- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- e2-1354-881/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00172-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- P. Ž.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo P. Ž. prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dromedara“ ieškinį atsakovui P. Ž. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu už akių tenkino ieškovės bankrutavusios UAB „Dromedara“ ieškinį atsakovui P. Ž. dėl žalos atlyginimo – priteisė ieškovei iš atsakovo 175 748,10 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 175 748,10 Eur sumos nuo 2019 m. kovo 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė iš atsakovo P. Ž. valstybei 3 057 Eur žyminį mokestį.
Atsiliepimas
2. Atsakovas P. Ž. pateikė prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą 12 kalendorinių mėnesių. Nurodė, kad surado galimybę bankroto byloje sudaryti taikos sutartį ir atsiskaityti su kreditoriais, nes bankrutavusios bendrovės skolos yra kelis kartus mažesnės nei šioje civilinėje byloje priteista piniginė suma. Jau padengė didelę dalį įsiskolinimų. Taip pat pateikė išrašą iš Nekilnojamojo turto registro su istorija, kuris patvirtina, kad didelė dalis areštų, kurie buvo taikyti atsakovo turtui, yra panaikinti ir liko tik vienas kreditorius – ieškovė. Išieškojimas buvo pradėtas vykdyti, kai Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali situacija. Dėl šios priežasties nekilnojamojo turto rinkos sandoriai daugelyje Lietuvos Respublikos vietų sustojo, dėl to ir pirmosios atsakovo turto varžytynės neįvyko ir buvo paskelbtos pakartotinės varžytynės. Dėl iškilusios sudėtingos finansinės situacijos dauguma potencialių pirkėjų atsisakė turtą pirkti iš pirmųjų varžytynių, tačiau laukia antrųjų varžytynių, kuriose atsakovui priklausantis turtas bus parduodamas už kainą, kurią sudarys tik 60 proc. turto įvertinimo pradinės vertės, t. y. ši vertė gali net nepadengti skolų bankrutavusios bendrovės kreditoriams. Susiklosčiusi situacija pažeidžia atsakovo interesus. Varžytynės kliudo atsakovui susitarti su bankrutavusios bendrovės kreditoriais ir su jais atsiskaityti, kadangi kreditoriai laukia varžytynių pabaigos, o atsakovas gali su jais pradėti atsiskaityti jau dabar. Atidėjus teismo sprendimo vykdymą 12 kalendorinių mėnesių, tikėtina, užsibaigs ekstremalios situacijos galiojimas, atsinaujins nekilnojamojo turto rinka, todėl bus galima realizuoti atsakovui priklausantį turtą pačia didžiausia rinkos verte.
3. Ieškovė pateiktame atsiliepime prašė atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 15 d. nutartimi atsakovo prašymo netenkino.
5. Teismas sprendė, kad atsakovo teiginiai, jog esant paskelbtai ekstremaliai situacijai atsakovo turtas nebus parduotas arba bus parduotas už per mažą kainą, o, sulaukus ekstremalios situacijos pabaigos, jo turtas galbūt galėtų būti parduotas už pačią didžiausią rinkos vertę, laikytini tik atsakovo prielaidomis. Atsakovas savo prašyme nenurodo jokių objektyvių duomenų, kuo remdamasis daro išvadą, kad antstolio parduodamas jo turtas nebuvo parduotas iš pirmųjų varžytynių dėl to, kad šalyje yra paskelbta ekstremali situacija ar kad potencialūs turto pirkėjai nedalyvavo pirmosiose varžytynėse, nes laukia antrųjų varžytynių, kai turtas bus parduodamas už 60 procentų nustatytos turto vertės. Teismo vertinimu, tokie atsakovo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl remiantis vien šiais argumentais nėra pagrindo atidėti teismo sprendimo vykdymą. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas tokiam ilgam laiko tarpui (12 mėnesių), vien tikintis, kad ateityje susiklostys atitinkama situacija bei atsiras asmuo, kuris norės įsigyti atsakovo parduodamą turtą iš pirmųjų varžytynių, pažeistų šalių lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus.
6. Be to, teismas, nesutikdamas su atsakovo vertinimu dėl atsakovo turto pardavimo iš varžytynių, konstatavo, jog teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrų neigiamų padarinių (dažniausiai finansinių) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu, ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą.
Atsiliepimas
7. Teismas taip pat sutiko su ieškovės atsiliepime į prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo nurodytais argumentais, kad turto rinkos kaina yra ta kaina, už kurią turtas yra nuperkamas, o ne įvertinamas, todėl atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad dėl paskelbtos ekstremalios situacijos yra smukusi nekilnojamojo turto rinka ir iš varžytynių parduodamas turtas neatitinka realios turto vertės, padarė išvadą, kad atidėti sprendimo vykdymą nėra teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nesutiko su atsakovo nurodomais argumentais, jog varžytynės kliudo atsakovui susitarti su bankrutavusios bendrovės kreditoriais ir su jais atsiskaityti, kadangi kreditoriai laukia varžytynių pabaigos, o atsakovas gali su jais pradėti atsiskaityti jau dabartiniu momentu. Teismas nustatė, kad 100 procentų bendrovės kreditorių balsavo už administratoriaus pasiūlymą nesudaryti su bendrove taikos sutarties ir kreiptis į teismą dėl BUAB „Dromedara“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Be to, atsakovas tiek kartu su prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, tiek po Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties, kuria atsakovui buvo suteiktas papildomas 7 dienų terminas iki 2020 m. liepos 10 d. pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius atsiskaitymą su BUAB „Dromedara“ kreditoriais, į bylą nepateikė jokių įrodymų ne tik apie tai, kad yra atsiskaitęs su ieškovės kreditoriais, bet taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad su kreditoriais buvo siekiama sudaryti taikos sutartį ar kad atsakovas vedė kokias nors derybas dėl taikos sutarties sudarymo.
9. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nors atsakovas teigia, kad su bendrovės kreditoriais gali pradėti atsiskaityti jau dabartiniu momentu, tačiau į bylą nepateikė jokių tokius jo teiginius pagrindžiančių įrodymų, t. y. nepateikė nei sąskaitos išrašų, iš kurių būtų matyti, kad jis turi santaupų, iš kurių bent iš dalies galėtų vykdyti savo įsipareigojimus, nei finansinių įstaigų garantinių raštų, kuriais būtų įsipareigojama padėti atsakovui įvykdyti finansines prievoles.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas P. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
10.1. Atsakovas nesutinka su teismo teiginiais, kad atsakovo prašymas yra deklaratyvaus pobūdžio, nes kartu su prašymu buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovo turtui yra taikomas vienintelis areštas šioje civilinėje byloje, likusios skolos yra padengtos, areštai nekilnojamajam turtui panaikinti.
10.2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 4 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka. Vien tos aplinkybės, kad, vykstant turto pardavimui iš pirmųjų varžytynių, neatsirado nė vieno asmens, kuris būtų bent išreiškęs pageidavimą dalyvauti varžytynėse, ir įvertinus, kad varžytynių vykdymo laikas sutapo su ekstremalios situacijos paskelbimu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad varžytynių eigai turėjo įtakos ekstremalios situacijos paskelbimas.
10.3. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje yra periodiškai pateikiama informacija apie šalies ekonominę ir finansinę padėtį, ši informacija yra viešai prieinama ir, atsakovo nuomone, atskiro įrodinėjimo nereikalauja.
10.4. Karantino metu buvo iš dalies sustabdyta ir antstolių veikla, informacija apie antstolių veiklos rezultatus yra skelbiama Lietuvos Antstolių rūmų pateikiamoje viešai prieinamoje oficialioje informacijoje.
10.5. Didžiausia kliūtis sudaryti taikos sutartį yra bankroto administratorius. Kartu su prašymu atidėti teismo sprendimo vykdymą yra pateiktas Sodros atsakymas, kuriame nurodyta, kad ši institucija sutinka su taikos sutartimi, tik kai bus gautas bankroto administratoriaus sutikimas, t. y. atsakovas nori sumokėti Sodrai 100 skolos, tačiau šios institucijos specialistai su tuo nesutinka. Dėl šios priežasties yra kilęs ginčas, kuriam išspręsti yra būtinas laikas.
10.6. Atsakovas jau padengė didelę dalį įsiskolinimų, taip pat pateikė išrašą iš Nekilnojamojo turto registro su istorija, kuris patvirtina, kad didelė dalis areštų, kurie buvo taikyti atsakovo turtui, yra panaikinti, liko tik vienas kreditorius – ieškovė.
10.7. Atsakovas yra suinteresuotas, kad jam priklausantis turtas būtų pardavinėjamas už kuo didesnę vertę, kad varžytynėse dalyvautų kuo didesnis pirkėjų skaičius, tačiau dabartinė paskelbta ekstremali situacija verčia daugumą nekilnojamojo turto rinkos dalyvių susilaikyti nuo pirkinių, iki užsibaigs ekstremali situacija.
10.8. Varžytynių vedimas kliudo atsakovui susitarti su bankrutavusios bendrovės kreditoriais ir su jais atsiskaityti, kreditoriai laukia varžytynių pabaigos, o atsakovas gali su jais pradėti atsiskaitinėti jau dabar.
10.9. Atsakovas pateikė susirašinėjimo duomenis su pagrindiniais kreditoriais – Valstybine mokesčių inspekcija bei Sodra. Valstybinė mokesčių inspekcija sutinka skolos sumokėjimą atidėti tam tikram terminui, kuris bus aptartas derybų metu, o kreditorė Sodra sutinka, kad atsakovas padengtų skolas, tik turėdama bankroto administratoriaus sutikimą.
10.10. Teismo spendimo vykdymo atidėjimas 12 mėnesių terminui padėtų atsakovui neteisminiu būdu padengti skolas bankrutavusios bendrovės kreditoriams ir atnaujinti bendrovės veiklą.
10.11. Atidėjus teismo sprendimo vykdymą 12 mėn., tikėtina, užsibaigs ekstremalios situacijos galiojimas, atsistatys nekilnojamojo turto rinka, ir atsakovui priklausantis turtas galės būti realizuotas pačia didžiausia rinkos verte.
11. Ieškovė bankrutavusi UAB „Dromedara“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
Šalies argumentai
11.2. Apelianto pateiktas prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo nesutampa su bankroto proceso tikslais – kiek įmanoma didesne apimtimi tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus ir kuo operatyviau užbaigti bankroto procedūras.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2019 m.. vasario 12 d. nutartimi ieškovė yra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, pats apeliantas balsavo už kreditorių susirinkimo nutarimo projektą nesudaryti su bendrove taikos sutarties ir pavesti bankroto administratoriui kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą dėl UAB „Dromedara“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o taikos sutartį su kreditoriais galima sudaryti iki įmonės likvidavimo pradžios.
11.4. Jokių pasiūlymų, kaip apeliantas žada atsiskaityti su kreditoriais, nemokumo administratorius nėra gavęs, o Valstybinė mokesčių inspekcija nėra ir nebuvo kreditorius bankroto byloje.
11.5. Bankroto byloje liko nepatenkinta 13 610,57 Eur pirmosios eilės kreditorių finansinių reikalavimų. Apeliantas nėra pateikęs jokių pasiūlymų ar susitarimų su pirmosios eilės kreditoriais, todėl Sodra teisingai supranta bankroto proceso tikslus bei kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir pateikė argumentuotą atsakymą apeliantui.
11.6. Ieškovė yra bankrutavusi bendrovė, todėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimas akivaizdžiai pažeistų ne tik sprendimo privalomumo principą (CPK 18 straipsnis), bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnis), bet taip pat neatitiktų kuo greitesnio ir operatyvesnio sprendimo įvykdymo tikslo, bankrutavusios bendrovės kreditorių lūkesčių patenkinimo. Taip būtų pažeista ir šalių teisėtų interesų pusiausvyra.
11.7. Terminas, kuriam apeliantas prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą, jau yra suėjęs, apeliantas net nepradėjo vykdyti teismo sprendimo, todėl jo prašymas visiškai nepagrįstas.
Šalies argumentai
11.8. Apeliantas tik po metų kreipėsi į teismą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, net nepradėjęs jo vykdyti, todėl jau vien dėl šios aplinkybės jo veiksmai laikytini nesąžiningais.
11.9. Iki šios dienos nė viena įmoka nei į bankrutavusios bendrovės sąskaitą, nei į kreditorių sąskaitas nebuvo padaryta, jokie rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti.
11.10. Panašioje situacijoje Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.e2S-729-513/2020 nurodė, kad karantino paskelbimas nėra prielaida išvengti skolos sumokėjimo, todėl sprendimas privalo būti vykdomas.
11.11. Apelianto argumentai, kad jis surado galimybę bankroto byloje sudaryti taikos sutartį ir atsiskaityti su kreditoriais, yra visiškai nepagrįsti, tik deklaratyvaus pobūdžio.
11.12. Varžytynės ir yra organizuojamos tam, kad turto kaina kuo objektyviau atspindėtų rinkos kainą. Varžytynių kainos nustatymas, jos mažinimas nustatytas vadovaujantis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimais. Turtas buvo įvertintas ekspertų. Ekspertizės aktas surašytas nuo 2020 m. sausio 30 d. iki 2020 m. vasario 7 d., todėl argumentas, kad dėl ekstremalios situacijos šalyje turtas bus parduotas už mažesnę kainą, yra nepagrįstas.
11.13. Pirmosios varžytynės įvyko 2020 m. kovo 4 d., kai šalyje dar nebuvo paskelbtas karantinas, o pirkėjų neatsirado dėl per didelės pradinės turto kainos. Tik antrosios varžytynės turėjo vykti jau esant paskelbtam karantinui šalyje. Tačiau jose jau buvo užsiregistravęs dalyvis, ir pasiūlyta kaina, kuri būtų pakankama kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, o ne priešingai, kaip nurodo apeliantas.
11.14. Apelianto pateikta COVID-19 protrūkio įtaka naujų skolų pateikimo sumažėjimui antstolių kontorose neturi jokios įrodomosios reikšmės išieškojimo procedūrai, kuri pradėta 2019 m. birželio mėn.
11.15. Apeliantas neįrodė savo mokumo, finansinės padėties stabilumo. Be to, byloje nėra duomenų, kad apelianto finansinė padėtis ateityje pagerės. Apelianto prašymas, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, negali būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto prašymas atidėti teismo sprendimo įvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.
16. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.
17. Visgi tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
18. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 7- 61/2011).
19. Nagrinėjamu atveju apelianto prašymas atidėti teismo sprendimo įvykdymą nebuvo grindžiamas sunkia apelianto finansine padėtimi, o aplinkybėmis, susijusiomis su valstybėje paskelbtos ekstremalios situacijos įtaka išieškojimo iš apelianto turto procesui bei apelianto pastangomis ieškovės bankroto byloje sudaryti taikos sutartį ir atsiskaityti su visais kreditoriais.
20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apelianto teiginiai dėl valstybėje paskelbtos ekstremalios situacijos neigiamos įtakos apelianto turto pardavimui iš varžytynių yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl remiantis vien šiais argumentais nėra pagrindo atidėti teismo sprendimo įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas šiai teismo išvadai pritaria.
21. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas nepagrįstai atskirajame skunde remiasi CPK 182 straipsnio 4 punktu, pagal kurį nereikia įrodinėti aplinkybių, preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka, nes apelianto nurodomos aplinkybės, kuriomis apeliantas grindė savo prašymą (kad apelianto turto varžytynės neįvyko dėl valstybėje paskelbtos ekstremalios situacijos ar kad potencialūs turto pirkėjai nedalyvavo pirmosiose varžytynėse, nes laukia antrųjų varžytynių, kuriose turtas bus parduodamas už 60 proc. nustatytos turto vertės), nėra preziumuojamos pagal įstatymą, todėl, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, turėjo būti pagrįstos įrodymais (CPK 178 straipsnis). Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės vertinimui, kad apelianto atskirajame skunde cituojama informacija apie antstolių veiklos rezultatus paskelbus šalyje karantiną nagrinėjamam klausimui neturi esminės įrodomosios reikšmės, nes savaime nei patvirtina, nei paneigia tų aplinkybių, kuriomis grindžiamas apelianto prašymas. Tas pats pasakytina dėl apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktų 2020 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos pajamų surinkimo preliminarių duomenų. Viena vertus, apeliantas nesuformulavo jokio prašymo dėl šių įrodymų priėmimo (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis), kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jie yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjamai bylai išspręsti, todėl juos priimti atsisakoma (CPK 314 straipsnis).
22. Antra, minėta, kad teismo sprendimo vykdymas gali būti atidėtas, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo arba nustačius nepalankias aplinkybes, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju apeliantas tinkamai nepagrindė, kaip neįvykusios pirmosios varžytynės ir (ar) potencialių pirkėjų laukimas antrųjų varžytynių objektyviai trukdo įvykdyti teismo sprendimą ir dėl to lemia būtinybę atidėti teismo sprendimo įvykdymą. Kaip teisingai pažymi ieškovė, turto pardavimas iš varžytynių yra reglamentuotas CPK, jame yra numatyta ir galimybė paskelbti antrąsias varžytynes, kuriose turtas yra pardavinėjamas už mažesnę nei pirmosiose varžytynėse kainą (CPK 721 straipsnio 1 dalis, 722 straipsnio 1 dalis), taip pat reglamentuoti atvejai, kai turtas nėra parduodamas ir iš antrųjų varžytynių (CPK 722 straipsnis). Taigi apelianto nurodomos aplinkybės dėl šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos ir jos galimos įtakos potencialių turto pirkėjų elgesiui nėra objektyvios kliūtys toliau vykdyti teismo sprendimą. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas, vien tikintis, kad ateityje susiklostys atitinkama situacija bei atsiras asmuo, kuris norės įsigyti parduodamą apelianto turtą iš pirmųjų varžytynių, ne tik pažeistų šalių lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, ką konstatavo pirmosios instancijos teismas, bet ir apskritai neatitiktų šio instituto paskirties.
23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ir kitos apelianto nurodomos aplinkybės (dėl galimo taikos sutarties sudarymo ieškovės bankroto byloje) objektyviai nei kliudo įvykdyti teismo sprendimą, nei padaro jo įvykdymą labai sunkų. Atskirajame skunde apeliantas tik pakartoja prašyme dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstytus argumentus, kad surado galimybę bankroto byloje sudaryti taikos sutartį ir atsiskaityti su kreditoriais, kad tą galėtų padaryti jau dabar, tačiau šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų taip ir nepateikė (CPK 178 straipsnis).
24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apelianto prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.