Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutarties atsisakyti išaiškinti teismo sprendimą, civilinėje byloje Nr. e2-120-272/2019 pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovei I. G. dėl trukdymų patekti prie Monio ežero pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskirasis skundas grindžiamas šiuo pagrindiniu argumentu:

8. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-02-12 sprendimas yra aiškus ir jį galima įvykdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties neteisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis.

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas - patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinio sprendimo išaiškinimo institutą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. CPK 314 straipsniu reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 314 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). Taigi, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).

13. 2020 m. balandžio 6 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas atsakovės prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriuo prašoma prie bylos pridėti antstolės M. Gaivienės 2020 m. kovo 25 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2020 m. kovo 25 d. raginimą įvykdyti sprendimą ir 2020 m. kovo 25 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Šiuos naujai pateiktus įrodymus atsakovė prašo priimti bei vertinti juos sprendžiant klausimą dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad CK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis lemia ir bylos šalių galimybių teikti naujus įrodymus apribojimą, taip pat į tai, kad teikiami nauji įrodymai, vertinant juos pirmosios instancijos teismo išvadų ir jau byloje esančių įrodymų kontekste, neturi esminės reikšmės nagrinėjamo ginčo baigčiai, atsakovės kartu su 2020 m. balandžio 6 d. prašymu teikiamų naujų įrodymų nepriima ir jų nevertina.

Dėl teismo sprendimo išaiškinimo

15. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas.

16. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; ir kt.). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011). Taigi, vadovaujantis CPK 278 straipsnio 1 dalimi, sprendimą priėmęs teismas turi teisę išaiškinti sprendimą tik tuo atveju, jeigu sprendimas yra neaiškus, pavyzdžiui jo motyvai ar rezoliucinė dalis išdėstyti painiai, šalys nesupranta kaip vykdyti sprendimą ir pan. Jeigu teismo sprendimas yra aiškus, jo aiškinti nėra pagrindo.

17. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas yra reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2013). Tai reiškia, kad teismo sprendimas yra vientisas teisės aktas (CPK 270 straipsnis), todėl sprendimo rezoliucinė dalis turi būti vertinama (aiškinama/taikoma) susietai su jo motyvuojamąja dalimi.

18. Nagrinėjamu atveju Vilniaus regiono apylinkės teismas priėmė 2019 m. vasario 12 d. sprendimą, kuriuo įpareigojo atsakovę I. G. per 2 (du) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti iš grunto dirbtinai sukurtą šlaitą ties ieškovės D. V. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir atsakovės I. G. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) riba, 2015-03-27 UAB „Geonika“ parengtame ieškovės žemės sklypo plane M 1:1000 pažymėta indeksais 8-7. Atsakovei I.G. neįvykdžius šio teismo sprendimo dalies dėl atsakovės I.G. įpareigojimo pašalinti iš grunto dirbtinai sukurtą šlaitą per teismo nustatytą 2 (dviejų) mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, skirti atsakovei I. G.50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) baudą, mokamą už kiekvieną pradelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šią baudą mokant ieškovei D. V. Teismas taip pat įpareigojo atsakovę I.G. ateityje nesudaryti jokių kliūčių ieškovei D. V. iš jos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patekti atsakovės I.G. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu kelio servitutu (suteikiančiu teisę naudotis pėsčiųjų taku) prie Monio ežero.

19. Iš atsakovės I. G. pateikto atskirojo skundo matyti, kad jį atsakovė grindžia tuo, kad 2020-01-20 vykdydama teismo sprendimą dalyje dėl grunto pašalinimo ir trukdymo patekti, apeliantė pateikė teismui antstolio, dalyvavusio atliekant teismo sprendimo šioje dalyje įvykdymą, grunto nukasimo ir šio nukasimo apimčių fiksavimo faktinių aplinkybių protokolą. Tokiu būdu ji įvykdė teismo sprendimą ir tinkamu būdu pateikė teismui įrodymus apie tai. Tačiau ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, motyvuodama tuo, kad nėra atlikti grunto nukasimo darbai. Teismas 2020-02-25 vykdomąjį raštą išdavė, todėl laikytina, kad teismo sprendimas šioje dalyje vis dar neįvykdytas. Atitinkamai, apeliantės teigimu, yra neaiškios grunto pašalinimo iš dirbtinai sukurto šlaito apimtys, o būtent atstumas ir gylis, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-02-12 sprendimas turi būti išaiškintas. Tačiau su tokiais apeliantės teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir vertina juos kritiškai.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-02-12 sprendimas yra aiškus ir nedviprasmiškas.

21. Kaip matyti iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-02-12 sprendimo, ieškovė ieškinio pirmu reikalavimu prašė įpareigoti atsakovę I. G. per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos ties ieškovės D. V. ir atsakovės I. G. žemės sklypų riba, 2015-03-27 UAB „Geonika“ parengtame ieškovės žemės sklypo plane M 1:1000 pažymėta indeksais 8-7, savo lėšomis tinkamai sutvarkyti sklypų ribą, t. y. pašalinti iš grunto sukastą statų, apie 1,30 m aukščio, dirbtinai sukurtą šlaitą, apaugusį žolėmis, piktžolėmis, pašalinti nupjautas medžių šakas ir kitas esančias šiukšles. Teismas išanalizavęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus – antstolio G. Puodžiuko 2018-08-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedus (fotonuotraukas), UAB „Kadastrakis“ 2018-08-22 bei 2018-12-17 parengtas topografines schemas, 2018-12-19 UAB „Kadastrakis“ aiškinamąjį raštą Nr. E-117 ir nustatęs, jog situacija ginčo vietoje dėl atsakovės veiksmų nuolat keičiasi, sprendė, jog įpareigojant atsakovę pašalinti ieškovės teisių pažeidimą tikslinga nenurodyti šalintino dirbtinai sukurto šlaito aukščio, todėl tenkindamas ieškovės reikalavimus, teismas įpareigojo atsakovę ties ieškovės ir žemės sklypų riba, 2015-03-27 UAB „Geonika“ parengtame ieškovės žemės sklypo plane M 1:1000 pažymėta indeksais 8-7, savo lėšomis pašalinti iš grunto dirbtinai sukurtą šlaitą. Su tokia teismo išvada sutiko ir apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs įpareigojimas pašalinti iš grunto dirbtinai sukurtą šlaitą turi būti vykdomas atsakovei atliekant teritorijos ties žemės sklypų riba tvarkymo darbus – pašalinant augalinės kilmės atliekas, medžių lapus, augalijos liekanas, malkas bei pašalinant atsakovės sklype vykusių darbų, kurių pasekoje buvo suardytas dirvožemis, padarinius, t. y. sutvarkyti žemės sklypų ribą taip, kad ieškovei nebūtų sudaromos kliūtys patekti kelio servitutu prie Monio ežero (Vilniaus apygardos teismo 2019-11-26 nutarties 22 p.).

22. Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios bylos aplinkybes bei atsakovės atskirojo skundo argumentus, kasacinio teismo praktiką, neturi jokio objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Akivaizdu, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-02-12 sprendimas, kurį prašė išaiškinti apeliantė yra aiškus, tikslus, suprantamas bei nedviprasmiškas, t. y. nei sprendimo motyvuojamoji dalis, nei rezoliucinė dalis nereikalauja papildomo jų išaiškinimo. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovės prašymu dėl išaiškinimo, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju apeliantė iš esmės prašo pateikti platesnius teismo sprendimo argumentus bei motyvus ir paaiškinti, kaip turėtų būti įvykdomi teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti darbai - iš grunto dirbtinai sukurto šlaito pašalinimas. Tačiau teismo sprendimo neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų, kadangi tai nesuderinama su sprendimo (nutarties) išaiškinimo instituto paskirtimi. Teismas negali sprendimo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, teismas taip pat negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo, nes kitaip būtų sudarytos prielaidos abejoti, ar toks teismo procesinis sprendimas nėra priimtas kitais motyvais, nei buvo išdėstyti iš karto jį priėmus. Vien ta aplinkybė, jog apeliantė 2020-01-20 vykdydama teismo sprendimą dalyje dėl grunto pašalinimo, pateikė teismui antstolio, dalyvavusio atliekant teismo sprendimo šioje dalyje įvykdymą, grunto nukasimo ir šio nukasimo apimčių fiksavimo faktinių aplinkybių protokolą, tačiau ieškovei su tuo nesutikus ir pasikreipus į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, motyvuojant tuo, kad nėra atlikti grunto nukasimo darbai, ko pasekoje pirmosios instancijos teismas 2020-02-25 išdavė vykdomąjį raštą, nesudaro pagrindo atsakovei kreiptis į teismą dėl procesinio sprendimo išaiškinimo CPK 278 straipsnyje nustatyta tvarka, bei daryti išvadą, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-02-12 sprendimas yra neaiškus. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, teismas, aiškindamas neaiškų sprendimą, konsultacijų, kaip turėtų būti įvykdomi teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti darbai, neteikia. Jokių kitų Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-02-12 sprendimo neaiškumų apeliantė nenurodė, savo ruožtu, kaip ir minėta, CPK 278 straipsnyje įtvirtintas sprendimo išaiškinimo institutas negali būti taikomas teismo sprendimui naujais teisiniais pagrindais ir (ar) argumentais (motyvais) papildyti, kaip to faktiškai ir siekia apeliantė, reikalaudama teismo išaiškinti rūmų grunto pašalinimo iš dirbtinai sukurto šlaito apimtis, nors Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019-02-12 sprendime nustatęs, jog situacija ginčo vietoje dėl atsakovės veiksmų nuolat keičiasi, aiškiai konstatavo, jog įpareigojant atsakovę pašalinti ieškovės teisių pažeidimą tikslinga nenurodyti šalintino dirbtinai sukurto šlaito aukščio, todėl tenkindamas ieškovės reikalavimus, teismas įpareigojo atsakovę ties ieškovės ir žemės sklypų riba, savo lėšomis pašalinti iš grunto dirbtinai sukurtą šlaitą.

23. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė CPK 278 straipsnio, įtvirtinančio sprendimo išaiškinimo institutą, nuostatas ir pagrįstai atsisakė išaiškinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-02-12 sprendimą atsakovės nurodomų reikalavimų apimtyje, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir jos naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

24. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

25. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės prašymo išaiškinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-02-12 sprendimą, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės I. G. 2020 m. balandžio 6 d. Vilniaus apygardos teismui pateiktus naujus rašytinius įrodymus, t. y. antstolės M. Gaivienės 2020 m. kovo 25 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2020 m. kovo 25 d. raginimą įvykdyti sprendimą ir 2020 m. kovo 25 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą, atsisakyti priimti ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.