- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- e2S-729-513/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02042-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“, A. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aftalitana“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Atenergo“ ir A. M. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje ir „InterRisk Vienna Insurance Group“ AAS Lietuvos filialas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė UAB „Atenergo” prašė 2019 m. balandžio 16 d. teismo sprendimu ieškovės BUAB „Aftalitana“ naudai priteistų piniginių sumų mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui arba atidėti šio teismo sprendimo įvykdymą vieneriems metams, skaičiuojant nuo teismo nutarties, kuria bus išspręstas šis prašymas, įsiteisėjimo dienos.
2. Taip pat atsakovė UAB „Atenergo” prašė įskaityti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi jai iš ieškovės priteistą sumą, kurią sudaro: 7 614,86 Eur administravimo išlaidų ir PVM, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 9 156,80 Eur (7 614,86 Eur +1 541,94 Eur) sumos, o ieškovei likusios sumos pagal 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui arba atidėti šio teismo sprendimo įvykdymą vieneriems metams, skaičiuojant nuo teismo nutarties, kuria bus išspręstas šis prašymas, įsiteisėjimo dienos.
3. Atsakovė UAB „Atenergo” taip pat prašė atidėti teismo posėdį nenumatytam laikotarpiui iki bus priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl karantino atšaukimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Tauragės apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartimi atsakovės UAB „Atenergo” prašymai netenkinti.
5. Teismas konstatavo, jog sprendimas šioje byloje yra priimtas seniau kaip prieš metus, atsakovė nėra sumokėjusi nei dalies skolos ieškovei, ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, todėl teismas padarė prielaidą, jog atsakovė elgiasi nesąžiningai, vengia atsiskaityti su ieškove.
6. Teismas nurodė, jog klausimą dėl skolų įskaitymo šalys turėtų išspręsti vykdymo procese, karantino paskelbimas nėra prielaida išvengti skolos sumokėjimo, todėl sprendimas privalo būti vykdomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė (apeliantė) UAB „Atenergo” prašo Tauragės apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir klausimus išspręsti iš esmės – prašymus patenkinti.
8. Pripažįsta, kad pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau nurodo, jog įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
9. Argumentuoja, kad teismas visiškai nevertino abiejų šalių teisių bei teisėtų interesų pusiausvyros, t. y. nors įsiteisėjęs Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimas privalo būti vykdomas, o ieškovė BUAB „Aftalitana“ yra bankrutuojanti įmonė, tačiau atsakovė neturi objektyvių finansinių galimybių teismo sprendimu priteistų sumų sumokėti ieškovei iš karto. Teigia, jog šią aplinkybę patvirtina teismui pateikti atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai, o priverstinis teismo sprendimu priteistų piniginių lėšų išieškojimas iš atsakovės turto, kuris būtinas įmonės funkcionavimui, gali sukelti ypač neigiamas pasekmes – įmonės bankrotą, dėl kurio nebūtų užtikrinti nei vienos iš šalių teisėti interesai bei pakenkta daugybei su šia byla nesusijusių asmenų – atsakovės kreditoriams, bankrutuojantiems asmenims, kuriuos administruoja UAB „Atenergo“, darbuotojams, valstybei ir kt., todėl egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui, dėl įpareigojimo nedelsiant įvykdyti teismo sprendimą atsakovei atsirandančios pasekmės akivaizdžiai yra neadekvačios siekiamam tikslui.
10. Pažymi, jog ir pati ieškovė yra skolinga atsakovei, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1009-777/2018, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-353-302/2019, UAB „Atenergo” naudai priteistos administravimo išlaidos, kurios nėra sumokėtos ir kurios negali būti priverstinai išieškomos, nes ieškovė yra bankrutuojanti įmonė. Dėl to šalys yra atsidūrusios nelygiavertėje padėtyje, kuri yra nenaudinga būtent UAB „Atenergo“. Mano, kad ši aplinkybė, vadovaujantis teisingumo bei sąžiningumo principais, sudaro teisinį pagrindą atidėti ar išdėstyti įsiteisėjusiu Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu iš atsakovės ieškovei priteistų piniginių lėšų sumokėjimą. Mano, kad teismas turėjo pagrindą priešpriešinius reikalavimus įskaityti ir taip pripažinti, kad teismos sprendimas iš dalies yra įvykdytas.
11. Nurodo, kad draudikui yra pateiktas reikalavimas sumokėti draudimo išmoką, kuri būtų skirta mokėjimui ieškovei atlikti. Mano, kad ieškovė, nepareiškusi reikalavimo draudikui, iš esmės apsunkino sprendimo įvykdymą, nes priešingu atveju draudimo išmoka jau būtų buvusi sumokėta, taigi, dėl pačios ieškovės pasirinkimo teismo sprendimo vykdymas pasunkėjo.
12. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino jos elgesį nesąžiningu, nes nėra sumokėjusi nei dalies skolos ieškovei. Pažymi, jog ginčas buvo sprendžiamas kasacine tvarka ir tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2020 m. vasario 20 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2020 tapo aiškus ginčo rezultatas. Pripažįsta, kad teismo sprendimas buvo įsiteisėjęs bylos nagrinėjimo kasacine tvarka metu, tačiau siekdama apsaugoti savo turtinius interesus, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė yra bankrutuojanti įmonė ir nežinodama, kokį procesinį sprendimą priims Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priteistų piniginių sumų ieškovei nesumokėjo. Teigia, jog toks jos elgesys laikytinas rūpinimusi savo teisėtų interesų apsauga, o ne nesąžiningumu bei vengimu vykdyti teismo sprendimą.
Atsiliepimas
13. Ieškovė BUAB „Aftalitana“ atsiliepimu atsakovės atskirąjį skundą prašo atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-574-204/2019 jai iš atsakovės priteistas 17 917,70 Eur žalos atlyginimas, 6 proc. dydžio procesinės palūkanos ir 2 788,50 Eur bylinėjimosi išlaidos. Sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl yra privalomas vykdyti.
14. Nurodo, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, o sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių.
Žemesnės instancijos teismas
15. Argumentuoja, jog atsakovė nepateikė jokių sunkią finansinę padėtį ar sprendimo įvykdymo negalimumą, pagrindžiančių įrodymų, taip pat nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog po metų ar metų bėgyje ji bus pajėgi mokėti priteistas sumas. Pažymi, jog atsakovės teiginiai dėl draudimo išmoks neatitinka tikrovės, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 2020 m. kovo 10 d. atsakyme nurodyta, jog draudikas atsakovei draudimo išmoką išmokėti atsisako.
16. Teigia, jog atsakovė nuo 2019 m. balandžio 16 d., gavusi teismo sprendimą, žinojo, kad sprendimo vykdymui būtina ruoštis, tačiau tam nesirengė ir būdama protinga bei atsakinga, santaupų nekaupė ir lėšų sprendimo įvykdymui ateityje neskyrė, nors prašydama pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones teigė, kad sprendimo įvykdymo sunkumų nekils. Mano, kad atsakovė yra nesąžininga ir prašymus teikia tik formaliai, siekdama kaip įmanoma labiau atitolinti sprendimo įvykdymą.
17. Taip pat argumentuoja, kad neteisėtas bei netenkintinas atsakovės prašymas atlikti vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, pati atsakovė pripažįsta, kad nors ieškovė yra skolinga atsakovei administravimo išlaidas, šios negali būti priverstinai išieškotos, nes ieškovė yra bankrutuojanti. Pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatų aiškinimo ir taikymo praktiką vieno iš kreditorių ir bankrutuojančios įmonės tarpusavio reikalavimų įskaitymas negalimas nepriklausomai nuo to, reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo ar ją iškėlus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2004).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
19. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
20. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
21. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl sprendžiant klausimą dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Taigi, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo, yra aktualūs civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, neturėtų suteikti prioritetinės reikšmės kurios nors ginčo šalies interesų užtikrinimui. Šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis).
22. Apeliantė yra bankroto administravimo verslu užsiimanti įmonė ir būtinybę išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo vykdymą grindžia iš esmės viena aplinkybe – savo vykdoma veikla ir finansine padėtimi, akcentuodama pareigą mokėti mokesčius, atsiskaityti su darbuotojais, tiekėjais, vykdyti veiklą ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, normalu, kad kiekvieno ūkio subjekto veikloje yra išlaidų, ši aplinkybė nėra išimtinė ir nesudaro pagrindo atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą, juo labiau, kad teismo sprendimo įsiteisėjimo jau yra praėję daugiau kaip vieneri metai, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarties ir ja nepakeisto Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo vykdymas buvo sustabdytas iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutinai išsprendė ginčą, t. y. iki 2020 m. vasario 28 d. Taigi, pusę metų sprendimo vykdymas buvo sustabdytas, o įvertinus šios nutarties priėmimo datą, laikytina, kad savo tikslą apeliantė iš esmės pasiekė. Tuo tarpu , abstraktūs atsakovės teiginiai, kad būtent dėl to, jog įvykdys teismo sprendimą, nebegalės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir bus priversta bankrutuoti, nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Taip pat jokiais įrodymais nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad atidėjus sprendimo vykdymą ateityje ji turės lėšų jį įvykdyti.
23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė įrodymų, pagrindžiančių sunkią turtinę padėtį, nepateikė, o prašymą ir atskirąjį skundą argumentuoja vykdomos veiklos stabilumu. Pažymėtina, jog pateikti 2018 metų finansinių ataskaitų (balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos) duomenys neparodo konkrečios finansinės padėties prašymo išdėstyti procesinio sprendimo vykdymą pateikimo teismui ir šiuo momentu. Vien aplinkybė, kad atsakovė turimų lėšų panaudojimą suplanavusi kitaip ir dėl to jai gali kilti nepatogumų, nėra pagrindas konstatuoti išimtines aplinkybes, juo labiau, jog iš pateiktų duomenų matyti, kad įmonė 2018 metais veikė pelningai, o apeliantei nepalankų teismo sprendimą, kurio vykdymą prašo atidėti arba išdėstyti, nulėmė jos pačios neteisėti veiksmai prieš ieškovę, t. y. padaryta turtinė žala.
24. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas nevertino šalių interesų pusiausvyros. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė, kurios naudai priteistos sumos, yra bankrutavusi įmonė, taigi tinkamas ir kuo operatyvesnis teismo sprendimo įvykdymas susijęs ne tik su ieškovės, bet ir jos kreditorių bei su viešuoju interesu, ypač vertinant aplinkybę, kad atsakovė, kaip bankrutavusios įmonės bankroto administratorė, savo neteisėtais veiksmais naudodama ir eksploatuodama bankrutavusios įmonės turtą, padarė žalą ne tik bankrutavusiai įmonei, bet ir jos kreditoriams. Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo atsakovei suteikti pranašumą prieš ieškovę išdėstant ar atidedant sprendimo, kuriuo priteistas žalos atlyginimas, vykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą būtų nukrypta nuo CK 1.2 straipsnyje įtvirtinto šalių lygiateisiškumo principo, sumenkintas pats teismo sprendimo vykdymo privalomumas (CPK 18 straipsnis). Dėl šios priežasties nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad ji nesiekia sprendimo vykdymo vilkinimo. Kaip minėta, nuo sprendimo įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip metai, atsakovė net nepradėjo vykdyti teismo sprendimo, o teigdama, kad neturi pakankamai lėšų jį įvykdyti, akivaizdu, kad net ir nesiruošė sprendimo vykdymui. Pažymėtina, jog teismo sprendimo nevykdymas nėra savo turtinių interesų apsaugojimas ir negali būti laikomas rūpinimusi teisėtais interesais, kaip nepagrįstai teigia apeliantė.
25. Teisiškai nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad ieškovė, civilinėje byloje nepareiškusi reikalavimo draudikui, pati savo pasirinkimu nulėmė sprendimo vykdymo pasunkėjimą. Juo labiau, iš draudiko atsakymo matyti, kad atsakovės veiksmai, nulėmę ieškovei žalą, kurios atlyginimas priteistas teismo sprendimu, pripažinti nedraudžiamuoju įvykiu.
26. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantė nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį atidėti arba išdėstyti sprendimo įvykdymą. Nesant ieškovės sutikimo atidėti ar išdėstyti priteistos sumos sumokėjimą, laikytina, jog atsakovės prašymo patenkinimas pažeistų ieškovės, tiek kaip atsakovės kreditorės, tiek kaip bankrutavusios įmonės, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę.
27. Taip pat apeliantė, prašydama įskaityti jai iš ieškovės priteistą sumą už administravimą, pati pripažįsta, kad šiuo atveju įskaitymas negalimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šiuo klausimu, t. y. kad kreditorių ir bankrutuojančios įmonės tarpusavio reikalavimų įskaitymas negalimas nepriklausomai nuo to, ar reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, ar ją iškėlus, nes tarpusavio įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų, o priešingai aiškinant priešingai ir leidžiant įskaitymą būtų pažeidžiamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas ir proporcingumas, pasireikštų vieno kreditorių interesų nepagrįstas iškėlimas ir patenkinimas kitų kreditorių reikalavimų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-95/2001; 2002 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1335/2002; 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2008; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2009; 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011; 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2012).
28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
29. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymų atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą bei atlikti įskaitymą, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo ją naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.