškovė, bet ir kita transporto priemonė, galima pagrįstai teigti, kad buvo susidariusios objektyvios kliūtys, trukdančios ne tik ieškovei, bet ir kitiems eismo dalyviams pastebėti duobę kelyje ir ją apvažiuoti, išvengiant žalos kilimo, todėl nėra pakankamo pagrindo teigti, jog ieškovės didelis neatsargumas, nesilaikant Kelių eismo taisyklių, įpareigojančių mažinti greitį, stabdyti transporto priemonę, apvažiuoti kliūtį, jeigu iškilo grėsmė eismo saugumui (Kelių eismo taisyklių 128 p.), lėmė įvykį. Juolab, jog ryte ir vakare automobilių eismo srautas paprastai būna didesnis, todėl vairuotojas didesnį dėmesį privalo skirti ne vien tik kelio dangai stebėti. Ieškovės teigimu automobilio greitis buvo apie 40 km/h, kas visiškai tikėtina, nes ieškovės automobilio apgadinimas patirtas tik dėl padangos prakirtimo, kai tuo tarpu pateiktais duomenimis kito eismo įvykio metu dėl įvažiavimo į duobę automobiliui buvo apgadinti du ratai, prakirsta padanga ir sulankstyti ratlankiai (127-142 b.l.). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (redakcija galiojusi nuo 2016-11-04 iki 2018-06-27) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 119 p. vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Taigi esant paminėtoms sąlygoms staigus manevravimas gatvėje, siekiant apvažiuoti vandeniu apsemtą vietą, žiemos metu ryte, kai kelio danga šlapia slidi gali būti ženkliai neatsargesnis ir pavojingesnis (dėl galimo slydimo bei šoninio slydimo) ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams manevras, todėl nėra objektyvaus pagrindo teigti, jog ieškovės vairavimas esamoje situacijoje nebuvo atsargus. Juolab, kaip minėta, automobilių apgadinimus nurodytoje gatvės vietoje patyrė ne tik ieškovė, bet ir kiti eismo dalyviai.

Atsakovas vairuotojo kaltę grindžia iš esmės tik prielaidomis, kad vairuotojas buvo neatidus ir nerūpestingas, tačiau objektyviai tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Pagal įstatymą būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę. Remiantis įrodymų visuma, teismas neturi objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad automobilio vairuotoja turėjo galimybę pastebėti kliūtį (duobę) kelyje bei būnant rūpestingu ir atidžiu išvengti kliūties. Tai, kad ieškovė yra policijos pareigūnė, nagrinėjamu atveju nėra pakankamas pagrindas teigti, jog ji kaip automobilio vairuotoja turėjo kitokias galimybes numatyti kliūtį. Taigi teismui nenustačius automobilio valdytojo kaltės dėl eismo įvykio, nėra pagrindo atleisti visiškai ar iš dalies nuo atsakomybės atsakovą.

Statinio savininkas (valdytojas), siekdamas atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį netaikymo, turi įrodyti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens didelė tyčia ar didelis neatsargumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-13 nutartis c. b. Nr. 3K- 3-80-611/2016; 2014-03-31 nutartis c. b. Nr. 3K-7-57/2014). Atsakovo teiginiai, jog duobė atsirado dėl nenugalimos jėgos (nepalankių gamtinių sąlygų) nėra pakankamai pagrįsti objektyviais įrodymais. Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateiktus duomenis 2018-01-24/25/26 laikotarpiu nebuvo pasiekta pavojingų meteorologinių reiškinių rodiklių (98, 110 b.l.), todėl nėra pagrindo teigti, jog įprastos žiemos laikotarpio meteorologinės oro sąlygos lėmė staigų duobės gatvėje atsiradimą.

Nagrinėjamu atveju, iš byloje pateiktų fotonuotraukų, eismo įvykio vietos schemos (6, 9, 10, 69, 70, 137-141 b.l.) matyti, kad duobės gylis – 11-15 cm. Pateiktos automobilio padangos sugadinimo fotonuotraukos, E. B. prašyme atsakovei dėl žalos atlyginimo nurodyta informacija ir pateiktos fotonuotraukos (12-14, 16-17, 127-136 b.l.) patvirtina ieškinyje nurodytą eismo įvykio fakto kilimą, šio įvykio aplinkybes bei patirtus automobilio sugadinimus (tiek ieškovės, tiek ir kito asmens E. B. patirti automobilio padangų šoniniai prakirtimai iš esmės panašūs). Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. Tiek iš minėtų fotonuotraukų, tiek iš byloje pateiktos policijos komisariato eismo įvykio vietos schemos nėra pagrindo konstatuoti, kad be duobės, Aukštakalnio gatvėje 2018-01-26 būtų buvę kitų kliūčių, kurios galėjo būti kilusios žalos priežastimi. Teiginiai, jog ieškovei iškart sustojus po smūgio į duobę, būtų galimai išvengta ar patirta mažesnė žala iš esmės yra tik prielaida, tačiau objektyviais įrodymais tokie teiginiai nėra pagrįsti, todėl ieškinys dėl prievolės atlyginti žalą laikytinas pagrįstu ir įrodytu.

Ieškovė prašo priteisti 53 EUR nuostolių atlyginimo, kuriuos sudaro išlaidos už naujos automobilio padangos įsigijimą (18, 19, 102 b.l.). Atsakovas kelia abejones dėl byloje prašomo priteisti žalos dydžio pagrįstumo, nes nagrinėjamu atveju negalima tiksliai nustatyti, koks buvo padangos nusidėvėjimas. Teismų praktikoje atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Ta pati taisyklė taikytina ir atlyginant faktiškai patirtas išlaidas - turi būti atlyginama tiek išlaidų, kiek būtina toks pačios kokybės daiktui atkurti, taigi atsižvelgiant į jų sugadinimo metu buvusį nusidėvėjimą. Žalos atlyginimo paskirtis yra atkurti daiktą (būseną) buvusią iki jo sužalojimo, bet ne pagerinti ją žalą padariusiojo sąskaita.

Ieškovės teigimu automobilio padangos buvo naujos, įsigytos prieš pat 2017/2018 metų žiemos sezoną, tačiau įsigijimo dokumentai neišsaugoti. Faktiniai duomenys byloje nustatinėjami taip pat ir teikiamais paaiškinimais (CPK 177 str. 2 d.). Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, jog sugadinta padanga nebuvo itin nudėvėta (įžvelgiamas padangos protektoriaus raštas gilus ir tai yra priešingai nei iš byloje pateiktų fotonuotraukų matosi kito nukentėjusio asmens prakirstų padangų ne itin gilus padangos protektorius, o pagal pažymą fiksuotas šio asmens padangos gylis 6,5 mm), todėl nėra pagrindo manyti, jog padanga turėtų būti vertinama 50 proc. jos vertės.

Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. ir 2000 m. balandžio 14 d. įsakymais Nr. 120/Nr. 101 patvirtintą Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 24 p. Padangų vertė apskaičiuojama laikantis nuostatos, kad naujos sumontuotos ant ratlankio padangos vertė sudaro 80 % nuo jos kainos. Todėl atsižvelgiant į tai, kad padanga jau buvo sumontuota ir naudojama ne trumpiau nei nuo 2017-11-01, todėl priteistinas žalos dydis mažintinas iki 80 proc. įsigytos padangos kainos, t.y. 42,40 EUR. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Pažymėtina, kad Civiliniame procese galioja laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (80 proc.) ieškovei priteistina jos sumokėto žyminio mokesčio dalis (20 EUR x 80 proc.), t.y. 16 EUR (CPK 93 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisiamos, nes jų suma būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Utenos rajono savivaldybės administracijos, kodas juridinių asmenų registre 188710442, ieškovės A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 42,40 EUR dydžio žalos atlyginimą, 16 EUR sumokėto žyminio mokesčio.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.

Teisėjas Gediminas Karpavičius