Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

2020 m. spalio 9 d. apklaustas liudytoju A. L. parodė, kad jam žinoma UAB „Y“. Jo brolis I. L. 2013 metų pradžioje kreipėsi į jį su verslo pasiūlymu, kad būtų gerai įsteigti ar nupirkti savo įmonę ir vykdyti prekybą buitine technika, kuo I. L. iki tol vertėsi. Jis žinojo, kad I. dirba su L. K. ir verčiasi prekyba mobiliaisiais telefonais ir buitine technika. Brolis jo pasiteiravo ir paklausė, kas galėtų laikinai pabūti įmonės vadovu, kol jis baigs darbus su L. K. ir išeis. Abu pasitarę paklausė jo (A.) uošvienės G. B., ar ši sutiktų pabūti laikinai direktore. G. B. sutikus buvo atidaryta UAB „Y“. I. patikinus, kad viskas bus gerai, G. B. sutiko pabūti laikinai direktore su ta sąlyga, kad nekils jokių problemų. Nupirkus UAB „Y“ G. B. buvo paskirta šios įmonės direktore. Kieno vardu UAB „Y“ buvo nupirkta ir kas ją pardavė, jis nežino, nes pirkimu užsiiminėjo brolis I.. Jo žiniomis S. M. yra I. draugas. Nupirkus UAB „Y“, įmonė buvo jo brolio I. žinioje. Nei jis (A. L.), nei jo uošvienė nedalyvavo šios įmonės veikloje. Joje dalyvavo jo brolis I. L.. Jo žiniomis, I. vertėsi buitinės technikos prekyba, tačiau pasakyti, iš ko pirko ir kam pardavė, ar kaip I. vystė verslą, jis (A.) nežino. Kai 2013 metų spalio mėnesį, tikslios dienos nepamena, jo brolis I. kartu su kitais buvo sulaikytas, G. B. ir jis išsigando, kad dabar gali turėti problemų, todėl buvo nuspręsta kuo skubiau parduoti UAB „Y“. I. jam pasakė, kas tvarko šios įmonės buhalteriją, bet pavadinimo nepamena. Jis pats susiskambino bei pasakė, kad nori parduoti UAB „Y“. Tais laikais buvo populiarus verslas pirkti parduoti įmones, todėl poreikis visada buvo. Pirkėją surado buhalterinė įmonė, kuri ir paruošė visus įmonės pirkimo pardavimo dokumentus. Po to jam pasakė, kada ir kur akcininkas turi atvykti pasirašyti pardavimo dokumentus. Jo paprašytas I. jam davė S. M. kontaktą ir jis (A.) šiam paskambinęs pasakė, kur nuvažiuoti pasirašyti dokumentus. Buhalterinės įmonės jis paprašė, kad paruoštų dokumentų egzempliorių, kad turėtų ką parodyti, kai jo kas nors paprašys. Naujo UAB „Y“ akcininko nežino ir jo nematė. Bendrovės buhalteriniai dokumentai buvo pačioje buhalterinę apskaitą tvarkiusioje bendrovėje, todėl fiziškai jokių dokumentų niekam nereikėjo nuvežti. Jis nėra turėjęs ir nėra matęs UAB „Y“ dokumentų (t.13, b.l. 142-142). Po apklausos A. L. pateikė UAB „Y“ pardavimo dokumentus, 2013 m. spalio 21 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad S. M. parduoda 100 proc. UAB „Y“ akcijų piliečiui D. L. (t.13 b.l. 145-159), dokumentų priėmimo – pardavimo aktą (t. 13 b.l. 157), akcininkų sąrašą, kuriame nurodyta, kad D. L. valdo 100 procentų UAB „Y“ akcijų (t.13 b.l. 158), akcininko D. L. sprendimą atleisti G. B. iš UAB „Y“ direktorės pareigų ir į šias pareigas paskirti save patį ( t.13 b.l. 159).

2020 m. gruodžio 21 d. apklausiamas įtariamuoju A. L. kaltės nepripažino. Nurodė, kad parodymus davė, kai buvo apklaustas liudytoju ir daugiau neturi ką pasakyti. Su I. L. nusikalstamoje veikloje nedalyvavo. Atsakinėti į tyrėjos užduodamus klausimus atsisakė (t.13, b.l. 171-172).

Apklaustas teisme liudytojas A. K. (A. K.) nurodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Anksčiau juos siejo darbiniai santykiai. 2011-2012 metais jis dirbo ir dabar dirba UAB ,,T“. I. L. vadovavo UAB ,,F“. Su savo vadybininkais I. L. kreipėsi į UAB „T“ kaip į garantinį servisą ir taip jie susipažino. Po kurio laiko UAB ,,F“ bankrutavo ir liko daug skolingi UAB ,,T“. Tuo metu jis bendravo su D. J.. Su juo turėjo bendrą verslą, augino afrikietiškas sraiges. Paskui atsitiko nelaimė. D. J. susirgo (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad nebegali tęsti šio verslo ir jie šį verslą nutraukė. Su D. J. bendravo šeimomis. Po kurio laiko D. J. jo paklausė, gal jis žino, kuo jam galima užsiimti, nes reikia pragyvenimo šaltinio. Paeiliui jis bendravo ir su I. L., kuris tuo metu neturėjo ką veikti. Atėjo mintis, kad I. L. turi kontaktų, kur galima įsigyti buitinę techniką, o D. J. turi norą dirbti ir finansų. Tada jie trise viską susidėliojo ir priėmė sprendimą bandyti. Pas jį (A. K.) su D. J. buvo dar viena įmonė UAB ,,X“. D. J. ir jis sutiko, kad I. L. taptų šios bendrovės dalininku. Susitarimas buvo toks, kad I. L. ir D. J. vykdo prekybą, o jis kaip specialistas užsiima parduodamos produkcijos garantiniu servisu. Jis turėjo organizuoti garantinio serviso aptarnavimą. Kai jie pradėjo veiklą, po kažkiek mėnesių jis pamatė, kad jam nėra ką ten veikti, nes parduodamos technikos garantinis terminas įsigalioja po dviejų metų. Tuo metu jis turėjo pagrindinį darbą ir pakalbėjęs su D. J. priėmė sprendimą pasitraukti iš UAB „X“ ir savo akcijų dalį perleisti D. J.. Tai įvykus kurį laiką jis dar bendravo su D. J. ir jo šeima, tačiau pastarojo sveikata vis blogėjo ir D. J. mirė. Jo laidotuvėse dalyvavo ir I. L.. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas nurodė, kad UAB ,,X“ buvo įkurta kartu su pažįstamu A. V., kuris pasiūlė padaryti internetinį aukcioną, kas tuo metu Lietuvoje nebuvo labai žinoma. Jie tai padarė, tačiau kiekvienas iš jų turėjo savo atskirus verslus, todėl šis verslas buvo apleistas, bet fiziškai įmonė UAB ,,X“ buvo. Kai susipažino I. L. ir D. J., buvo sprendimas kad ant šitos įmonės galima dirbti. Įmonė tvarkinga, todėl buvo priimtas sprendimas atgaivinti įmonę. I. L. tapo UAB „X“ akcininku. Pradėjus veikslą jis (A. K.) šioje įmonėje nebuvo įdarbintas. Jis buvo akcininkas ir konsultuodavo verslo klausimais. D. J. buvo šios bendrovės direktorius. UAB ,,X“ veikla turėjo būti didmeninė ir mažmeninė prekyba buitine technika. Jo ir I. L. santykiai buvo darbiniai. Supažindindamas D. J. su I. L. jis įspėjo D., kad būtų atsargus, nes I. L. buvo susijęs su UAB ,,F“, dėl kurios bankroto stipriai nukentėjo jis (A. K.) kaip autoserviso įmonės vadovas. Nežinodamas, kad UAB ,,F“ padėtis blogėja, jo atstovaujama serviso įmonė dar kokius 3-4 mėnesius vykdė savo įsipareigojimus, už kuriuos nebuvo sumokėtos didelės sumos. Jis taip pat žinojo, kad ten buvo klausimai su PMV, todėl perspėjo D. J.. Liudytojo nuomone, I. L. prieš dešimt metų buvo jaunas, energingas žmogus, kuris nori parodyti, ką gali padaryti, tačiau pagal jo turimą kompetenciją ir kvalifikaciją jis buvo tik vykdytojas. I. L. brolį A. L. jis pirmą kartą pamatė, kai prasidėjo UAB ,,X“ didmeninė prekyba. A. L. jam buvo pristatytas kaip brolis, kuris taip pat nori dalyvauti UAB „X“ veikloje ir prižiūrės logistiką. Jam atrodo, kad A. V. UAB „X“ akcijas pardavė I. L. 2013 m. sausio 21 d. ir pasitraukė iš šios įmonės. D. J. buvo suinteresuotas dirbti, nes čia turėjo būti jo pagrindinis uždarbis. Buvo priimtas sprendimas, kad jis bus UAB „X“ direktorius, nes jis turi patirties ir visi su tuo sutiko. Šiame versle I. L. turėjo patirties, nes anksčiau dirbo su UAB ,,F“. Jis turėjo prekių tiekėjų kontaktus, žinojo, iš kur galima įsigyti buitinės technikos. Tuo tarpu jis ir D. J. neturėjo kontaktų. Jam buvo naujiena, kai sužinojo, kad D. J. prieš savo mirtį nusprendė iš šio verslo pasitraukti. Jis galvojo, kad D. ten dirbo iki paskutinių savo dienų. Su I. L. konfliktų nebuvo. Esmė tokia, kad jis žinojo tą istoriją su UAB ,,F“, su tuo PVM ir nuo pat pradžių perspėjo D. J., kad atsargiai žiūrėtų į įmonės buhalteriją, kad pasamdytų buhalterę ar firmą, kad viskas būtų tvarkingai daroma, nes jeigu pas I. L. yra toks „šleifas“, tai automatiškai visos institucijos į tai žiūri. Jo perspėjimas D. J. buvo asmeniškas. D. su juo konsultavosi dėl buhalterio. Klausė, gal turi pažįstamų. Tai buvo įmonės veiklos pradžioje. Jo pasiūlymas D. buvo nusamdyti išorinę buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę, kuri vestų apskaitą. Jie tikriausiai taip ir padarė. A. L. dalyvavimas UAB „X“ veikloje buvo minimalus. Kiek jis pamena, tuo metu A. užsiiminėjo statybomis. Jo (A.) pagalba buvo grynai kaip brolio, kad nesamdyti papildomai žmonių. A. L. galėjo kažką pažiūrėti, kažkur nuvažiuoti ir pan.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. parodė, kad elektronikos ir buitinių prekių servise jis dirba nuo 2005 metų. Nuo 2010 metų jis dirba buitinės technikos serviso paslaugas teikiančioje UAB „T“ ir yra jos vadovas. 2011 metų pabaigoje jo bendradarbis A. V. pasiūlė pradėti savo verslą. Pabandyti Lietuvos rinkai pasiūlyti naujovę - įkurti internetinę platformą, kur vartotojai pirktų elektronikos ir buitines prekes aukciono būdu. Šiai minčiai įgyvendinti buvo įsteigta UAB „X“. Kadangi buvo reikalingas apie 10 tūkstančių litų įstatinis kapitalas, o jiems tuo metu tai buvo gana dideli pinigai, jis pasiūlė priimti į šį verslą dar vieną žmogų. A. V. sutikus, šią galimybę jis pasiūlė savo pažįstamam D. J., su kuriuo prieš kurį laiką bandė auginti afrikietiškas sraiges ir su D. J. buvo pradėję šį verslą. Vėliau D. J. susirgo (duomenys neskelbtini) liga, prasidėjo gydymai. D. J. pasakė, kad nebegali tiek laiko skirti sraigių ūkiui ir jas prižiūrėti. Baigus sraigių verslą jis toliau dirbo servise, o D. J. ieškojo darbo. Žinodamas tokią D. J. situaciją jis pasiūlė šiam pabandyti su A. V. verslo variantu ir D. J. sutiko. 2012 m. sausio 19 d. jis, A. V. ir D. J. tapo UAB „X“ steigėjais ir akcininkais. Jis ir D. J. turėjo po 33 procentus, o A. V. 34 procentus bendrovės akcijų. Bendru jų sutarimu įmonės direktoriumi tapo A. V., o jie su D. J. buvo idėjų generatoriais. Kad bendrovė turėtų mažiau išlaidų, A. V. siūlymu iš karto buvo sudaryta ir buhalterinių paslaugų teikimo sutartis su UAB „A“. Šiai bendrovei apskaitos tvarkymui reikalingus dokumentus teikė A. V.. Jo žiniomis, visi dokumentai buvo saugomi UAB „A“. Visus sprendimus dėl įmonės veiklos jie priiminėdavo bendrai. Buvo stengiamasi „įsukti“ šį verslą, tačiau šis variantas Lietuvos rinkoje neprigijo ir A. V. pasiūlė baigti šią idėją įgyvendinti. Tada jie sprendė, ką daryti, ar parduoti įmonę ar stabdyti veiklą. Galiausiai buvo nuspręsta, kad A. V. pasitraukia, o jis su D. J. pasilieka įmonę. Jie sutarė, kad A. V. po lygiai padovanoja jiems savo turimas akcijas ir pasitrauks iš direktoriaus pareigų. 2013 m. sausio 21 dieną jo ir D. J. buvo pasirašytas UAB „X“ akcininkų sprendimas, kuriuo A. V. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų nuo 2013 m. sausio 21 d. Tuo pačiu bendrovės direktoriumi buvo paskirtas D. J., kadangi jis (A. K.) darbą turėjo, o D. J. buvo bedarbis. 2013 m. sausio 28 d. tarp jų trijų buvo pasirašyta Vertybinių popierių dovanojimo sutartis, kuria A. V. jam ir D. J. lygiomis dalimis padovanojo savo turėtas UAB „X“ akcijas. Kiek pamena, už akcijas A. V. nei jis, nei D. J. nieko nemokėjo, nes įmonėje tuo metu nebuvo pinigų. Buvo daug išlaidų su verslo „užsukimu“ ir pakakdavo tik mokesčiams susimokėti. Dovanojant akcijas apskaitos dokumentai buvo UAB „A“, todėl jokio dokumentų perdavimo akto su A. V. pasirašyta nebuvo. A. V. pasitraukus iš UAB „X“, jis su D. J. jokių verslo planų neturėjo. Tiesiog sutvarkė formalumus, uždarė veiklą ir paliko kuriam laikui švarią įmonę, kol sugalvos, ką toliau galėtų daryti. Apie mėnesį gal du niekas nevyko. Panašiu laikotarpiu pažįstamas I. L. organizavo susitikimą su juo ir D. J.. I. L. jis (A. K.) pažinojo iš anksčiau. Iš darbo srities nuo tada, kai šis dirbo UAB „F“, jei neklysta, buvo šios įmonės vadovas, nes pasirašinėdavo sutartis su „Elektromarkt“ dėl elektronikos ir buitinių prekių tiekimo, o jo (A. K.) atstovaujama UAB „T“ teikdavo garantinio serviso paslaugas „Elektromarkt“ parduodamoms prekėms. Tarp UAB „F“ ir UAB „T“ buvo pasirašyta sutartis dėl garantinio serviso paslaugų teikimo jų tiekiamoms prekėms. Susitikimo metu I. L. pasiūlė prekiauti buitine technika UAB „X“ vardu, o jis rūpinsis prekių tiekimu. Susitikimo metu, jis (A. K.) pasakė, kad negali vykdyti tokios veiklos, nes priklauso konkurencingų įmonių grupei, ir pagal įsipareigojimus negali vykdyti analogiškos veiklos. Po susitikimo su I. L., D. J. jo (A. K.) klausinėjo apie galimybes vykdyti tokį verslą, kadangi pats iki tol niekada nedalyvavęs tokioje srityje, o nusimatyti tokių prekių tiekimo iš užsienio ir pardavimo galimybes reikia žinių. Jis D. J. pasakė, kad tokio verslo „užsukimui“ reikalingos nemažos apyvartinės lėšos, užsienio tiekėjų kontaktai ir sutikimas tiekti tokias prekes, ko tuo metu jie nei vienas neturėjo. Taigi jis dar kartą atsisakė bandyti vykdyti tokią veiklą. Dar po kurio laiko D. J. jam pasakė, kad vis tik pabandys su I. L. pagalba paprekiauti buitine technika. Jis suprato, kad I. L. dalyvaus kartu ir jam padės. D. J. sumanymui jis neišsakė savo nuomonės ir davė suprasti, kad darytų, kaip jis pats nuspręs. Gal 2013 metų kovo mėnesį, kai paklausė, ar jie „veža“ prekes, D. J. jam pasakė, kad taip. Daugiau apie kaip kas ir ką vežė, kokias prekes ir kam parduodavo, kaip atsiskaitydavo, jis nežino, nes nelindo į šią veiklą. Jis dirbo konkurencingoje įmonėje ir tiesiog negalėjo vykdyti panašios veiklos. Be to, jis dirbo serviso teikimo įmonėje, o ne prekių tiekime ir pardavime, kur yra savi niuansai ir kuriuos reikia gerai išmanyti. Panašiai tuo metu jau sklandė gandai dėl UAB „F“ veiklos galimo nesąžiningumo. Kažkas negerai buvo su mokėjimais, bet smulkmenų jis nežino. Iš nuojautos jam nepatiko I. L. kaip asmenybė. Jis neatitiko vadovo statuso, neatrodė išsilavinęs ir išprusęs žmogus. Nežinodamas I. L. ryšių ir galimybių dėl prekių tiekimo jis nesikišo į D. J. sumanymą pabandyti dirbti su I. L. ir taip užsidirbti pinigų, nes buvo žinoma, kad D. J. buvo reikalingi pinigai tiek (duomenys neskelbtini) ligos gydymui, tiek šeimos išlaikymui, nes turėjo žmoną ir sūnų. I. L. panašiai tuo metu buvo kreipęsis į jį dar kartą, kad jo įmonė tiektų prekių garantinio serviso paslaugas ir UAB „X“ vardu parduodamoms prekėms, bet jis (A. K.) atsisakė, nes serviso paslaugas galėjo teikti tik „Elektromarkt“ vardu parduodamoms prekėms. Su kuo jie buvo pasirašę sutartį, jis nežino, bet D. J. jam pasiskambindavo pasikonsultuoti dėl garantinių prekių paslaugos tiekimo sąlygų, dėl pačių garantijų teikimo atitinkamoms prekėms ir jų grupėms. Praėjus kokiam mėnesiui, jis pasakė D. J., kad kaip akcininkas nori pasitraukti iš UAB „X“. Pasakė, kad jam nepatinka I. L. asmenybė, o didmeninė prekyba su maža marža yra neįmanoma. Jis turėjo kitą darbą, todėl jam nebuvo labai aktualios pajamos iš UAB „X“. Kadangi D. J. tuo metu jau bandė vykdyti veiklą su I. L. pagalba, nes žinių, kad pats savarankiškai kažką gebėtų padaryti neturėjo, jis pasiūlė perrašyti savo akcijas D. J., kad šis pats asmeniškai būtų atsakingas už įmonę. D. J. sutiko, nes tai buvo jo pajamų šaltinis. 2013 m. gegužės 1 d. jis (A. K.) su D. J. pasirašė UAB „X“ akcijų dovanojimo sutartį, kuria jis visas turimas akcijas padovanojo D. J.. Šio dokumento ruošinį jam pateikė D. J. ir jis pasirašė, net neskaitydamas, pasitikėdamas D. J.. Eidamas į apklausą susirado šį dokumentą tarp senų savo dokumentų ir pamatė, kad sutarties turinyje įrašyta, jog jis perleidžia tik 25 vnt. akcijų, o ne 50 vnt. Bet iš tikrųjų pasirašydamas šią sutartį jis buvo tikras, kad perleidžia visas turimas UAB „X“ akcijas, nes pilnai pasitraukė iš veiklos, daugiau nesigilino ir nesidomėjo, kas ir kaip vyksta su įmone. Tik kartais D. J. kaip draugo pasiklausdavo, kaip jam sekasi, šis pasakydavo, kad neblogai, kad juda. Kaip jiems ten realiai sekėsi, kokios buvo pajamos, išlaidos ir pelnas, jis nežino, nes jie taip smulkiai nekalbėdavo. Akcijų perrašymo sutarties jis Registrų centrui nepateikė, nes manė, kad tai padarė D. J., nes šis liko 100 procentų UAB „X“ akcijų valdytoju ir vadovu. Ar jam (A. K.) buvo išmokėta, tai yra grąžinta suma, kurią jis buvo įnešęs kaip UAB „X“ įstatinį kapitalą, nepamena. Dovanojant akcijas apskaitos dokumentai buvo UAB „A“, todėl jokio dokumentų ar kitų daiktų perdavimo akto su D. J. nepasirašinėjo. UAB „X“ veikloje jis niekada realiai nedalyvavo ir prisidėdavo tik idėjomis. Kol bendrovės vadovu buvo A. V., ir kol jie trise bandė „įsukti“ aukciono paslaugos teikimą. A. V. pasitraukus iš UAB „X“, galima sakyti, jis irgi pasitraukė iš ten, o formalumus sutvarkė oficialiai 2013 m. gegužės 1 d.. Laikotarpyje nuo 2013 m. sausio 28 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. jis tebuvo UAB „X“ akcininku, tačiau jokių sprendimų nepriminėjo, dokumentų neformino, pavedimų nedarė, lėšų negrynino, nes neturėjo jokių duomenų ir priėjimo prie banko sąskaitų. Visais šiais duomenimis ir priemonėmis disponavo D. J.. Jis (A. K.) įsitikinęs, kad D. J. negalėjo vykdyti sukčiavimo mokesčių srityje, nes tam neturėjo tokių žinių. D. J.iki tol tebuvo ūkininkas ir mokėjęs dirbti sraigių ūkyje. Jei kažkas neteisėto vykdant UAB „X“ veiklą ir buvo padaryta tuo laikotarpiu, kai D. J. buvo direktorius, jis įsitikinęs, kad tai buvo padaryta su I. L. pagalba, nutylint ar įtikinant D. J., kadangi tuo metu daugiau su D. J. niekas nedirbo. Tuo metu jie dirbo dviese, o D. J. tokiame versle kaip elektronikos ir buitinių prekių prekyba - tiekimas, importas ir pardavimas žinių neturėjo. Asmens, kurios vardas ir pavardė Z. G., jis (A. K.) nepažįsta. A. K. pateikus informacija apie tai, kad VšĮ „Registrų centras“ buvo pateiktas 2013 m. birželio 12 d. sudarytas UAB „X“ akcininkų sąrašas, kuriame nurodyta, jog nuo 2013 m. balandžio 3 d. šios bendrovės akcininkai lygiomis dalimis yra D. J. ir Z. G., nors jis (A. K.) apklausos metu nurodė, kad UAB „X“ akcijas 2013 m. gegužės 1 d. jis perrašė D. J., kuris nuo 2013 m. gegužės 1 d. tapo vieninteliu bendrovės akcininku, A. K. pareiškė, kad šį dokumentą jis mato pirmą kartą ir dėl jo nieko paaiškinti negali. Susipažinęs su šiuo dokumentu gali pasakyti, kad šalia D. J. vardo ir pavardės esantis parašas iš ties yra D. J., ar bent jau labai panašus, tačiau kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo sudarytas šis dokumentas, negali suprasti, nes tuo metu jis (A. K.) dar oficialiai buvo UAB „X“ akcininku, nes akcijų perrašymo sutartį pasirašė tik 2013 m. gegužės 1 d. Su D. J. bendravo iki jo mirties, (duomenys neskelbtini) metų vasaros, nes buvo draugai. Gailisi, kad neatkalbėjo draugo nuo bendravimo ir bet kokių reikalų turėjimo su I. L.. Kad D. J. kažkuriuo metu baigė darbą su I. L., jis žinojo, tačiau tikslaus laiko, kada tai įvyko, nei aplinkybių ar priežasčių, dėl ko tai įvyko, nežino. Apie tai su D. J. jie nekalbėjo (t.9 b.l. 45-49). Apklausos metu liudytojas A. K. tyrimui pateikė 2013 m. gegužės 1 d. su D. J. pasirašytos UAB „X“ akcijų dovanojimo sutarties, kuria visas turimas bendrovės akcijas padovanojo D. J., kopiją (t.9 b.l. 50).

Apklaustas teisme liudytojas A. V. parodė, kad teismo posėdžių salėje esantys kaltinamieji jam nematyti. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus jo parodymus liudytojas atsakė, kad jie teisingi ir papildymų neturi. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad elektronikos ir buitinių prekių versle dirba nuo 2008 metų. 2011 metų pabaigoje dirbo „(duomenys neskelbtini)“ ir su bendradarbiu A. K. pradėjo galvoti apie galimybę pradėti savo verslą su elektronikos ir buitinėmis prekėmis. Planavo Lietuvos rinkai pasiūlyti naujovę - įkurti internetinę platformą, kur vartotojai pirktų elektronikos ir buitines prekes aukciono būdu. Šiai minčiai įgyvendinti ir buvo įsteigta UAB „X“. Kadangi buvo reikalingas apie 10 tūkstančių litų įstatinis kapitalas, o jiems tuo metu tai buvo gana dideli pinigai, A. K. pasiūlė kartu prie jų prijungti savo pažįstamą, kaip akcininką su savo įnašu. 2012 m. sausio 19 d. jis, A. K. ir jo pažįstamas D. J. tapo UAB „X“ steigėjais ir akcininkais. A. K. ir D. J. turėjo po 33 procentus, o jis 34 UAB „X“ akcijų. Jų bendru sutarimu įmonės direktoriumi tapo jis (A. V.). Kad viskas būtų tvarkinga ir pagal įstatymus, iš karto buvo sudaryta ir buhalterinių paslaugų teikimo sutartis su UAB „A“. Kol jis buvo šios bendrovės direktorius, tai pats teikdavo UAB „A“ apskaitos tvarkymui reikalingus dokumentus. Kas tiksliai iš UAB „A“ darbuotojų tvarkė jų apskaitą, jau nepamena. Visi dokumentai buvo saugomi UAB „A“. Tik sutartys, jei gerai pamena, būdavo pas jį, o jei reikdavo jas, pateikdavo buhalterijai. Sprendimus dėl įmonės veiklos akcininkai priiminėdavo bendrai. Visus metus jie stengėsi „įsukti“ šį verslą, tačiau nelabai sėkmingai ėjosi. Užtekdavo tik minimalius užmokesčius išsimokėti. Kadangi įmonė reikalavo ne tik piniginių investicijų, bet ir laiko, jis pasiūlė A. K. ir D. J., kad kažką reikia daryti. Jie sprendė, ar parduoti įmonę, ar stabdyti veiklą. Galiausiai buvo nuspręsta, kad A. K. ir D. J. pasilieka įmonę, o jis padovanoja jiems po lygiai savo turimas akcijas ir pasitraukia iš direktoriaus pareigų. Jis asmeniškai norėjo pasitraukti iš nepavykusio verslo, o A. K. ir D. J. norėjo dar pabandyti tęsti verslą. 2013 m. sausio 21 d. jis, A. K. ir D. J. pasirašė UAB „X“ akcininkų sprendimą ir jis buvo atleistas iš direktoriaus pareigų nuo 2013 m. sausio 21 d. Bendrovės direktoriumi buvo paskirtas D. J.. 2013 m. sausio 28 d. jie pasirašė Vertybinių popierių dovanojimo sutartį. A. K. ir D. J. lygiomis dalimis jis padovanojo savo turėtas UAB „X“ akcijas. Už perleistas akcijas A. K. ir D. J. jam nieko nemokėjo, nes įmonėje tuo metu nebuvo pinigų, o per minimalų darbo užmokestį savo įneštą įstatyminį kapitalą jis buvo atsiėmęs. Dovanojant akcijas apskaitos dokumentai buvo UAB „A“, todėl dokumentų perdavimo akto jis kaip direktorius, atrodo, nepasirašinėjo. Segtuvą su bendrovės sudarytomis sutartimis jis perdavė D. J.. Pasitraukęs iš UAB „X“ su D. J. jokių reikalų nebeturėjo. Su A. K. darbinius santykius palaiko ir dabar, nes dirba panašioje sferoje. Kiek žino, po jo pasitraukimo iš UAB „X“ kurį laiką bendrovė veiklos nevykdė. Jam žinoma, kad vėliau ir A. K. pasitraukė iš UAB „X“ ir viską paliko D. J.. Asmens vardu I. L. jis nepažįsta. Pamena, kad po to, kai pasitraukė iš UAB „X“, ir jam kalbant su A. K., šis kelis sykius minėjo asmenį vardu I., kuris, kaip jis suprato, UAB „X“ veikia kartu su D. J., bet jis negali teigti, kad buvo kalbama apie tą patį asmenį (t.9, b.l. 38-39). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. pateikė 2013 m. sausio 21 d. UAB „X“ akcininkų sprendimo patvirtintą kopiją ir 2013 m. sausio 28 d. Vertybinių popierių (UAB „X“ akcijų) dovanojimo sutarties kopiją (t.9, b.l. 40-41). Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas nurodė, kad perleidus UAB „X“ akcijas jis toliau bendravo ir dabar bendrauja su A. K., tačiau su D. J. santykių nepalaikė. Tokio asmens kaip A. L. jis nepamena.

Apklausta teisme liudytoja G. B. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta. A. L. yra buvęs jos žentas, o I. L. jo brolis. Ji neatsimena, kada A. L. su sutuoktine (jos dukra) paprašė tam tikram laikui tapti įmonės direktore. Sakė, kad ji bus tik popieriuose nurodyta kaip direktorė ir nieko nereikės daryti. Ji norėjo padėti ir nieko blogo nepagalvojo. Kada ji tapo direktorė ir kada jos įgaliojimai baigėsi, neatsimena. Prieš tampant įmonės direktore jai davė kažką pasirašyti. Kartu su I. L. važiavo į kažkokias valstybines institucijas, į banką. Su banku susijusių dokumentų ji pas save neturėjo. Būdama bendrovės direktore jokių nurodymų iš A. ir I. L. negaudavo. Bendrovės, kurios direktorė ji buvo, neprisimena. Bendrovės ofise nėra buvusi. Kas tvarkė bendrovės buhalteriją, ar bendrovėje buvo įdarbinta daugiau asmenų, ji nežino. Už tai, kad buvo įmonės direktore, pinigų jai niekas nemokėjo. Apie PVM ataskaitas nieko nežino ir nesupranta. Neprisimena, ar jai teko pasirašyti kokius nors buhalterinius dokumentus. Kaip vyksta bendrovių akcijų pardavimas, nežino. Dokumentus pasirašyti jai duodavo I. L.. Kokie tai buvo dokumentai, negali pasakyti. Pasirašydavo, nes pasitikėjo I.. Jos išsilavinimas (duomenys neskelbtini) klasių. Kompiuteriu naudotis nemoka. Teismo pagarsinti ikiteisminio tyrimo duoti parodymai teisingi. Gal į banką ji vyko su I. ir A. L.. Gali kategoriškai pasakyti, kad su A. L. nėra vykusi į banką ar bankomatą išgryninti pinigų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta spec. liudytoja G. B. nurodė, kad 2013 metų spalio mėnesio laikotarpyje ji buvo UAB „Y“ direktore, tačiau realiai direktorės pareigų nėjo ir įmonės vardu nevykdė veiklos. Ji neturi ekonominio ar teisinio išsilavinimo, neturi supratimo įmonių valdymo bei vadovavimo srityje. 2013 m. pradžioje buvęs žentas A. L. jos paprašė laikinai tapti kažkokios jo ir brolio naujos įmonės direktore. Vėliau paaiškėjo, kad tai UAB „Y“. A. L. paaiškino, kad direktore jai reikės būti, kol bus surastas normalus direktorius. A. L. paaiškino, kad jai nieko nereikės daryti šios įmonės vardu, nes jis pats viską sutvarkys. Ji sutiko padėti žentui ir tapo šios įmonės direktore, už tai neprašydama piniginio atlygio. Būdama šios įmonės direktore ji negaudavo oficialių ar neoficialių pajamų. Jai sutikus tapti šios įmonės direktore, kartu su A. L. ir jo broliu I. nuvyko į Registrų centrą, esantį Vilniuje, Lvovo g., kur ji pasirašė kažkokius dokumentus. Su A. L. ir jo broliu I. nuvyko į kažkokį banką, banko pavadinimo nepamena, ir jų prašymu atidarė banke jos vadovaujamos įmonės sąskaitą. Banke išduotus kodų generatorius bei kitus dokumentus perdavė arba A., arba I. L.. Įmonės vardu ji niekada neatliko jokių piniginių lėšų operacijų (nei banko pavedimais, nei grynaisiais) ir nežino, kas tai darė. Ji niekada negrynino pinigų iš šios įmonės sąskaitų. Ji nepamena, ar pasirašinėjo šios įmonės apskaitos dokumentuose (sąskaitose faktūrose, kasos operacijų dokumentuose, žiniaraščiuose ir t.t.). Pamena, kad pasirašydavo tik tuose dokumentuose, kuriuos jai pateikdavo A. L. bei galimai jo brolis I.. Ji nežino, kur buvo įmonės ofisas, kas ir kur vedė šios įmonės buhalterinę apskaitą, kur buvo laikomi įmonės apskaitos dokumentai. Kiek pamena, A. L. jai buvo pasakęs, kad šios įmonės veiklos sritis prekyba elektronikos technikos prekėmis, tačiau daugiau nieko nežino. Šios įmonės vardu ji nesudarinėjo pirkimo - pardavimo sandorių su kitomis įmonėmis ar fiziniais asmenimis. Šios įmonės akcininko S. M. nepažįsta ir nežino, ar apskritai jį matė. Pamena, kad vieną kartą I. L. ją kažkur vežė ir su juo mašinoje buvo apie (duomenys neskelbtini) m., vidutinio kūno sudėjimo, šviesių plaukų vyras, į kurį I. L. kreipėsi galimai S. vardu. Ar tai buvo tas pats S., pasakyti negali. 2013 m. vasario 5 d. UAB „Y“ akcininkų sąraše, taip pat 2013 m. vasario 5 d. prašyme registruoti juridinių asmenų registre, 2013 m. vasario 5 d. vienasmenio valdymo organo dokumente, šalia jos vardo bei pavardės yra jos parašai. 2013 m. spalio mėn. A. ir I. L. jai paaiškino, kad daugiau ji nebebus šios įmonės direktore ir davė jai pasirašyti kažkokius dokumentus. Ji nieko nežino apie UAB „Y“ akcijų pardavimą (duomenys neskelbtini) piliečiui D. L.. Šio asmens nepažįsta. Mano, kad jo nėra mačiusi ir nedalyvavo šių akcijų pardavime. Bendrovės, kurių pavadinimai UAB „X“, UAB „Z“, UAB „F“, jai nežinomos (t.9 b.l. 117-118).

Apklaustas teisme liudytojas S. M. (S. M.) paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta. Su I. L. jie mokėsi vienoje mokykloje. Jis bendravo ir su I. broliu A.. Kaip jis tapo UAB „Y“ akcininku, nelabai atsimena. Jo dalyvavimas buvo formalumas. Jis padėjo savo parašą, kai ši įmonė buvo steigiama ir parduodama. Kada buvo įmonė steigiama, nelabai atsimena. Tai buvo prieš 10 metų. Dokumentus dėl bendrovės steigimo jis pasirašė I. L. iniciatyva. Jis pasakė, kad nori įsteigti firmą, nori užsiimti bizniu ir paprašė jo dalyvauti kaip akcininko. Kuriam laikui tai būtina, nesakė. I. jam paskambino į namus, jie nuėjo į ofisą ir pasirašė dokumentus. I. jam sumokėjo porą šimtų litų už dalyvavimą ir viskas. Bendrovės pavadinimo, kuo ji užsiima, ar realiai veikė, jis nežinojo. Liudytojui parodžius byloje (t.10 bl. 127) esantį vienintelio akcininko sprendimą, S. M. pareiškė, kad ant šio dokumento jo parašas, tačiau jis nedalyvavo bendrovės veikloje, kurios akcininku buvo. G. B. pavardė jam girdėta. Neatsimena, ar su ja buvo susitikęs, nes daug metų praėjo. Buvo diena, kai I. L. paskambino ir pasakė, kad parduoda įmonę. Jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ten I. L. išlipo iš mašinos ir sugrįžo su dokumentais ir kažkokiomis bylomis. Po to jie nuvažiavo prie Registrų centro ir ten jis pasirašė, kad parduoda bendrovę (duomenys neskelbtini) piliečiui, nes pavardė buvo (duomenys neskelbtini). Tam asmeniui buvo apie (duomenys neskelbtini) metų. Jis šnekėjo su (duomenys neskelbtini) akcentu, panašiu į (duomenys neskelbtini) piliečio. Jis įsivaizduoja, kad tai buvo įmonės pardavimas, nes jis pasirašė dokumentus. Pasirašęs dokumentus tas (duomenys neskelbtini) nuėjo į Registrų centrą. Prieš tai jam paskambino I. L. ir pasakė, kad firma parduodama, kad reikia jo parašo. Būdamas akcininku iš VMI laiškų negavo.

Apklausta teisme liudytoja V. R. parodė, kad D. J. buvo jos sutuoktinis. Kaltinamuosius I. ir A. L. pažįsta, tačiau su jais bendrauti teko labai minimaliai. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojus parodymus, ši atsakė, kad jie teisingi ir papildymų ji neturi. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad su D. J. susituokė (duomenys neskelbtini) metais. Jų santuoka tęsėsi iki D. J. mirties (duomenys neskelbtini) metų vasarą. 2008 m. jos vyras įkūrė UAB „V“ prekybai arbatos produktais, kuriuos gabendavo iš Šri Lankos. Ji padėdavo sutuoktiniui, nes darbo buvo labai daug, o pajamos ne per didžiausios. Kiek pamena, 2011 metais buvo atidaryta UAB „H“. Ši įmonė augino afrikietiškas sraiges. Šioje įmonėje jos vyras darbavosi su draugu A. K.. Tai buvo jų verslas, bet jame nebuvo stebuklų dėl pajamų. 2011 metų vasario mėnesį jos vyrui diagnozavo (duomenys neskelbtini) ligą ir prasidėjo sunkus ir ilgas gydymo procesas. Sraigių ūkio buvo atsisakyta, nes jį prižiūrėti reikėjo nemažai sveikatos. Tikslaus laiko nepamena, gal 2012 metais, o gal vėliau atsirado UAB „X“. Ji nežino tikslių aplinkybių, kas kaip ir su kuo, bet, kiek žino, ten vyko prekyba mobiliais telefonais ir buitine technika. Jos vyras namuose vengdavo daug kalbėti apie darbus ir šiaip daug nekalbėdavo. Jos vyras UAB „X“ dirbo su I. L.. Pradžioje su jais dar buvo A. K., bet paskui jis pasitraukė iš šio verslo. Ji matydavo sutuoktinį bendraujant tik su I. L.. Kokie šių santykiai buvo, kokias pareigas I. L. ir jos vyras užėmė UAB „X“, ji tiksliai nežino. Jos vyras ten buvo lyg direktorius, o I. L. pareigų nežino. Kiek ji pastebėjo, tai darbas vyko, nors gaunamos pajamos nebuvo didelės. Galvojo, kad pagaliau vyrui ims sektis su darbais, nes visą laiką jam kažkaip nesisekdavo. Iš kur prekės buvo vežamos ir kam parduodamos, nežino, nes vyras apie tai namuose nesikalbėdavo. Dėl vyro gaunamo darbo užmokesčio irgi gali pasakyti tiek, kad jis nebuvo didelis. Bendros mėnesio sutuoktinio pajamos buvo iki 3000 litų. Gerai pamena, kad jis gaudavo mažiau, negu uždirbdavo ji pati. Jie buvo paėmę kreditus, turėjo įsipareigojimus, reikėjo lėšų sutuoktinio gydymui, nors tam ir buvo gavę paramą iš Lenkijos. Jos vyras labai stengėsi, kad šeima turėtų pinigų. Jų šeima piniguose niekada „nesimaudė“. Didžiausios jos sutuoktinio gaunamos per mėnesį pajamos sudarė 3000 litų, o vėliau apie 1000 eurų. Jos sutuoktinis buvo sąžiningas ir negalėjo dalyvauti kokiose nors neteisėtose finansinėse operacijose, nes paprasčiausiai tam neturėjo žinių. Ji nematė, kad sutuoktinis namuose ruoštų ar spausdintų UAB „X“ PVM sąskaitas - faktūras, sutartis ar kitus dokumentus. Jos sutuoktinis važiuodavo dirbti į ofisą, kuris buvo Vilniaus Nemenčinės plente, bet tikslaus adreso nežino. Pas sutuoktinį ji matė kodų generatorius. Suprato, kad jie įmonės, bet niekada nesigilino ir neklausinėjo, kokius jis daro pavedimus. Apie UAB „X“ pardavimą ji nieko nežino (t.9, b.l. 33-34).

Apklausta teisme liudytoja Z. G. nurodė, kad kaltinamieji yra jos pusbroliai. Šiuo metu ji neprisimena, ar jų prašymu pasirašinėjo kokius nors dokumentus. Ikiteisminio tyrimo metu jai parodytame dokumente esantis parašas panašus į jos. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Z. G. – kaltinamųjų I. ir A. L. pusseserė nurodė, kad nėra UAB „X“ akcininkė ir su šia bendrove nesusijusi. Tokį pavadinimą girdi pirmą kartą. Liudytojai pateikus rašytinius duomenis, kad VšĮ „Registrų centras“ buvo pateiktas 2013 m. birželio 12 d. UAB „X“ akcininkų sąrašas, kuriame nurodyta, kad nuo 2013 m. balandžio 3 d. šios bendrovės akcininkai lygiomis dalimis yra D. J. ir ji - Z. G., liudytoja pareiškė, kad tokį dokumentą mato pirmą kartą ir jo turinio paaiškinti negali. Asmens, kurio vardas ir pavardė D. J., ji nepažįsta. Tokį vardą ir pavardę girdi pirmą kartą. I. L. yra jos pusbrolis, kuris turi brolį A.. Į klausimą, ar galėjo I. L. jos paprašyti tapti šios ar kitos įmonės akcininke, atsakė, kad su I. L. palaiko artimus ir gerus santykius. Jei reikia kokios pagalbos, visada padeda vieni kitiems ir I. visiškai pasitiki. Tokio fakto, kad ji taptų UAB „X“ ar bet kurios kitos įmonės akcininke, nepamena. Iš principo galėjo būti taip, kad jei I. į ją kreipėsi pagalbos su pasakymu „man čia reikia įmonei“, o jai paklausus „ar iš jos ko reikia“ (turint omeny pinigus, laiko skyrimo, darbo) ir I. L. atsakius „nieko nereikia, tik pasirašyti“ - taip galėjo nutikti, kad ji galėjo pasirašyti kokius nors jam reikalingus dokumentus ar padiktuoti savo asmens kodą. Bet čia iš tos srities kaip „paprašė, pasirašė ar padiktavo ir pamiršo“. Notarų biuruose ar kitose įstaigose dėl įmonių perrašymo ji nesilankė. Jei galėjo pasirašyti kokius nors dokumentus I. L., tai galėjo padaryti „prie kavos puodelio“ ir jokių oficialių dalykų nebuvo (t.9 b.l. 54-55).

Per „Zoom“ platformą teisme apklaustas liudytojas R. (R.) R. nurodė, kad kaltinamųjų pavardės negirdėtos. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas pareiškė, kad jie teisingi ir papildymų neturi. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d. formaliai jis buvo UAB „X“ akcininkas ir direktorius. Realiai jokios veiklos šios įmonės vardu jis nevykdė. Jis neturėjo šios įmonės veiklos ir apskaitos dokumentų ir nežino, kur jie yra. Jis nežino, kas tvarkė šios įmonės apskaitą. Jis neįdarbino nei vieno žmogaus ir nežino, ar apskritai ši įmonė vykdė veiklą. 2014 m. pradžioje, galimai pavasarį, vienas iš jo pažįstamų pasiūlė susitikti su vienu žmogumi, kuris gali pasiūlyti tapti vienos įmonės bendrasavininku ir dirbti šios įmonės vardu. Jis susiskambino su šiuo žmogumi (kontaktinio numerio išsisaugojęs neturi) ir su juo susitiko Vilniaus viešbutyje „Holiday inn“. Tai buvo apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, šviesių plaukų, stambesnio kūno sudėjimo, apie 185 cm ūgio vyriškis. Kokiu vardu jis prisistatė, liudytojas nepamena. Susitikimo metu šis vyriškis jam pasiūlė tapti UAB „X“ akcininku ir direktoriumi. Tas vyras paaiškino, kad ši įmonė vykdys prekybą telefonais bei fotoaparatais. Neva įmonė pirks šias prekes iš užsienio ir pardavinės Lietuvoje. Šis vyriškis jam pasiūlė tarnybinį telefoną bei automobilį. Nors jis (R. R.) neturėjo jokios patirties įmonių valdyme, nežinojo kaip organizuojama įmonės ūkinė finansinė veikla, kaip vedama įmonių buhalterinė apskaita, tačiau pateiktas pasiūlymas skambėjo viliojančiai ir jis sutiko. Susitikino metu nepažįstamas vyriškis jį vaišino alkoholiniais gėrimais, todėl susitikimo metu jis nebuvo visiškai blaivus. Susitikimo metu vyriškis jam pateikė pasirašyti apie 10 vienetų įvairių dokumentų. Po to jie kartu nuvyko į šalia minėto viešbučio esantį Registrų centro padalinį, kuriame kartu sutvarkė įmonės dokumentus ir jis tapo šios įmonės akcininkas ir direktorius. Minėto susitikimo metu jam nebuvo perduoti jokie įmonės dokumentai. Visus dokumentus, kuriuos minėto susitikimo metu jis pasirašė, pasiėmė minėtas vyriškis. Po šio susitikimo minėtas vyriškis jam daugiau neskambino. Jis bandė ieškoti to vyriškio, jam skambino norėdamas išsiaiškinti tolimesnę situaciją su UAB „X“, tačiau susisiekti nepavyko. 2016 m. pabaigoje iš kažkokios institucijos jis gavo laišką, kad ši įmonė yra likviduota ir jam reikia sumokėti kažkokią baudą. Į gautą laišką jis visiškai nereagavo. Su UAB „X“ bankroto administratoriumi susitikęs nebuvo ir jam dokumentų neperdavinėjo, nes nieko neturėjo (t.9, b.l. 58-59). Ikiteisminio tyrimo metu iš pateiktų fotonuotraukų (asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas) metu, R. R. atpažino D. J. kaip asmenį, kuris jam pasiūlė tapti UAB „X“ vadovu ir su kuriuo jis buvo susitikęs viešbutyje (t.9, b.l. 60-62). Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas nurodė, kad tuo metu buvo bedarbis ir susiviliojo tapti įmonės direktoriumi. Po sandorio sudarymo jam nurodė nuvažiuoti į prie (duomenys neskelbtini) plento esančią parduotuvę „Maxima“ ir pasiimti telefoną „Samsung S4 mini“. Ten buvo mobilių telefonų salonas. Ten nuvykęs jis gavo telefoną ir telefono kortelę. Jam buvo žadėta, kad paskambins ir pasakys, kur jis dirbs, duos automobilį, bet žmonės dingo. Susisiekimui jam nurodytas telefono numeris pastoviai buvo išjungtas. Kelis mėnesius jis palaukė ir pardavė įsigytą telefoną. Vėliau jam paskambino iš FNTT, pakvietė į apklausą ir paaiškino visą situaciją, ką jis pasirašė. Jis turėjo popieriuką, kad turi įgaliojimą pasiimti telefoną. Už telefoną mokėti jam nereikėjo. Jis gavo telefoną ir pasirašė dokumentus. Tuo metu telefonas buvo brangus, dabar jo kainos neįsivaizduoja. Viešbutyje su tuo asmeniu matėsi tik vieną kartą. Pinigų negavo. Sakė, bus gera alga. Jį pavaišino alkoholiniais gėrimais ir jie nuvažiavo į „Registrų centrą“, kur pasirašė dokumentus. Galima teigti, kad D. J. jį apgavo. Jis susiviliojo gautu pasiūlymu užsidirbti. Kas suorganizavo jo susitikimą su D. J., nepamena.

Apklaustas teisme liudytojas N. J. nurodė, kad pažįsta kaltinamąjį I. L., su kuriuo kartu mokėsi vienoje mokykloje. Po kurio laiko I. L. jam pasiūlė atidaryti įmonę. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus N. J. pasakė, kad parodymai teisingi ir papildymų neturi. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu spec. liudytoju jis nurodė, kad 2013 metais laikotarpyje nuo balandžio mėn. iki spalio mėn. jis buvo UAB „Z“ akcininkas ir direktorius. 2013 m. pradžioje, galimai jau pavasarį jam buvo sunkus laikotarpis. Jis neturėjo darbo, pajamų, dažnai piktnaudžiaudavo alkoholiu. Tuo laikotarpiu į jį kreipėsi pažįstamas I. L., kurį jis pažįsta nuo mokyklos laikų. I. L. jam pasiūlė gauti pajamų tapus vienos įmonės akcininku ir direktoriumi. I. L. jam paaiškino, kad įmonė vykdys elektronikos prekių pirkimus bei pardavimus. Jam reikės būti tik formaliu šios įmonės direktoriumi ir iš esmės nieko nereikės daryti. I. L. jam paaiškino, kad realiai visus reikalus, susijusius su įmone, kurios akcininku ir direktoriumi jis bus, tvarkys pats I. L.. Pasitikėdamas I. L. jis sutiko įsigyti UAB „Z“ akcijas ir tapti šios įmonės direktoriumi. I. L. už šį jo darbą žadėjo atsilyginti pinigais. Tikslių aplinkybių nepamena, bet I. L. jį nuvežė į kažkokią įmonę, kuri tuomet buvo (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro. Ten jis pasirašė kažkokiuose UAB „Z“ dokumentuose, galimai šios įmonės pirkimo - pardavimo sutartyje. Dokumentai jau buvo paruošti. Jam tereikėjo patvirtinti juos savo parašu, po ko minėtos įmonės darbuotojai jiems perdavė kažkokius su šia įmone susijusius dokumentus, kuriuos iškart pasiėmė I. L.. Po ko, kartu su I. L. jie nuvyko į Lvovo g., Vilniuje esantį Registrų centrą, kuriame jis pasirašė jam pateiktuose dokumentuose. Praėjus kažkuriam laikui I. L. paaiškino, kad šios įmonės vardu reikia banke atidaryti sąskaitą. I. L. nuvežė jį į „DNB“ banką, esantį (duomenys neskelbtini), galimai (duomenys neskelbtini), kur jis atidarė banko sąskaitą. Banke išduotą elektroninės bankininkystės kodų generatorių bei sąskaitos atidarymo sutartį perdavė I. L.. Užtai tai I. L. jam davė gal 200 litų. Būdamas UAB „Z“ direktorius, šios įmonės vardu nevykdė jokių sandorių, neatliko piniginių lėšų mokėjimų per banką ar grynaisiais. Jis nežino, su kokiomis įmonėmis UAB „Z“ apskritai vykdė ūkines finansines operacijas. Prieš tampant šios įmonės vadovu I. L. buvo paaiškinęs, kad jam nereikės nieko daryti ir už viską atsakingas bus I. L.. Jis nežino, kas vedė šios įmonės buhalterinę apskaitą, kur buvo laikomi šios įmonės dokumentai. Jis niekada neturėjo šios įmonės apskaitos bei veiklos dokumentų. Per visą laikotarpį, nuo UAB „Z“ įsigijimo iki šios įmonės pardavimo, I. L. vieną kartą į jį kreipėsi ir paprašė, kad jis pasirašytų kažkokiame kvite. Kiek pamena, tai galimai galėjo būti kažkoks pinigų priėmimo - perdavimo kvitas. Kvitą jis pasirašė ir atidavė I. L.. Buvo toks atvejis, kad pas jį atvyko kažkoks I. L. draugas ir jam pasakė, kad I. L. prašė, kad jis nuvyktų į tą patį „DNB“ banko filialą ir gautų naują elektroninės bankininkystės kodų generatorių, nes senas generatorius buvo pamestas ar prarastas. Tada kartu su jam nematytu ir nepažįstamu I. L. draugu jie nuvyko į banką, kur išėmė naują kodų generatorių ir ji perdavė minėtam asmeniui. Daugiau nepamena, ar jo „direktoriavimo“ laikotarpiu būtų pasirašinėjęs ant bet kokio pobūdžio dokumentų, susijusių su UAB „Z“. Dėl UAB „Z“ pardavimo užsienio piliečiui J. B., N. J. paaiškino, kad šito asmens nepažįsta ir mano, kad nėra jo matęs. 2013 m. spalio mėn. laikotarpiu I. L. jam pasakė, kad reikia parduoti šią įmonę. Tuo reikalu I. L. jį nuvežė į kažkokią įmonę (pavadinimo nepamena), kurios ofisas yra (duomenys neskelbtini) mikrorajone, prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Šiame ofise buvo kažkokia moteriškė, kuri turėjo segtuvą su šios įmonės dokumentais. Iš to, kaip ji bendravo su I. L., ši moteris galėjo būti buhalterė, tačiau ar moteris buvo šios įmonės buhalterė, jis nežino. Pamena, kad moteriškė klausė I. L., kam reikia parduoti įmonę, kuri vykdo veiklą ir neturi mokestinių skolų. Minėtame ofise jam buvo pateiktas nemažas kiekis dokumentų, kuriuos jis pasirašė. Tai galėjo būti šios įmonės pardavimo dokumentai, tačiau ar tarp jų buvo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, kasos dokumentai ir t.t.), jis nepamena. Minimame ofise buvo tik jis ir I. L., asmens vardu J. B. ofise nebuvo. Visus jo pasirašytus dokumentus bei dokumentus, sijusius su šia įmone, jo akivaizdoje pasiėmė I. L.. Po šio susitikimo jie nuvyko į Sodrą ir pateikė duomenis, kad jis daugiau nebedirba šioje įmonėje. Po to daugiau jokių reikalų su šia įmone nebeturėjo. Su I. L. ryšių nepalaiko ir nebendrauja. Su I. L. ar kitu asmeniu jis niekada nevyko į užsienio šalis, tame tarpe ir Lenkiją atidarinėti UAB „Z“ banko sąskaitos. Sąmoningai niekam nėra parašęs įgaliojimo atstovauti šios įmonės vardu. Jei toks įgaliojimas jo paties buvo pasirašytas, tai padarė to nesuvokdamas. Jis nepamena, ar yra pateikęs savo paso kopiją I. L., tačiau taip galėjo būti (t.9 b.l. 122-124). Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas nurodė, kad jo išsilavinimas (duomenys neskelbtini) ir jis pirmą kartą buvo įmonės direktorius. Kiek jam buvo sumokėta už tai, kad buvo UAB „Z“ direktorius, nepamena. Jam būnant direktoriumi su I. L. bendraudavo kartą per mėnesį. I. L. jam skambindavo, gal yra ir jis I. L. skambinęs. Kokiu tikslu skambino, nepamena. Gal prašė pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė gera valia ir nebuvo verčiamas duoti tokius parodymus. Su A. L. jis nebendraudavo. Jis nieko nežinojo apie UAB „Z“ veiklą, ką jie ten darė. Apie J. B. žino iš I. L. žodžių. Paties J. B. nepažįsta ir kontaktų su šiuo asmeniu neturėjo.

Apklausta teisme liudytoja O. K. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta, nes dirbo UAB ,,X“. Šioje bendrovėje dirbo pardavimo vadovės pareigose. Jos pagrindinis darbas buvo pardavinėti buitinę techniką. Ji dirbo su dideliais prekybiniais tinklais kaip ,,Topo centras“, ,,Pigu“, ,,Varlė“. Pagal užklausas ir užsakymus siūlė ir pardavinėjo prekes. Jai dirbant pagrindinius nurodymus duodavo ir visi pasitarimai būdavo su D. J.. Jis buvo įmonės direktorius. Matydavo, kad į bendrovės ofisą atvažiuodavo I. ir A. L.. Jie visi tarpusavyje tardavosi. Ji mano, kad I. ir A. L. buvo susiję su UAB „X“. Gal jie buvo šios įmonės steigėjai ar akcininkai, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nematė. I. ir A. L. konkrečių nurodymų jai neduodavo. Jei būdavo užklausos didesniam prekių kiekiui, ji kreipdavosi į įmonės vadovą. Jei tuo metu ofise būdavo I. ar A. L., jie taip pat atsakydavo į tuos klausimus, ar galima gauti tam tikrą kiekį prekių, tačiau kažkokių tiesioginių nurodymų nebuvo. Kas tvarkė UAB ,,X“ buhalteriją, ji nežino. PVM sąskaitas ji visada pateikdavo D. J.. Toks buvo nurodymas, nes jis buvo įmonės direktorius. D. J. su ja pasirašė darbo sutartį ir ji buvo jam pavaldi. Ji nepamena, ar sąskaitas D. J. siųsdavo elektroniniu paštu, ar gyvai perduodavo. Ji nesusimąstė, kad kažkas vyksta neteisėto. Prekės buvo tiekiamos ir pristatomos pirkėjams. Tačiau ar už jas buvo sumokėta, ar ne, ji nežino. Žmonės kreipdavosi dėl garantinio aptarnavimo. Nieko įtartino ji nematė. Jos nuomone, UAB „X“ veikloje I. L. dalyvavimas buvo epizodinis, o mažiausiai dalyvavo A. L..

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. K. (buvusia pavarde G.), parodė, kad UAB „X“ dirbo 2013 metais pardavimų vadove. Išdirbo daugiau nei pusę metų. Jai dirbant UAB „X“ vykdė buitinės technikos ir elektronikos prekybą. Jos darbas vykdavo biure, kuris buvo (duomenys neskelbtini). Visi dirbo viename kabinete, tiek vadovai, tiek kiti darbuotojai. Ji buvo atsakinga už prekybą su verslo klientais, daugiausiai su stambiomis elektroninėmis parduotuvėmis. Kartu su ja bendrovėje dirbo UAB „X“ direktorius D. J., vadybininkės J. ir V. (pavardžių nepamena), I. L. ir A. L. (kurie, jos manymu, yra įmonės savininkai, galimai kartu su D. J.). Savo darbo vietose dažniausiai būdavo ji su vadybininkėmis. D. J., I. ir A. L. važiuodavo į susitikimus, turėjo kitų reikalų. Jie biure būdavo dažnai, bet ne visada. Kas buvo UAB „X“ akcininkai, ji nežino arba nepamena. Jos darbo laikotarpiu UAB „X“ direktorius buvo D. J.. Bendrovės veiklą organizavo ir jai vadovavo D. J. ir I. L.. UAB „X“ prekių tiekėjai buvo įvairios įmonės. Už prekių tiekimą buvo atsakingi D. J. ir I. L.. Ji dirbo su UAB „Pigu“, UAB „Varlė“, bendravo su „Topo centras“ ir „Elektromarktas“. Pirkėjų ieškojo visoje Lietuvoje, bet nelabai pavykdavo surasti. Užsakytoms prekėms sąskaitas faktūras išrašydavo kiekvienas darbuotojas jam priskirtiems klientams arba klientams, kurie kreipėsi tam tikru momentu į darbuotoją. Sutartis su klientais pasirašydavo įmonės direktorius D. J.. Sąskaitas faktūras, kurias ji išrašydavo pagal pirkėjų užsakymus, kuriuos gaudavo el. paštu, kurio pavadinimo tiksliai jau nepamena. Galėjo būti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Sąskaitas siųsdavo užsakovui el. paštu, perduodavo su kurjeriais. Buvo atvejų, kad kartu su prekėmis pristatydavo ir asmeniškai. Peržiūrėjusi UAB „X“ sąskaitas faktūras, ten, kur yra parašyta „Pardavimų vadovė O. G.“ yra jos parašai. Dėl UAB „X“ prekių pirkimo ir pardavimo apskaitos tvarkymo, kiek pamena įmonės darbuotojai naudojosi buhalterinės apskaitos programa „(duomenys neskelbtini)“ (bet gali ir klysti). Dėl prekių pirkimo nepamena, o savo pardavimų ataskaitas darydavo kiekvienas darbuotojas ir pateikdavo įmonės vadovui. Kas tvarkė UAB „X“ buhalterinę apskaitą, pasakyti negali. Visus dokumentus ji atiduodavo direktoriui D. J.. Ji nežino, kokiu būdu buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui buvo pateikiami UAB „X“ dokumentai dėl prekių pirkimo ir pardavimo (PVM sąskaitos faktūros), nes šie procesai buvo įmonės vadovo kompetencijoje. Ji nežino, kas turėjo prisijungimus prie UAB „X“ banko sąskaitų, kas turėjo banko UAB „X“ mokėjimo korteles, kas vykdė atsiskaitymus su UAB „X“ prekių tiekėjais. Su UAB „X“ direktoriumi D. J. ji dirbo vienoje patalpoje. Vyko nuolatinis bendravimas dėl pardavimų, jai buvo duodami darbo nurodymai, patvirtinimai, ar turi užsakomų prekių (kiekiai, kainos ir pan.). Jei neklysta, I. L. buvo vienas iš šios įmonės savininkų. Iš I. L. ji gaudavo panašius nurodymus, kaip ir iš D. J.. Šie du asmenys dažnai tarpusavyje pasitardavo ir pateikdavo bendrus sprendimus bei nurodymus kolektyvui. Iš UAB „X“ ji buvo atleista šalių susitarimu. UAB „Y“ pavadinimas jai girdėtas, bet detaliau nepamena. UAB „Z“, jos vadovų ar atstovų ji nežino (t.9, b.l. 90-92).

Apklausta teisme liudytoja J. G. paaiškino, kad pažįsta kaltinamuosius, nes dirbo UAB ,,X“. A. L. retai užsukdavo į šios įmonės ofisą ir su juo bendravo labai minimaliai. A. L. tardavosi su partneriais dėl produkcijos. UAB „X“ ją įdarbino D. J.. Ji nežino, ar A. ir I. L. buvo UAB „X“ akcininkai, tačiau jie bendravo tarpusavyje, sprendė įmonės reikalus. Jai dirbant įmonės ofise būdavo O. K., I. L., D. J.. I. L. ofise būdavo praktiškai kiekvieną dieną.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. G. (buvusi L.) nurodė, kad UAB „X” dirbo pardavimų vadybininke 2013 metais nuo gegužės mėn. iki gruodžio mėn. UAB „X“ vykdė didmeninę prekybą buitine technika ir elektronika. Jos darbo vieta buvo ofisas, esantis (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) šalia tuo metu buvusio „Norfa“ prekybos centro. Ofise buvo vienas kabinetas. Jame darbo stalus turėjo ji ir kiti įmonės darbuotojai: O. G., V. J., D. J.. I. L. kabinete darbo stalo neturėjo. Į ofisą jis atvažiuodavo porai valandų per dieną. I. S. dirbo atskirai nuo jų kitose patalpose, tačiau kažkur netoli jų. Dirbdama UAB „X“ ji skambindavo ir rašydavo el. laiškus pagal sąrašą, kurį jai davė D. J.. Ji klausdavo potencialių pirkėjų, kokia buitinė technika ir elektronika juos domina, sakydavo, kad gali pasiūlyti prekes geromis kainomis. Kiekvieną dieną įmonės jai siųsdavo užklausas su konkrečiais modeliais. Tas užklausas ji persiųsdavo per „Skype“ programą I. S., kuri dirbo su tiekėjais ir ši už poros minučių jai atsiųsdavo pardavimo kainą. Jos darbo laikotarpiu UAB „X“ akcininkais buvo D. J., I. ir A. L., A. (pavardės neprisimena). Įmonės direktorius buvo D. J.. Koks įmonėje buvo kiekvieno akcininko ar direktoriaus vaidmuo pagal pareigas, ji nesigilino. Iš D. J. ir I. L. ji gaudavo darbinius nurodymus. Tuo metu jai atrodė, kad bendrovės veiklą organizavo ir jai vadovavo D. J. ir I. L.. Kas buvo UAB „X“ prekių tiekėjai, ji nežino. Su tiekėjais bendraudavo I. S.. UAB „X“ parduodavo prekes Pigu.lt; Mediashop; Varlė.lt; BigBox.lt. UAB „X“ dokumentus (tame tarpe PVM sąskaitas - faktūras dėl prekių pardavimo) ruošdavo, spausdindavo ir tvirtindavo parašu D. J.. Ji nėra tikra, kad išrašinėjo UAB „X“ PVM sąskaitas — faktūras dėl prekių pardavimo, bet tokia tikimybė yra. Jei taip ir buvo, tai darė D. J. arba I. L. nurodymu. Kas tvarkė UAB „X“ prekių pirkimo ir pardavimo apskaitą, bendrovės buhalterinę apskaitą, ji nežino. Kur buvo laikomi UAB „X“ apskaitos ir kiti dokumentai, ji nežino, bet ofise, kuriame ji dirbo, šių dokumentų nebuvo. Kokiu būdu buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui buvo pateikiami UAB „X“ dokumentai dėl prekių pirkimo ir pardavimo (PVM sąskaitos - faktūros), ji nežino. Kas turėjo prisijungimus prie UAB „X“ banko sąskaitų ir kas vykdė atsiskaitymus su UAB „X“ prekių tiekėjais, kas turėjo bankines UAB „X“ mokėjimo korteles, nežino. UAB „Y“ pavadinimas jai labai girdėtas, tačiau negali tiksliai pasakyti kur. Apie UAB „Z“ nėra girdėjusi. I. L. padėdavo bendraujant su klientais, klausydavo telefoninių pokalbių, duodavo patarimus, kaip geriau pateikti „verslo pasiūlymus“, vesdavo apmokymus. Padėdavo rengti elektroninius pasiūlymus įmonėms, prašė teikti ataskaitas: kam ji skambino, ką pasiūlė, ar kas skambino, kas netiko, ar kainos geros ir pan. Iš UAB „X“ ji buvo atleista panašiai 2013 m. gruodžio viduryje. I. L. išsikvietė ją į kavinę ir pasakė, kad ji nepritampa kolektyve, todėl pati turi parašyti prašymą išeiti iš darbo (t.9 b.l. 81-82).

Apklausta teisme liudytoja I. S. nurodė, kad kažkada dirbo UAB „X“. Tuo metu jai teko bendrauti su kaltinamaisiais. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytoja nurodė, kad jie teisingi ir papildymų neturi. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad UAB „X“ ji dirbo vadybininke nuo 2013 metų vasaros iki 2014 metų pavasario. UAB „X“ vykdė prekybą buitine technika ir elektronikos prekėmis. Įmonės direktorius buvo D. J.. Jie dirbo vienoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Darbo vietos buvo mažai, todėl vėliau dalis darbuotojų, tame tarpe ir ji persikėlė į (duomenys neskelbtini) gatvėje bendrabutyje įrengtą ofisą, o dar vėliau persikėlė į kažkokį kotedžą (duomenys neskelbtini) plente. Atskirų kabinetų nebuvo. Buvo atviros erdvės. Jos darbo pobūdis buvo toks, kad prekybininkai užklausdavo pardavimų vadybininkų, kokių prekių reikia, o ji ieškodavo geriausių kainų, kad šiems pasiūlyti. Daugiausiai tai buvo buitinė technika iš Lenkijos, nes ten pasiūlydavo geriausias kainas. Jos darbo UAB „X“ laikotarpiu kartu su ja dirbo V. J. (nežino, ar tiksli pavardė), J. G., O. G. (nežino, ar tiksli pavardė), D. J., I. L.. Kas buvo UAB „X“ akcininkas, ji nežino. Visas pasiūlytas kainas turėdavo derinti su D. J.. Jis pasakydavo užsakinėti ar ne. Daugiau kažkokių nurodymų iš jo nebuvo. I. L. daugiau buvo atsakingas už organizacinius klausimus. UAB „X“ veiklą organizavo ir jai vadovavo I. L. ir D. J.. Su pastaruoju visada buvo tariamasi dėl prekių kainos, ar galima užsakyti. I. L. nuolat ieškodavo naujų tiekėjų ir buvo labiau atsakingas už įmonės organizacinius reikalus. Tiesiogiai iš I. L. nurodymų ji negaudavo. Kiek pamena, D. J. visad su I. L. dėl visko turėdavo pasitarti. Kam būdavo parduodamos UAB „X“ prekės, nežino. Tuo užsiiminėjo pardavimų vadybininkai. Prie UAB „X“ dokumentų prieigos ji neturėjo. Vykdant buitinės technikos pirkimą, viskas eidavo per D. J.. Kas ruošdavo, spausdindavo ir tvirtindavo parašu UAB „X“ PVM sąskaitas faktūras dėl prekių pardavimų, ji nežino ir nepamena, ar išvis yra mačiusi bent vieną PVM sąskaitą faktūrą. Kas tvarkė UAB „X“ prekių pirkimo ir pardavimo apskaitą, buhalterinę apskaitą ir kur buvo laikomi apskaitos ir kiti dokumentai, ji nežino. Nežino ir, kokiu būdu buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui buvo pateikiami UAB „X“ dokumentai dėl prekių pirkimo ir pardavimo (PVM sąskaitos faktūros), taip pat atsiskaitymo duomenys (dokumentai). Prisijungimą prie UAB „X“ banko sąskaitų turėjo ir atsiskaitymus su prekių tiekėjais vykdė D. J.. Tokių bendrovių kaip UAB „Y“ ir UAB „Z“ ji nežino. Darbo santykius su UAB „X“ nutraukė savo noru 2014 m. pavasarį (t.9 b.l. 71-73). Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad I. L. UAB „X“ buvo labiau atsakingas už organizacinius darbus. Pavyzdžiui ji padaro užklausas dėl skalbimo mašinos keliems tiekėjams, kad atsiųstų savo kainas ir gavusi atsakymus, ar prekės kaina tinka, derindavo su D. J.. Visi kiti organizaciniai dalykai kaip tiekėjų paieškos tai I. L. kompetencija. Su juo prekių kainų ji nederindavo. UAB „X“ ją įdarbino D. J.. Ji yra mačiusi A. L., prieš jai išeinant iš UAB „X“, kai ofisas buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) plentą.

Apklausta teisme liudytoja R. L. nurodė, kad teismo salėje esančių kaltinamųjų nepažįsta. Kažkada ji tvarkė UAB „X“ buhalterinę apskaitą. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu jos duotus parodymus, ji nurodė, kad jie yra teisingi ir atsakė į proceso dalyvių užduotus klausimus. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad UAB „A“ pavedimu nuo 2012 m. sausio 26 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. tvarkė UAB „X“ apskaitą. UAB „X“ vykdė didmeninę prekybą daugiausiai buitine technika. UAB „X“ dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, apmokėjimo ir kitus apskaitai reikalingus dokumentus) dažniausiai siųsdavo el.paštu (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Dėl apskaitos dokumentų ji bendraudavo su UAB „X“ direktoriumi. Dokumentai, kuriuos pateikdavo įmonė, buvo laikomi UAB „A“ biure ((duomenys neskelbtini)). Ji prie UAB „X“ banko sąskaitų prisijungimo neturėjo. Kas turėjo UAB „X“ banko mokėjimo korteles, ji nežino. Bendrovės deklaracijas VMI ji teikdavo pagal gautus dokumentus. Paskutinė PVM deklaracija jos buvo pateikta už 2013 metų rugpjūčio mėn. Dėl kokių priežasčių buvo nutraukta UAB „X“ buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis, ji nežino. Paprastai nutraukus sutartį, turimi buhalterijos dokumentai grąžinami vadovui. Yra pasirašyta paslaugų nutraukimo sutartis, sutartyje yra UAB „X“ vadovo parašas ir antspaudas. UAB „Y“ nežino. Pagal rastus duomenis UAB „X“ iš šios bendrovės pirko prekes, tačiau smulkiau nieko paaiškinti negali, nes nežino ir su atstovais jai neteko bendrauti. UAB „X“ direktorius buvo D. J., bet ar teko bendrauti gyvai, ji nepamena. I. L. nepažįsta ir su juo neturėjo jokių kontaktų (t.9 tomas, b.l. 97-98). Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad duomenis apie įmonę UAB „X“ surado savo įmonės UAB „A“ archyvuose. Šiaip šios įmonės neprisimena. Ši įmonė buvo nedidelė ir UAB „A“ su ja dirbo pakankamai trumpai. UAB „X“ dokumentus atnešdavo vadovas arba jai tiesiogiai atsiųsdavo elektroniniu paštu. 2013 metais šios įmonės vadovas buvo D. J.. Vizualiai šio žmogaus neatpažintų, nes jo nepamena. Kažkokių tai nurodymų iš kaltinamųjų ji negalėjo gauti, nes jų nepažįsta. Buhalterinę apskaitą tvarko pagal gautus dokumentus: sąskaitas, išrašus, pagal tai ir apskaito. Apie tokias įmones kaip UAB „Y“ ir UAB „Z“ nieko nežino. Tik UAB „A“ archyvuose atrado, kad UAB „X“ pirkdavo prekes iš UAB „Y“.

Apklausta teisme liudytoja A. Š.-V. pareiškė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus jos parodymus, liudytoja nurodė, kad jie teisingi, papildymų neturi. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad tvarkė UAB „X“ apskaitą. UAB „X“ dirbo nuo 2013 m. nuo rugsėjo mėn. iki gruodžio mėn. pabaigos. Šioje įmonėje dirbo buhaltere. Ten įsidarbinti jai pasiūlė pažįstama V. J., nes šios įmonės direktorius buvo jos vyras D. J.. Prieš pradedant darbą UAB „X“ susitiko su D. J.. Buvo susitarta, kad ji bus atsakinga už UAB „X“ apskaitą. Susitarė, kad ji dirbs nuotoliniu būdu ir ves apskaitą savo namuose, nes tuo metu augino mažus vaikus. Susitarė, kad apskaitos dokumentai bus pristatomi į namus. Tai suderinus kartu su D. J. nuvyko į prieš tai UAB „X“ apskaitą tvarkiusią įmonę UAB „A“, iš kur D. J. pasiėmė visus apskaitos dokumentus. D. J. jai davė darbinį kompiuterį, kuriame buvo buhalterinės apskaitos programa. Nepamena, ar D. J. jai perdavė popierinius UAB „X“ dokumentus. UAB „X“ veiklos sritis buvo prekyba elektronikos ir buitine technika. Kiek pamena, ši įmonė pirkdavo galimai iš Lietuvos bei užsienio tiekėjų prekes ir jas parduodavo Lietuvos įmonėms. Ji nepamena įmonių pavadinimų, iš kurių buvo perkamos prekės ir kurioms jos būdavo parduodamos. Pirminius apskaitos dokumentus, tai yra išrašomas ir gaunamas sąskaitas faktūras jai į namus pristatydavo D. J.. Pristatytos sąskaitos faktūros jau būdavo paruoštos. Pateiktas PVM sąskaitas faktūras ji įtraukdavo į UAB „X“ apskaitą ir šių pagrindu formuodavo PVM deklaracijas, kurias elektroniniu būdu teikė mokesčių inspekcijai. Išskyrus D. J. daugiau su niekuo iš UAB „X“ ji nebendravo ir nebuvo šios įmonės ofise. Jai niekada nebuvo pateikti prisijungimo prie šios įmonės banko sąskaitų įrankiai. Ji neatlikinėjo bankinių transakcijų šios įmonės vardu. Jai vedant buhalterinę apskaitą, buvo toks niuansas, kad galimai nuo spalio mėn. pagal jai direktoriaus pateikiamas banko išklotines matydavo, kad iš UAB „X“ sąskaitos į kitos lietuviškos įmonės banko sąskaitą, kurios pavadinimo nepamena, galėjo būti ir UAB „Y“, buvo atliekami mokėjimai nemažomis pinigų sumomis, tačiau šiuos mokėjimus pagrindžiančių dokumentų direktorius jai nepristatydavo. Kelis kartus ji pasiteiravo direktoriaus apie šiuos dokumentus, į ką direktorius jai paaiškino, kad iš šios įmonės UAB „X“ perka prekes, tačiau ši įmonė tiesiog vėluoja pateikti PVM sąskaitas faktūras ir ateityje jos bus pateiktos. Kiek ji pamena, šių sąskaitų faktūrų D. J. jai taip ir nepateikė. Iš darbo UAB „X“ ji išėjo 2013 m. gruodžio pabaigoje, nusprendusi, kad nebenori daugiau dirbti šioje įmonėje. Apie tai informavo D. J., kuris pas ją atvykęs pasiėmė jai duotą kompiuterį ir visus jai pateiktus pirminius apskaitos dokumentus (gaunamas išrašomas sąskaitas faktūras) ir kitus jai eigoje pateiktus dokumentus. Daugiau darbinių santykių su D. J. ji neturėjo. Dirbdama UAB „X“ ji nebendravo su asmeniu vardu I. L. (t. 9 b.l. 100-101). Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad nepamena, kaip jai buvo mokamas atlyginimas. Jai pradėjus dirbti UAB „X“ buvo sudaryta darbo sutartis ir visą tą laiką ji bendravo tik su D. J.. Ji negali nurodyti jai įtarimą sukėlusių į kitą įmonę pervedamų pinigų sumų, bet jos pasakymas, kad buvo pervedami nemaži pinigai, tai reiškia, kad tai buvo didesnės nei įprastai pinigų sumos.

Apklausta teisme liudytoja N. K. paaiškino, kad tvarkė UAB ,,Z“ buhalterinę apskaitą. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytoja nurodė, kad jie teisingi ir atsakė į proceso dalyvių klausimus. Liudytoja paaiškino, kad neatsimena, su kuo ji sudarė UAB „Z“ apskaitos dokumentų tvarkymo sutartį. Ar jai teko bendrauti su kaltinamaisiais, neatsimena. Jei sutartį pasirašė N. J., tai matyt šį asmenį turėjo matyti. Buhalterinius dokumentus jai atsiųsdavo elektroniniu paštu, tačiau pašto adreso neatsimena. Pavardė L. jai nieko nesako. Už suteiktas buhalterines apskaitos paslaugas visada buvo mokama pavedimu, tačiau iš kokios sąskaitos tai buvo atliekama, neatsimena. Nutraukiant aptarnavimo sutartį ji susitiko su UAB „Z“ direktoriumi, kuris jos paprašė ištrinti visus buhalterinės apskaitos duomenis. Ji neatsimena, ar iš teismo salėje esančių kaltinamųjų yra tas asmuo, su kuriuo ji buvo susitikusi kaip su įmonės direktoriumi. Ji prisimena, kad UAB ,,Z“ pardavinėjo buitinę techniką ir dar pagalvojo, ar galima iš to uždirbti, kai tokia techniką pardavinėja tokie gigantai kaip ,,Topo centras“, ,,Pigu“, ,,Varlė“, bet tai ne jos kompetencija.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. K. nurodė, kad nuo 2012 metų ji dirba vadove UAB „S“. Ši įmonė teikia buhalterines paslaugas. Jos vadovaujama įmonė tvarkė UAB „Z“ buhalterinę apskaitą. Kadangi vienu metu tvarkoma ne vienos įmonės apskaita, todėl smulkiai ir detaliai papasakoti apie UAB „Z“ apskaitos tvarkymą negali, nes praėjo nemažai laiko. Pagal jos darbo pobūdį ji bendrauja su daug asmenų - tiek su įmonių vadovais, tiek su įgaliotais asmenimis. UAB „Z“ neišskirtų nei kaip geros - apskaitai dokumentus laiku teikiančios ir mokios už paslaugas įmonės, nei kaip problemiškos įmonės. Su kuo iš šios įmonės jai teko bendrauti, tiksliai nepamena, bet paprastai bendrauja su įmonių vadovais ar jų įgaliotais asmenimis. Tyrėjai paprašius pateikti su UAB „Z“ apskaitos tvarkymu susijusius dokumentus, ji peržiūrėjo archyvinius dokumentus ir ką rado, pateikė tyrimui. Tai 2013 m. balandžio 19 d. buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais, UAB „Z“ direktoriaus N. J. prašymą dėl duomenų iš bazių ištrynimo, 2013 m. spalio 7 d. dokumentų bei apskaitos registrų - priėmimo perdavimo aktą ir 2013 m. spalio 7 d. buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties (duomenys neskelbtini) nutraukimą. Šie dokumentai, kiek pamena, buvo pasirašyti UAB „S“ ofise. Dėl N. J. prašymo ištrinti iš bazių duomenis paaiškino, kad sutarties nutraukimo iniciatorius buvo UAB „Z“. Kai jos paprašė paruošti visus dokumentus perdavimui, tuo pačiu buvo paprašyta iš duomenų bazių, tai yra iš jų programos, ištrinti visus su UAB „Z“ apskaitos tvarkymu susijusius duomenis. Ji pasakė, kad šiaip to nedaro, nes jei ko prisireiktų, tai jie kurį laiką saugo ir pateikia registrus ir pan. Tačiau jos primygtinai buvo reikalauta ištrinti visus duomenis, motyvuojant tuo, kad duomenys nebūtų panaudoti neteisėtiems tikslams. Tokiu atveju ji liepė parašyti prašymą. Šis ranka rašytas prašymas buvo parašytas ir pasirašytas jos ofise. Ar tuo metu N. J. buvo vienas, ar su dar kažkuo, jau nepamena. UAB „Z“ dokumentai buvo viename segtuve, kuriuos ji perdavė pagal aktą. Paprastai visas bendravimas dėl apskaitos tvarkymo vyksta telefonu su įmonės atsakingais asmenimis, kurių telefonai jai būna duoti, apskaitai reikalingi dokumentai paprastai jai pateikiami elektroniniu paštu. Jokių kitų UAB „Z“ dokumentų, išskyrus pateiktus, ji pateikti negali, nes buvo keistas jos kompiuteris, taip pat elektroninis paštas dėl elektroninių laiškų gausos buvo valomas (t.9 b.l. 127-128). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. K. tyrimui pateikė: 1) 2013 m. balandžio 19 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais, pasirašytą N. K. ir N. J.; 2) 2013 m. spalio 1 d. N. J. UAB „Z“ direktoriaus prašymą dėl duomenų iš bazių ištrynimo; 3) 2013 m. spalio 7 d. Dokumentų bei apskaitos registrų - priėmimo perdavimo aktą; 4) 2013 m. spalio 7 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties (duomenys neskelbtini) nutraukimą (t.9 b.l. 130-147).

Apklaustas teisme liudytojas L. J. nurodė, kad jis nieko neatsimena. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus jo parodymus, jis pareiškė, kad gali būti, kad dalį pagarsintų parodymų jis ir atsimena. Papildymų ir patikslinimų neturi. A. L. jis neatsimena ir negali patvirtinti, kad šį asmenį jis pažįsta. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. J. parodė, kad 2013 metais jis vadovavo UAB „B.“. Šios įmonės veiklos sritis - buhalterinės apskaitos teikimo paslaugos. Įmonė savo veiklą vykdo adresu (duomenys neskelbtini). Tikslių aplinkybių nepamena, tačiau 2013 m. pradžioje, vasario mėn. į juos kreipėsi asmuo, kaip vėliau paaiškėjo I. L.. Šis asmuo kreipėsi dėl buhalterinės apskaitos teikimo paslaugų atstovaujamai įmonei UAB „Y“, kurios veiklos sritis buvo prekyba. Įmonės direktorė buvo G. B.. Šios vardą bei pavardę pamena tik iš paslaugų sudarymo bei nutraukimo sutarčių. Šios moters gyvai nėra matęs. Iš esmės UAB „Y“ atstovavo I. L., su kuriuo ir buvo bendraujama dėl apskaitos vedimo. UAB „Y“ apskaitą tvarkė buhalterė D. M., kuriai I. L. teikdavo dokumentus. Ar tai buvo daroma gyvai, ar per elektronines ryšio priemones, jis nepamena. Ši buhalterė (duomenys neskelbtini) m. mirė. Sutartis su UAB „Y“ buvo nutraukta 2013 m. spalio mėn. Už apskaitos tvarkymo paslaugas UAB „Y“ su jais atsiskaitydavo bankiniais mokėjimais, kurie niekada nevėlavo. Buhalterinių paslaugų sutarties nutraukimą iniciavo pati įmonė. Kiek pamena, į juos kreipėsi I. L., kuris pareiškė, kad jiems daugiau nebereikalingos jų įmonės paslaugos, nes įmonė parduodama. I. L. paprašė, kad visa UAB „Y“ buhalterinė apskaita, kuri buvo skaitmeninėje laikmenoje, būtų perkelta į kompaktinį diską bei ištrinta iš UAB „B.“ duomenų bazės. Po sutarties nutraukimo buvo ištrinta visa apskaitos programose buvusi skaitmeninė informacija. Administratorė suruošė popierinių dokumentų perdavimo aktą, kurį jis patvirtino savo parašu. UAB „Y“ dokumentai bei minėtas kompaktinis diskas buvo perduoti kažkam iš UAB „Y“. Ar juos pasiėmė pats I. L., nežino, nes pats tiesiogiai kompaktinio disko perdavime jis nedalyvavo. Tačiau kiek pamena, visus dokumentus su UAB „Y“ direktorės G. B. parašais jiems pristatydavo I. L. (t.9 b.l. 103-104).

Ikiteisminio tyrimo metu, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytojas L. J. parodė, kad jam matytas asmuo nuotraukoje Nr. 3 (I. L.), kuris galimai yra apklausos metu minėtas I.. Kiti asmenys jam nematyti (t.9 b.l. 105-107). Pagal CDB išrašą D. M., tvarkiusi UAB „Y“ apskaitą, mirė (duomenys neskelbtini) (t.9 b.l. 108).

Pagal 2012 m. sausio 19 d. UAB „X“ steigimo sutartį steigėjai ir akcininkai buvo A. V., A. K. ir D. J.. Registrų centro duomenimis laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 26 d. iki 2013 m. vasario 4 d. direktoriaus pareigas ėjo A. V., o laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 4 d. iki 2014 m. balandžio 9 d. D. J. (t.10 tomas, b.l. 97-101, 85). Pagal CDB išrašą D. J., buvęs UAB „X“ steigėjas, akcininkas ir direktorius, mirė (duomenys neskelbtini). (t. 9, b.l. 28).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuoti kaltinamojo I. L. telefoniniai pokalbiai su broliu A. L., formaliu UAB „Z“ direktoriumi N. J., UAB „X“ vadovu D. J., UAB „Y“ buhalterinę apskaitą tvarkiusia D. M. bei UAB ,,Z“ buhalterinę apskaitą tvarkiusia N. K. (t.10 b.l.8-84).

Žemesnės instancijos teismas

Kaip jau buvo pažymėta, I. L. tvirtino, kad per G. B. jis vadovavo UAB „Y“ ir į UAB „X“ veiklą nesikišo. Šiuos kaltinamojo parodymus paneigia buvusių UAB „X“ darbuotojų parodymai. Apklausta liudytoja O. K. (buv. G.), nurodė, kad į UAB „X“ ofisą atvažiuodavo broliai I. ir A. L., kurie, jos nuomone, buvo susiję su šia bendrove. Ji teigė, kad bendrovei vadovavo D. J. ir I. L.. Liudytoja J. G. nurodė, kad D. J. ir I. L. UAB „X“ ofise praktiškai būdavo kiekvieną dieną ir vadovavo bendrovei, o A. L. į bendrovės ofisą užsukdavo retai. Liudytoja I. S. nurodė, kad I. L. buvo atsakingas už UAB „X“ organizacinius reikalus. Tiesioginių nurodymų iš I. L. ji negaudavo, tačiau pastebėjo, kad D. J. visada turėjo tartis su I. L..

Žemesnės instancijos teismas

Civilinėje teisėje skiriami tariami sandoriai (fiktyvūs) ir apsimestiniai sandoriai. Tariamųjų sandorių atveju šalių valios apskritai nėra arba tiksliau – tikroji valia yra nesukurti jokių realių padarinių (sutartis sudaroma tik dėl akių, nesiekiant tei­sinių pasekmių – CK 1.86 straipsnis), apsimestinių sandorių atveju – tikroji šalių valia paslėpta po jos fikcija (sutartis sudaroma tikslu pridengti kitą sutartį – CK 1.87 straipsnis). CK normos, reglamentuojančios tariamus ir apsimestinius sandorius, yra įtvirtintos sandorių negalio­jimo skyriuje, fiktyvumas laikomas sandorių negaliojimo pagrindu.