Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (veika padaryta 2023 m. rugpjūčio 25 d., apie 13.04 val.) ir jai skirtas areštas 33 (trisdešimt trims) paroms;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (veika padaryta 2023 m. rugpjūčio 25 d., apie 15.00 val.) ir jai skirtas areštas 34 (trisdešimt keturioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir R. P. paskirta subendrinta bausmė – areštas 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. P. nustatyta sumažinta bausmė – areštas 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė apėmimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatyta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme, ir R. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį atliktos ir įskaitytos bausmės laikas.

Arešto bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo R. P. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba jos faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, jei to prireiktų.

R. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta nekeisti.

Civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės “duomenys neskelbtini” civilinis ieškinys dėl 447 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt septynių eurų) turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir solidariai iš L. G. ir R. P. uždarajai akcinei bendrovei “duomenys neskelbtini” priteista 447 Eur (keturi šimtai keturiasdešimt septyni eurai) turtinei žalai atlyginti.

R. P. prokurorės 2023 m. lapkričio 17 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jos asmeninėse bankų sąskaitose (UAB “duomenys neskelbtini” sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 63,90 Eur; UAB “duomenys neskelbtini” sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 63,85 Eur; AB “duomenys neskelbtini” sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 63,85 Eur; AB “duomenys neskelbtini” sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 63,85 Eur; “duomenys neskelbtini” sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 63,85 Eur; AB “duomenys neskelbtini” sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 63,85 Eur; AB “duomenys neskelbtini” sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 63,85 Eur) esančią 447 Eur sumą, pakeistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 15 d. nutartimi, pratęstas iki tol, kol civiliniam ieškovui uždarajai akcinei bendrovei “duomenys neskelbtini” bus atlyginta padaryta 447 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt septynių eurų) dydžio turtinė žala. Žalą atlyginus, laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuspręsta panaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir L. G., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Nuosprendžiu išspręstas ir daiktinių įrodymų klausimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas

Dėl bausmės

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

7. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

8. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas R. P. už nusikalstamas veikas paskyrė per griežtas bausmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajai R. P. bausmes už jos padarytas nusikalstamas veikas ir galutinę subendrintą bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

9. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Pirmosios instancijos teismas R. P. už padarytas dvi BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskyrė areštą 33 ir 34 paroms. Skirdamas bausmes R. P., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir sunkumą – ji padarė du baudžiamuosius nusižengimus (BK 12 straipsnis) nuosavybei, į jos asmenybę – nusikalstamas veikas R. P. padarė būdama 3 kartus teista, nuosprendžio paskelbimo metu teista 5 kartus, linkusi daryti nusikalstamas veikas nuosavybei, jos atžvilgiu atliekami ir kiti ikiteisminiai tyrimai dėl vagysčių, Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, anksčiau ne kartą bausta administracine tvarka, taip pat ir už smulkias vagystes, paskirtų baudų nemoka, nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad yra viena nuteistosios R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė veikdama bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistosios R. P. atžvilgiu bus pasiekti jai už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, paskyrus minėto straipsnio sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą. Nors R. P. už nusikalstamas veikas paskirtos arešto bausmės yra didesnės už tokios bausmės rūšies vidurkį, tačiau nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti jas ar paskirti švelnesnę bausmės rūšį, nėra teisinio pagrindo. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo R. P. buvo teista 4 kartus, šiuo metu – 6 kartus, už įvairias nusikalstamas veikas (numatytas BK 259 straipsnio 2 dalis, 213 straipsnio 1 dalis), iš kurių keturis kartus – už analogiškas nusikalstamas veikas šioje byloje nustatytoms – vagystes iš prekybos centrų (pagal BK 178 straipsnio 4, 5 dalis), pastarasis – Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. kovo 7 d. teismo baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. e1-198-363/2024 neįsiteisėjęs (paduotas prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme). R. P. nusikalto turėdama neišnykusį teistumą, bei neatlikusi ankstesniu nuosprendžiu jai paskirtos bausmės. Nors apeliantė prašo jai skirti švelnesnę, su trumpalaikiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, tačiau iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad ankstesniais teismų sprendimais jai skirtos švelnesnės bausmės – laisvės apribojimas, bei taikytas arešto bausmės vykdymo atidėjimas apeliantės elgesio teigiamai neįtakojo ir nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų. Ir šiuo metu R. P. atžvilgiu nagrinėjamos dvi baudžiamosios bylos: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose – Nr. 1-1390-1109/2024, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose – Nr. 1-74-363/2024, pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, kuriose galutiniai sprendimai nepriimti. Per pastaruosius penkerius metus R. P. ne kartą bausta ir administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, iš kurių tris kartus – už smulkias vagystes iš parduotuvių, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Šie duomenys rodo, kad R. P. nesupranta daromų nusikalstamų veikų pavojingumo ir kritiškai savo elgesio nevertina, jo nekeičia, toliau pažeidžia baudžiamuosius įstatymus. Tokios aplinkybės neabejotinai atskleidžia antivisuomenines apeliantės nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir nesuteikia pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai R. P. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jai švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju švelnesnės bausmės paskyrimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bei prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytas nusikalstamas veikas jausmo susiformavimo.

11. BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, R. P. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės teisingai subendrintos jas iš dalies sudedant. Be to, nuteistajai R. P. už nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė – areštas 45 paroms, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu ir jai paskirta galutinė bausmė – areštas 30 parų. Ši bausmė teisingai subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatyta 90 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, parenkant nuteistajai palankesnį bendrinimo – bausmių apėmimo būdą, ir jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 90 parų, bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką jai įskaitytas pagal minėtą nutartį atliktos ir įskaitytos bausmės laikas. Skundžiamu nuosprendžiu arešto bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajai netaikytas taip pat pagrįstai. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, visų pirma byloje nėra formaliojo pagrindo taikyti šioje byloje BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų, kadangi R. P. arešto bausmė skirta nebe pirmą kartą. Be to, įvertinus nustatytas aplinkybes – jos teistumą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, polinkį daryti nusikalstamas veikas nuosavybei, administracinius nusižengimus, susijusius su nuosavybe, pagrįstai nuspręsta, kad bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju negali būti taikomas, kadangi R. P. neatitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų ir bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje nebūtų pasiekti.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai R. P. už nusikalstamas veikas paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, kurias teisingai BK 63 straipsnio pagrindu subendrino tarpusavyje bei su ankstesne nutartimi nustatyta bausme, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai paskirta galutinė bausmė yra tinkamai individualizuota, aiškiai ne per griežta ir atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Taigi, keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 25 d. nuosprendį dėl R. P. paskirtos bausmės, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra jokio pagrindo.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, skunde apeliantės nurodomos aplinkybės – du mažamečiai vaikai, santuokos nutraukimas su vaikų tėvu, vykdomi mokėjimai pagal antstolių vykdomąsias bylas ar profesinis mokymasis taip pat nėra tos aplinkybės, dėl kurių galėtų būti sušvelninta apeliantei paskirta bausmė. Pastebėtina ir tai, kad pastarąsias dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, už kurias apeliantė nuteista Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. kovos 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs), ji padarė 2023 m. gruodžio 18 ir 20 d., t. y. po Profesinio mokymo sutarties sudarymo (2023 m. gruodžio 11 d.) su mokymo įstaiga. Taigi, nei mažamečių vaikų interesai, nei profesinis mokymasis ar kitos paminėtos aplinkybės apeliantės nesulaikė nuo naujų tyčinių nusikalstamų veikų padarymo, nors būdama anksčiau teista ir atlikusi švelnesnes bausmes neabejotinai žinojo apie gresiančią atsakomybę. Pažymėtina, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, o neigiami padariniai, atsirandantys dėl kaltininkui paskirtos bausmės yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl nuteistosios ir/ar jo šeimos narių patiriami nepatogumai dėl jai paskirtos arešto bausmės negali būti vertinami kaip prioritetiniai. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia ne asmeninius kaltininko ir/ar jo šeimos narių interesus, o visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

14. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

15. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartimi nuteistajai R. P. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Saulius Staškus. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. balandžio 8 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 4, 6 punktais, prašoma valstybės naudai priteisti 56,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už R. P. teiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

16. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistosios R. P. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti nuteistosios apeliacinį skundą, laikydama jį nepagrįstu, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Gynėjas nuteistajai R. P. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.

17. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajai R. P. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistosios turtinei padėčiai. Nors, bylos duomenimis, nuteistoji R. P. nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau yra darbingo amžiaus, be to, nepateikta duomenų, patvirtinančių jos sunkią turtinę padėtį. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistosios R. P. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistosios R. P. 56,25 Eur (penkiasdešimt šešių eurų 25 euro centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.