- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-29
- Bylos Nr.
- e2A-148-653/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04396-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- D. D.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) D. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4365-918/2018 pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovei sodų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. D. kreipėsi į teismą (e. b. l. 1–2), prašydama įpareigoti atsakovą SB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentus, susijusius su Bendrijos veikla. Nurodė, kad kreipėsi į atsakovą prašymu pateikti SB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija) pakartotinių visuotinių narių susirinkimų protokolų išrašus už laikotarpį nuo 2006 m. iki 2010 m. bei už 2016 m., tačiau jokio atsakymo iš atsakovės negavo. Dėl nurodytų priežasčių teigė, kad atsakovė sąmoningai ir piktybiškai neteikia jai dokumentų, susijusių su Bendrijos veikla.
Atsiliepimas
2. Atsakovės SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas V. N. atsiliepimu (e. b. l. 41) su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovė asmeniškai į jį su prašymu pateikti dokumentus apie Bendrijos veiklą nesikreipė. Pažymėjo, kad ieškovė žinojo jo telefono numerį ir adresą, kuriuo gali jį rasti Bendrijoje. Atsakovės atstovo teigimu, 2016 m. vykusio teisminio proceso metu ieškovė turėjo minėtus dokumentus, jie nėra slepiami ir po kiekvieno visuotinio bendrijos narių susirinkimo kabinami skelbimų lentoje. Atsakovės vertinimu, jokie pažeidimai nebuvo padaryti, o prašomus pateikti dokumentus apie Bendrijos veiklą pateikia kartu su atsiliepimu į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 26 d. sprendimu (e. b. l. 110–113) ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 100 Eur teisinės pagalbos išlaidų, bei priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą 7,62 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
4. Teismas bylos duomenis nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). 2006 m. vasario 2 d. ieškovė pateikė prašymą priimti ją į sodininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“, 2007 m. birželio 18 d. sumokėjo stojamąją mokestį bei nario mokestį už 2006 metus. 2017 m. gegužės 23 d. prašymu advokatas P. B. informavo atsakovę SB „(duomenys neskelbtini)“, kad atstovauja D. D. interesus, susijusius su naryste SB „(duomenys neskelbtini)“, ir Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 22 str. 1 d. 5 p. pagrindu prašė pateikti 2006–2010 metų ir 2016 metų SB „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinių visuotinių narių susirinkimų protokolų išrašus. Prašymas išsiųstas registruotu paštu adresu: (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. gegužės 31 d. įteiktas gavėjui. VĮ „Registrų centras“ išrašas patvirtina, kad nuo 2010 m. gruodžio 14 d. atsakovės SB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresas yra registruotas adresu: (duomenys neskelbtini), šios bendrijos pirmininku išrinktas V. N.. Nurodo, kad atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolus, kuriuos taip pat ieškovės atstovui išsiuntė 2017 m. gruodžio 20 d.
5. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos civilio kodekso 1.137 ir 1.138 straipsniuose nustatytus reikalavimus, taip pat byloje nustatytas aplinkybes, darė išvadą, jog ieškovė ieškiniu reikalautus dokumentus yra gavusi, taigi dar iki paskirto teismo posėdžio bei šio sprendimo priėmimo ieškovės teisė gauti su bendrijos veikla susijusius dokumentus nebėra pažeista, taigi nėra pažeista ieškovės materialinė subjektinė teisė, nėra reikalinga šią teisę ginti teismine tvarka. Pažymėjo, kad teismas gina tik pažeistas civilines teises, todėl, atsakovei bylos nagrinėjimo eigoje įvykdžius ieškinio reikalavimus, o ieškovei iki bylos išnagrinėjimo ieškinio neatsiėmus ar neatsisakius, ieškinys dėl atsakovės įpareigojimo pateikti dokumentus atmestinas.
6. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas nurodė, kad ieškovės prašė priteisti jai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Į bylą ieškovė pateikė duomenis, kad už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 500 Eur. Pateiktoje į bylą sąskaitoje už teisines paslaugas nurodoma, kad 500 Eur sumą sudaro ieškinio parengimas ir atstovavimas teisme. Sąskaitoje nėra detalizuota, kokia šios sumos dalis yra skirta už ieškinio parengimą, o kokia – už advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose. Teismas pažymėjo, kad ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, juolab, kad atsakovei iki teismo posėdžio pasėdžio įvykdžius ieškovės reikalavimus, advokato dalyvavimas teismo posėdyje nebūtų tikslingas.
7. Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytą ieškovės poziciją dėl nenoro bylą spręsti taikiai, taip pat vėlesnį ieškovės elgesį, kai bylos nagrinėjimo eigoje atsakovui įvykdžius visus ieškinio reikalavimus, ieškovė ieškinio neatsisakė, t. y. siekė, kad byla būtų nagrinėjama iš esmės, vyktų teismo posėdis, būtų gaištamas atsakovės atstovo laikas (nors pati ieškovė į teismo posėdį neatvyko), laikė, jog toks ieškovės elgesys rodo, kad šioje byloje ieškovės tikslas buvo ne tik gauti dokumentus apie bendrijos veiklą, bet ir gaišti atsakovės atstovo laiką dalyvaujant teisminiuose procesuose. Dėl tokio ieškovės elgesio procesas tapo savitikslis, juo nebuvo siekiami pagrindiniai civilinio proceso tikslai, ieškovė pati pažeidė civilinio proceso principus (pvz. proceso ekonomiškumo, šalių bendradarbiavimo principus), pažeidė pareigą procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai.
8. Teismas, įvertinęs atsakovės elgesį bylos nagrinėjimo metu, nustatė, kad ieškovė į teismą dėl dokumentų pateikimo kreipėsi todėl, kad atsakovas iki ieškovės kreipimosi į teismą nesureagavo į ieškovės atstovo prašymą pateikti prašomus dokumentus. Nors atsakovės vadovas nurodo, kad nebuvo gavęs ieškovės atstovo rašto dėl dokumentų pateikimo, tačiau teismo posėdyje neneigė žinojęs, jog ieškovės atstovas prašo gauti ieškinyje nurodytų dokumentų susipažinimui, juolab, kad raštas buvo siunčiamas registruota siunta, o AB „Lietuvos paštas“ pateikti duomenys patvirtina, jog siunta buvo įteikta gavėjui. Atsakovės atstovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė visus prašomus pateikti dokumentus buvo gavusi dar iki ieškovės kreipimosi į teismą momento. Dėl šios aplinkybės teismas sprendė, kad jei atsakovė būtų ieškovei (jos atstovui) pateikęs prašytus dokumentus, ieškovei nebūtų buvę reikalinga inicijuoti civilinės bylos dėl dokumentų pateikimo, taigi ieškovė nebūtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ieškinio parengimu.
9. Teismas laikė, kad teisinis santykis nagrinėjamoje byloje nėra sudėtingas, ieškinys yra nedidelės apimties, ieškinyje nėra pateikta ir nebuvo reikalinga pateikti nei išsamios faktinės, nei teisinės analizės. Be to, advokatas P. B. teisines paslaugas ieškovei teikia ne vienoje byloje, advokatui iš esmės nereikėjo rinkti naujų įrodymų ir pan. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad teisingumo ir protingumo principus atitiktų dalinis ieškovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas, todėl iš atsakovės ieškovei priteisė 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
10. Apeliaciniu skundu (e. b. l. 119–121) ieškovė D. D. prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų ir jos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinti, priteisiant jai 480 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos ir realios. Teigia, jog proceso šalis turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų, inter alia (lot. be kita ko) atstovavimo, atlyginimą tik tada, kai sprendimas (baigiamasis teismo aktas dėl ginčo) priimtas jos naudai, t. y. sprendimo priėmimas proceso šalies, prašančios atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, naudai yra būtinoji sąlyga, sudaranti jai šias išlaidas prisiteisti. Nagrinėjamoje byloje laikytina, jog teismo sprendimas buvo priimtas ieškovės naudai, kadangi atsakovė bylos nagrinėjimo metu pateikė reikalaujamus dokumentus, o tai reiškia, jog ieškinį ji pripažino. Juolab, kad atsakovė pati nebendradarbiavo bylos iniciavimo, neteikė jai duomenų, dėl to buvo priversta kreiptis į advokatą, kad jis išreikalautų priklausančius dokumentus, o nepavykus to neteisminiu būdu – buvo kreiptasi į teismą. Teigia, jog nebūtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų, jei atsakovė nebūtų piktnaudžiavusi savo teisėmis dar iki bylos iškėlimo teisme dienos.
12. Nesutinka su teismo argumentais, jog ji pažeidė ekonomiškumo ir bendradarbiavimo principus, kadangi kai teismas pateikė jai reikalautus dokumentus atstovui, ji teismą informavo, kad atsakovė pripažino ieškinį ir įvykdė reikalavimus, ir prašė teismo išspręsti tik bylinėjimosi išlaidų klausimą. Tuo tarpu pati atsakovė elgėsi nesąžiningai, kadangi atsiliepime melavo, kad jos atstovės prašymo nebuvo. Todėl bylinėjimosi išlaidų klausimą teismas galėjo išspręsti tik išsprendęs ieškinio pagrįstumo ir nepagrįstumo klausimą, nes pats atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodo, kad aplinkybė, jog jai yra teikiamos teisinės pasaugos kitoje byloje, niekaip nesusijusios su nagrinėjama byla. Be to, tai nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai.
13. Ieškovė taip pat abejoja teismo teise priteisti kitokią, nei realiai patirta bylinėjimosi išlaidų suma, jei ji neviršija teisės aktuose nustatytų kriterijų. Šiuo atveju ieškovė sumokėjo advokatui už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme 500 Eur sumą. Advokatas jai grąžino 20 Eur, kadangi jis neatstovavo teisme. Jeigu bylą laimėjusiai šaliai iš pralaimėjusios šalies nėra priteisiamos išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, visa apimtimi, yra pažeidžiami asmens, kuris elgėsi teisiškai tinkamai, lūkesčiai ir finansiniai interesai, ir ginami asmens, kuris prisidėjo prie teisinio ginčo atsiradimo, buvo teisiškai neteisus, žinojo apie galimas savo neteisėtų veiksmų teisines pasekmes, interesai.
Atsiliepimas
14. Atsakovė SB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į apeliacinį skundą (e. b. l. 127) su apeliaciniu skundu nesusitiko, todėl prašė pirmosios instancijos sprendimą dalyje palikti nepakeistu. Teigia, jog ieškovė neteisingai informuoja teismą, kad dar iki bylos inicijavimo kreipėsi dėl dokumentų pateikimo ir kad jai dokumentai nebuvo pateikti. Pabrėžė, kad ieškovė asmeniškai nesikreipė dėl dokumentų pateikimo, nors visus reikiamus dokumentus ji galėjo gauti be advokato pagalbos, ir tokiu atveju, nebūtų patyrusi finansinių nuostolių. Ieškovė naudojasi savo tarnybine padėtimi, kadangi dirba advokatų kontoroje, visus jai iškilusius klausimus sprendžia advokatų pagalba. Pažymėjo, kad advokatas P. B. teisines paslaugas ieškovei teikia ne vienoje byloje. Bendrija nėra pelno siekianti organizacija ir visos finansinės išlaidos yra surinktos iš sodininkų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinis skundas netenkintinas.
16. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
17. Ieškovė (apeliantė) kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui: 2018 m. vasario 12 d. tarp ieškovės ir jo atstovo sudarytą pareiškimą (e. b. l. 122). Minėtu įrodymu ieškovė įrodinėja, kad jos atstovas grąžino jai 20 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą teisme, kadangi nedalyvavo teismo posėdyje. Nors apeliantė nesuformulavo atskiro prašymo priimti naujus įrodymus, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad jie buvo pateikti kartu su apeliaicniu skundu, pasisako dėl teisinės galimybės pridėti prie bylos minėtus dokumentus (CPK 314 str.).
18. Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 str., reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 312, 314 str.).
19. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas pareiškimas buvo sudarytas 2018 m. vasario 12 d., t. y. anksčiau, nei buvo priimtas skundžiamas teismo sprendimas. Be to, ieškovės atstovas 2018 m. vasario 6 d. informavo (e. b. l. 105) pirmosios instancijos teismą, jog ieškovės atstovas teismo posėdyje nedalyvaus. Minėtame prašyme taip pat buvo prašoma išspręsti ir bylinėjimosi išlaidų klausimą. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 str., apeliantės pateiktų naujų įrodymų nevertina, nes šie įrodymai pateikti pavėluotai – jie galėjo būti teikiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
20. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės įrodinėja, kad teismo sprendimas buvo priimtas jos naudai, todėl jai turėjo būti atlygtinos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės teigimu, jeigu atsakovė būtų anksčiau pateikusi jos prašomus dokumentus, ji nebūtų kreipusis į teismą su ieškiniu.
21. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus reglamentuoja CPK 93 ir 94 straipsnių nuostatos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Minėto straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. CPK 94 straipsnio 1 dalis reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tuo atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi, kai byla išnagrinėjama iš esmės, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 93 straipsnyje nurodytas taisykles, o kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės – pagal CPK 94 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).
22. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi teismą, prašydama įpareigoti atsakovę SB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentus, susijusius su Bendrijos veikla. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė prašomus pateikti dokumentus iš atsakovės gavo. Ieškovės atstovas 2018 m. vasario 6 d. (e. b. l. 105) prašė teismo išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, kita vertus, tame pačiame prašyme ieškovės atstovas nurodė, kad nesutinka su Bendrijos atsiliepime pateiktais argumentais. Pažymėtina, jog ieškovė minėtu prašymu ieškinio neatsisakė, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi bylą pagrįstai išnagrinėjo iš esmės ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas jau patenkintas, ieškinį atmetė. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis nagrinėjamos nutarties 22 punkto nuostatomis, apeliantė nepagrįstai teigia, jog skundžiamas sprendimas buvo priimtas jos naudai, o priešingai, ji laikytina bylą pralaimėjusia šalimi.
23. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė pažeidė ekonomiškumo ir bendradarbiavimo principus, kadangi ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, iš esmės suprasdama ar turėdama suprasti, kad bylos nagrinėjimo metu gavusi prašomus pateikti dokumentus jos pareikštas ieškinys gali būti netenkinamas, tačiau vis tiek jį palaikiusi, o ne inicijavusi bylos užbaigimą nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, veikė prieš greitą ir operatyvų bylos užbaigimą. Tai, kad, apeliantės teigimu, jos atstovas teismui pateikė prašymą byloje išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą, vėliau tokiame prašyme nurodant, kad atsakovė atsiliepime nurodo nepagrįstus argumentus, nelaikytinas ieškinio atsisakymu ir tinkamu proceso ekonomiškumo ir bendradarbiavimo principų laikymųsi.
24. Dėl ieškovės argumentų, jog teismas turi priteisti realiai patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą, jei ji neviršija teisės aktuose nustatytų kriterijų, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintas tik pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sąrašas ir maksimalūs užmokesčio dydžiai. Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į tam tiktus kriterijus (pvz. į bylos sudėtingą, šalių elgesį proceso metu ir pan.). Tai reiškia, jog teismas, pirmiausia įvertinęs patirtų bylinėjimosi išlaidų realumą ir pagrįstumą, patirtas bylinėjimosi išlaidas taip pat vertina pagal Rekomendacijose nustatytas taisykles.
25. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra realiai patirtos, iš esmės vertino Rekomendacijų 2 p. nustatytus kriterijus: ieškovės elgesį pirmosios instancijos teisme, t. y. ieškovės poziciją dėl nenoro bylą spręsti taikiai, taip pat vėlesnį ieškovės elgesį, kai bylos nagrinėjimo eigoje atsakovui įvykdžius visus ieškinio reikalavimus, ieškovė ieškinio neatsisakė, t. y. siekė, kad byla būtų nagrinėjama iš esmės, vyktų teismo posėdis, būtų gaištamas atsakovo atstovo laikas (nors pati ieškovė į teismo posėdį neatvyko), taip pat bylos sudėtingumą, ieškinio apimtį. Taigi, kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
26. Dėl ieškovės argumentų, jog teismas nepagrįstai vertino aplinkybę, jog advokatas P. B. teisines paslaugas jai teikia ne vienoje byloje ir tai nėra pagrįsta jokiais įrodymais, pažymėtina, jog iš Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti, jog ieškovė, atstovaujama advokato P. B., kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą (teisminio proceso Nr. 2-52-3-04396-2017-4) su ieškiniu dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį. Kaip matyti iš minėtos civilinės bylos, ieškovė kartu su ieškiniu pateikė tuos pačius dokumentus, kaip ir nagrinėjamoje byloje: Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą bei Bendrijos įstatus. Teismas minėtoje byloje 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu. Ieškovė Vilniaus regiono apylinkės teismui (teisminio proceso Nr. 2-52-3-05007-2017-4) 2017 m. gruodžio 7 d. pateikė naują ieškinį dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, kuriame taip pat pateikė analogiškus dokumentus. Atsižvelgiant į tai, apeliantės su tuo susiję argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
27. Įvertinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pagrįstai apskaičiavo iš atsakovės ieškovės naudai priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
28. Kiti neaptarti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,
nutaria:
apeliantės (ieškovės) D. D. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.