- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-14
- Bylos Nr.
- 1A-252-891/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00250-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė
- Nuteistasis
- R. B.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnio 1 dalį areštu 60 parų, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra 2021 m. sausio 15 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. R. B. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 22 d., 11.03 val., dienos metu, iš AB „Lietuvos paštas“, Vilniaus g. 90A, Ukmergės m., atsiimdamas siuntą, asmeniškai pasirašytinai būdamas supažindintas su pranešimu apie turto arešto aktą ir turto aprašą, tokiu būdu susipažinęs su jam taikoma laikinąja apsaugos priemone – turtinių teisių, priklausančių tretiesiems asmenims, areštu, t. y. turtinės teisės areštu į V. B. vardu registruotą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“ bei suprasdamas, kad yra paskirtas turto, t. y. minėtos banko sąskaitos, saugotoju, 2018 m. rugsėjo 22 d. bankomate H115/HB, esančiame Vilniaus g. 90A, Ukmergės m., nuo V. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „Swedbank“, tarp 11.19 val.–11.21 val., dienos metu, įvairiomis sumomis: 11.19 val. – 800 Eur, 11.19 val. – 800 Eur, 11.20 val. – 800 Eur, ir 11.21 val. – 500 Eur, išgrynino 2 900 Eur, ir, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, iš areštuotos sąskaitos pinigų 2018 m. rugsėjo 22 d. parduotuvėje „Maxima“ atsiskaitė už prekes 3,46 Eur sumai bei 2018 m. rugsėjo 23 d. parduotuvėje „Iki“ atsiskaitė už prekes 2,13 Eur sumai (viso pasisavino areštuotų piniginių lėšų už bendrą 2 905,59 Eur sumą), ir tokiu būdu jis (R. B.), galiojant Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjos 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, veikdamas tyčia, paslėpė aprašytą ir jam patikėtą turtą, t. y. V. B. sąskaitoje esančius 2 905,59 Eur.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. sausio 15 d. nuosprendį ir išteisinti jį pagal BK 246 straipsnio 1 dalį.
3. Nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu apeliantas teigia, kad jo kaltės paslėpus turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, neginčijamai neįrodo nei vienas iš teismo nuosprendyje aptartų įrodymų. Nurodo, kad jis neginčijo fakto, jog 2018 m. rugsėjo 22 d. nuo savo mamos V. B. sąskaitos AB „Swedbank“ bankomate išėmė grynuosius pinigus. Jis ir anksčiau yra naudojęsis mamos sąskaita ir yra ėmęs pinigus. Nuimtus pinigus jis saugojo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), seife. Apie tai yra rašęs elektroniniu laišku ir antstoliui Sauliui Užkuraičiui, kuris teisme patvirtino, kad žino apie šias jo nurodytas aplinkybes. Taip pat nurodo, kad neginčija fakto, jog 2018 m. rugsėjo 22 d. gavo laiškus iš teismo ir antstolio, voke iš antstolio buvo patvarkymas, tačiau turto aprašo akto nebuvo. Apelianto teigimu, atsižvelgiant į liudytojų – antstolio S. Užkuraičio ir antstolio padėjėjos I. J. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, kad jie patys dokumentų nesiunčia, tai atlieka kiti kontoros darbuotojai, kurie nebuvo apklausti, liudytojos I. J. paaiškinimus, jog jie neturėjo V. B. asmens kodo, todėl reikėjo patikslinti turto aprašo aktą, taip pat, kad būna, jog dokumentai yra atidedami, neišsiunčiami, taip pat į tai, kad baudžiamojoje byloje esantis VĮ „Registrų centras“ 2018 m. rugsėjo 24 d. pranešimas apie turto arešto pakeitimo duomenų registravimą turto arešto aktų registre patvirtina, kad antstolis 2018 m. rugsėjo 24 d. darė turto arešto akto pakeitimą vykdomojoje byloje Nr. 0034/18/01149, kas patvirtina, kad pirminis 2018 m. rugsėjo 20 d. turto arešto aprašas buvo nepilnai surašytas, be būtinų duomenų, neatmetama galimybė, kad, nesant išsamių duomenų apie areštuojamo turto savininką, turto aprašo aktas jam 2018 m. rugsėjo 20 d. nebuvo išsiųstas, o buvo išsiųstas tik patvarkymas.
4. Apeliantas nurodo, kad tiek 2018 m. rugsėjo 20 d. turto aprašo akte, tiek 2018 m. rugsėjo 24 d. turto aprašo pakeitime duomenys apie areštuojamą V. B. sąskaitą buvo įrašyti nesilaikant Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11648-1040/2018, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatytos areštuojamo turto tvarkos. Pasak R. B., antstolis S. Užkuraitis, visų pirma, privalėjo išsiaiškinti jam (apeliantui) nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto 12 832,11 Eur sumai apimtį ir tik tada, jo neradus ar radus nepakankamai, antstolis turėjo teisę areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias jam (apeliantui) ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis. Antstolis, nesilaikydamas minėta nutartimi nustatytos areštuojamo turto tvarkos, jau kitą dieną, tai yra 2018 m. rugsėjo 20 d., turto aprašo aktu aprašė ne tik kilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, bet ir pinigines lėšas sąskaitose. R. B. manymu, dėl tokių neteisėtų antstolio veiksmų, kai turtas areštuotas pažeidžiant teismo nutartyje nurodytą areštuojamo turto eiliškumą ir tvarką, baudžiamoji atsakomybė jam negali atsirasti. Be to, pažymi, kad antstolis S. Užkuraitis nurodė, jog duomenis apie areštuotas sąskaitas 2018 m. rugsėjo 20 d. pateikė ir bankui AB „Swedbank“, tačiau bankas savo rašte nurodė, kad V. B. sąskaita buvo blokuota 2018 m. rugsėjo 25 d., gavus antstolio S. Užkuraičio pateiktą 2018 m. rugsėjo 24 d. nurodymą, pateiktą per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (t. 1, b. l. 183–186). Apelianto įsitikinimu, jeigu informacija iš antstolio S. Užkuraičio būtų buvusi pateikta, kaip kad jis nurodo 2018 m. rugsėjo 20 d., tai bankas jam nebūtų leidęs 2018 m. rugsėjo 22 d. disponuoti jo mamos sąskaita.
5. Apeliaciniame skunde, taip pat pažymima, kad BK 246 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas gali būti asmuo, kuriam patikėtas aprašytas, areštuotas turtas arba turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2015 m. sausio 13 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96/2015 apeliantas teigia, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog areštuotas turtas buvo jam perduotas saugoti ir jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už šio turto neišsaugojimą arba neteisėtą perleidimą, todėl, BK 246 straipsnio prasme, negali būti pripažinta, jog aprašytas turtas jam buvo patikėtas. Be to, pasak apelianto, byloje nėra nustatyta, kad jis turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paslėpė. R. B. teigimu, nuimtų nuo V. B. sąskaitos pinigų jis nepaslėpė, niekam neperleido, neiššvaistė, pinigai buvo padėti jo namuose, seife. Jais iš karto nebuvo atsiskaityta su išieškotoju civilinėje byloje, nes vyko teisminiai ginčai, nebuvo aiškus galutinis sprendimas. Jis norėjo sukaupti visą sumą ir atsiskaityti su išieškotoju tada, kai civilinėse bylose bus priimti galutiniai sprendimai. 2020 m. rugpjūčio mėnesio gale gyvenamajame name, kur jis gyveno, buvo pakeistos spynos ir seifas su pinigais liko tame name, apie pakeistas spynas jis pranešė policijai, tačiau tokiais jo parodymais teismas netikėjo, jų netikrino ir vertino itin kritiškai. Apeliantas nurodo, kad teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuosprendis priimtas remiantis liudytojų S. Užkuraičio ir I. J. parodymais, kuriuos teismas taip pat turėjo vertinti atsargiai, nes antstolis yra atsakingas prieš išieškotoją ir yra suinteresuotas bylos baigtimi.
6. Apelianto manymu, galima daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas nuosprendį, tinkamai neištyrė visų bylos faktinių aplinkybių, kai kurias įvykio aplinkybes įvertino netinkamai, o visas abejotinas aplinkybes vertino kaltinimo nenaudai, kas prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui. Šiuo atveju akivaizdu, kad teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, byloje esančius įrodymus vertino pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normas, tinkamais įrodymais laikydamas tik tuos duomenis, kurie būtini pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu nuteistasis R. B. ir jo gynėja palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas tenkinamas.
8. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis R. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, neigia savo kaltę padarius BK 246 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir tai, kad yra tinkamas šio nusikaltimo subjektas.
9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir apeliaciniu skundu, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nėra įrodyta, jog R. B. padarė BK 246 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Dėl šių aplinkybių Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. sausio 15 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.
10. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą. Aprašydamas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, teismas privalo padaryti vienareikšmes išvadas apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (LAT nutartys Nr. 2K-110/2013, 2K–540/2013). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo išvados dėl BK 246 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimo R. B. veiksmuose neginčijamai nepatvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.
11. BK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui. Taigi, objektyviai ši nusikalstama veika pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu – aprašyto, areštuoto ir kaltininkui patikėto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paslėpimu, sunaikinimu, sugadinimu ar neteisėtu perleidimu. Šios nusikalstamos veikos dalykas – turtas, kuris aprašytas, areštuotas ir kaltininkui patikėtas arba kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šių veikų subjektas – asmuo, kuriam patikėtas aprašytas, areštuotas turtas arba turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-318/2014, Nr. 2K-443-303/2015, Nr. 2K-7-5-895/2018). Aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, patikėjimas asmeniui yra specialus procesinis veiksmas, kuris įforminamas BPK ir (ar) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatyta tvarka ir kurio metu asmuo įgyja specialaus subjekto statusą, t. y. tampa aprašyto, areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugotoju (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-318/2014). Komentuojamo nusikaltimo subjektas turi suvokti savo pareigas ir teises jam patikėto turto atžvilgiu ir žinoti, kad už šio turto perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 246 straipsnį, nes dėl to yra įspėtas, kitaip tariant turi būti nustatytas BK 246 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis – kaltininko tiesioginė tyčia (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-96/2015, Nr. 2K-443-303/2015, Nr. 2K-7-5-895/2018).
12. Teismų praktikoje pažymėta, kad nei BK, nei BPK nenustato atskirų reikalavimų aprašo formai. Kvalifikuojant veiką pagal BK 246 straipsnio 1 dalį svarbu ne formos klausimas, o konstatuoti tai, kad kaltininkas suvokė pareigų ir atsakomybės turinį dėl jam patikėto turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ar areštas, sutiko su turto, kuris jam buvo perduotas, požymių ir būklės aprašymu (LAT nutartis Nr. 2K-318/2014). Taigi, viena esminių sąlygų atsirasti baudžiamajai atsakomybei pagal BK 246 straipsnio 1 dalį yra tai, kad asmeniui pavedant saugoti patikėtą turtą, turi būti išaiškinta baudžiamoji atsakomybė už šio straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus. Kasacinės instancijos teismas dėl BK 246 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos subjekto yra nurodęs, jog asmenims, kuriems yra perduodamas saugoti areštuotas turtas, išaiškinama atsakomybė pagal nagrinėjamą straipsnį ir paimamas rašytinis pasižadėjimas (LAT nutartis Nr. 2K-7-85/2013), t. y. jie yra įspėjami, kad už draudimo disponuoti jiems perduotu saugoti areštuotu turtu nesilaikymą, jie gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 246 straipsnį.
13. Kaip matyti iš suformuluoto kaltinimo, R. B. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal BK 246 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad paslėpė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi areštuotą, antstolio aprašytą ir jam patikėtą turtą – V. B. sąskaitoje esančius 2 905,59 Eur. Baudžiamojoje byloje nėra ginčo dėl to, kad R. B. žinojo apie 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį dėl turto arešto ir kad jis 2018 m. rugsėjo 22 d., laikotarpiu nuo 11.19 val iki 11.21 val., išgrynino iš savo motinos V. B. sąskaitos, į kurioje esančias lėšas jo teisės buvo apribotos, joje buvusius 2 900 Eur bei 2018 m. rugsėjo 22, 23 d. parduotuvėse iš areštuotos sąskaitos pinigų atsiskaitė už prekes 5,59 Eur sumai, tačiau nuteistasis R. B. teigia, kad šių pinigų nepaslėpė, be to, jis iš antstolio negavo jokio turto aprašo, nežinojo, jog areštuotas turtas buvo jam perduotas saugoti ir jis nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už šio turto neišsaugojimą arba neteisėtą perleidimą.
14. Byloje nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11648-1040/2018, iš dalies patenkinus ieškovo UAB „Pango LT“ prašymą, ieškovo reikalavimo įvykdymo užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. areštuotas atsakovui R. B. nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, neviršijant 12 832,11 Eur sumos, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims. Nesant turto ar esant jo nepakankamai, buvo nutarta trūkstamai sumai areštuoti ir pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovui R. B. ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, įskaitant atsakovo turtinę teisę į V. B. vardu registruotą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi R. B., kaip sūnus, po savo motinos V. B. mirties 2016 m. vasario 2 d. priėmė jos palikimą (t. 1, b. l. 182), uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovu. Šioje nutartyje ieškovui išaiškinta, kad jis dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį (t. 1, b. l. 76–77). Minėta nutartis, kuri prilyginama turto arešto aktui, buvo išsiųsta VĮ „Registrų centras“ ir įregistruota Turto arešto aktų registre 2018 m. rugsėjo 20 d., 9.24 val. (t. 1, b. l. 74–77), taip pat nutartis registruotu laišku (siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo išsiųsta ir R. B., kuriam asmeniškai pasirašytinai registruotas laiškas su dokumentais buvo įteiktas 2018 m. rugsėjo 22 d., 11.05 val. (t. 1, b. l. 154–160). Tai, kad gavo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir jam buvo žinoma apie taikomą areštą, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats R. B.. Šis nustatytas turto arešto faktas ir kartu vienas iš BK 246 straipsnio nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių neginčijamas ir apeliaciniame skunde.
15. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 246 straipsnį kilti nepakanka vien aplinkybės, kad turtas buvo areštuotas, būtina nustatyti ir tokio areštuoto turto patikėjimo kaltininkui aplinkybę, kuri reikšminga, konstatuojant šiame straipsnyje numatytos veikos būtinuosius požymius – subjektą bei dalyką. Kaip minėta, pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį surasti ir aprašyti visą R. B. turtą buvo pavesta ieškovo pasirinktam antstoliui ir, bylos duomenimis, ieškovas UAB „Pango LT“ kreipėsi į antstolio S. Užkuraičio kontorą. Vadovaudamasis gautu Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarties nuorašu antstolis S. Užkuraitis 2018 m. rugsėjo 20 d., 13.14 val., sudarė turto aprašą, kuriuo aprašė R. B. priklausantį turtą bei skolininko R. B. turtinę teisę į V. B. vardu registruotą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 79–80). Tuo pačiu turto aprašu aprašyto turto saugotoju paskirtas R. B., jam išaiškinta, kad perduoto saugoti (administruoti) turto išeikvojimas, perleidimas ar paslėpimas, taip pat nusikalstamas šio turto sunaikinimas ar sužalojimas, jeigu tai padaro turto saugotojas (administratorius), baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Visgi, duomenų, kad R. B. priėmė saugoti apraše nurodytą turtą ir gavo turto aprašo nuorašą, nėra. R. B. pasirašytinai su turto aprašu nėra supažindintas.
16. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad R. B. buvo pasirašytinai įteiktas turto aprašas ir kad prieš nusiimdamas pinigus nuo paveldėtos motinos sąskaitos jis žinojo, jog yra paskirtas areštuoto turto saugotoju, taip pat, kad yra įspėtas dėl atsakomybės už minėtų piniginių lėšų neišsaugojimą, rėmėsi byloje esančiais duomenimis apie siuntos įteikimą R. B., taip pat liudytojais apklaustų antstolio S. Užkuraičio bei jo padėjėjos I. J. parodymais. Iš tiesų, byloje yra duomenys, kad 2018 m. rugsėjo 22 d., 11.03 val., R. B. pašte asmeniškai pasirašytinai atsiėmė antstolio S. Užkuraičio siųstą registruotą laišką (siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 153). Šios aplinkybės proceso metu neginčijo ir apeliaciniu skundu neginčija ir R. B., tačiau jis, kaip nurodė ir ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, teigia, jog šioje siuntoje buvo tik antstolio patvarkymas, jokio turto aprašo voke nebuvo. Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojais antstolis S. Užkuraitis, jo padėjėja I. J. nurodė, kad turto aprašas su kitais lydimaisiais dokumentais buvo siunčiamas dviem adresais, t. y. R. B. gyvenamosios vietos adresu ir į pastarojo darbovietę bei buvo įteiktas R. B. pasirašytinai jo gyvenamosios vietos adresu. Abu šie liudytojai pažymėjo, kad R. B. registruotos pašto siuntos dviem adresais buvo siunčiamos su identiškais dokumentais iš 4 lapų (lydraštis, patvarkymas ir turto aprašo aktas), todėl jokios kalbos dėl galimai ne tų dokumentų įdėjimo įvoką ar apskritai tuščio voko siuntimo negali būti. Kita vertus, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo (t. 2, b. l. 162–166), tiek S. Užkuraitis, tiek ir I. J. patvirtino, kad jie patys dokumentų į vokus nedėjo ir jų nesiuntė, tai darė kita už tai atsakinga kontoros darbuotoja. Be to, byloje nėra jokių rašytinių duomenų, patvirtinančių minėtų liudytojų parodymus apie tai, kokie konkrečiai dokumentai ir kiek jų buvo siunčiama R. B. registruotu laišku, kurio siuntos Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kolegijos vertinimu, byloje esančių duomenų nepakanka kategoriškai konstatuoti, jog R. B. iš tiesų buvo įteiktas turto aprašo nuorašas. Vis dėlto, teisėjų kolegija pabrėžia, kad, net jeigu byloje ir būtų pripažinta, jog R. B. 2018 m. rugsėjo 22 d., 11.03 val., gavo minėtą turto aprašą, byloje nėra duomenų apie tai, kad R. B., paskiriamas turto saugotoju, sutiko su turto, kuris jam buvo perduotas, požymių ir būklės aprašymu ir jam pasirašytinai išaiškinta atsakomybė pagal BK 246 straipsnį už areštuoto ir aprašyto turto (taip pat ir turtinės teisės į V. B. vardu registruotą banko sąskaitą) neteisėtą perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą.
17. Kaip matyti iš byloje esančio turto aprašo, taip pat paties R. B., liudytojų S. Užkuraičio ir I. J. paaiškinimų, nei skolininkas R. B., nei išieškotojo UAB „Pango LT“ atstovas, nei kiti asmenys nedalyvavo antstoliui S. Užkuraičiui surašant turto arešto aktą, nors CPK 677 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad skolininko turtas aprašomas dalyvaujant skolininkui, o jeigu jo nėra – dalyvaujant kuriam nors iš pilnamečių jo šeimos narių, o jeigu ir jų nėra – dalyvaujant teismo ar antstolio paskirtam turto saugotojui (administratoriui). Taip pat, kaip jau minėta, turto apraše nėra nei vieno R. B. parašo, tai yra turto apraše nėra užfiksuota, kad R. B. būtų pasirašytinai įteiktas turto aprašo nuorašas bei kad jis pasirašytinai būtų priėmęs saugoti apraše nurodytą turtą. Be to, nėra duomenų, to nepatvirtino ir antstolis S. Užkuraitis, kad R. B. būtų atsisakęs pasirašyti antstolio dokumentus, kuriais buvo paskirtas areštuoto ir aprašyto turto saugotoju, sutiko su turto, kuris jam buvo perduotas, požymių ir būklės aprašymu ir jam pasirašytinai išaiškinta atsakomybė pagal BK 246 straipsnį. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, kurią R. B. patvirtino gavęs, taip pat nėra nurodyta, kad areštuoto turto saugotoju yra paskiriamas būtent R. B.. Teisėjų kolegija taip pat dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad viena esminių sąlygų atsirasti baudžiamajai atsakomybei pagal BK 246 straipsnio 1 dalį yra tai, kad asmeniui pavedant saugoti patikėtą turtą, turi būti išaiškinta baudžiamoji atsakomybė už šio straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus. Iš byloje esančio turto aprašo matyti, kad jame skolininkui, turto saugotojui (administratoriui) išaiškinta, jog perduoto saugoti (administruoti) turto išeikvojimas, perleidimas ar paslėpimas, taip pat nusikalstamas šio turto sunaikinimas ar sužalojimas, jeigu tai padaro turto saugotojas (administratorius), baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka, tai yra išaiškinta bendra atsakomybė, o ne konkrečiai baudžiamoji atsakomybė pagal BK 246 straipsnį. Taigi, aplinkybė, kad R. B. nebuvo išaiškinta baudžiamoji atsakomybė, suponuoja išvadą, jog iš R. B. už jam patikėto saugoti turto neišsaugojimą negalėjo būti reikalaujama atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą, kadangi jis negalėjo žinoti, jog už jam patikėto turto perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 246 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės skundžiamame nuosprendyje visiškai neįvertino, nepagrįstai konstatuodamas R. B. kaltę, nors šiuo atveju baudžiamosios atsakomybės klausimas apskritai negalėjo būti keliamas.
18. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 246 straipsnio 1 dalį, būtent objektyviuosius šios veikos – patikėto turto ir subjekto, kuriam toks turtas patikėtas, požymius. Šių požymių R. B. veiksmuose nenustačius pripažintina, kad jo veiksmuose nėra ir BK 246 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties, todėl R. B. išteisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu. Tuo pačiu pažymėtina, kad nustačiusi tokias aplinkybes, teisėjų kolegija kitų apeliaciniame skunde dėstomų argumentų (dėl turto nepaslėpimo, dėl antstolio veiksmų aprašant turtą ir pan.) nenagrinėja ir dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2020 m. gruodžio 14 d. (t. 2, b. l. 147) pateikė pirmosios instancijos teismui bei 2021 m. kovo 15 d. (t. 3, b. l. 12) – apeliacinės instancijos teismui pirmines pažymas, kuriose prašoma priteisti valstybei iš R. B. atitinkamai 144 Eur ir 241,40 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjų advokačių Dalios Dūdėnienės ir Ž. Timaškovos suteiktą antrinę teisinę pagalbą R. B. nagrinėjant bylą pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš R. B. 144 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų netenkino, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismo nuosprendis yra naikinamas ir R. B. pagal BK 246 straipsnio 1 dalį išteisinamas, klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų prieteisimo sprendžiamas iš naujo.
20. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Minėtos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
21. Atsižvelgdama į BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad tik pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, taip pat į tai, kad nagrinėjamu atveju R. B. išteisinamas pagal BK 246 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turtinti šio nusikaltimo požymių, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti apmokamos iš valstybės lėšų, dėl to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą R. B. pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose netenkintini.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
nuteistojo R. B. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. sausio 15 d. nuosprendį, kuriuo R. B. nuteistas pagal BK 246 straipsnio 1 dalį areštu 60 parų, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
R. B. pagal BK 246 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų priteisimo iš R. B. netenkinti.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.