Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-06-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-200-369/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-06-03
Bylos Nr.
1-200-369/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Kaltinamasis
A. L., I. L.
Civilinis ieškovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos
Advokatai
Saulius Kibilda
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-200-369/2022
Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00062-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.3.; 1.2.18.10.; 1.2.29.1.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujat Rasai Glovickytei-Liobienei, Vilmai Žičkienei,dalyvaujant prokurorui Gedvydui Vaivadai,kaltinamiesiems A. L. ir I. L., jų gynėjui advokatui Sauliui Kibildai,civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui R. J.,vertėjaujant Olgai Macijauskienei, Giedriui Račkauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. L. (I. L.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (dvi veikos),

A. L. (A. L.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.

Teismasnustatė: ?

I. L. ir A. L., laikotarpyje nuo 2013 metų sausio mėn. iki 2013 spalio mėn. veikdami vieninga tyčia ir bendrininkų grupėje, apgaule UAB „X“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę – 142.370,25 Eur mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio. Įgyvendinant nusikalstamą sumanymą 2013 m. sausio – vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, I. L. pasiūlius D. J. (mirė (duomenys neskelbtini)) šio vadovaujamos įmonės UAB „X“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) vardu vykdyti elektronikos ir buitinės technikos prekybą Lietuvos ūkio subjektams ir šiam sutikus, I. L. kartu su A. L., turėdami tikslą panaikinti juridinio asmens UAB „X“ vardu mokėtiną PVM ir apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – šio juridinio asmens už iš Europos Ekonominės bendrijos ūkio subjektų su 0 proc. PVM tarifu įgytas ir Lietuvos ūkio subjektams su 21 proc. PVM tarifu parduotas prekes gautas pinigines lėšas, tame tarpe panaikintos prievolės sumokėti PVM dydžio sumą, žinodami, kad UAB „Y“ ir UAB „Z“ realios veiklos nevykdys, o bus panaudotos kaip priedangos įmonės sandorių grandinėje imituojant tariamą prekybą ir tariamus tarpusavio atsiskaitymus, siekiant neteisėtai padidinti UAB „X“ pirkimų PVM atskaitą, taip sumažinant nuo pardavimų mokėtiną PVM, A. L. pasiūlė G. B. tapti UAB „Y“, o I. L. pasiūlė N. J. tapti UAB „Z“ formaliais šių bendrovių vadovais, jiems nežinant apie vykdomą nusikalstamą veiką, bei atidaryti UAB „Y“ ir UAB „Z“ bankines sąskaitas Lietuvos bankuose, iš bankų gauti bei I. L. ir A. L. perduoti elektroninių prisijungimų prie šių banko sąskaitų priemones.

G. B., nežinojusiai, kad I. L. ir A. L., siekdami kito juridinio asmens naudai apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės – mokėtino į Lietuvos Respublikos biudžetą PVM sumokėjimo, panaudos šį juridinį asmenį neteisėtai veiklai nuslėpti, nuo 2013 m. vasario 5 d. tapus UAB „Y“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), direktore ir šio juridinio asmens vardu atidarius AB „Swedbank“ banke sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), gautus elektroninių prisijungimų prie šių sąskaitų duomenis, generatorius bei mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) perdavus A. L. bei I. L.;

N. J., nežinojusiam, kad A. L. ir I. L. siekdami kito juridinio asmens naudai apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės – mokėtino į Lietuvos Respublikos biudžetą PVM sumokėjimo, panaudos šį juridinį asmenį neteisėtai veiklai nuslėpti, nuo 2013 m. balandžio 12 d. tapus UAB „Z“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir šio juridinio asmens vardu atidarius „Luminor Bank AS“ banke sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gautus elektroninių prisijungimų prie šios sąskaitos duomenis, generatorių, mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir čekių knygelę perdavus I. L.;

I. L. ir A. L. tęsdami nusikalstamą sumanymą ir įgiję realią galimybę disponuoti UAB „Y“ ir UAB „Z“ banko sąskaitomis bei priemonėmis, reikalingomis elektroniniu būdu prisijungti prie šių sąskaitų, kad imituojant tarpusavio atsiskaitymus atliktų mokėjimo pavedimus bei paimtų iš banko sąskaitų pinigines lėšas grynais, realiai, per kitus asmenis vadovavo šiems juridiniams asmenims. Vykdant išankstinius susitarimus, 2013 m. kovo – spalio mėn. laikotarpiu, I. L. suradus ir įsigijus elektronikos bei buitinės technikos prekių iš realią veiklą vykdančių Europos Ekonominės bendrijos ūkio subjektų, šias prekes importavus į Lietuvos Respubliką su 0 proc. PVM tarifu ir organizavus šių prekių pardavimą UAB „X“ vardu įvairiems Lietuvos Respublikos ūkio subjektams su 21 proc. pardavimo PVM tarifu, o Lietuvos Respublikos ūkio subjektams 2013 m. kovo – spalio mėn. apmokėjus UAB „X“ vardu išrašytas ir jiems pateiktas PVM sąskaitas faktūras, sumokant prekių kainą ir 21 proc. PVM, kurį UAB “X” turėjo sumokėti į valstybės biudžetą, I. L. kartu su A. L., siekdami imituoti tariamus prekių pirkimus iš Lietuvos ūkio subjektų ir tariamus tarpusavio atsiskaitymus, taip siekiant neteisėtai padidinti UAB „X“ pirkimų PVM atskaitą ir tuo pačiu sumažinti nuo pardavimų mokėtiną PVM, žinodami kad realiai pirkimo pardavimo sandorių tarp UAB „X“ ir UAB „Y“ nebus, panaudojo kompiuterinės technikos pagalba pagamintą žinomai netikrą 2013 m. kovo 4 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB „X“ ir UAB „Y“ dėl prekių pirkimo – pardavimo, pasirašytą D. J. kaip UAB „X“ direktoriaus ir G. B. kaip UAB „Y“ direktorės. Tęsiant nusikalstamą sumanymą laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d. I. L. davė D. J. (mirė (duomenys neskelbtini)) nurodymus šios tariamą tarpusavio prekybą imituojančios netikros sutarties pagrindu didžiąją dalį Lietuvos Respublikos ūkio subjektų į UAB „X“ banko sąskaitas kaip atsiskaitymą už parduotų elektronikos ir buitinės technikos prekių įsigijimą pervestų piniginių lėšų pervesti į tariamo prekių tiekėjo – realiai I. L. ir A. L. kontroliuojamos bei valdomos UAB „Y“ bankines sąskaitas.

Vykdant I. L. nurodymus ir pervedus 1.996.192,87 Lt (578.137,41 EUR) į UAB „Y“ vardu atidarytas banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančias AB „Swedbank“ banke, o kitą piniginių lėšų dalį konvertavus į Lenkijos zlotus ir pervedus į kitą „Luminor Bank AS“ banke esančią UAB „X“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (PLN), iš kurios daugkartiniais mokėjimo pavedimais 712.464,92 PLN (Lenkijos zlotų) pervedus į UAB „Y“ Lenkijos banke „Nordea Bank Polska SA“ esančią bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 1560 8218, I. L. ir A. L., tęsdami savo nusikalstamą sumanymą, laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 27 d. iki 2013 m. rugsėjo 25 d. UAB „Y“ banko mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) pagalba grynais į UAB „Y“ bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, bendrai įnešė 551.940 Lt (159.852,87 EUR), taip pat laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 10 d. iki 2013 m. spalio 10 d. I. L. elektroniniu būdu prisijungus prie UAB „Y“ bankinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank” banke, imituojant atsiskaitymus už UAB „Y“ tariamus prekių įsigijimus iš jo paties kontroliuojamos įmonės UAB „Z“, dalį piniginių lėšų – 535.700 Lt (155.149,44 EUR), kaip atsiskaitymą už tariamus prekių pirkimus daugkartiniais pavedimais pervedus į UAB „Z“ bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Luminor Bank AS“ banke, iš kurios I. L. ir A. L., pasinaudodami UAB „Z“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 12 d. iki 2013 m. spalio 13 d. išgrynino iš viso 527.440 Lt (152.757 Eur). Tęsiant nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d. pateikė UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „A“ buhalterei R. L., nieko nežinojusiai apie vykdomas nusikalstamas veikas, netikrus duomenis apie tariamus UAB „X“ pirkimus iš UAB „Y“ (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį UAB „Y“ vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ir duomenis apie šių apmokėjimus), nurodant įtraukti šiuos duomenis į UAB „X“ buhalterinę apskaitą, kad šių tariamų pirkimų duomenų pagrindu būtų suformuotos ir valstybės įgaliotai institucijai pateiktos UAB „X” žinomai neteisingos mėnesinės PVM deklaracijos. UAB „X” buhalterinę apskaitą tvarkančiai R. L. įtraukus jai pateiktus žinomai netikrus duomenis apie UAB „X” elektronikos ir buitinės technikos prekių pirkimus iš UAB „Y“ iš viso už 2.832.412 Lt (820.323,22 EUR), tai yra už 2.340.836 Lt (677.952,97 Eur) plius 491.576 Lt (142.370,25 Eur) PVM, į UAB „X“ buhalterinę apskaitą, šių pagrindu buvo suformuotos UAB „X“ 2013 m. kovo – spalio mėn. mėnesinės PVM deklaracijos, jose nurodant žinomai neteisingas prekių įsigijimo iš UAB „Y“ PVM bendrai 142.370,25 EUR sumai, ir pateiktos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai atitinkamai: 2013 m. balandžio 24 d. už 2013 m. kovo mėn., 2013 m. spalio 9 d. už 2013 m. balandžio mėn., 2014 m. sausio 8 d. už 2013 m. gegužės mėn., 2014 m. sausio 8 d. už 2013 m. birželio mėn., 2014 m. sausio 8 d. už 2013 m. liepos mėn., 2014 m. sausio 8 d. už 2013 m. rugpjūčio mėn., 2014 m. sausio 8 d. už 2013 m. rugsėjo mėn. ir 2014 m. sausio 8 d. už 2013 m. spalio mėn., tokiu būdu buvo sumažinta į valstybės biudžetą mokėtino PVM suma, viso 142.370,25 Eurų sumai.

Tokiu būdu A. L. ir I. L., veikdami bendrininkų grupėje 2013 m. sausio – spalio mėn. organizuodami ir vykdydami juridinių asmenų UAB „Y“ bei UAB „Z“ kontrolę ir vadovavimą per D. J. (mirė (duomenys neskelbtini)), G. B. ir N. J., nežinojusius apie vykdomą nusikalstamą veiką, panaudodami netikrą dokumentą, kurio pagrindu imitavo tariamus UAB „X“ prekių pirkimus iš Lietuvoje registruotos UAB „Z“, taip padidinant UAB „X“ PVM atskaitą ir sumažinant nuo pardavimų mokėtiną PVM, ir tokiu būdu apgaule juridinio asmens UAB „X“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę – mokėtiną į Lietuvos Respublikos biudžetą PVM – 142.370,25 Eur padarydami Lietuvos Respublikos valstybei bendrą 142.370,25 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais I. L. ir A. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje.

I. L. ir A. L. veikdami bendrininkų grupėje, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2013 m spalio 29 d. paslėpė UAB „Y“ ir UAB „Z“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko visiškai negalima nustatyti UAB „Y“ ir UAB „Z“ veiklos, jų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

I. L. ir A. L. turėdami tikslą nuslėpti vykdomą nusikalstamą veiką PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 5 d. iki 2013 m. spalio 29 d. būdami faktiniais UAB „Y“ bei nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki 2013 m. spalio 29 d. UAB „Z“ vadovais, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatomis, jog už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, būdami atsakingais už šių įmonių buhalterinės apskaitos organizavimą ir privalėdami garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą, iki metinės atskaitomybės sudarymo buhalterinėje apskaitoje privalėdami nurodyti visas ataskaitinio laikotarpio ūkines operacijas, privalėdami apskaitos dokumentus patvirtinus metų finansinę atskaitomybę saugoti laikantis Lietuvos Respublikos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, turėdami savo žinioje šios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, veikdami kartu ir vieninga tyčia siekdami, kad biudžetinė įstaiga Valstybinė mokesčių inspekcija negalėtų pasinaudoti UAB „Y“ ir UAB „Z“ buhalterinės apskaitos dokumentais tiriant šių bendrovių veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2013 m. spalio 29 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, žinodami, kad UAB „Y“ ir UAB „Z“ valdymas bei šių įmonių buhalterinės apskaitos dokumentai nebus perduoti, 2013 m. spalio 29 d. įformino jų (I. L. ir A. L.) realiai valdomų įmonių: UAB „Y“ fiktyvų pardavimą (duomenys neskelbtini) piliečiui D. L. bei fiktyvų UAB „Z“ pardavimą (duomenys neskelbtini) piliečiui J. B.. Tuo pagrindu 2013 m. spalio 29 d. Juridinių asmenų registre D. L. buvo įregistruotas kaip UAB „Y“ akcininkas ir vadovas, o J. B. kaip UAB „Z“ akcininkas ir vadovas, nors iš tikrųjų šių bendrovių valdymas bei buhalterinės apskaitos dokumentai jiems perduoti nebuvo. I. L. ir A. L., tęsdami nusikalstamą veiką, suvokdami nusikalstamo veikimo pobūdį, numatydami nusikalstamus veikos padarinius, kad bus trukdoma nustatyti UAB „Y“ ir UAB „Z“ veiklą, jų turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti, tai yra ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, tyčia paslėpė visus UAB „Y“ ir UAB „Z“ buhalterinės apskaitos dokumentus bei apskaitos registrus, dėl ko visiškai negalima nustatyti UAB „Y“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d. ir visiškai negalima nustatyti UAB „Z“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 10 d. iki 2013 m. spalio 31 d. Šiais veiksmais I. L. ir A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teisme kaltinamasis I. L. kaltės nepripažino. Nurodė, kad 2013 metais dirbo UAB ,,F.“. Iš pradžių buvo vadybininkas, o vėliau jam pasiūlė tapti šios bendrovės direktoriumi. UAB „F.“ užsiiminėjo buitinės technikos pardavimu. Jis gerai žinojo visą rinką, kainodarą ir kitus procesus. Vėliau jo paprašė tapti dar vienos įmonės direktoriumi. Tuo metu jam buvo mokamas tik atlyginimas ir jokių bonusų už gerai atliktą darbą jam nemokėjo. Jam gimė sūnus, šeimoje buvo įtempta finansinė padėtis, todėl jis nusprendė atidaryti savo įmonę. Kadangi jis jau buvo dviejų įmonių direktorius, todėl bijodamas keršto bei norėdamas apsidrausti nuo L. K. nusprendė įkurti UAB ,,Y“. Jis nenorėjo oficialiai būti šios bendrovės akcininku ir direktoriumi, todėl paprašė brolio A. L. jam padėti. Jo brolis A. pasiūlė savo sutuoktinės motinai G. B. tapti šios bendrovės direktore. Įsteigus UAB „Y“ buvo atidaryta banke šios bendrovės sąskaita. Tuo metu jis ir brolis susipažino su D. J., kuriam pasakė, kad jis (I.) nori daryti verslą, bet nespėja, nes jam (I. L.) pirmiau reikia išeiti iš tų kitų įmonių. D. J. pasakė, kad jis turi įmonę, turi pinigų, bet neturi idėjos, ką daryti. D. J. jis papasakojo, kad gali kartu vystyti verslą. Jis (I. L.) galvojo, kad pirks prekes iš Lenkijos Respublikos įmonių ir jas realizuos D. J. valdomai bendrovei ir iš to turės pelną. Tuo metu dirbdamas UAB ,,F“ matė, kad labai dideliais kiekiais perkami telefonai, matė kainodarą. Pradėjęs ieškoti klientų Latvijoje rado įmones, kurios buvo pasiruošusios pirkti telefonus. Tai reiškia, kad norint jiems parduoti telefonus, jam reikia telefonus nupirkti Lietuvoje, o pardavus į Latviją užšaldyti PVM. D. J. jis pateikė klientų sąrašą, paaiškino kainodarą ir šis užsiėmė ta veikla. D. J. teikdavo ataskaitas buhalterijai, pats surado ir įdarbino tinkamus darbuotojus. Gal D. J. ir jo (I. L.) prašė padėti įdarbintus darbuotojus apmokyti, gal dar kažkur jam padėdavo. UAB „X“ veiklą vykdė ir organizavo pats D. J., kuris pirkdavo prekes iš jo (I. L.), kurias jis įsigydavo iš Lenkijos ir parduodavo jam. Taip pat jis (I. L.) įsigydavo prekes iš L. K. valdomos UAB ,,Z“ ir parduodavo į Latviją. Buvo daromi pavedimai iš UAB ,,X“ į UAB ,,Y“, o UAB ,,Y“ darė pavedimus į kitas Lenkijos įmones. UAB ,,X“ nevežė prekių iš Lenkijos. Buvo tik prekių paskirstymas tarp klientų iš Lietuvos. Dokumentų jis neklastojo, nes negalima suklastoti realiai vykusios veiklos. Atsakydamas į proceso dalyvių užduotus klausimus I. L. nurodė, kad byloje esančią 2013 m. kovo 4 d. sutartį, sudarytą tarp UAB ,,X“ ir UAB ,,Y“ pasirašė G. B. ir D. J.. Tai neįpareigojanti sutartis, kuri nustato, kaip tarp šių įmonių bus vykdoma prekyba ir atsiskaitymai. Sutartis ne fiktyvi, nes realiai tarp šių įmonių prekyba vyko. UAB ,,X“ pirko prekes iš UAB ,,Y“ ir atsiskaitymai galėjo vykti grynais pinigais arba pavedimais. 2013 metais labai stipriai išaugo pardavimai, todėl jis (I. L.) norėjo įeiti į rinką be L. K., nes jautė, kad ten kažkas negerai darosi. Jo (I. L.) vaidmuo UAB ,,X“ buvo tik konsultacijos. Šioje bendrovėje jis buvo įdarbintas gal tik 2014 metais ir 2013 metais UAB ,,X“ oficialiai nedirbo. Jis ateidavo į UAB „X“ ofisą ir padėdavo jiems parduoti prekes. Apklausti teisme buvę UAB „X“ darbuotojai neteisingai įvertino jo vaidmenį. UAB ,,X“ jis nepriiminėjo jokių sprendimų, tik su D. J. aptardavo, ką šis gali įsigyti iš UAB ,,Y“. Ši bendrovė neturėjo savo ofiso ir be akcininko ir direktoriaus įmonėje daugiau darbuotojų nebuvo. UAB ,,Y“ banko atsiskaitymo kortelė buvo paimta jo vardu ir buvo pas jį. Praktiškai tik jis iš UAB „Y“ banko sąskaitos nuimdavo pinigus. Galėjo kelis kartus paprašyti, kad pinigus paimtų jo brolis A., nes 2013 metų liepos mėnesį jis buvo labai užsiėmęs. Jis (I. L.) realiai valdė UAB ,,Y“ . Šios bendrovės buhalteriniai dokumentai buvo tvarkomi UAB „A“. Kas mėnesį jis susitikdavo su broliu A. ar G. B. ir pateikdavo reikalingus dokumentus. Bendradarbiavimas tarp UAB ,,X“ ir UAB ,,Y“ tęsėsi gal 7 mėnesius. UAB ,,Y“ nebuvo fiktyviai parduota (duomenys neskelbtini) piliečiui. Šią bendrovę pardavė todėl, kad jį sulaikius, jie su broliu išsigando dėl G. B. ir nusprendė parduoti verslą. Jis kreipėsi į advokatą, kuris paruošė reikalingus dokumentus. Tada nuvažiavo pas G. B., susitiko su S. M., ir nuvykęs į UAB „A“ pasiėmė visus UAB ,,Y“ buhalterinius dokumentus, nors dokumentų perdavimo aktą pasirašė G. B.. Susitikęs prie VĮ „Registrų centras“ su UAB ,,Y“ pirkėju D. L., jis (I. L.) su savimi turėjo UAB „Y“ buhalterinius dokumentus ir jie kartu nuėjo į Registrų centrą. D. L. paso jis nematė, tačiau jeigu bendrovė buvo perregistruota, tai reiškia viskas gerai. Kam D. L. reikėjo šios įmonės, jis neklausė. Šis asmuo jam sumokėjo 2000 ir paklausė, ar gali jam parduoti dar kažkokią įmonę. Tada jis pagalvojo apie N. J. ir juos suvedė. Jam atrodo, kad tas pats D. L. įsigijo ir jis taip pat pirko įmonę UAB ,,Z“. Šios bendrovės (UAB ,,Z“) jis nevaldė. Ją įsigijęs 2013 m. iš karto pardavė. Jos įsigijimo mintis ir buvo pardavimas. Ji buvo vienu metu su UAB ,,Y“, nes jam reikėjo uždirbti pinigų. UAB ,,Y“ pirkdavo mobiliuosius telefonus iš UAB ,,Z“, o UAB ,,X“ tame nedalyvavo. Jis nežino, ar UAB ,,Z“ buvo kažkas įdarbintas ir neįsivaizduoja, kas ten tvarkė buhalterinius dokumentus. Buvo kažkokia buhalterija. L. K. jam buvo davęs kontaktus, tačiau šią įmonę realiai valdė L. K.. UAB ,,Y“ akcininku visą laiką buvo S. M.. G. B. niekada nebuvo šios bendrovės akcininkė. Jo brolis A. L. nieko nedarė ir nedalyvavo šiuose reikaluose. UAB ,,X“ ofise brolis labai retai lankydavosi. Apie UAB ,,Z“ su broliu A. nekalbėjo. Apie UAB ,,Y“ stengėsi broliui nieko nepasakoti. Jis tiesiog pasakodavo, kad vyksta verslas. Jis galėjo porą kartų brolio paprašyti įnešti pinigus į įmonės banko sąskaitą. Į UAB ,,X“ ofisą jis užsukdavo vieną kartą per savaitę. Praktiškai visą laiką buvo UAB ,,F“ ofise. Su byloje pateiktu VMI civiliniu ieškiniu nesutinka.

2020 m. rugsėjo 10 d. apklaustas įtariamuoju I. L. kaltės nepripažino. Dėl brolio A. L. atsisakė ką nors aiškinti, nes nesutinka, jog vykdė kokį nors nusikaltimą (t.13 b.l. 68).

2020 m. rugsėjo 17 d. apklaustas įtariamuoju I. L. atsisakė duoti parodymus, kol su savo gynėju nesusipažins su bylos medžiaga (t.13 b.l. 89).

2020 m. spalio 6 d. duodamas parodymus kaip įtariamasis I. L. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė paruoštus savo parodymus ir paprašė juos įtraukti į apklausos protokolą. Šiuose parodymuose jis nurodė, kad 2012-2013 metais dirbo UAB „F“ ir UAB „E“ samdomu direktoriumi. Šios įmonės užsiiminėjo buitinės technikos ir elektronikos prekių didmenine prekyba. Tuo laikotarpiu jau buvo apsisprendęs nebūti direktoriumi anksčiau išvardintose įmonėse. Apie tai buvo pranešęs realiai toms įmonėms vadovavusiam ir veiklą kontroliavusiam L. K.. Šis nebuvo tuo patenkintas, kad jis nori išeiti, todėl visais būdais tempė laiką ir jį atkalbinėjo. L. K. jis buvo sakęs, kad nori pradėti savo verslą toje pačioje verslo sferoje. Pagrindinė jo išėjimo priežastis buvo tai, kad jis negalėjo kontroliuoti šių įmonių, nes pavedimus darė minėtų įmonių buhalterė, kuri bendradarbiavo su L. K.. Jis (I. L.) dirbo tik už atlyginimą. Jie negaudavo priedų už pardavimus ar bonusų nuo pelno. Kadangi dirbo anksčiau paminėtose įmonėse, todėl negalėjo savo vardu pradėti verslo ir nusprendė atidaryti įmonę, kuriai galėtų vadovauti kitas žmogus. Jis atidarė UAB „Y“, kurios direktore tapo G. B.. Kas buvo įmonės akcininkai, jis neprisimena. Pagal jo verslo idėją jis turėjo tapti šios įmonės direktoriumi ir akcininku iki prekybos pradžios, kai išeis iš UAB „F“ ir UAB „E“. 2013 metais jis susipažino su D. J., kuris pareiškė norįs prekiauti elektronikos prekėmis bei buitine technika. Jis pasiūlė D. J. pardavinėti prekes jo valdomai įmonei UAB ,,X“. D. J. sakė, jog pats organizuos klientų paiešką ir pardavimus. UAB „X“ vidaus darbą organizuos taip, kad D. J.darys jam užsakymus, o jis (I. L.) bus prekių tiekėjas. Jis (I. L.) tuo metu buvo radęs porą potencialių klientų iš Latvijos, bet jų vardų, pavardžių ar įmonių pavadinimų neprisimena. Klientai iš Latvijos buvo pasiryžę pirkti iš jo mobiliuosius telefonus dideliais kiekiais. Jam (I. L.) tik liko rasti tiekėjus. D. J. verslo planas jam patiko. Pagal jo (I. L.) paskaičiavimą, jeigu jis pirktų telefonus iš Lietuvos įmonių ir pardavinėtų į Latviją, jis gautų maržą, kuri jam pasirodė pakankama ir jam jos užtektų vystyti verslą. Tam, kad pirkti iš Lietuvos įmonių ir pardavinėti Latvijos įmonėms jis turėjo pirkti telefonus su PVM tarifu, o pardavinėti su „0“ PVM tarifu. Jis neturėjo tiek lėšų užšaldyti, kol valstybė jam grąžintų PVM, todėl sutiko su D. J. pasiūlymu. D. J. pats vystė savo verslą, vedė buhalteriją, darė pavedimus. Jis (I. L.) asmeniškai tuo neužsiėmė ir D. J. sprendimų neįtakojo. D. J. jo prašė padėti surasti klientų, klausinėjo apie elektronikos rinką, prekių paklausą, domėjosi, iš ko galima daugiau uždirbti. Jis davė D. J. klientų sąrašą, papasakojo apie rinką, apie prekes, kas turi paklausą. Kai D. J. pradėjo prekybą, jis ne kartą prašė jo (I. L.) konsultacijos, prašė, kad jis (I. L.) padėtų apmokyti personalą pardavinėti prekes. D. J. norėjo kuo greičiau išvystyti savo verslą, todėl jam padėjo. Todėl jis kategoriškai nesutinka, kad jam pateiktame įtarime nurodyta, kad jis valdė UAB „X“. Jokios nusikalstamos veikos jis (I. L.) nevykdė nei su UAB „X“, nei per UAB „X“. Parduodant UAB „X“ nedalyvavo ir nebuvo šio sandėrio iniciatorius. Prisimena tik tiek, kad pats D. J. buvo sakęs, kad nori įmonę parduoti. Jis (I. L.) vykdė prekybą su UAB „Y" pagalba. Jis gaudavo iš UAB „X“ užsakymus, siųsdavo užklausas Lenkijos įmonėms ir pirkdavo prekes iš jų. Prekės atvykdavo į Lietuvą ir jas parduodavo UAB „X“ pagal PVM sąskaitas - faktūras. Apmokėjimą gaudavo UAB „Y“. Visus reikalingus dokumentus jis siųsdavo UAB „Y“ buhalteriją tvarkančiam asmeniui. 2013 metais jis gavo pasiūlymą iš L. K. dėl mobiliųjų telefonų pirkimo. L. K. pasiūlė pirkti telefonus iš L. K. atidarytos įmonės UAB „Z“. UAB „Z“ buvo atidaryta L. K. prašymu. L. K. paaiškino, kad tai bus įmonė, kuri užsiiminės mobiliųjų telefonų prekyba. L. K. patikino, kad su laiku bus pakeistas direktorius ir akcininkas, kai L. K. nuspręs, kas ją toliau valdys. Jis (I. L.) niekada netvarkė UAB „Z“ buhalterijos, neturėjo šios įmonės elektroninės bankininkystės instrumentų. L. K. prašymu jis atidarė UAB „Z“ banko sąskaitą, tačiau elektroninės bankininkystės instrumentus perdavė L. K. ir už tai gavo atlygį. Jis surado N. J., kuris buvo paskirtas UAB „Z“ direktoriumi, tačiau jis nežino, ar šis asmuo kažką žinojo apie šios bendrovės veiklą ir neatsimena, ar N. J. supažindino su L. K. (t.13 tomas, b.l. 97-98).

2021 m. sausio 11 d. ir 2021 vasario 25 d. apklaustas įtariamuoju I. L. pasiliko prie anksčiau duotų parodymų. Dėl brolio A. L. atsisakė ką nors paaiškinti, nes nesutinka su jam pateiktais įtarimais (t.13 b.l. 118, 126).

Apklaustas teisme kaltinamasis A. L. kaltės nepripažino. Pareiškė, kad teismo nagrinėjama byla jam sufabrikuota. Nagrinėjami įvykiai buvo 2013 m., o kaltinimas jam pateiktas po 7 metų. Į ikiteisminio tyrimo įstaigą jį kvietė ne dėl UAB ,,Y“. Kvietė į liudytojo apklausą, o po jos pateikė kaltinimą ir netrukus bylą perdavė į teismą. Padarė „copy paste“ iš jo broliui I. L. iškeltos bylos ir perdavė jį į teismą. 2013 metais iki birželio ar liepos mėnesio jis dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje darbų vadovu ir dalyvauti nusikalstamoje veikoje jam nebuvo laiko, nes turėjo sėdėti objekte. Kažkokius trumpus veiksmus galėjo atlikti ir šito neneigia, nes jo brolis I. L. pasiūlė daryti verslą. Įvertinus visas aplinkybes pamatė, kad iš to galima kažkiek uždirbti. Tai buvo gana sudėtingas verslas, todėl brolis paprašė jo pagalbos padalyvauti, ką jis trumpai ir darė. Jis pažinojo D. J., tačiau jokių veiksmų su UAB ,,X“ neatliko. Porą kartų buvo atėjęs į UAB „X“ ofisą iš smalsumo pažiūrėti. Kas tvarkė UAB ,,X“ buhalterinę apskaitą, nežino. D. J. buvo šios įmonės direktorius, o I. L. kuravo prekybą. Jis (A. L.) jokių pavedimų, susijusių su UAB „X“, neatliko, nieko nedarė ir niekur nevažiavo. G. B. jo buvusi uošvienė. Kartu su broliu jie nusprendė padaryti versliuką ir tam reikėjo kompanijos. Tai buvo 2013 m. Tikriausiai tuo metu UAB ,,X“ jau buvo. 2007 m. kartu su broliu buvo atidarę įmonę. 2008 m. įvykus krizei jų įmonė liko skolinga valstybei ir buvo „užšaldyta“. Pasitarė su juristais, kurie pasakė, kad esant tokiai skolai, jeigu jis ir brolis kitose įmonėse ar bendrovėse taps direktoriais ar akcininkais, senos skolos juos atseks. Valstybei likusi skolinga įmonė buvo ,,M“. Tos įmonės akcininkai buvo jis ir brolis. Todėl jis paprašė G. B. tapti UAB „Y“ direktore, o jis su broliu kuravo šią įmonę. Kartu su G. B. jis vyko į Registrų centrą ir banką, atidarė UAB „Y“ banko sąskaitą. Banke išduoti internetinės bankininkystės instrumentai buvo pas I. L.. UAB ,,Y“ turėjo vykdyti prekybą buitine technika. Jis nežino, kam šios įmonės reikėjo, bet brolis logiškai jam paaiškino šios įmonės būtinumą. Kas mėnesį I. L. atnešdavo dokumentus G. B.. Visi dokumentai visada eidavo per jį (A. L.), nes jis nenorėjo pakenkti uošvienei. Jis sutikrindavo, ar pavedimai atitikdavo PVM sąskaitas. Tuo metu jis buvo tarpininkas. Praėjus septyniems metams jis negali pasakyti, iš kur buvo perkama buitinė technika. Įvairi buitinė technika, telefonai buvo perkami iš užsienio, tačiau įsigijimo bendrovių nurodyti negali. Prisimena, kad su Lenkija kažkas buvo. Įsigytą buitinę techniką atveždavo logistikos kompanijos. Kur atvežtos prekės būdavo pristatomos, negali pasakyti, nes tame nedalyvavo. Jo brolis paaiškins, kur prekės buvo pardavinėjamos. Jis apie tai nieko nežino. Jis tik žiūrėjo, kad dokumentai būtų tvarkingi. Tai buvo standartiniai buhalteriniai dokumentai: PVM sąskaitos faktūros, banko pavedimai, važtaraščiai. Kartais G. B. dokumentus pasirašyti atveždavo jo brolis, o kartais jis pats. G. B. pasirašius jai pateiktus dokumentus, jie būdavo perduoti į buhalteriją. Kas tvarkė buhalterinę apskaitą, jis nežino. UAB ,,Y“ veikla truko apie pusmetį ir apyvarta buvo nedidelė. Gaunamas pelnas taip pat mažas. Mokesčiai valstybei buvo mokami. Tai buvo pirmas punktas, kurį jis atidžiai žiūrėjo. Jam žinomas toks žmogus kaip N. J., tačiau jis su šiuo asmeniu nieko bendro neturėjo. Jis dalyvavo parduodant UAB ,,Y“. Atrodo jis vežė G. B. kaip įmonės direktorę kažkur pasirašyti, nes ji bijojo viena važiuoti. UAB ,,Y“ buvo nuspręsta parduoti, nes jis ir brolis nematė tolimesnės verslo perspektyvos. Tuo laiku buvo daug pasiūlymų pirkti įmones ir jis su broliu kreipėsi į vieną iš pasiūlymų, norėdami parduoti UAB „Y“. Jam atrodo, kad UAB „Y“ įsigijo fizinis asmuo iš (duomenys neskelbtini). Jis nepamena, ar brolis pirmas sukontaktavo su įmonės pirkėju, ar jis pats. Jis nesusitiko su tuo asmeniu, kuriam buvo parduota UAB „Y“. Šios įmonės pardavimą dalinai tvarkė jis, dalinai jo brolis, dalyvavo ir G. B.. Jis nežino, ar naujam UAB „Y“ savininkui buvo perduoti įmonės dokumentai. Tie dokumentai „perėjo“ per jo rankas ir juos atidavė broliui. Konkrečių dokumentų, kuriuos jis atidavė broliui, nurodyti negali. UAB „Y“ turėjo antspaudą, tačiau naujam pirkėjui šio antspaudo jis neatidavė. Gal naujam įmonės savininkui banko kodų generatorių atidavė jo brolis. Jis matė paruoštus dokumentus. Buvo lydraščiai, visos ataskaitos surašytos. Tai buvo padaryta, nes jam reikėjo įsitikinti, kad su G. B. viskas bus tvarkingai, nes ji yra giminaitė. Su N. J. jis nebendravo. Apie įmonę UAB ,,Z“ jis išgirdo tik bylos nagrinėjimo metu ir nieko negali pakomentuoti. Negali pasakyti, ar prekyba buvo siejama su UAB ,,Z“. Jokių dokumentų padirbinėjimo nebuvo. Dėl 2013 m. kovo 4 d. pirkimo – pardavimo sutarties (datos tiksliai neatsimena), tai nebuvo tokios. Tokių sumų, kurios nurodytos kaltinime kaip nesumokėtas PVM mokestis, nebuvo. Jis nepamena, kad būtų tokia apyvarta. Dėl kaltinime nurodytos 2013 m. kovo 4 d. pirkimo – pardavimo sutarties nieko negali pasakyti. Gali pasakyti, kad D. J. buvo garbingas ir protingas žmogus. Gali būti, kad užfiksuota tokia operacija kaip 551.940 litų įnešimas į banko sąskaitą, bet tai nereiškia, kad ji kriminalinė. Būtent šitos operacijos jis negali paaiškinti, bet tokios operacijos buvo. Grynais pinigais prekyba vykdavo greičiau ir operatyviau. Pinigai galėjo būti išgryninti, tačiau jis šito neprisimena. Dėl 160 000 Eur išgryninimo, jis tokių pinigų nematė ir rankose nelaikė. UAB ,,Y“ tokie pinigai „nevaikščiojo“. Apie UAB ,,X“ jis nieko nežino ir šios bendrovės veikloje nedalyvavo, jokių pareigų joje neužėmė. Užėjęs į šios bendrovės ofisą jis matė, kad vykdoma veikla. Ofise buvo prekės, sėdėjo vadybininkai, vieną kartą matė atgabentas ir iškraunamas prekes. Apie UAB „X“ buhalteriją nieko nežino. Byloje pateikto civilinio ieškinio nepripažįsta. Ši byla jam buvo sufabrikuota. Atsakydamas į prokuroro klausimus A. L. nurodė, kad negali pasakyti, kiek realiai vyko buitinės technikos pirkimas UAB ,,Y“ . Jis viską matydavo iš dokumentų, kuriuos paduodavo G. B. pasirašyti. Jis tik žiūrėjo, kad nebūtų įsiskolinimų. Jis negali konkrečiai pasakyti, kas surasdavo prekes UAB ,,Y“. Jis matė tik rezultatą ir prekių neieškojo. Dalyvaudamas UAB ,,Y“ veikloje galėjo uždirbti gal 200 litų. Šis verslas nešė nedidelį dividendą. Uždirbus kažkiek pelno, pinigus atnešė jam brolis. UAB ,,Y“ jis buvo tarpininkas ir ten nedirbo. Pagrindinė jo pareiga buvo užtikrinti, kad jo uošvienė būtų saugi. Jis turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą. Baigė (duomenys neskelbtini) fakultetą. Specialybė (duomenys neskelbtini). Jis galėjo į UAB ,,Y“ banko sąskaitą įnešti pinigų, galėjo ir juos išgryninti. Gal ir žinojo apie UAB ,,Y“ sąskaitą Lenkijos banke, bet dabar neatsimena. Jis neprašė brolio I. L. nuimti pinigų nuo UAB ,,Y“, UAB ,,Z“ banko sąskaitos. Dėl jam pateikto kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį jis nesupranta, kodėl bendrovės pardavimas yra nusikalstama veika. Tuo metu buvo didelė pasiūla ir paklausa įsigyti įmones. Detalių, kaip buvo parduota UAB „Y“, nepamena. Kažkas kažkam paskambino, kažkur suvedė ir atsirado. Nieko kriminalinio ten nebuvo. Buvo realūs pardavėjai ir realūs pirkėjai. Jis neruošė šios bendrovės pardavimo dokumentų ir negali pasakyti, ką tuo klausimu darė jo brolis. Kiek girdėjo, tai darė buhalterinė kompanija. Jis niekur nesikreipė ir neprašė padaryti UAB ,,Y“ pardavimo dokumentų. Apie UAB ,,Z“ pardavimą J. B. ir, kaip šiam asmeniui buvo perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai, jis nieko nežino. Teismo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Toje apklausoje nurodytas S. M. yra jo vaikystės pažįstamas.

Žemesnės instancijos teismas

2020 m. spalio 9 d. apklaustas liudytoju A. L. parodė, kad jam žinoma UAB „Y“. Jo brolis I. L. 2013 metų pradžioje kreipėsi į jį su verslo pasiūlymu, kad būtų gerai įsteigti ar nupirkti savo įmonę ir vykdyti prekybą buitine technika, kuo I. L. iki tol vertėsi. Jis žinojo, kad I. dirba su L. K. ir verčiasi prekyba mobiliaisiais telefonais ir buitine technika. Brolis jo pasiteiravo ir paklausė, kas galėtų laikinai pabūti įmonės vadovu, kol jis baigs darbus su L. K. ir išeis. Abu pasitarę paklausė jo (A.) uošvienės G. B., ar ši sutiktų pabūti laikinai direktore. G. B. sutikus buvo atidaryta UAB „Y“. I. patikinus, kad viskas bus gerai, G. B. sutiko pabūti laikinai direktore su ta sąlyga, kad nekils jokių problemų. Nupirkus UAB „Y“ G. B. buvo paskirta šios įmonės direktore. Kieno vardu UAB „Y“ buvo nupirkta ir kas ją pardavė, jis nežino, nes pirkimu užsiiminėjo brolis I.. Jo žiniomis S. M. yra I. draugas. Nupirkus UAB „Y“, įmonė buvo jo brolio I. žinioje. Nei jis (A. L.), nei jo uošvienė nedalyvavo šios įmonės veikloje. Joje dalyvavo jo brolis I. L.. Jo žiniomis, I. vertėsi buitinės technikos prekyba, tačiau pasakyti, iš ko pirko ir kam pardavė, ar kaip I. vystė verslą, jis (A.) nežino. Kai 2013 metų spalio mėnesį, tikslios dienos nepamena, jo brolis I. kartu su kitais buvo sulaikytas, G. B. ir jis išsigando, kad dabar gali turėti problemų, todėl buvo nuspręsta kuo skubiau parduoti UAB „Y“. I. jam pasakė, kas tvarko šios įmonės buhalteriją, bet pavadinimo nepamena. Jis pats susiskambino bei pasakė, kad nori parduoti UAB „Y“. Tais laikais buvo populiarus verslas pirkti parduoti įmones, todėl poreikis visada buvo. Pirkėją surado buhalterinė įmonė, kuri ir paruošė visus įmonės pirkimo pardavimo dokumentus. Po to jam pasakė, kada ir kur akcininkas turi atvykti pasirašyti pardavimo dokumentus. Jo paprašytas I. jam davė S. M. kontaktą ir jis (A.) šiam paskambinęs pasakė, kur nuvažiuoti pasirašyti dokumentus. Buhalterinės įmonės jis paprašė, kad paruoštų dokumentų egzempliorių, kad turėtų ką parodyti, kai jo kas nors paprašys. Naujo UAB „Y“ akcininko nežino ir jo nematė. Bendrovės buhalteriniai dokumentai buvo pačioje buhalterinę apskaitą tvarkiusioje bendrovėje, todėl fiziškai jokių dokumentų niekam nereikėjo nuvežti. Jis nėra turėjęs ir nėra matęs UAB „Y“ dokumentų (t.13, b.l. 142-142). Po apklausos A. L. pateikė UAB „Y“ pardavimo dokumentus, 2013 m. spalio 21 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad S. M. parduoda 100 proc. UAB „Y“ akcijų piliečiui D. L. (t.13 b.l. 145-159), dokumentų priėmimo – pardavimo aktą (t. 13 b.l. 157), akcininkų sąrašą, kuriame nurodyta, kad D. L. valdo 100 procentų UAB „Y“ akcijų (t.13 b.l. 158), akcininko D. L. sprendimą atleisti G. B. iš UAB „Y“ direktorės pareigų ir į šias pareigas paskirti save patį ( t.13 b.l. 159).

2020 m. gruodžio 21 d. apklausiamas įtariamuoju A. L. kaltės nepripažino. Nurodė, kad parodymus davė, kai buvo apklaustas liudytoju ir daugiau neturi ką pasakyti. Su I. L. nusikalstamoje veikloje nedalyvavo. Atsakinėti į tyrėjos užduodamus klausimus atsisakė (t.13, b.l. 171-172).

Apklaustas teisme liudytojas A. K. (A. K.) nurodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Anksčiau juos siejo darbiniai santykiai. 2011-2012 metais jis dirbo ir dabar dirba UAB ,,T“. I. L. vadovavo UAB ,,F“. Su savo vadybininkais I. L. kreipėsi į UAB „T“ kaip į garantinį servisą ir taip jie susipažino. Po kurio laiko UAB ,,F“ bankrutavo ir liko daug skolingi UAB ,,T“. Tuo metu jis bendravo su D. J.. Su juo turėjo bendrą verslą, augino afrikietiškas sraiges. Paskui atsitiko nelaimė. D. J. susirgo (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad nebegali tęsti šio verslo ir jie šį verslą nutraukė. Su D. J. bendravo šeimomis. Po kurio laiko D. J. jo paklausė, gal jis žino, kuo jam galima užsiimti, nes reikia pragyvenimo šaltinio. Paeiliui jis bendravo ir su I. L., kuris tuo metu neturėjo ką veikti. Atėjo mintis, kad I. L. turi kontaktų, kur galima įsigyti buitinę techniką, o D. J. turi norą dirbti ir finansų. Tada jie trise viską susidėliojo ir priėmė sprendimą bandyti. Pas jį (A. K.) su D. J. buvo dar viena įmonė UAB ,,X“. D. J. ir jis sutiko, kad I. L. taptų šios bendrovės dalininku. Susitarimas buvo toks, kad I. L. ir D. J. vykdo prekybą, o jis kaip specialistas užsiima parduodamos produkcijos garantiniu servisu. Jis turėjo organizuoti garantinio serviso aptarnavimą. Kai jie pradėjo veiklą, po kažkiek mėnesių jis pamatė, kad jam nėra ką ten veikti, nes parduodamos technikos garantinis terminas įsigalioja po dviejų metų. Tuo metu jis turėjo pagrindinį darbą ir pakalbėjęs su D. J. priėmė sprendimą pasitraukti iš UAB „X“ ir savo akcijų dalį perleisti D. J.. Tai įvykus kurį laiką jis dar bendravo su D. J. ir jo šeima, tačiau pastarojo sveikata vis blogėjo ir D. J. mirė. Jo laidotuvėse dalyvavo ir I. L.. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas nurodė, kad UAB ,,X“ buvo įkurta kartu su pažįstamu A. V., kuris pasiūlė padaryti internetinį aukcioną, kas tuo metu Lietuvoje nebuvo labai žinoma. Jie tai padarė, tačiau kiekvienas iš jų turėjo savo atskirus verslus, todėl šis verslas buvo apleistas, bet fiziškai įmonė UAB ,,X“ buvo. Kai susipažino I. L. ir D. J., buvo sprendimas kad ant šitos įmonės galima dirbti. Įmonė tvarkinga, todėl buvo priimtas sprendimas atgaivinti įmonę. I. L. tapo UAB „X“ akcininku. Pradėjus veikslą jis (A. K.) šioje įmonėje nebuvo įdarbintas. Jis buvo akcininkas ir konsultuodavo verslo klausimais. D. J. buvo šios bendrovės direktorius. UAB ,,X“ veikla turėjo būti didmeninė ir mažmeninė prekyba buitine technika. Jo ir I. L. santykiai buvo darbiniai. Supažindindamas D. J. su I. L. jis įspėjo D., kad būtų atsargus, nes I. L. buvo susijęs su UAB ,,F“, dėl kurios bankroto stipriai nukentėjo jis (A. K.) kaip autoserviso įmonės vadovas. Nežinodamas, kad UAB ,,F“ padėtis blogėja, jo atstovaujama serviso įmonė dar kokius 3-4 mėnesius vykdė savo įsipareigojimus, už kuriuos nebuvo sumokėtos didelės sumos. Jis taip pat žinojo, kad ten buvo klausimai su PMV, todėl perspėjo D. J.. Liudytojo nuomone, I. L. prieš dešimt metų buvo jaunas, energingas žmogus, kuris nori parodyti, ką gali padaryti, tačiau pagal jo turimą kompetenciją ir kvalifikaciją jis buvo tik vykdytojas. I. L. brolį A. L. jis pirmą kartą pamatė, kai prasidėjo UAB ,,X“ didmeninė prekyba. A. L. jam buvo pristatytas kaip brolis, kuris taip pat nori dalyvauti UAB „X“ veikloje ir prižiūrės logistiką. Jam atrodo, kad A. V. UAB „X“ akcijas pardavė I. L. 2013 m. sausio 21 d. ir pasitraukė iš šios įmonės. D. J. buvo suinteresuotas dirbti, nes čia turėjo būti jo pagrindinis uždarbis. Buvo priimtas sprendimas, kad jis bus UAB „X“ direktorius, nes jis turi patirties ir visi su tuo sutiko. Šiame versle I. L. turėjo patirties, nes anksčiau dirbo su UAB ,,F“. Jis turėjo prekių tiekėjų kontaktus, žinojo, iš kur galima įsigyti buitinės technikos. Tuo tarpu jis ir D. J. neturėjo kontaktų. Jam buvo naujiena, kai sužinojo, kad D. J. prieš savo mirtį nusprendė iš šio verslo pasitraukti. Jis galvojo, kad D. ten dirbo iki paskutinių savo dienų. Su I. L. konfliktų nebuvo. Esmė tokia, kad jis žinojo tą istoriją su UAB ,,F“, su tuo PVM ir nuo pat pradžių perspėjo D. J., kad atsargiai žiūrėtų į įmonės buhalteriją, kad pasamdytų buhalterę ar firmą, kad viskas būtų tvarkingai daroma, nes jeigu pas I. L. yra toks „šleifas“, tai automatiškai visos institucijos į tai žiūri. Jo perspėjimas D. J. buvo asmeniškas. D. su juo konsultavosi dėl buhalterio. Klausė, gal turi pažįstamų. Tai buvo įmonės veiklos pradžioje. Jo pasiūlymas D. buvo nusamdyti išorinę buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę, kuri vestų apskaitą. Jie tikriausiai taip ir padarė. A. L. dalyvavimas UAB „X“ veikloje buvo minimalus. Kiek jis pamena, tuo metu A. užsiiminėjo statybomis. Jo (A.) pagalba buvo grynai kaip brolio, kad nesamdyti papildomai žmonių. A. L. galėjo kažką pažiūrėti, kažkur nuvažiuoti ir pan.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. parodė, kad elektronikos ir buitinių prekių servise jis dirba nuo 2005 metų. Nuo 2010 metų jis dirba buitinės technikos serviso paslaugas teikiančioje UAB „T“ ir yra jos vadovas. 2011 metų pabaigoje jo bendradarbis A. V. pasiūlė pradėti savo verslą. Pabandyti Lietuvos rinkai pasiūlyti naujovę - įkurti internetinę platformą, kur vartotojai pirktų elektronikos ir buitines prekes aukciono būdu. Šiai minčiai įgyvendinti buvo įsteigta UAB „X“. Kadangi buvo reikalingas apie 10 tūkstančių litų įstatinis kapitalas, o jiems tuo metu tai buvo gana dideli pinigai, jis pasiūlė priimti į šį verslą dar vieną žmogų. A. V. sutikus, šią galimybę jis pasiūlė savo pažįstamam D. J., su kuriuo prieš kurį laiką bandė auginti afrikietiškas sraiges ir su D. J. buvo pradėję šį verslą. Vėliau D. J. susirgo (duomenys neskelbtini) liga, prasidėjo gydymai. D. J. pasakė, kad nebegali tiek laiko skirti sraigių ūkiui ir jas prižiūrėti. Baigus sraigių verslą jis toliau dirbo servise, o D. J. ieškojo darbo. Žinodamas tokią D. J. situaciją jis pasiūlė šiam pabandyti su A. V. verslo variantu ir D. J. sutiko. 2012 m. sausio 19 d. jis, A. V. ir D. J. tapo UAB „X“ steigėjais ir akcininkais. Jis ir D. J. turėjo po 33 procentus, o A. V. 34 procentus bendrovės akcijų. Bendru jų sutarimu įmonės direktoriumi tapo A. V., o jie su D. J. buvo idėjų generatoriais. Kad bendrovė turėtų mažiau išlaidų, A. V. siūlymu iš karto buvo sudaryta ir buhalterinių paslaugų teikimo sutartis su UAB „A“. Šiai bendrovei apskaitos tvarkymui reikalingus dokumentus teikė A. V.. Jo žiniomis, visi dokumentai buvo saugomi UAB „A“. Visus sprendimus dėl įmonės veiklos jie priiminėdavo bendrai. Buvo stengiamasi „įsukti“ šį verslą, tačiau šis variantas Lietuvos rinkoje neprigijo ir A. V. pasiūlė baigti šią idėją įgyvendinti. Tada jie sprendė, ką daryti, ar parduoti įmonę ar stabdyti veiklą. Galiausiai buvo nuspręsta, kad A. V. pasitraukia, o jis su D. J. pasilieka įmonę. Jie sutarė, kad A. V. po lygiai padovanoja jiems savo turimas akcijas ir pasitrauks iš direktoriaus pareigų. 2013 m. sausio 21 dieną jo ir D. J. buvo pasirašytas UAB „X“ akcininkų sprendimas, kuriuo A. V. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų nuo 2013 m. sausio 21 d. Tuo pačiu bendrovės direktoriumi buvo paskirtas D. J., kadangi jis (A. K.) darbą turėjo, o D. J. buvo bedarbis. 2013 m. sausio 28 d. tarp jų trijų buvo pasirašyta Vertybinių popierių dovanojimo sutartis, kuria A. V. jam ir D. J. lygiomis dalimis padovanojo savo turėtas UAB „X“ akcijas. Kiek pamena, už akcijas A. V. nei jis, nei D. J. nieko nemokėjo, nes įmonėje tuo metu nebuvo pinigų. Buvo daug išlaidų su verslo „užsukimu“ ir pakakdavo tik mokesčiams susimokėti. Dovanojant akcijas apskaitos dokumentai buvo UAB „A“, todėl jokio dokumentų perdavimo akto su A. V. pasirašyta nebuvo. A. V. pasitraukus iš UAB „X“, jis su D. J. jokių verslo planų neturėjo. Tiesiog sutvarkė formalumus, uždarė veiklą ir paliko kuriam laikui švarią įmonę, kol sugalvos, ką toliau galėtų daryti. Apie mėnesį gal du niekas nevyko. Panašiu laikotarpiu pažįstamas I. L. organizavo susitikimą su juo ir D. J.. I. L. jis (A. K.) pažinojo iš anksčiau. Iš darbo srities nuo tada, kai šis dirbo UAB „F“, jei neklysta, buvo šios įmonės vadovas, nes pasirašinėdavo sutartis su „Elektromarkt“ dėl elektronikos ir buitinių prekių tiekimo, o jo (A. K.) atstovaujama UAB „T“ teikdavo garantinio serviso paslaugas „Elektromarkt“ parduodamoms prekėms. Tarp UAB „F“ ir UAB „T“ buvo pasirašyta sutartis dėl garantinio serviso paslaugų teikimo jų tiekiamoms prekėms. Susitikimo metu I. L. pasiūlė prekiauti buitine technika UAB „X“ vardu, o jis rūpinsis prekių tiekimu. Susitikimo metu, jis (A. K.) pasakė, kad negali vykdyti tokios veiklos, nes priklauso konkurencingų įmonių grupei, ir pagal įsipareigojimus negali vykdyti analogiškos veiklos. Po susitikimo su I. L., D. J. jo (A. K.) klausinėjo apie galimybes vykdyti tokį verslą, kadangi pats iki tol niekada nedalyvavęs tokioje srityje, o nusimatyti tokių prekių tiekimo iš užsienio ir pardavimo galimybes reikia žinių. Jis D. J. pasakė, kad tokio verslo „užsukimui“ reikalingos nemažos apyvartinės lėšos, užsienio tiekėjų kontaktai ir sutikimas tiekti tokias prekes, ko tuo metu jie nei vienas neturėjo. Taigi jis dar kartą atsisakė bandyti vykdyti tokią veiklą. Dar po kurio laiko D. J. jam pasakė, kad vis tik pabandys su I. L. pagalba paprekiauti buitine technika. Jis suprato, kad I. L. dalyvaus kartu ir jam padės. D. J. sumanymui jis neišsakė savo nuomonės ir davė suprasti, kad darytų, kaip jis pats nuspręs. Gal 2013 metų kovo mėnesį, kai paklausė, ar jie „veža“ prekes, D. J. jam pasakė, kad taip. Daugiau apie kaip kas ir ką vežė, kokias prekes ir kam parduodavo, kaip atsiskaitydavo, jis nežino, nes nelindo į šią veiklą. Jis dirbo konkurencingoje įmonėje ir tiesiog negalėjo vykdyti panašios veiklos. Be to, jis dirbo serviso teikimo įmonėje, o ne prekių tiekime ir pardavime, kur yra savi niuansai ir kuriuos reikia gerai išmanyti. Panašiai tuo metu jau sklandė gandai dėl UAB „F“ veiklos galimo nesąžiningumo. Kažkas negerai buvo su mokėjimais, bet smulkmenų jis nežino. Iš nuojautos jam nepatiko I. L. kaip asmenybė. Jis neatitiko vadovo statuso, neatrodė išsilavinęs ir išprusęs žmogus. Nežinodamas I. L. ryšių ir galimybių dėl prekių tiekimo jis nesikišo į D. J. sumanymą pabandyti dirbti su I. L. ir taip užsidirbti pinigų, nes buvo žinoma, kad D. J. buvo reikalingi pinigai tiek (duomenys neskelbtini) ligos gydymui, tiek šeimos išlaikymui, nes turėjo žmoną ir sūnų. I. L. panašiai tuo metu buvo kreipęsis į jį dar kartą, kad jo įmonė tiektų prekių garantinio serviso paslaugas ir UAB „X“ vardu parduodamoms prekėms, bet jis (A. K.) atsisakė, nes serviso paslaugas galėjo teikti tik „Elektromarkt“ vardu parduodamoms prekėms. Su kuo jie buvo pasirašę sutartį, jis nežino, bet D. J. jam pasiskambindavo pasikonsultuoti dėl garantinių prekių paslaugos tiekimo sąlygų, dėl pačių garantijų teikimo atitinkamoms prekėms ir jų grupėms. Praėjus kokiam mėnesiui, jis pasakė D. J., kad kaip akcininkas nori pasitraukti iš UAB „X“. Pasakė, kad jam nepatinka I. L. asmenybė, o didmeninė prekyba su maža marža yra neįmanoma. Jis turėjo kitą darbą, todėl jam nebuvo labai aktualios pajamos iš UAB „X“. Kadangi D. J. tuo metu jau bandė vykdyti veiklą su I. L. pagalba, nes žinių, kad pats savarankiškai kažką gebėtų padaryti neturėjo, jis pasiūlė perrašyti savo akcijas D. J., kad šis pats asmeniškai būtų atsakingas už įmonę. D. J. sutiko, nes tai buvo jo pajamų šaltinis. 2013 m. gegužės 1 d. jis (A. K.) su D. J. pasirašė UAB „X“ akcijų dovanojimo sutartį, kuria jis visas turimas akcijas padovanojo D. J.. Šio dokumento ruošinį jam pateikė D. J. ir jis pasirašė, net neskaitydamas, pasitikėdamas D. J.. Eidamas į apklausą susirado šį dokumentą tarp senų savo dokumentų ir pamatė, kad sutarties turinyje įrašyta, jog jis perleidžia tik 25 vnt. akcijų, o ne 50 vnt. Bet iš tikrųjų pasirašydamas šią sutartį jis buvo tikras, kad perleidžia visas turimas UAB „X“ akcijas, nes pilnai pasitraukė iš veiklos, daugiau nesigilino ir nesidomėjo, kas ir kaip vyksta su įmone. Tik kartais D. J. kaip draugo pasiklausdavo, kaip jam sekasi, šis pasakydavo, kad neblogai, kad juda. Kaip jiems ten realiai sekėsi, kokios buvo pajamos, išlaidos ir pelnas, jis nežino, nes jie taip smulkiai nekalbėdavo. Akcijų perrašymo sutarties jis Registrų centrui nepateikė, nes manė, kad tai padarė D. J., nes šis liko 100 procentų UAB „X“ akcijų valdytoju ir vadovu. Ar jam (A. K.) buvo išmokėta, tai yra grąžinta suma, kurią jis buvo įnešęs kaip UAB „X“ įstatinį kapitalą, nepamena. Dovanojant akcijas apskaitos dokumentai buvo UAB „A“, todėl jokio dokumentų ar kitų daiktų perdavimo akto su D. J. nepasirašinėjo. UAB „X“ veikloje jis niekada realiai nedalyvavo ir prisidėdavo tik idėjomis. Kol bendrovės vadovu buvo A. V., ir kol jie trise bandė „įsukti“ aukciono paslaugos teikimą. A. V. pasitraukus iš UAB „X“, galima sakyti, jis irgi pasitraukė iš ten, o formalumus sutvarkė oficialiai 2013 m. gegužės 1 d.. Laikotarpyje nuo 2013 m. sausio 28 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. jis tebuvo UAB „X“ akcininku, tačiau jokių sprendimų nepriminėjo, dokumentų neformino, pavedimų nedarė, lėšų negrynino, nes neturėjo jokių duomenų ir priėjimo prie banko sąskaitų. Visais šiais duomenimis ir priemonėmis disponavo D. J.. Jis (A. K.) įsitikinęs, kad D. J. negalėjo vykdyti sukčiavimo mokesčių srityje, nes tam neturėjo tokių žinių. D. J.iki tol tebuvo ūkininkas ir mokėjęs dirbti sraigių ūkyje. Jei kažkas neteisėto vykdant UAB „X“ veiklą ir buvo padaryta tuo laikotarpiu, kai D. J. buvo direktorius, jis įsitikinęs, kad tai buvo padaryta su I. L. pagalba, nutylint ar įtikinant D. J., kadangi tuo metu daugiau su D. J. niekas nedirbo. Tuo metu jie dirbo dviese, o D. J. tokiame versle kaip elektronikos ir buitinių prekių prekyba - tiekimas, importas ir pardavimas žinių neturėjo. Asmens, kurios vardas ir pavardė Z. G., jis (A. K.) nepažįsta. A. K. pateikus informacija apie tai, kad VšĮ „Registrų centras“ buvo pateiktas 2013 m. birželio 12 d. sudarytas UAB „X“ akcininkų sąrašas, kuriame nurodyta, jog nuo 2013 m. balandžio 3 d. šios bendrovės akcininkai lygiomis dalimis yra D. J. ir Z. G., nors jis (A. K.) apklausos metu nurodė, kad UAB „X“ akcijas 2013 m. gegužės 1 d. jis perrašė D. J., kuris nuo 2013 m. gegužės 1 d. tapo vieninteliu bendrovės akcininku, A. K. pareiškė, kad šį dokumentą jis mato pirmą kartą ir dėl jo nieko paaiškinti negali. Susipažinęs su šiuo dokumentu gali pasakyti, kad šalia D. J. vardo ir pavardės esantis parašas iš ties yra D. J., ar bent jau labai panašus, tačiau kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo sudarytas šis dokumentas, negali suprasti, nes tuo metu jis (A. K.) dar oficialiai buvo UAB „X“ akcininku, nes akcijų perrašymo sutartį pasirašė tik 2013 m. gegužės 1 d. Su D. J. bendravo iki jo mirties, (duomenys neskelbtini) metų vasaros, nes buvo draugai. Gailisi, kad neatkalbėjo draugo nuo bendravimo ir bet kokių reikalų turėjimo su I. L.. Kad D. J. kažkuriuo metu baigė darbą su I. L., jis žinojo, tačiau tikslaus laiko, kada tai įvyko, nei aplinkybių ar priežasčių, dėl ko tai įvyko, nežino. Apie tai su D. J. jie nekalbėjo (t.9 b.l. 45-49). Apklausos metu liudytojas A. K. tyrimui pateikė 2013 m. gegužės 1 d. su D. J. pasirašytos UAB „X“ akcijų dovanojimo sutarties, kuria visas turimas bendrovės akcijas padovanojo D. J., kopiją (t.9 b.l. 50).

Apklaustas teisme liudytojas A. V. parodė, kad teismo posėdžių salėje esantys kaltinamieji jam nematyti. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus jo parodymus liudytojas atsakė, kad jie teisingi ir papildymų neturi. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad elektronikos ir buitinių prekių versle dirba nuo 2008 metų. 2011 metų pabaigoje dirbo „(duomenys neskelbtini)“ ir su bendradarbiu A. K. pradėjo galvoti apie galimybę pradėti savo verslą su elektronikos ir buitinėmis prekėmis. Planavo Lietuvos rinkai pasiūlyti naujovę - įkurti internetinę platformą, kur vartotojai pirktų elektronikos ir buitines prekes aukciono būdu. Šiai minčiai įgyvendinti ir buvo įsteigta UAB „X“. Kadangi buvo reikalingas apie 10 tūkstančių litų įstatinis kapitalas, o jiems tuo metu tai buvo gana dideli pinigai, A. K. pasiūlė kartu prie jų prijungti savo pažįstamą, kaip akcininką su savo įnašu. 2012 m. sausio 19 d. jis, A. K. ir jo pažįstamas D. J. tapo UAB „X“ steigėjais ir akcininkais. A. K. ir D. J. turėjo po 33 procentus, o jis 34 UAB „X“ akcijų. Jų bendru sutarimu įmonės direktoriumi tapo jis (A. V.). Kad viskas būtų tvarkinga ir pagal įstatymus, iš karto buvo sudaryta ir buhalterinių paslaugų teikimo sutartis su UAB „A“. Kol jis buvo šios bendrovės direktorius, tai pats teikdavo UAB „A“ apskaitos tvarkymui reikalingus dokumentus. Kas tiksliai iš UAB „A“ darbuotojų tvarkė jų apskaitą, jau nepamena. Visi dokumentai buvo saugomi UAB „A“. Tik sutartys, jei gerai pamena, būdavo pas jį, o jei reikdavo jas, pateikdavo buhalterijai. Sprendimus dėl įmonės veiklos akcininkai priiminėdavo bendrai. Visus metus jie stengėsi „įsukti“ šį verslą, tačiau nelabai sėkmingai ėjosi. Užtekdavo tik minimalius užmokesčius išsimokėti. Kadangi įmonė reikalavo ne tik piniginių investicijų, bet ir laiko, jis pasiūlė A. K. ir D. J., kad kažką reikia daryti. Jie sprendė, ar parduoti įmonę, ar stabdyti veiklą. Galiausiai buvo nuspręsta, kad A. K. ir D. J. pasilieka įmonę, o jis padovanoja jiems po lygiai savo turimas akcijas ir pasitraukia iš direktoriaus pareigų. Jis asmeniškai norėjo pasitraukti iš nepavykusio verslo, o A. K. ir D. J. norėjo dar pabandyti tęsti verslą. 2013 m. sausio 21 d. jis, A. K. ir D. J. pasirašė UAB „X“ akcininkų sprendimą ir jis buvo atleistas iš direktoriaus pareigų nuo 2013 m. sausio 21 d. Bendrovės direktoriumi buvo paskirtas D. J.. 2013 m. sausio 28 d. jie pasirašė Vertybinių popierių dovanojimo sutartį. A. K. ir D. J. lygiomis dalimis jis padovanojo savo turėtas UAB „X“ akcijas. Už perleistas akcijas A. K. ir D. J. jam nieko nemokėjo, nes įmonėje tuo metu nebuvo pinigų, o per minimalų darbo užmokestį savo įneštą įstatyminį kapitalą jis buvo atsiėmęs. Dovanojant akcijas apskaitos dokumentai buvo UAB „A“, todėl dokumentų perdavimo akto jis kaip direktorius, atrodo, nepasirašinėjo. Segtuvą su bendrovės sudarytomis sutartimis jis perdavė D. J.. Pasitraukęs iš UAB „X“ su D. J. jokių reikalų nebeturėjo. Su A. K. darbinius santykius palaiko ir dabar, nes dirba panašioje sferoje. Kiek žino, po jo pasitraukimo iš UAB „X“ kurį laiką bendrovė veiklos nevykdė. Jam žinoma, kad vėliau ir A. K. pasitraukė iš UAB „X“ ir viską paliko D. J.. Asmens vardu I. L. jis nepažįsta. Pamena, kad po to, kai pasitraukė iš UAB „X“, ir jam kalbant su A. K., šis kelis sykius minėjo asmenį vardu I., kuris, kaip jis suprato, UAB „X“ veikia kartu su D. J., bet jis negali teigti, kad buvo kalbama apie tą patį asmenį (t.9, b.l. 38-39). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. pateikė 2013 m. sausio 21 d. UAB „X“ akcininkų sprendimo patvirtintą kopiją ir 2013 m. sausio 28 d. Vertybinių popierių (UAB „X“ akcijų) dovanojimo sutarties kopiją (t.9, b.l. 40-41). Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas nurodė, kad perleidus UAB „X“ akcijas jis toliau bendravo ir dabar bendrauja su A. K., tačiau su D. J. santykių nepalaikė. Tokio asmens kaip A. L. jis nepamena.

Apklausta teisme liudytoja G. B. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta. A. L. yra buvęs jos žentas, o I. L. jo brolis. Ji neatsimena, kada A. L. su sutuoktine (jos dukra) paprašė tam tikram laikui tapti įmonės direktore. Sakė, kad ji bus tik popieriuose nurodyta kaip direktorė ir nieko nereikės daryti. Ji norėjo padėti ir nieko blogo nepagalvojo. Kada ji tapo direktorė ir kada jos įgaliojimai baigėsi, neatsimena. Prieš tampant įmonės direktore jai davė kažką pasirašyti. Kartu su I. L. važiavo į kažkokias valstybines institucijas, į banką. Su banku susijusių dokumentų ji pas save neturėjo. Būdama bendrovės direktore jokių nurodymų iš A. ir I. L. negaudavo. Bendrovės, kurios direktorė ji buvo, neprisimena. Bendrovės ofise nėra buvusi. Kas tvarkė bendrovės buhalteriją, ar bendrovėje buvo įdarbinta daugiau asmenų, ji nežino. Už tai, kad buvo įmonės direktore, pinigų jai niekas nemokėjo. Apie PVM ataskaitas nieko nežino ir nesupranta. Neprisimena, ar jai teko pasirašyti kokius nors buhalterinius dokumentus. Kaip vyksta bendrovių akcijų pardavimas, nežino. Dokumentus pasirašyti jai duodavo I. L.. Kokie tai buvo dokumentai, negali pasakyti. Pasirašydavo, nes pasitikėjo I.. Jos išsilavinimas (duomenys neskelbtini) klasių. Kompiuteriu naudotis nemoka. Teismo pagarsinti ikiteisminio tyrimo duoti parodymai teisingi. Gal į banką ji vyko su I. ir A. L.. Gali kategoriškai pasakyti, kad su A. L. nėra vykusi į banką ar bankomatą išgryninti pinigų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta spec. liudytoja G. B. nurodė, kad 2013 metų spalio mėnesio laikotarpyje ji buvo UAB „Y“ direktore, tačiau realiai direktorės pareigų nėjo ir įmonės vardu nevykdė veiklos. Ji neturi ekonominio ar teisinio išsilavinimo, neturi supratimo įmonių valdymo bei vadovavimo srityje. 2013 m. pradžioje buvęs žentas A. L. jos paprašė laikinai tapti kažkokios jo ir brolio naujos įmonės direktore. Vėliau paaiškėjo, kad tai UAB „Y“. A. L. paaiškino, kad direktore jai reikės būti, kol bus surastas normalus direktorius. A. L. paaiškino, kad jai nieko nereikės daryti šios įmonės vardu, nes jis pats viską sutvarkys. Ji sutiko padėti žentui ir tapo šios įmonės direktore, už tai neprašydama piniginio atlygio. Būdama šios įmonės direktore ji negaudavo oficialių ar neoficialių pajamų. Jai sutikus tapti šios įmonės direktore, kartu su A. L. ir jo broliu I. nuvyko į Registrų centrą, esantį Vilniuje, Lvovo g., kur ji pasirašė kažkokius dokumentus. Su A. L. ir jo broliu I. nuvyko į kažkokį banką, banko pavadinimo nepamena, ir jų prašymu atidarė banke jos vadovaujamos įmonės sąskaitą. Banke išduotus kodų generatorius bei kitus dokumentus perdavė arba A., arba I. L.. Įmonės vardu ji niekada neatliko jokių piniginių lėšų operacijų (nei banko pavedimais, nei grynaisiais) ir nežino, kas tai darė. Ji niekada negrynino pinigų iš šios įmonės sąskaitų. Ji nepamena, ar pasirašinėjo šios įmonės apskaitos dokumentuose (sąskaitose faktūrose, kasos operacijų dokumentuose, žiniaraščiuose ir t.t.). Pamena, kad pasirašydavo tik tuose dokumentuose, kuriuos jai pateikdavo A. L. bei galimai jo brolis I.. Ji nežino, kur buvo įmonės ofisas, kas ir kur vedė šios įmonės buhalterinę apskaitą, kur buvo laikomi įmonės apskaitos dokumentai. Kiek pamena, A. L. jai buvo pasakęs, kad šios įmonės veiklos sritis prekyba elektronikos technikos prekėmis, tačiau daugiau nieko nežino. Šios įmonės vardu ji nesudarinėjo pirkimo - pardavimo sandorių su kitomis įmonėmis ar fiziniais asmenimis. Šios įmonės akcininko S. M. nepažįsta ir nežino, ar apskritai jį matė. Pamena, kad vieną kartą I. L. ją kažkur vežė ir su juo mašinoje buvo apie (duomenys neskelbtini) m., vidutinio kūno sudėjimo, šviesių plaukų vyras, į kurį I. L. kreipėsi galimai S. vardu. Ar tai buvo tas pats S., pasakyti negali. 2013 m. vasario 5 d. UAB „Y“ akcininkų sąraše, taip pat 2013 m. vasario 5 d. prašyme registruoti juridinių asmenų registre, 2013 m. vasario 5 d. vienasmenio valdymo organo dokumente, šalia jos vardo bei pavardės yra jos parašai. 2013 m. spalio mėn. A. ir I. L. jai paaiškino, kad daugiau ji nebebus šios įmonės direktore ir davė jai pasirašyti kažkokius dokumentus. Ji nieko nežino apie UAB „Y“ akcijų pardavimą (duomenys neskelbtini) piliečiui D. L.. Šio asmens nepažįsta. Mano, kad jo nėra mačiusi ir nedalyvavo šių akcijų pardavime. Bendrovės, kurių pavadinimai UAB „X“, UAB „Z“, UAB „F“, jai nežinomos (t.9 b.l. 117-118).

Apklaustas teisme liudytojas S. M. (S. M.) paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta. Su I. L. jie mokėsi vienoje mokykloje. Jis bendravo ir su I. broliu A.. Kaip jis tapo UAB „Y“ akcininku, nelabai atsimena. Jo dalyvavimas buvo formalumas. Jis padėjo savo parašą, kai ši įmonė buvo steigiama ir parduodama. Kada buvo įmonė steigiama, nelabai atsimena. Tai buvo prieš 10 metų. Dokumentus dėl bendrovės steigimo jis pasirašė I. L. iniciatyva. Jis pasakė, kad nori įsteigti firmą, nori užsiimti bizniu ir paprašė jo dalyvauti kaip akcininko. Kuriam laikui tai būtina, nesakė. I. jam paskambino į namus, jie nuėjo į ofisą ir pasirašė dokumentus. I. jam sumokėjo porą šimtų litų už dalyvavimą ir viskas. Bendrovės pavadinimo, kuo ji užsiima, ar realiai veikė, jis nežinojo. Liudytojui parodžius byloje (t.10 bl. 127) esantį vienintelio akcininko sprendimą, S. M. pareiškė, kad ant šio dokumento jo parašas, tačiau jis nedalyvavo bendrovės veikloje, kurios akcininku buvo. G. B. pavardė jam girdėta. Neatsimena, ar su ja buvo susitikęs, nes daug metų praėjo. Buvo diena, kai I. L. paskambino ir pasakė, kad parduoda įmonę. Jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ten I. L. išlipo iš mašinos ir sugrįžo su dokumentais ir kažkokiomis bylomis. Po to jie nuvažiavo prie Registrų centro ir ten jis pasirašė, kad parduoda bendrovę (duomenys neskelbtini) piliečiui, nes pavardė buvo (duomenys neskelbtini). Tam asmeniui buvo apie (duomenys neskelbtini) metų. Jis šnekėjo su (duomenys neskelbtini) akcentu, panašiu į (duomenys neskelbtini) piliečio. Jis įsivaizduoja, kad tai buvo įmonės pardavimas, nes jis pasirašė dokumentus. Pasirašęs dokumentus tas (duomenys neskelbtini) nuėjo į Registrų centrą. Prieš tai jam paskambino I. L. ir pasakė, kad firma parduodama, kad reikia jo parašo. Būdamas akcininku iš VMI laiškų negavo.

Apklausta teisme liudytoja V. R. parodė, kad D. J. buvo jos sutuoktinis. Kaltinamuosius I. ir A. L. pažįsta, tačiau su jais bendrauti teko labai minimaliai. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojus parodymus, ši atsakė, kad jie teisingi ir papildymų ji neturi. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad su D. J. susituokė (duomenys neskelbtini) metais. Jų santuoka tęsėsi iki D. J. mirties (duomenys neskelbtini) metų vasarą. 2008 m. jos vyras įkūrė UAB „V“ prekybai arbatos produktais, kuriuos gabendavo iš Šri Lankos. Ji padėdavo sutuoktiniui, nes darbo buvo labai daug, o pajamos ne per didžiausios. Kiek pamena, 2011 metais buvo atidaryta UAB „H“. Ši įmonė augino afrikietiškas sraiges. Šioje įmonėje jos vyras darbavosi su draugu A. K.. Tai buvo jų verslas, bet jame nebuvo stebuklų dėl pajamų. 2011 metų vasario mėnesį jos vyrui diagnozavo (duomenys neskelbtini) ligą ir prasidėjo sunkus ir ilgas gydymo procesas. Sraigių ūkio buvo atsisakyta, nes jį prižiūrėti reikėjo nemažai sveikatos. Tikslaus laiko nepamena, gal 2012 metais, o gal vėliau atsirado UAB „X“. Ji nežino tikslių aplinkybių, kas kaip ir su kuo, bet, kiek žino, ten vyko prekyba mobiliais telefonais ir buitine technika. Jos vyras namuose vengdavo daug kalbėti apie darbus ir šiaip daug nekalbėdavo. Jos vyras UAB „X“ dirbo su I. L.. Pradžioje su jais dar buvo A. K., bet paskui jis pasitraukė iš šio verslo. Ji matydavo sutuoktinį bendraujant tik su I. L.. Kokie šių santykiai buvo, kokias pareigas I. L. ir jos vyras užėmė UAB „X“, ji tiksliai nežino. Jos vyras ten buvo lyg direktorius, o I. L. pareigų nežino. Kiek ji pastebėjo, tai darbas vyko, nors gaunamos pajamos nebuvo didelės. Galvojo, kad pagaliau vyrui ims sektis su darbais, nes visą laiką jam kažkaip nesisekdavo. Iš kur prekės buvo vežamos ir kam parduodamos, nežino, nes vyras apie tai namuose nesikalbėdavo. Dėl vyro gaunamo darbo užmokesčio irgi gali pasakyti tiek, kad jis nebuvo didelis. Bendros mėnesio sutuoktinio pajamos buvo iki 3000 litų. Gerai pamena, kad jis gaudavo mažiau, negu uždirbdavo ji pati. Jie buvo paėmę kreditus, turėjo įsipareigojimus, reikėjo lėšų sutuoktinio gydymui, nors tam ir buvo gavę paramą iš Lenkijos. Jos vyras labai stengėsi, kad šeima turėtų pinigų. Jų šeima piniguose niekada „nesimaudė“. Didžiausios jos sutuoktinio gaunamos per mėnesį pajamos sudarė 3000 litų, o vėliau apie 1000 eurų. Jos sutuoktinis buvo sąžiningas ir negalėjo dalyvauti kokiose nors neteisėtose finansinėse operacijose, nes paprasčiausiai tam neturėjo žinių. Ji nematė, kad sutuoktinis namuose ruoštų ar spausdintų UAB „X“ PVM sąskaitas - faktūras, sutartis ar kitus dokumentus. Jos sutuoktinis važiuodavo dirbti į ofisą, kuris buvo Vilniaus Nemenčinės plente, bet tikslaus adreso nežino. Pas sutuoktinį ji matė kodų generatorius. Suprato, kad jie įmonės, bet niekada nesigilino ir neklausinėjo, kokius jis daro pavedimus. Apie UAB „X“ pardavimą ji nieko nežino (t.9, b.l. 33-34).

Apklausta teisme liudytoja Z. G. nurodė, kad kaltinamieji yra jos pusbroliai. Šiuo metu ji neprisimena, ar jų prašymu pasirašinėjo kokius nors dokumentus. Ikiteisminio tyrimo metu jai parodytame dokumente esantis parašas panašus į jos. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Z. G. – kaltinamųjų I. ir A. L. pusseserė nurodė, kad nėra UAB „X“ akcininkė ir su šia bendrove nesusijusi. Tokį pavadinimą girdi pirmą kartą. Liudytojai pateikus rašytinius duomenis, kad VšĮ „Registrų centras“ buvo pateiktas 2013 m. birželio 12 d. UAB „X“ akcininkų sąrašas, kuriame nurodyta, kad nuo 2013 m. balandžio 3 d. šios bendrovės akcininkai lygiomis dalimis yra D. J. ir ji - Z. G., liudytoja pareiškė, kad tokį dokumentą mato pirmą kartą ir jo turinio paaiškinti negali. Asmens, kurio vardas ir pavardė D. J., ji nepažįsta. Tokį vardą ir pavardę girdi pirmą kartą. I. L. yra jos pusbrolis, kuris turi brolį A.. Į klausimą, ar galėjo I. L. jos paprašyti tapti šios ar kitos įmonės akcininke, atsakė, kad su I. L. palaiko artimus ir gerus santykius. Jei reikia kokios pagalbos, visada padeda vieni kitiems ir I. visiškai pasitiki. Tokio fakto, kad ji taptų UAB „X“ ar bet kurios kitos įmonės akcininke, nepamena. Iš principo galėjo būti taip, kad jei I. į ją kreipėsi pagalbos su pasakymu „man čia reikia įmonei“, o jai paklausus „ar iš jos ko reikia“ (turint omeny pinigus, laiko skyrimo, darbo) ir I. L. atsakius „nieko nereikia, tik pasirašyti“ - taip galėjo nutikti, kad ji galėjo pasirašyti kokius nors jam reikalingus dokumentus ar padiktuoti savo asmens kodą. Bet čia iš tos srities kaip „paprašė, pasirašė ar padiktavo ir pamiršo“. Notarų biuruose ar kitose įstaigose dėl įmonių perrašymo ji nesilankė. Jei galėjo pasirašyti kokius nors dokumentus I. L., tai galėjo padaryti „prie kavos puodelio“ ir jokių oficialių dalykų nebuvo (t.9 b.l. 54-55).

Per „Zoom“ platformą teisme apklaustas liudytojas R. (R.) R. nurodė, kad kaltinamųjų pavardės negirdėtos. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas pareiškė, kad jie teisingi ir papildymų neturi. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d. formaliai jis buvo UAB „X“ akcininkas ir direktorius. Realiai jokios veiklos šios įmonės vardu jis nevykdė. Jis neturėjo šios įmonės veiklos ir apskaitos dokumentų ir nežino, kur jie yra. Jis nežino, kas tvarkė šios įmonės apskaitą. Jis neįdarbino nei vieno žmogaus ir nežino, ar apskritai ši įmonė vykdė veiklą. 2014 m. pradžioje, galimai pavasarį, vienas iš jo pažįstamų pasiūlė susitikti su vienu žmogumi, kuris gali pasiūlyti tapti vienos įmonės bendrasavininku ir dirbti šios įmonės vardu. Jis susiskambino su šiuo žmogumi (kontaktinio numerio išsisaugojęs neturi) ir su juo susitiko Vilniaus viešbutyje „Holiday inn“. Tai buvo apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, šviesių plaukų, stambesnio kūno sudėjimo, apie 185 cm ūgio vyriškis. Kokiu vardu jis prisistatė, liudytojas nepamena. Susitikimo metu šis vyriškis jam pasiūlė tapti UAB „X“ akcininku ir direktoriumi. Tas vyras paaiškino, kad ši įmonė vykdys prekybą telefonais bei fotoaparatais. Neva įmonė pirks šias prekes iš užsienio ir pardavinės Lietuvoje. Šis vyriškis jam pasiūlė tarnybinį telefoną bei automobilį. Nors jis (R. R.) neturėjo jokios patirties įmonių valdyme, nežinojo kaip organizuojama įmonės ūkinė finansinė veikla, kaip vedama įmonių buhalterinė apskaita, tačiau pateiktas pasiūlymas skambėjo viliojančiai ir jis sutiko. Susitikino metu nepažįstamas vyriškis jį vaišino alkoholiniais gėrimais, todėl susitikimo metu jis nebuvo visiškai blaivus. Susitikimo metu vyriškis jam pateikė pasirašyti apie 10 vienetų įvairių dokumentų. Po to jie kartu nuvyko į šalia minėto viešbučio esantį Registrų centro padalinį, kuriame kartu sutvarkė įmonės dokumentus ir jis tapo šios įmonės akcininkas ir direktorius. Minėto susitikimo metu jam nebuvo perduoti jokie įmonės dokumentai. Visus dokumentus, kuriuos minėto susitikimo metu jis pasirašė, pasiėmė minėtas vyriškis. Po šio susitikimo minėtas vyriškis jam daugiau neskambino. Jis bandė ieškoti to vyriškio, jam skambino norėdamas išsiaiškinti tolimesnę situaciją su UAB „X“, tačiau susisiekti nepavyko. 2016 m. pabaigoje iš kažkokios institucijos jis gavo laišką, kad ši įmonė yra likviduota ir jam reikia sumokėti kažkokią baudą. Į gautą laišką jis visiškai nereagavo. Su UAB „X“ bankroto administratoriumi susitikęs nebuvo ir jam dokumentų neperdavinėjo, nes nieko neturėjo (t.9, b.l. 58-59). Ikiteisminio tyrimo metu iš pateiktų fotonuotraukų (asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas) metu, R. R. atpažino D. J. kaip asmenį, kuris jam pasiūlė tapti UAB „X“ vadovu ir su kuriuo jis buvo susitikęs viešbutyje (t.9, b.l. 60-62). Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas nurodė, kad tuo metu buvo bedarbis ir susiviliojo tapti įmonės direktoriumi. Po sandorio sudarymo jam nurodė nuvažiuoti į prie (duomenys neskelbtini) plento esančią parduotuvę „Maxima“ ir pasiimti telefoną „Samsung S4 mini“. Ten buvo mobilių telefonų salonas. Ten nuvykęs jis gavo telefoną ir telefono kortelę. Jam buvo žadėta, kad paskambins ir pasakys, kur jis dirbs, duos automobilį, bet žmonės dingo. Susisiekimui jam nurodytas telefono numeris pastoviai buvo išjungtas. Kelis mėnesius jis palaukė ir pardavė įsigytą telefoną. Vėliau jam paskambino iš FNTT, pakvietė į apklausą ir paaiškino visą situaciją, ką jis pasirašė. Jis turėjo popieriuką, kad turi įgaliojimą pasiimti telefoną. Už telefoną mokėti jam nereikėjo. Jis gavo telefoną ir pasirašė dokumentus. Tuo metu telefonas buvo brangus, dabar jo kainos neįsivaizduoja. Viešbutyje su tuo asmeniu matėsi tik vieną kartą. Pinigų negavo. Sakė, bus gera alga. Jį pavaišino alkoholiniais gėrimais ir jie nuvažiavo į „Registrų centrą“, kur pasirašė dokumentus. Galima teigti, kad D. J. jį apgavo. Jis susiviliojo gautu pasiūlymu užsidirbti. Kas suorganizavo jo susitikimą su D. J., nepamena.

Apklaustas teisme liudytojas N. J. nurodė, kad pažįsta kaltinamąjį I. L., su kuriuo kartu mokėsi vienoje mokykloje. Po kurio laiko I. L. jam pasiūlė atidaryti įmonę. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus N. J. pasakė, kad parodymai teisingi ir papildymų neturi. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu spec. liudytoju jis nurodė, kad 2013 metais laikotarpyje nuo balandžio mėn. iki spalio mėn. jis buvo UAB „Z“ akcininkas ir direktorius. 2013 m. pradžioje, galimai jau pavasarį jam buvo sunkus laikotarpis. Jis neturėjo darbo, pajamų, dažnai piktnaudžiaudavo alkoholiu. Tuo laikotarpiu į jį kreipėsi pažįstamas I. L., kurį jis pažįsta nuo mokyklos laikų. I. L. jam pasiūlė gauti pajamų tapus vienos įmonės akcininku ir direktoriumi. I. L. jam paaiškino, kad įmonė vykdys elektronikos prekių pirkimus bei pardavimus. Jam reikės būti tik formaliu šios įmonės direktoriumi ir iš esmės nieko nereikės daryti. I. L. jam paaiškino, kad realiai visus reikalus, susijusius su įmone, kurios akcininku ir direktoriumi jis bus, tvarkys pats I. L.. Pasitikėdamas I. L. jis sutiko įsigyti UAB „Z“ akcijas ir tapti šios įmonės direktoriumi. I. L. už šį jo darbą žadėjo atsilyginti pinigais. Tikslių aplinkybių nepamena, bet I. L. jį nuvežė į kažkokią įmonę, kuri tuomet buvo (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro. Ten jis pasirašė kažkokiuose UAB „Z“ dokumentuose, galimai šios įmonės pirkimo - pardavimo sutartyje. Dokumentai jau buvo paruošti. Jam tereikėjo patvirtinti juos savo parašu, po ko minėtos įmonės darbuotojai jiems perdavė kažkokius su šia įmone susijusius dokumentus, kuriuos iškart pasiėmė I. L.. Po ko, kartu su I. L. jie nuvyko į Lvovo g., Vilniuje esantį Registrų centrą, kuriame jis pasirašė jam pateiktuose dokumentuose. Praėjus kažkuriam laikui I. L. paaiškino, kad šios įmonės vardu reikia banke atidaryti sąskaitą. I. L. nuvežė jį į „DNB“ banką, esantį (duomenys neskelbtini), galimai (duomenys neskelbtini), kur jis atidarė banko sąskaitą. Banke išduotą elektroninės bankininkystės kodų generatorių bei sąskaitos atidarymo sutartį perdavė I. L.. Užtai tai I. L. jam davė gal 200 litų. Būdamas UAB „Z“ direktorius, šios įmonės vardu nevykdė jokių sandorių, neatliko piniginių lėšų mokėjimų per banką ar grynaisiais. Jis nežino, su kokiomis įmonėmis UAB „Z“ apskritai vykdė ūkines finansines operacijas. Prieš tampant šios įmonės vadovu I. L. buvo paaiškinęs, kad jam nereikės nieko daryti ir už viską atsakingas bus I. L.. Jis nežino, kas vedė šios įmonės buhalterinę apskaitą, kur buvo laikomi šios įmonės dokumentai. Jis niekada neturėjo šios įmonės apskaitos bei veiklos dokumentų. Per visą laikotarpį, nuo UAB „Z“ įsigijimo iki šios įmonės pardavimo, I. L. vieną kartą į jį kreipėsi ir paprašė, kad jis pasirašytų kažkokiame kvite. Kiek pamena, tai galimai galėjo būti kažkoks pinigų priėmimo - perdavimo kvitas. Kvitą jis pasirašė ir atidavė I. L.. Buvo toks atvejis, kad pas jį atvyko kažkoks I. L. draugas ir jam pasakė, kad I. L. prašė, kad jis nuvyktų į tą patį „DNB“ banko filialą ir gautų naują elektroninės bankininkystės kodų generatorių, nes senas generatorius buvo pamestas ar prarastas. Tada kartu su jam nematytu ir nepažįstamu I. L. draugu jie nuvyko į banką, kur išėmė naują kodų generatorių ir ji perdavė minėtam asmeniui. Daugiau nepamena, ar jo „direktoriavimo“ laikotarpiu būtų pasirašinėjęs ant bet kokio pobūdžio dokumentų, susijusių su UAB „Z“. Dėl UAB „Z“ pardavimo užsienio piliečiui J. B., N. J. paaiškino, kad šito asmens nepažįsta ir mano, kad nėra jo matęs. 2013 m. spalio mėn. laikotarpiu I. L. jam pasakė, kad reikia parduoti šią įmonę. Tuo reikalu I. L. jį nuvežė į kažkokią įmonę (pavadinimo nepamena), kurios ofisas yra (duomenys neskelbtini) mikrorajone, prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Šiame ofise buvo kažkokia moteriškė, kuri turėjo segtuvą su šios įmonės dokumentais. Iš to, kaip ji bendravo su I. L., ši moteris galėjo būti buhalterė, tačiau ar moteris buvo šios įmonės buhalterė, jis nežino. Pamena, kad moteriškė klausė I. L., kam reikia parduoti įmonę, kuri vykdo veiklą ir neturi mokestinių skolų. Minėtame ofise jam buvo pateiktas nemažas kiekis dokumentų, kuriuos jis pasirašė. Tai galėjo būti šios įmonės pardavimo dokumentai, tačiau ar tarp jų buvo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, kasos dokumentai ir t.t.), jis nepamena. Minimame ofise buvo tik jis ir I. L., asmens vardu J. B. ofise nebuvo. Visus jo pasirašytus dokumentus bei dokumentus, sijusius su šia įmone, jo akivaizdoje pasiėmė I. L.. Po šio susitikimo jie nuvyko į Sodrą ir pateikė duomenis, kad jis daugiau nebedirba šioje įmonėje. Po to daugiau jokių reikalų su šia įmone nebeturėjo. Su I. L. ryšių nepalaiko ir nebendrauja. Su I. L. ar kitu asmeniu jis niekada nevyko į užsienio šalis, tame tarpe ir Lenkiją atidarinėti UAB „Z“ banko sąskaitos. Sąmoningai niekam nėra parašęs įgaliojimo atstovauti šios įmonės vardu. Jei toks įgaliojimas jo paties buvo pasirašytas, tai padarė to nesuvokdamas. Jis nepamena, ar yra pateikęs savo paso kopiją I. L., tačiau taip galėjo būti (t.9 b.l. 122-124). Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas nurodė, kad jo išsilavinimas (duomenys neskelbtini) ir jis pirmą kartą buvo įmonės direktorius. Kiek jam buvo sumokėta už tai, kad buvo UAB „Z“ direktorius, nepamena. Jam būnant direktoriumi su I. L. bendraudavo kartą per mėnesį. I. L. jam skambindavo, gal yra ir jis I. L. skambinęs. Kokiu tikslu skambino, nepamena. Gal prašė pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė gera valia ir nebuvo verčiamas duoti tokius parodymus. Su A. L. jis nebendraudavo. Jis nieko nežinojo apie UAB „Z“ veiklą, ką jie ten darė. Apie J. B. žino iš I. L. žodžių. Paties J. B. nepažįsta ir kontaktų su šiuo asmeniu neturėjo.

Apklausta teisme liudytoja O. K. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta, nes dirbo UAB ,,X“. Šioje bendrovėje dirbo pardavimo vadovės pareigose. Jos pagrindinis darbas buvo pardavinėti buitinę techniką. Ji dirbo su dideliais prekybiniais tinklais kaip ,,Topo centras“, ,,Pigu“, ,,Varlė“. Pagal užklausas ir užsakymus siūlė ir pardavinėjo prekes. Jai dirbant pagrindinius nurodymus duodavo ir visi pasitarimai būdavo su D. J.. Jis buvo įmonės direktorius. Matydavo, kad į bendrovės ofisą atvažiuodavo I. ir A. L.. Jie visi tarpusavyje tardavosi. Ji mano, kad I. ir A. L. buvo susiję su UAB „X“. Gal jie buvo šios įmonės steigėjai ar akcininkai, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nematė. I. ir A. L. konkrečių nurodymų jai neduodavo. Jei būdavo užklausos didesniam prekių kiekiui, ji kreipdavosi į įmonės vadovą. Jei tuo metu ofise būdavo I. ar A. L., jie taip pat atsakydavo į tuos klausimus, ar galima gauti tam tikrą kiekį prekių, tačiau kažkokių tiesioginių nurodymų nebuvo. Kas tvarkė UAB ,,X“ buhalteriją, ji nežino. PVM sąskaitas ji visada pateikdavo D. J.. Toks buvo nurodymas, nes jis buvo įmonės direktorius. D. J. su ja pasirašė darbo sutartį ir ji buvo jam pavaldi. Ji nepamena, ar sąskaitas D. J. siųsdavo elektroniniu paštu, ar gyvai perduodavo. Ji nesusimąstė, kad kažkas vyksta neteisėto. Prekės buvo tiekiamos ir pristatomos pirkėjams. Tačiau ar už jas buvo sumokėta, ar ne, ji nežino. Žmonės kreipdavosi dėl garantinio aptarnavimo. Nieko įtartino ji nematė. Jos nuomone, UAB „X“ veikloje I. L. dalyvavimas buvo epizodinis, o mažiausiai dalyvavo A. L..

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. K. (buvusia pavarde G.), parodė, kad UAB „X“ dirbo 2013 metais pardavimų vadove. Išdirbo daugiau nei pusę metų. Jai dirbant UAB „X“ vykdė buitinės technikos ir elektronikos prekybą. Jos darbas vykdavo biure, kuris buvo (duomenys neskelbtini). Visi dirbo viename kabinete, tiek vadovai, tiek kiti darbuotojai. Ji buvo atsakinga už prekybą su verslo klientais, daugiausiai su stambiomis elektroninėmis parduotuvėmis. Kartu su ja bendrovėje dirbo UAB „X“ direktorius D. J., vadybininkės J. ir V. (pavardžių nepamena), I. L. ir A. L. (kurie, jos manymu, yra įmonės savininkai, galimai kartu su D. J.). Savo darbo vietose dažniausiai būdavo ji su vadybininkėmis. D. J., I. ir A. L. važiuodavo į susitikimus, turėjo kitų reikalų. Jie biure būdavo dažnai, bet ne visada. Kas buvo UAB „X“ akcininkai, ji nežino arba nepamena. Jos darbo laikotarpiu UAB „X“ direktorius buvo D. J.. Bendrovės veiklą organizavo ir jai vadovavo D. J. ir I. L.. UAB „X“ prekių tiekėjai buvo įvairios įmonės. Už prekių tiekimą buvo atsakingi D. J. ir I. L.. Ji dirbo su UAB „Pigu“, UAB „Varlė“, bendravo su „Topo centras“ ir „Elektromarktas“. Pirkėjų ieškojo visoje Lietuvoje, bet nelabai pavykdavo surasti. Užsakytoms prekėms sąskaitas faktūras išrašydavo kiekvienas darbuotojas jam priskirtiems klientams arba klientams, kurie kreipėsi tam tikru momentu į darbuotoją. Sutartis su klientais pasirašydavo įmonės direktorius D. J.. Sąskaitas faktūras, kurias ji išrašydavo pagal pirkėjų užsakymus, kuriuos gaudavo el. paštu, kurio pavadinimo tiksliai jau nepamena. Galėjo būti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Sąskaitas siųsdavo užsakovui el. paštu, perduodavo su kurjeriais. Buvo atvejų, kad kartu su prekėmis pristatydavo ir asmeniškai. Peržiūrėjusi UAB „X“ sąskaitas faktūras, ten, kur yra parašyta „Pardavimų vadovė O. G.“ yra jos parašai. Dėl UAB „X“ prekių pirkimo ir pardavimo apskaitos tvarkymo, kiek pamena įmonės darbuotojai naudojosi buhalterinės apskaitos programa „(duomenys neskelbtini)“ (bet gali ir klysti). Dėl prekių pirkimo nepamena, o savo pardavimų ataskaitas darydavo kiekvienas darbuotojas ir pateikdavo įmonės vadovui. Kas tvarkė UAB „X“ buhalterinę apskaitą, pasakyti negali. Visus dokumentus ji atiduodavo direktoriui D. J.. Ji nežino, kokiu būdu buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui buvo pateikiami UAB „X“ dokumentai dėl prekių pirkimo ir pardavimo (PVM sąskaitos faktūros), nes šie procesai buvo įmonės vadovo kompetencijoje. Ji nežino, kas turėjo prisijungimus prie UAB „X“ banko sąskaitų, kas turėjo banko UAB „X“ mokėjimo korteles, kas vykdė atsiskaitymus su UAB „X“ prekių tiekėjais. Su UAB „X“ direktoriumi D. J. ji dirbo vienoje patalpoje. Vyko nuolatinis bendravimas dėl pardavimų, jai buvo duodami darbo nurodymai, patvirtinimai, ar turi užsakomų prekių (kiekiai, kainos ir pan.). Jei neklysta, I. L. buvo vienas iš šios įmonės savininkų. Iš I. L. ji gaudavo panašius nurodymus, kaip ir iš D. J.. Šie du asmenys dažnai tarpusavyje pasitardavo ir pateikdavo bendrus sprendimus bei nurodymus kolektyvui. Iš UAB „X“ ji buvo atleista šalių susitarimu. UAB „Y“ pavadinimas jai girdėtas, bet detaliau nepamena. UAB „Z“, jos vadovų ar atstovų ji nežino (t.9, b.l. 90-92).

Apklausta teisme liudytoja J. G. paaiškino, kad pažįsta kaltinamuosius, nes dirbo UAB ,,X“. A. L. retai užsukdavo į šios įmonės ofisą ir su juo bendravo labai minimaliai. A. L. tardavosi su partneriais dėl produkcijos. UAB „X“ ją įdarbino D. J.. Ji nežino, ar A. ir I. L. buvo UAB „X“ akcininkai, tačiau jie bendravo tarpusavyje, sprendė įmonės reikalus. Jai dirbant įmonės ofise būdavo O. K., I. L., D. J.. I. L. ofise būdavo praktiškai kiekvieną dieną.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. G. (buvusi L.) nurodė, kad UAB „X” dirbo pardavimų vadybininke 2013 metais nuo gegužės mėn. iki gruodžio mėn. UAB „X“ vykdė didmeninę prekybą buitine technika ir elektronika. Jos darbo vieta buvo ofisas, esantis (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) šalia tuo metu buvusio „Norfa“ prekybos centro. Ofise buvo vienas kabinetas. Jame darbo stalus turėjo ji ir kiti įmonės darbuotojai: O. G., V. J., D. J.. I. L. kabinete darbo stalo neturėjo. Į ofisą jis atvažiuodavo porai valandų per dieną. I. S. dirbo atskirai nuo jų kitose patalpose, tačiau kažkur netoli jų. Dirbdama UAB „X“ ji skambindavo ir rašydavo el. laiškus pagal sąrašą, kurį jai davė D. J.. Ji klausdavo potencialių pirkėjų, kokia buitinė technika ir elektronika juos domina, sakydavo, kad gali pasiūlyti prekes geromis kainomis. Kiekvieną dieną įmonės jai siųsdavo užklausas su konkrečiais modeliais. Tas užklausas ji persiųsdavo per „Skype“ programą I. S., kuri dirbo su tiekėjais ir ši už poros minučių jai atsiųsdavo pardavimo kainą. Jos darbo laikotarpiu UAB „X“ akcininkais buvo D. J., I. ir A. L., A. (pavardės neprisimena). Įmonės direktorius buvo D. J.. Koks įmonėje buvo kiekvieno akcininko ar direktoriaus vaidmuo pagal pareigas, ji nesigilino. Iš D. J. ir I. L. ji gaudavo darbinius nurodymus. Tuo metu jai atrodė, kad bendrovės veiklą organizavo ir jai vadovavo D. J. ir I. L.. Kas buvo UAB „X“ prekių tiekėjai, ji nežino. Su tiekėjais bendraudavo I. S.. UAB „X“ parduodavo prekes Pigu.lt; Mediashop; Varlė.lt; BigBox.lt. UAB „X“ dokumentus (tame tarpe PVM sąskaitas - faktūras dėl prekių pardavimo) ruošdavo, spausdindavo ir tvirtindavo parašu D. J.. Ji nėra tikra, kad išrašinėjo UAB „X“ PVM sąskaitas — faktūras dėl prekių pardavimo, bet tokia tikimybė yra. Jei taip ir buvo, tai darė D. J. arba I. L. nurodymu. Kas tvarkė UAB „X“ prekių pirkimo ir pardavimo apskaitą, bendrovės buhalterinę apskaitą, ji nežino. Kur buvo laikomi UAB „X“ apskaitos ir kiti dokumentai, ji nežino, bet ofise, kuriame ji dirbo, šių dokumentų nebuvo. Kokiu būdu buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui buvo pateikiami UAB „X“ dokumentai dėl prekių pirkimo ir pardavimo (PVM sąskaitos - faktūros), ji nežino. Kas turėjo prisijungimus prie UAB „X“ banko sąskaitų ir kas vykdė atsiskaitymus su UAB „X“ prekių tiekėjais, kas turėjo bankines UAB „X“ mokėjimo korteles, nežino. UAB „Y“ pavadinimas jai labai girdėtas, tačiau negali tiksliai pasakyti kur. Apie UAB „Z“ nėra girdėjusi. I. L. padėdavo bendraujant su klientais, klausydavo telefoninių pokalbių, duodavo patarimus, kaip geriau pateikti „verslo pasiūlymus“, vesdavo apmokymus. Padėdavo rengti elektroninius pasiūlymus įmonėms, prašė teikti ataskaitas: kam ji skambino, ką pasiūlė, ar kas skambino, kas netiko, ar kainos geros ir pan. Iš UAB „X“ ji buvo atleista panašiai 2013 m. gruodžio viduryje. I. L. išsikvietė ją į kavinę ir pasakė, kad ji nepritampa kolektyve, todėl pati turi parašyti prašymą išeiti iš darbo (t.9 b.l. 81-82).

Apklausta teisme liudytoja I. S. nurodė, kad kažkada dirbo UAB „X“. Tuo metu jai teko bendrauti su kaltinamaisiais. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytoja nurodė, kad jie teisingi ir papildymų neturi. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad UAB „X“ ji dirbo vadybininke nuo 2013 metų vasaros iki 2014 metų pavasario. UAB „X“ vykdė prekybą buitine technika ir elektronikos prekėmis. Įmonės direktorius buvo D. J.. Jie dirbo vienoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Darbo vietos buvo mažai, todėl vėliau dalis darbuotojų, tame tarpe ir ji persikėlė į (duomenys neskelbtini) gatvėje bendrabutyje įrengtą ofisą, o dar vėliau persikėlė į kažkokį kotedžą (duomenys neskelbtini) plente. Atskirų kabinetų nebuvo. Buvo atviros erdvės. Jos darbo pobūdis buvo toks, kad prekybininkai užklausdavo pardavimų vadybininkų, kokių prekių reikia, o ji ieškodavo geriausių kainų, kad šiems pasiūlyti. Daugiausiai tai buvo buitinė technika iš Lenkijos, nes ten pasiūlydavo geriausias kainas. Jos darbo UAB „X“ laikotarpiu kartu su ja dirbo V. J. (nežino, ar tiksli pavardė), J. G., O. G. (nežino, ar tiksli pavardė), D. J., I. L.. Kas buvo UAB „X“ akcininkas, ji nežino. Visas pasiūlytas kainas turėdavo derinti su D. J.. Jis pasakydavo užsakinėti ar ne. Daugiau kažkokių nurodymų iš jo nebuvo. I. L. daugiau buvo atsakingas už organizacinius klausimus. UAB „X“ veiklą organizavo ir jai vadovavo I. L. ir D. J.. Su pastaruoju visada buvo tariamasi dėl prekių kainos, ar galima užsakyti. I. L. nuolat ieškodavo naujų tiekėjų ir buvo labiau atsakingas už įmonės organizacinius reikalus. Tiesiogiai iš I. L. nurodymų ji negaudavo. Kiek pamena, D. J. visad su I. L. dėl visko turėdavo pasitarti. Kam būdavo parduodamos UAB „X“ prekės, nežino. Tuo užsiiminėjo pardavimų vadybininkai. Prie UAB „X“ dokumentų prieigos ji neturėjo. Vykdant buitinės technikos pirkimą, viskas eidavo per D. J.. Kas ruošdavo, spausdindavo ir tvirtindavo parašu UAB „X“ PVM sąskaitas faktūras dėl prekių pardavimų, ji nežino ir nepamena, ar išvis yra mačiusi bent vieną PVM sąskaitą faktūrą. Kas tvarkė UAB „X“ prekių pirkimo ir pardavimo apskaitą, buhalterinę apskaitą ir kur buvo laikomi apskaitos ir kiti dokumentai, ji nežino. Nežino ir, kokiu būdu buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui buvo pateikiami UAB „X“ dokumentai dėl prekių pirkimo ir pardavimo (PVM sąskaitos faktūros), taip pat atsiskaitymo duomenys (dokumentai). Prisijungimą prie UAB „X“ banko sąskaitų turėjo ir atsiskaitymus su prekių tiekėjais vykdė D. J.. Tokių bendrovių kaip UAB „Y“ ir UAB „Z“ ji nežino. Darbo santykius su UAB „X“ nutraukė savo noru 2014 m. pavasarį (t.9 b.l. 71-73). Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad I. L. UAB „X“ buvo labiau atsakingas už organizacinius darbus. Pavyzdžiui ji padaro užklausas dėl skalbimo mašinos keliems tiekėjams, kad atsiųstų savo kainas ir gavusi atsakymus, ar prekės kaina tinka, derindavo su D. J.. Visi kiti organizaciniai dalykai kaip tiekėjų paieškos tai I. L. kompetencija. Su juo prekių kainų ji nederindavo. UAB „X“ ją įdarbino D. J.. Ji yra mačiusi A. L., prieš jai išeinant iš UAB „X“, kai ofisas buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) plentą.

Apklausta teisme liudytoja R. L. nurodė, kad teismo salėje esančių kaltinamųjų nepažįsta. Kažkada ji tvarkė UAB „X“ buhalterinę apskaitą. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu jos duotus parodymus, ji nurodė, kad jie yra teisingi ir atsakė į proceso dalyvių užduotus klausimus. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad UAB „A“ pavedimu nuo 2012 m. sausio 26 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. tvarkė UAB „X“ apskaitą. UAB „X“ vykdė didmeninę prekybą daugiausiai buitine technika. UAB „X“ dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, apmokėjimo ir kitus apskaitai reikalingus dokumentus) dažniausiai siųsdavo el.paštu (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Dėl apskaitos dokumentų ji bendraudavo su UAB „X“ direktoriumi. Dokumentai, kuriuos pateikdavo įmonė, buvo laikomi UAB „A“ biure ((duomenys neskelbtini)). Ji prie UAB „X“ banko sąskaitų prisijungimo neturėjo. Kas turėjo UAB „X“ banko mokėjimo korteles, ji nežino. Bendrovės deklaracijas VMI ji teikdavo pagal gautus dokumentus. Paskutinė PVM deklaracija jos buvo pateikta už 2013 metų rugpjūčio mėn. Dėl kokių priežasčių buvo nutraukta UAB „X“ buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis, ji nežino. Paprastai nutraukus sutartį, turimi buhalterijos dokumentai grąžinami vadovui. Yra pasirašyta paslaugų nutraukimo sutartis, sutartyje yra UAB „X“ vadovo parašas ir antspaudas. UAB „Y“ nežino. Pagal rastus duomenis UAB „X“ iš šios bendrovės pirko prekes, tačiau smulkiau nieko paaiškinti negali, nes nežino ir su atstovais jai neteko bendrauti. UAB „X“ direktorius buvo D. J., bet ar teko bendrauti gyvai, ji nepamena. I. L. nepažįsta ir su juo neturėjo jokių kontaktų (t.9 tomas, b.l. 97-98). Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad duomenis apie įmonę UAB „X“ surado savo įmonės UAB „A“ archyvuose. Šiaip šios įmonės neprisimena. Ši įmonė buvo nedidelė ir UAB „A“ su ja dirbo pakankamai trumpai. UAB „X“ dokumentus atnešdavo vadovas arba jai tiesiogiai atsiųsdavo elektroniniu paštu. 2013 metais šios įmonės vadovas buvo D. J.. Vizualiai šio žmogaus neatpažintų, nes jo nepamena. Kažkokių tai nurodymų iš kaltinamųjų ji negalėjo gauti, nes jų nepažįsta. Buhalterinę apskaitą tvarko pagal gautus dokumentus: sąskaitas, išrašus, pagal tai ir apskaito. Apie tokias įmones kaip UAB „Y“ ir UAB „Z“ nieko nežino. Tik UAB „A“ archyvuose atrado, kad UAB „X“ pirkdavo prekes iš UAB „Y“.

Apklausta teisme liudytoja A. Š.-V. pareiškė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus jos parodymus, liudytoja nurodė, kad jie teisingi, papildymų neturi. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad tvarkė UAB „X“ apskaitą. UAB „X“ dirbo nuo 2013 m. nuo rugsėjo mėn. iki gruodžio mėn. pabaigos. Šioje įmonėje dirbo buhaltere. Ten įsidarbinti jai pasiūlė pažįstama V. J., nes šios įmonės direktorius buvo jos vyras D. J.. Prieš pradedant darbą UAB „X“ susitiko su D. J.. Buvo susitarta, kad ji bus atsakinga už UAB „X“ apskaitą. Susitarė, kad ji dirbs nuotoliniu būdu ir ves apskaitą savo namuose, nes tuo metu augino mažus vaikus. Susitarė, kad apskaitos dokumentai bus pristatomi į namus. Tai suderinus kartu su D. J. nuvyko į prieš tai UAB „X“ apskaitą tvarkiusią įmonę UAB „A“, iš kur D. J. pasiėmė visus apskaitos dokumentus. D. J. jai davė darbinį kompiuterį, kuriame buvo buhalterinės apskaitos programa. Nepamena, ar D. J. jai perdavė popierinius UAB „X“ dokumentus. UAB „X“ veiklos sritis buvo prekyba elektronikos ir buitine technika. Kiek pamena, ši įmonė pirkdavo galimai iš Lietuvos bei užsienio tiekėjų prekes ir jas parduodavo Lietuvos įmonėms. Ji nepamena įmonių pavadinimų, iš kurių buvo perkamos prekės ir kurioms jos būdavo parduodamos. Pirminius apskaitos dokumentus, tai yra išrašomas ir gaunamas sąskaitas faktūras jai į namus pristatydavo D. J.. Pristatytos sąskaitos faktūros jau būdavo paruoštos. Pateiktas PVM sąskaitas faktūras ji įtraukdavo į UAB „X“ apskaitą ir šių pagrindu formuodavo PVM deklaracijas, kurias elektroniniu būdu teikė mokesčių inspekcijai. Išskyrus D. J. daugiau su niekuo iš UAB „X“ ji nebendravo ir nebuvo šios įmonės ofise. Jai niekada nebuvo pateikti prisijungimo prie šios įmonės banko sąskaitų įrankiai. Ji neatlikinėjo bankinių transakcijų šios įmonės vardu. Jai vedant buhalterinę apskaitą, buvo toks niuansas, kad galimai nuo spalio mėn. pagal jai direktoriaus pateikiamas banko išklotines matydavo, kad iš UAB „X“ sąskaitos į kitos lietuviškos įmonės banko sąskaitą, kurios pavadinimo nepamena, galėjo būti ir UAB „Y“, buvo atliekami mokėjimai nemažomis pinigų sumomis, tačiau šiuos mokėjimus pagrindžiančių dokumentų direktorius jai nepristatydavo. Kelis kartus ji pasiteiravo direktoriaus apie šiuos dokumentus, į ką direktorius jai paaiškino, kad iš šios įmonės UAB „X“ perka prekes, tačiau ši įmonė tiesiog vėluoja pateikti PVM sąskaitas faktūras ir ateityje jos bus pateiktos. Kiek ji pamena, šių sąskaitų faktūrų D. J. jai taip ir nepateikė. Iš darbo UAB „X“ ji išėjo 2013 m. gruodžio pabaigoje, nusprendusi, kad nebenori daugiau dirbti šioje įmonėje. Apie tai informavo D. J., kuris pas ją atvykęs pasiėmė jai duotą kompiuterį ir visus jai pateiktus pirminius apskaitos dokumentus (gaunamas išrašomas sąskaitas faktūras) ir kitus jai eigoje pateiktus dokumentus. Daugiau darbinių santykių su D. J. ji neturėjo. Dirbdama UAB „X“ ji nebendravo su asmeniu vardu I. L. (t. 9 b.l. 100-101). Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad nepamena, kaip jai buvo mokamas atlyginimas. Jai pradėjus dirbti UAB „X“ buvo sudaryta darbo sutartis ir visą tą laiką ji bendravo tik su D. J.. Ji negali nurodyti jai įtarimą sukėlusių į kitą įmonę pervedamų pinigų sumų, bet jos pasakymas, kad buvo pervedami nemaži pinigai, tai reiškia, kad tai buvo didesnės nei įprastai pinigų sumos.

Apklausta teisme liudytoja N. K. paaiškino, kad tvarkė UAB ,,Z“ buhalterinę apskaitą. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytoja nurodė, kad jie teisingi ir atsakė į proceso dalyvių klausimus. Liudytoja paaiškino, kad neatsimena, su kuo ji sudarė UAB „Z“ apskaitos dokumentų tvarkymo sutartį. Ar jai teko bendrauti su kaltinamaisiais, neatsimena. Jei sutartį pasirašė N. J., tai matyt šį asmenį turėjo matyti. Buhalterinius dokumentus jai atsiųsdavo elektroniniu paštu, tačiau pašto adreso neatsimena. Pavardė L. jai nieko nesako. Už suteiktas buhalterines apskaitos paslaugas visada buvo mokama pavedimu, tačiau iš kokios sąskaitos tai buvo atliekama, neatsimena. Nutraukiant aptarnavimo sutartį ji susitiko su UAB „Z“ direktoriumi, kuris jos paprašė ištrinti visus buhalterinės apskaitos duomenis. Ji neatsimena, ar iš teismo salėje esančių kaltinamųjų yra tas asmuo, su kuriuo ji buvo susitikusi kaip su įmonės direktoriumi. Ji prisimena, kad UAB ,,Z“ pardavinėjo buitinę techniką ir dar pagalvojo, ar galima iš to uždirbti, kai tokia techniką pardavinėja tokie gigantai kaip ,,Topo centras“, ,,Pigu“, ,,Varlė“, bet tai ne jos kompetencija.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. K. nurodė, kad nuo 2012 metų ji dirba vadove UAB „S“. Ši įmonė teikia buhalterines paslaugas. Jos vadovaujama įmonė tvarkė UAB „Z“ buhalterinę apskaitą. Kadangi vienu metu tvarkoma ne vienos įmonės apskaita, todėl smulkiai ir detaliai papasakoti apie UAB „Z“ apskaitos tvarkymą negali, nes praėjo nemažai laiko. Pagal jos darbo pobūdį ji bendrauja su daug asmenų - tiek su įmonių vadovais, tiek su įgaliotais asmenimis. UAB „Z“ neišskirtų nei kaip geros - apskaitai dokumentus laiku teikiančios ir mokios už paslaugas įmonės, nei kaip problemiškos įmonės. Su kuo iš šios įmonės jai teko bendrauti, tiksliai nepamena, bet paprastai bendrauja su įmonių vadovais ar jų įgaliotais asmenimis. Tyrėjai paprašius pateikti su UAB „Z“ apskaitos tvarkymu susijusius dokumentus, ji peržiūrėjo archyvinius dokumentus ir ką rado, pateikė tyrimui. Tai 2013 m. balandžio 19 d. buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais, UAB „Z“ direktoriaus N. J. prašymą dėl duomenų iš bazių ištrynimo, 2013 m. spalio 7 d. dokumentų bei apskaitos registrų - priėmimo perdavimo aktą ir 2013 m. spalio 7 d. buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties (duomenys neskelbtini) nutraukimą. Šie dokumentai, kiek pamena, buvo pasirašyti UAB „S“ ofise. Dėl N. J. prašymo ištrinti iš bazių duomenis paaiškino, kad sutarties nutraukimo iniciatorius buvo UAB „Z“. Kai jos paprašė paruošti visus dokumentus perdavimui, tuo pačiu buvo paprašyta iš duomenų bazių, tai yra iš jų programos, ištrinti visus su UAB „Z“ apskaitos tvarkymu susijusius duomenis. Ji pasakė, kad šiaip to nedaro, nes jei ko prisireiktų, tai jie kurį laiką saugo ir pateikia registrus ir pan. Tačiau jos primygtinai buvo reikalauta ištrinti visus duomenis, motyvuojant tuo, kad duomenys nebūtų panaudoti neteisėtiems tikslams. Tokiu atveju ji liepė parašyti prašymą. Šis ranka rašytas prašymas buvo parašytas ir pasirašytas jos ofise. Ar tuo metu N. J. buvo vienas, ar su dar kažkuo, jau nepamena. UAB „Z“ dokumentai buvo viename segtuve, kuriuos ji perdavė pagal aktą. Paprastai visas bendravimas dėl apskaitos tvarkymo vyksta telefonu su įmonės atsakingais asmenimis, kurių telefonai jai būna duoti, apskaitai reikalingi dokumentai paprastai jai pateikiami elektroniniu paštu. Jokių kitų UAB „Z“ dokumentų, išskyrus pateiktus, ji pateikti negali, nes buvo keistas jos kompiuteris, taip pat elektroninis paštas dėl elektroninių laiškų gausos buvo valomas (t.9 b.l. 127-128). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. K. tyrimui pateikė: 1) 2013 m. balandžio 19 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais, pasirašytą N. K. ir N. J.; 2) 2013 m. spalio 1 d. N. J. UAB „Z“ direktoriaus prašymą dėl duomenų iš bazių ištrynimo; 3) 2013 m. spalio 7 d. Dokumentų bei apskaitos registrų - priėmimo perdavimo aktą; 4) 2013 m. spalio 7 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties (duomenys neskelbtini) nutraukimą (t.9 b.l. 130-147).

Apklaustas teisme liudytojas L. J. nurodė, kad jis nieko neatsimena. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus jo parodymus, jis pareiškė, kad gali būti, kad dalį pagarsintų parodymų jis ir atsimena. Papildymų ir patikslinimų neturi. A. L. jis neatsimena ir negali patvirtinti, kad šį asmenį jis pažįsta. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. J. parodė, kad 2013 metais jis vadovavo UAB „B.“. Šios įmonės veiklos sritis - buhalterinės apskaitos teikimo paslaugos. Įmonė savo veiklą vykdo adresu (duomenys neskelbtini). Tikslių aplinkybių nepamena, tačiau 2013 m. pradžioje, vasario mėn. į juos kreipėsi asmuo, kaip vėliau paaiškėjo I. L.. Šis asmuo kreipėsi dėl buhalterinės apskaitos teikimo paslaugų atstovaujamai įmonei UAB „Y“, kurios veiklos sritis buvo prekyba. Įmonės direktorė buvo G. B.. Šios vardą bei pavardę pamena tik iš paslaugų sudarymo bei nutraukimo sutarčių. Šios moters gyvai nėra matęs. Iš esmės UAB „Y“ atstovavo I. L., su kuriuo ir buvo bendraujama dėl apskaitos vedimo. UAB „Y“ apskaitą tvarkė buhalterė D. M., kuriai I. L. teikdavo dokumentus. Ar tai buvo daroma gyvai, ar per elektronines ryšio priemones, jis nepamena. Ši buhalterė (duomenys neskelbtini) m. mirė. Sutartis su UAB „Y“ buvo nutraukta 2013 m. spalio mėn. Už apskaitos tvarkymo paslaugas UAB „Y“ su jais atsiskaitydavo bankiniais mokėjimais, kurie niekada nevėlavo. Buhalterinių paslaugų sutarties nutraukimą iniciavo pati įmonė. Kiek pamena, į juos kreipėsi I. L., kuris pareiškė, kad jiems daugiau nebereikalingos jų įmonės paslaugos, nes įmonė parduodama. I. L. paprašė, kad visa UAB „Y“ buhalterinė apskaita, kuri buvo skaitmeninėje laikmenoje, būtų perkelta į kompaktinį diską bei ištrinta iš UAB „B.“ duomenų bazės. Po sutarties nutraukimo buvo ištrinta visa apskaitos programose buvusi skaitmeninė informacija. Administratorė suruošė popierinių dokumentų perdavimo aktą, kurį jis patvirtino savo parašu. UAB „Y“ dokumentai bei minėtas kompaktinis diskas buvo perduoti kažkam iš UAB „Y“. Ar juos pasiėmė pats I. L., nežino, nes pats tiesiogiai kompaktinio disko perdavime jis nedalyvavo. Tačiau kiek pamena, visus dokumentus su UAB „Y“ direktorės G. B. parašais jiems pristatydavo I. L. (t.9 b.l. 103-104).

Ikiteisminio tyrimo metu, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytojas L. J. parodė, kad jam matytas asmuo nuotraukoje Nr. 3 (I. L.), kuris galimai yra apklausos metu minėtas I.. Kiti asmenys jam nematyti (t.9 b.l. 105-107). Pagal CDB išrašą D. M., tvarkiusi UAB „Y“ apskaitą, mirė (duomenys neskelbtini) (t.9 b.l. 108).

Pagal 2012 m. sausio 19 d. UAB „X“ steigimo sutartį steigėjai ir akcininkai buvo A. V., A. K. ir D. J.. Registrų centro duomenimis laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 26 d. iki 2013 m. vasario 4 d. direktoriaus pareigas ėjo A. V., o laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 4 d. iki 2014 m. balandžio 9 d. D. J. (t.10 tomas, b.l. 97-101, 85). Pagal CDB išrašą D. J., buvęs UAB „X“ steigėjas, akcininkas ir direktorius, mirė (duomenys neskelbtini). (t. 9, b.l. 28).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuoti kaltinamojo I. L. telefoniniai pokalbiai su broliu A. L., formaliu UAB „Z“ direktoriumi N. J., UAB „X“ vadovu D. J., UAB „Y“ buhalterinę apskaitą tvarkiusia D. M. bei UAB ,,Z“ buhalterinę apskaitą tvarkiusia N. K. (t.10 b.l.8-84).

VMI pateikta informacija atlikus UAB „X“ operatyvų patikrinimą. Ataskaitos Nr. FRO760-272 (t. 2 b.l. 3-72 ) ir VMI pateikta informacija, gauta atlikus UAB „Y“ operatyvų patikrinimą (t. 2 b.l. 73-91).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 04/10-2-25-4151 dėl UAB „X“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad: UAB „X“ įregistruota 2012 m. sausio 26 d. į./k. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) mieste, išregistruota po bankroto proceso 2017 m. spalio 20 d.

Tiriamuoju laikotarpiu (2013 m. kovo 1 d. – 2013 m. spalio 31 d.) UAB „X“ vadovo pareigas ėjo A. V. nuo 2012 m. sausio 26 d. iki 2013 m. vasario 4 d., D. J. nuo 2013 m. vasario 4 d. iki 2014 m. balandžio 11 d..

VMI registro duomenimis UAB „X“ PVM mokėtoju įregistruota 2013 m. vasario 8 d., išregistruota 2014 m. rugpjūčio 5 d.. UAB „X“ pagrindinė veikla - Elektroninių buitinių prietaisų didmeninė prekyba, užsakomasis pardavimas paštu arba internetu. VMI registro duomenimis, UAB „X“ apskaitą nuo 2012 m. sausio 31 d. iki 2013 m. rugsėjo 1 d. tvarkė UAB „A“, į./k. (duomenys neskelbtini) . Pagal VMI informaciją, 2014 m. sausio 22 d. OP ataskaita Nr. FRO760-272 (ikiteisminio tyrimo medžiaga), UAB „X“ apskaitą nuo 2013 m. rugsėjo 27 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d. tvarkė A. Š. – V..

Tyrimui nebuvo pateikti UAB „X“ tiriamojo laikotarpio (2013 m. kovo 1 d. – 2013 m. spalio 31 d.) apskaitos dokumentai ir visų sąskaitų suvestiniai apskaitos registrai, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti nei UAB „X“ dokumentų buvimo vietos, nei asmenų, galinčių pateikti prašomus dokumentus, todėl tyrimo metu buvo naudojamasi Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikta UAB „X“ operatyvaus patikrinimo medžiaga (2014 m. sausio 22 d. OP ataskaita Nr. FR0760-272) (2 tomas, b.l. 1-72).

VMI pateiktoje UAB „X“ operatyvaus patikrinimo 2014 m. sausio 22 d. ataskaitoje Nr. FR0760-272, nurodyta, kad patikrinimui buvo pateikti UAB „X“ pirminiai apskaitos dokumentai už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. (2 tomas, b.l. 4) ir, kad Bendrovė už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. deklaravo 595 417 Lt pirkimo PVM nuo apskaitoje apskaitytų prekių įsigijimų iš viso už 2 836 317 Lt, iš kurių apskaitytas didžiausias prekių įsigijimas už 2 340 836 Lt plius 491 576 Lt PVM iš įmonės UAB „Y“. Pagal UAB „X“ ir UAB „Y“ operatyvių patikrinimų medžiagose pateiktus Bendrovių sąskaitų, esančių AB „Swedbank“ ir AB „Nordea bank“, išrašus nustatyta, kad UAB „X“ tiriamuoju laikotarpiu (2013 m. kovo 1 d. – 2013 m. spalio 31 d.) pervedė UAB „Y“ iš viso 1 996 424,87 Lt (578 204,60 Eur) ir 712 464,92 PLN (Lenkijos zlotų). Sąskaitų išrašuose nurodyta mokėjimo paskirtis - už prekes. Jeigu laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. – 2013 m. spalio 31 d. tarp UAB „X“ ir UAB „Y“ pirkimo – pardavimo sandoriai realiai nevyko ir, kaip teigiama VMI pateiktoje UAB „X“ operatyvaus patikrinimo ataskaitoje, Bendrovės apskaitoje buvo apskaitytas prekių įsigijimas iš UAB „Y“, tai UAB „X“ į apskaitą nepagrįstai įtraukė 2 340 836 Lt prekių vertę ir 491 576 Lt pirkimo PVM pagal UAB „Y“ įformintas PVM sąskaitas faktūras, kuriose įrašytas ūkinės operacijos turinys – prekių pardavimas, neatitinka tikrovės. Tuo buvo nesilaikyta 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatos „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir to paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos „Privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai“, tarp jų „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“. Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „X“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013 m. kovo 1 d. – 2013 m. spalio 31 d. laikotarpį.

UAB „X“ į PVM deklaracijas už 2013 m. kovo- spalio laikotarpį (4-4.7 priedai, 11 tomas, b.l. 68-75) įrašė neteisingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (deklaracijų 25 eilutė) ir į atskaitomą PVM (deklaracijų 35 eilutė) nepagrįstai įrašė 491 576 Lt (142 370,25 Eur) pirkimo PVM iš įmonės UAB „Y“. Kadangi tyrimui nepateikti UAB „X“ tiriamojo laikotarpio (2013 m. kovo 1 d. – 2013 m. spalio 31 d.) apskaitos dokumentai ir visų sąskaitų suvestiniai apskaitos registrai, tai yra turto (ilgalaikio ir trumpalaikio), piniginių lėšų apskaitos, nuosavo kapitalo, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos, todėl tyrimo metu nebuvo galimybės nustatyti UAB „X“ pelno mokesčių apmokestinamosios bazės už 2013 m. VMI registre nėra duomenų apie UAB „X“ Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2013 m. pateikimą. Dėl to, kad nebuvo išsaugoti UAB „X“ apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai 2013 m. kovo 1 d. – 2013 m. spalio 31 d. laikotarpio, buvo nesilaikyta 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų. Bendrovei UAB „Y“ bankiniai mokėjimo pavedimai (tiriamuoju laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. – 2013 m. spalio 31 d. viso 1 996 424,87 Lt (578 204,60 Eur) ir 712 464,92 PLN (Lenkijos zlotų)) buvo atlikti (2019 m. balandžio 12 d. specialisto išvada Nr. 04/10-2-25-4151, 11 tomas, b.l. 28) iš UAB „X“ bankinių sąskaitų (2 tomas, b.l. 47-65, 66-72, 12 tomas, b.l. 29-85): Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL), esančios AB „Swedbank“, laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 29 d. iki 2013 m. spalio 14 d. pervesta 441.820,88 Lt (127.960,17 Eur) (specialisto išvados priedas Nr. 3.1, 11 tomas, b.l. 37-55) Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL), esančios ”Luminor Bank AS“ (buvęs pavadinimu „Nordea Bank Finland Plc“), laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 29 d. iki 2013 m. spalio 21 d. pervesta 1.554.603,99 Lt (450.244,44 Eur) (specialisto išvados priedas Nr. 3.3, 3.4, 11 tomas, b.l. 63, 64-67). Nr. (duomenys neskelbtini) (PLN), esančios ”Luminor Bank AS“ (buvęs pavadinimu „Nordea Bank Finland Plc“), laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 16 d. iki 2013 m. spalio 22 d. pervesta 712.464,92 PLN (spec. išvadoje 3.2 priedas, 11 tomas, b.l. 56-62). Iš UAB „X“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), esančios ”Luminor Bank AS“ (buvęs pavadinimu „Nordea Bank Finland Plc“), buvo atsiskaitoma su Lenkijos ir Vokietijos tiekėjais, o iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (USD) esančios „L. B.“ AS“ (buvęs pavadinimas „Nordea Bank Finland Plc“) buvo atsiskaityta su tiekėjais iš Rumunijos.

UAB „X“ PVM deklaracijos už 2013 m. kovo- spalio mėn. laikotarpį (specialisto išvados Nr. 04/10-2-25-4151 dėl UAB „X“ ūkinės finansinės veiklos 4-4.7 priedai, 11 tomas, b.l. 68-75), kuriose buvo įrašyti neteisingi duomenys apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (deklaracijų 25 eilutė) ir į atskaitomą PVM (deklaracijų 35 eilutė) nepagrįstai įrašytas 491 576 Lt (142 370,25 Eur) pirkimo PVM iš įmonės UAB „Y“ (t.11 b.l. 26-75).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 04/10-2-25-3731 dėl UAB „Y“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad UAB „Y“ įregistruota 2013 m. vasario 5 d., į./k. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovė išregistruota po bankroto proceso 2016 m. liepos 27 d.. Tiriamuoju laikotarpiu (2013 m. kovo 1 d. – 2013 m. spalio 31 d.) UAB „Y“ vadovo pareigas ėjo: G. B. nuo 2013 m. vasario 7 d. iki 2013 m. spalio 29 d., D. L. nuo 2013 m. spalio 29 d. iki 2016 m. sausio 13 d.. UAB „Y“ PVM mokėtoju įregistruota 2013 m. vasario 8 d. (PVM kodas (duomenys neskelbtini)), išregistruota 2014 m. sausio 15 d.. UAB „Y“ registruota veikla - gamyba, prekyba, paslaugos ir kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. UAB „Y“ apskaitą nuo 2013 m. vasario 6 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. tvarkė UAB „B.“.

VMI pateiktoje UAB „Y“ operatyvaus patikrinimo 2014 m. sausio 17 d. ataskaitoje Nr. FR0760-227 (2 tomas, b.l. 73-91), nurodyta, kad specialistams nebuvo pateikti UAB „Y“ pirminiai ir suvestiniai buhalterinės apskaitos dokumentai už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., todėl ataskaitoje pateikiami UAB „Y“ deklaracijų duomenys ir jų analizė pagal VMI turimą informaciją. UAB „Y“ PVM deklaracijose už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. deklaravo PVM apmokestinamus pardavimus už 1 751 662 Lt, nuo kurių apskaičiavo 367 849 Lt pardavimo PVM. Šioje ataskaitoje nurodyta, kad pagal surinktą informaciją nustatyta, kad Bendrovė veiklos nevykdė, ir kad įformino prekių pardavimus tik UAB „X“, todėl operatyvaus patikrinimo metu buvo padaryta ir ataskaitoje pateikta išvada, kad UAB „Y“ buvo naudojama kaip priedangos įmonė (tarpinė grandis) sandorių grandinėje, siekiant UAB „X“ suformuoti PVM atskaitą (2 tomas, b.l. 77).

Tyrimui nebuvo pateikti UAB „Y“ tiriamojo laikotarpio (2013 m. kovo 1 d. – 2013 m. spalio 31 d.) apskaitos dokumentai (Bendrovės išrašytos pardavimo ir tiekėjų išrašytos pirkimo PVM sąskaitos faktūros), gaunamų bei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų apskaitos registrai, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti nei UAB „Y“ dokumentų buvimo vietos, nei asmenų galinčių pateikti prašomus dokumentus, todėl tyrimo metu nebuvo galimybės nustatyti UAB „Y“ PVM deklaracijose (forma FR0600), už 2013 m. vasario 1 d. – 2013 m. spalio 31 d. laikotarpį deklaruotų duomenų pagrįstumo.

Taip pat tyrimui nebuvo pateikti UAB „Y“ tiriamojo laikotarpio (2013 m. kovo 1 d. – 2013 m. spalio 31 d.) visų sąskaitų suvestiniai apskaitos registrai, tai yra turto (ilgalaikio ir trumpalaikio), piniginių lėšų apskaitos, nuosavo kapitalo, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos, todėl tyrimo metu nebuvo galimybės nustatyti, kodėl ir kokiu pagrindu UAB „Y“ gavo iš UAB „X“ 1 996 424,87 Lt (578 204,60 Eur) ir 712 464,92 PLN (Lenkijos zlotų) piniginių įplaukų, ar į Bendrovės apskaitą buvo įregistruotos ūkinės operacijos su įmone UAB „X“.

Jeigu UAB „Y“ apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai už tiriamąjį laikotarpį (2013 m. kovo 1 d. – 2013 m. spalio 31 d.) nebuvo išsaugoti, tai buvo nesilaikyta 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.“ ir „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis.“ Dėl to tyrimo metu visiškai negalima nustatyti UAB „Y“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 1 d. – 2013 m. spalio 31 d.. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos 2014 m. vasario 17 d. raštu Nr. (21.49-32-1)-R-1365 (2 tomas, b.l. 93-101) buvo pateiktos UAB „Y“ sąskaitų, esančių AB Swedbank‘e, išrašų kopijos, pagal kurių duomenis UAB „Y“ iš UAB „X“ gavo 8 290 Eur (28 623,71 Lt) ir 1 967 801,16 Lt , arba iš viso 1 996 424,87 Lt, iš jų:

8 290 Eur (28 623,71 Lt) ir 1 967 569,16 Lt arba iš viso 1 996 192,87 Lt (578 137,42 Eur) į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. kovo 29 d. – 2013 m. spalio 23 d. laikotarpiu (3 priedas, 11 tomas, b.l. 88-91). Sąskaitos išraše nurodyta mokėjimo paskirtis - už prekes,

232 Lt (67,19 Eur) 2013 m. rugsėjo 20 d. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (3.1 priedas, 11 tomas, b.l.92). Sąskaitos išraše nurodyta mokėjimo paskirtis - už prekes.

AB „Swedbank“ 2020 m. balandžio 29 d. pateikė informaciją, kad su UAB „Y“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) susieta mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduota I. L. vardu (12 tomas, b.l. 9). Atlikus šios sąskaitos išrašo (2 tomas, b.l. 97-100) analizę, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 27 d. iki 2013 m. rugsėjo 25 d. mokėjimo kortelės pagalba iš sąskaitos buvo išgryninta 16 100 Lt (4 633,92 EUR), ir įnešta į sąskaitą grynais 551 940 Lt (159 852,87 Eur) (t.11, b.l. 80-111),

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 04/10-2-26-4326 dėl UAB „Z“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad UAB „Z“ įmonės kodas – (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini). Juridinių asmenų registre įregistruota 2013 m. balandžio 10 d. (3 priedas, 11 tomas, b.l. 123-125). UAB „Z“ įregistruota PVM mokėtoja 2013 m. balandžio 29 d. ir išregistruota 2013 m. gruodžio 5 d. AVMI sprendimu dėl ekonominės veiklos nevykdymo (4 priedas, 11 tomas, b.l. 126). Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis UAB „Z“ direktoriaus pareigas vykdė: laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 10 d. iki 2013 m. balandžio 16 d. – I. P., laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki 2013 m. spalio 29 d. – N. J. ir nuo 2013 m. spalio 29 d. – J. B. (3 priedas, 11 tomas, b.l. 123-125). Duomenų, kas laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 10 d. iki 2013 m. spalio 31 d. tvarkė UAB „Z“ buhalterinę apskaitą, tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra. Sodros duomenimis UAB „Z“ įdarbintas buvo vienas darbuotojas - N. J.(nuo 2013 m. balandžio 23 d. iki 2013 m. spalio 18 d., 6 priedas, 11 tomas, b.l. 128).

Tyrimui nebuvo pateikti UAB „Z“ laikotarpio nuo 2013 m. balandžio 10 d. (Registravimo Juridinių asmenų registre data) iki 2013 m. spalio 31 d. apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti nei įmonės dokumentų buvimo vietos, nei asmenų galinčių pateikti prašomus dokumentus. Laikotarpio nuo 2013 m. balandžio 24 d. iki 2013 m. rugpjūčio 24 d., UAB „Z“ banke Luminor turėtos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)išrašo duomenimis, laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 9 d. iki 2013 m. spalio 24 d., gavo įplaukų – 155 193,57 Eur (535 852,36 Lt), iš to skaičiaus:

155 149,44 Eur (535 700,00 Lt) mokėjimai gauti iš UAB „Y“ (nurodyta mokėjimo paskirtis „dalinis atsiskaitymas“), 31,86 Eur (110,00 Lt) į banko sąskaitą įnešti grynieji pinigai (banko išraše kas įnešė grynuosius pinigus nenurodyta) 12,27 Eur (42,36 Lt) R. R. įnešti grynieji pinigai.

UAB „Z“, laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 9 d. iki 2013 m. spalio 25 d., patyrė išlaidų -155 193,57 Eur (535 852,36 Lt), iš to skaičiaus:?

152 757,18 Eur (527 440,00 Lt) arba 98,4 % kortele išimti grynieji pinigai. 1 410,32 Eur (4 869,57 Lt) mokėjimai VMI bei Sodrai. 231,70 Eur (800,00 Lt) mokėjimas R. R.. 147,08 Eur (507,84 Lt) mokėjimai bendrovei UAB „S“. 647,29 Eur (2 234,95 Lt) banko mokesčiai. Detalūs duomenys apie UAB „Z“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įplaukas ir išlaidas pateikti 8 ir 9 priedų lentelėse (11 tomas, b.l. 131 ir 160).

Tyrimui nebuvo pateikti UAB „Z“ laikotarpio nuo 2013 m. balandžio 10 d. (Registravimo Juridinių asmenų registre data) iki 2013 m. spalio 31 d. apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai. Todėl nustatyti, kodėl ir kokiu pagrindu UAB „Z“ bankiniais pavedimais iš UAB „Y“ gavo 155 149,44 Eur (535 700,00 Lt), nustatyti, ar UAB “Z” buhalterinėje apskaitoje buvo įregistruotos per banką vykdytos finansinės operacijos, nėra galimybės. Taip pat nėra galimybės nustatyti ar UAB „Z“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis nustatytų norminių aktų reikalavimų.

Jeigu UAB „Z“ apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai nebuvo išsaugoti, tai buvo nesilaikyta 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“. Dėl to tyrimo metu visiškai negalima nustatyti UAB „Z“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 10 d. iki 2013 m. spalio 31 d..

Jeigu UAB „Z“ buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma, tai buvo nesilaikyta 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1, 2 dalių nuostatų “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose” ir “Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius“. Dėl to tyrimo metu visiškai negalima nustatyti UAB „Z“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 10 d. iki 2013 m. spalio 31 d. (t.11, b.l. 114-118).

UAB „X“ apgaulės būdu didelės vertės turtinės prievolės panaikinimas, padarant Lietuvos Respublikos valstybei 142.370,25 eurų turtinę žalą.

BK 182 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad turtinės prievolės išvengimas – tai kaltininko ar kito asmens pareigos, kilusios iš delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar tik dalinis vykdymas panaudojant apgaulę (pvz., kaltininkas neteisėtai atsisako vykdyti savo pareigą kreditoriui, sudarydamas situaciją, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės). Išvengti turtinės prievolės reiškia atsisakyti vykdyti ją arba naudojant apgaulę sudaryti tokią padėtį, kad kreditorius prarastų realią galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba ši galimybė būtų iš esmės suvaržyta, o kaltininkas išvengtų realaus pavojaus būti teisiškai priverstas vykdyti savo pareigą teisės turėtojui (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-305-693/2017).

Pažymėtina, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka apgaulės nustatymo bei turto užvaldymo fakto, nepaliekant nukentėjusiajam tolygaus užvaldytam turtui piniginio ar daiktinio ekvivalento. Ne mažiau svarbūs nusikaltimo subjektyvieji požymiai, visų pirma kaltė, pasireiškianti tyčia. Kaltininkas suvokia, kad panaudoja apgaulę ir taip suklaidina turto savininką ar teisėtą valdytoją ir neteisėtai įgyja svetimą turtą, numato, kad turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori. Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Jau sutarties sudarymo momentu asmens tyčia turi būti nukreipta neteisėtai užvaldyti turtą ar įgyti teisę į jį, padarant turto savininkui turtinę žalą. Todėl ne mažiau svarbu byloje nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir kaltininko sukčiavimo objektyvių požymių suvokimą. Susiformavusią kaltininko tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga (LAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-589-696/2015).

Ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme kaltinamieji I. L. ir A. L. jiems teikiamų kaltinimų nepripažino. 2020 m. spalio 6 d. apklaustas įtariamuoju I. L. nurodė, kad norėdamas turėti savo verslą nusprendė atidaryti įmonę, kuriai galėtų vadovauti kitas žmogus. Jis atidarė UAB „Y“, kurios direktore tapo G. B.. Kas buvo įmonės akcininkai, neprisimena. 2013 metais jis susipažino su UAB „X“ vadovu ir akcininku D. J., kuris norėjo vykdyti prekybą buitine technika. Kadangi jis turėjo patirties tokiame versle, todėl pasiūlė tiekti produkciją D. J. vadovaujamai UAB „X“. Toks pasiūlymas D. J. patiko. Toliau D. J. pats vystė savo verslą, vedė buhalteriją, darė pavedimus. Jis (I. L.) asmeniškai tuo neužsiėmė ir D. J. sprendimų neįtakojo. Jis padėdavo D. J. konsultacijomis ir patarimais. Realiai UAB „X“ valdymui įtakos jis neturėjo, parduodant šią bendrovę nedalyvavo ir nebuvo šio sandorio iniciatorius. Jis (I. L.) vykdė prekybą su UAB „Y“ pagalba. Gavęs iš UAB „X“ užsakymus, siųsdavo užklausas Lenkijos įmonėms ir iš jų įsigydavo prekes. Prekės atvykdavo į Lietuvą ir šias prekes pagal PVM sąskaitas faktūras UAB „Y“ parduodavo UAB „X“. Buhalterinius dokumentus siųsdavo UAB „Y“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui. Jo pažįstamas iš bendro darbo UAB „F“ ir UAB „E“ L. K. jam pasiūlė pirkti mobiliuosius telefonus iš L. K. priklausiusios įmonės UAB „Z“. Šią įmonę jis (I. L.) atidarė L. K. prašymu, kuris paaiškino, kad tai bus įmonė, kuri užsiiminės mobiliųjų telefonų prekyba. L. K. patikino, kad su laiku bus pakeistas šios bendrovės direktorius ir akcininkas, kai jis (L. K.) nuspręs, kas ją valdys. Jis (I. L.) niekada netvarkė UAB „Z“ buhalterijos, neturėjo šios įmonės prisijungimų prie banko kodų ir nedalyvavo šios įmonės valdyme. L. K. prašymu atidarė UAB „Z“ banko sąskaitą, o gautus kodų generatorius, banko mokėjimo korteles ir dokumentus perdavė L. K. ir už tai gavo atlygį. Kas AB „Swedbank“ ir Lenkijos banke „Nordea Bank Polska SA“ atidarė UAB „Y“ banko sąskaitas, pasakyti negali. UAB „Y“ kodų generatoriai galėjo būti pas jį arba pas D. J.. Jis surado N. J., kuris buvo paskirtas UAB „Z“ direktoriumi. Prekes, kurios buvo parduotos UAB „X“, jis pirkdavo iš Lenkijos tiekėjų. Atsiskaitymas galėjo būti grynais pinigais ir pavedimais. Jis nepamena, ar su prekių tiekėjais jis atsiskaitydavo iš UAB „Y“ banko sąskaitos ar veždavo grynus pinigus. Kas buvo prekių vežėjai, neprisimena. Jis nežino, kur yra UAB „Y“ buhalterinės apskaitos dokumentai, nes po jo sulaikymo šią įmonę pardavė jo brolis A. L.. Duodamas parodymus teisme kaltinamasis I. L. faktiškai pateikė analogiškus paaiškinimus kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Nurodė, kad norėdamas turėti savo verslą, 2013 metais paprašė brolio A. L., kad šis įkalbėtų savo uošvienę G. B. laikinai pabūti formalia UAB „Y“ direktore. Nurodė, kad jei teisme apklaustas liudytojas S. M. sako, kad jis buvo šios bendrovės akcininku, tai matyt taip ir buvo. Įsteigus UAB „Y“ „Nordea“ banke buvo atidaryta įmonės sąskaita. Susipažinus su UAB „X“ savininku D. J. sutarė vykdyti bendrą verslą. Jis (I. L.) gaudavo UAB „Y“ vardu prekes iš Lenkijos ir jas parduodavo UAB „X“, kurios veikloje nedalyvavo. Pirkdavo prekes iš L. K. valdomos UAB ,,Z“ ir parduodavo klientams į Latvijos Respubliką. Buvo daromi pavedimai iš UAB ,,X“ į UAB ,,Y“, o UAB ,,Y“ darė pavedimus į kitas Lenkijos įmones. UAB ,,X“ nevežė prekių iš Lenkijos. Buvo tik prekių paskirstymas tarp klientų iš Lietuvos. Dokumentų jis neklastojo. Byloje esančią 2013 m. kovo 4 d. sutartį, sudarytą tarp UAB ,,X“ ir UAB ,,Y“, pasirašė G. B. ir D. J.. Tai neįpareigojanti ir nefiktyvi sutartis, kuri įvardina, kaip bus vykdoma prekyba ir atsiskaitymai. UAB ,,X“ gaudavo prekes iš UAB ,,Y“. Tarpusavio atsiskaitymai galėjo vykti grynais pinigais arba pavedimais. UAB ,,Y“ banko atsiskaitymo kortelė buvo paimta jo vardu ir buvo pas jį. Daugiausiai jis iš UAB „Y“ banko sąskaitos nuimdavo pinigus. Galėjo kelis kartus to paprašyti brolio A. L.. Jis (I. L.) realiai valdė UAB ,,Y“ . Šios bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma UAB „A“. Kas mėnesį jis nuvažiuodavo pas brolį A. L. ar pas jo uošvienę G. B. ir pasakydavo, kokius buhalterinius dokumentus reikia pasirašyti. Bendradarbiavimas tarp UAB ,,X“ ir UAB ,,Y“ tęsėsi gal 7 mėnesius. UAB ,,Y“ fiktyviai nebuvo parduota (duomenys neskelbtini) piliečiui. UAB ,,Y“ pirkdavo mobiliuosius telefonus iš UAB ,,Z“. Kas tvarkė šios įmonės buhalterinę apskaitą, jis nežino. UAB ,,Z“ realiai valdė L. K.. UAB ,,Y“ akcininku visą laiką buvo S. M.. G. B. niekada nebuvo šios bendrovės akcininkė. Jo brolis A. L. nieko nedarė ir nedalyvavo šiuose reikaluose. Apie UAB ,,Z“ su broliu A. nekalbėjo. Apie UAB ,,Y“ stengėsi broliui nieko nepasakoti.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju A. L. nurodė, kad jo brolis I. L. paprašė surasti asmenį, kuris laikinai galėtų pabūti UAB „Y“ vadovu. Abu pasitarę nusprendė šias pareigas pasiūlyti jo (A.) uošvienei G. B.. Kas buvo šios bendrovės akcininkas, nežino, nes UAB „Y“ reikalais užsiėmė jo brolis I.. Nupirkus UAB „Y“ ji buvo brolio I. žinioje. Nei jis (A. L.), nei jo uošvienė nedalyvavo šios įmonės veikloje. Jo žiniomis, I. vertėsi buitinės technikos prekyba, tačiau iš ko pirko ir kam pardavė, kaip vykdė verslą, jis (A.) nežino. Kai 2013 metų spalio mėnesį I. buvo sulaikytas, jis su G. B. išsigando ir nusprendė skubiai UAB „Y“ parduoti.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. L. parodė, kad pažinojo D. J., tačiau UAB „X“ veikloje nedalyvavo. Kelis kartus buvo užsukęs į šios įmonės ofisą. D. J. buvo šios įmonės direktorius, o jo brolis I. L. kuravo prekybą. Norėdamas su broliu vystyti savo verslą, jis paprašė savo uošvienės G. B. pabūti UAB „Y“ direktore ir su broliu „kuravo“ šią įmonę. Kartu su G. B. jis vyko į VĮ „Registrų centras“ ir banką, kur atidarė UAB „Y“ sąskaitą. Banke gauti kodų generatorius, slaptažodžiai buvo pas I. L.. UAB ,,Y“ turėjo vykdyti prekybą buitine technika. Jis nežino, kam šios įmonės jam reikėjo, bet brolis I. logiškai paaiškino jos būtinumą. Ši įmonė ofiso neturėjo. Realiai UAB ,,Y“ vykdė prekybą. Kas mėnesį I. L. atnešdavo dokumentus, kuriuos jis (A.) paduodavo pasirašyti G. B.. Prieš duodamas jai pasirašyti jis sutikrindavo, ar atlikti pinigų pavedimai atitinka PVM sąskaitas faktūras. Tuo metu jis buvo tarpininkas. Bendrovių, iš kurių buvo įsigyjama buitinė technika, nurodyti negali. Įsigytą techniką atveždavo logistiką vykdžiusios kompanijos. Kur atvežtos prekės būdavo pristatomos ir padavinėjamos, nežino. Jis tik žiūrėjo, kad dokumentai būtų tvarkingi. Jis pažįsta N. J., tačiau su juo nieko bendro neturėjo. Jis dalyvavo parduodant UAB ,,Y“, nes su broliu nematė tolimesnės verslo perspektyvos. UAB „Y“ įsigijo fizinis asmuo iš (duomenys neskelbtini). Apie UAB ,,Z“ išgirdo tik bylos nagrinėjimo metu ir nieko negali pakomentuoti. Jokių dokumentų padirbinėjimo nebuvo. Dėl kaltinime nurodytos 2013 m. kovo 4 d. pirkimo – pardavimo sutarties nieko negali pasakyti. Atsiskaitant grynais pinigais prekyba vykdavo greičiau ir operatyviau. Pinigai galėjo būti išgryninti. Kaip realiai UAB ,,Y“ įsigydavo buitinę techniką, jis nežino. Viską jis matydavo tik iš dokumentų, kuriuos paduodavo G. B. pasirašyti. Kas surasdavo prekes UAB ,,Y“, nežino. Jis matė tik rezultatą ir prekių neieškojo. Jis buvo tarpininkas, tačiau UAB ,,Y“ oficialiai nedirbo. Jis galėjo į UAB ,,Y“ banko sąskaitą įnešti pinigus, galėjo juos ir išgryninti.

Sistemiškai analizuodamas ir visumoje vertindamas byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad I. L. ir A. L., veikdami bendrininkų grupėje panaudojo apgaulę ir juridinio asmens UAB „X“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę – mokėtiną į Lietuvos Respublikos biudžetą PVM – 142.370,25 Eur, padarė didelę turtinę žalą ir įvykdė nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.

Pripažindamas I. ir A. L. kaltais teismas remiasi 2014 m. sausio 29 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikta FNNT informacija dėl atlikto UAB „X“ ir UAB „Y“ operatyvaus patikrinimo medžiaga, specialistų išvadomis dėl UAB „X“, UAB „Y“, UAB „Z“ veiklos, AB „Swedbank“, „Luminor bank“ pateiktais duomenimis apie pinigų išgryninimą iš UAB „Y“, UAB „Z“ banko sąskaitų, liudytojų G. B., A. V., A. K., O. K. (buv. G.), J. G. (buv. L.), I. S., R. L., A. Š. – V., R. R., L. J., N. J., N. K., S. M. parodymais, ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų kaltinamųjų telefoninių pokalbių išklotinėmis ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo ištirtais rašytiniais duomenimis. Šie duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamieji įvykdė jiems inkriminuotus nusikaltimus. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad tyčiniais ir nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais Lietuvos Respublikos biudžetui buvo padaryta 142.370, 35 eurų turtinė žala. Tai patvirtina byloje pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys.

Kaltinamasis I. L. neigė, kad buvo susijęs su UAB „X“, tačiau buvęs šios bendrovės akcininkas A. K., nurodė, kad su UAB „X“ buvo susijęs ne tik I. L., tačiau ir jo brolis A. L., kuris sakė, kad nori dalyvauti šios įmonės veikloje ir prižiūrėti logistiką. Pasitraukdamas iš UAB „X“ veiklos A. K. įspėjo D. J., kad verslo reikaluose jis būtų atsargus su I. L., nes pastarajam dirbant UAB „F“ jis (A. K.), tiksliau jo atstovaujama bendrovė patyrė finansinių nuostolių, taip pat buvo kažkokios problemos su PVM mokėjimu. Laisvalaikiu bendraudamas su D. J. jis neklausinėjo apie UAB „X“ ir tik po D. J. laidotuvių sužinojo, kad UAB „X“ buvo parduota. Iš bylos duomenų matyti, kad buvęs UAB „X“ vadovas ir akcininkas mirė (duomenys neskelbtini). Vykstant šios bylos ikiteisminiam tyrimui, kuris 2020 m. rugsėjo 29 d. buvo atskirtas nuo didelės apimties ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00024-12, susijusio su galimu PVM grobstymu panaudojant eilę įmonių, tarp kurių ir UAB „F“. Šios bylos nagrinėjimas vyksta Vilniaus miesto apylinkės teisme ir kaltinimai pateikti I. L.. Ikiteisminio tyrimo metu buvęs UAB „X“ vadovas D. J. nebuvo apklaustas. Liudytojas A. K., D. J. sutuoktinė V. R. apibūdino D. J. kaip sąžiningą ir atsakingą asmenį, tačiau UAB „X“ pardavimo aplinkybės, kurias nurodė liudytojas R. R., teismui kelia tam tikrų įtarimų. Neatmestina, kad D. J. buvo žinoma neteisėta I. L. ir jo brolio A. veikla, tačiau žinodamas jam nustatytos (duomenys neskelbtini) ligos diagnozę, artimiausias jo sveikatos prognozes, galimai tam neprieštaravo. Kaip matyti iš bylos duomenų, formaliai UAB „X“ pardavus R. R., po sandorio praėjus 2 mėnesiams D. J. mirė. Manytina, kad kaltinamiesiems I. L. ir jo broliui A. L. buvo žinoma apie D. J. sveikatos problemas ir jie tikėjosi, jog mirus D. J., į UAB „X“ sandorius niekas nesigilins ir jie išvengs baudžiamosios atsakomybės.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip jau buvo pažymėta, I. L. tvirtino, kad per G. B. jis vadovavo UAB „Y“ ir į UAB „X“ veiklą nesikišo. Šiuos kaltinamojo parodymus paneigia buvusių UAB „X“ darbuotojų parodymai. Apklausta liudytoja O. K. (buv. G.), nurodė, kad į UAB „X“ ofisą atvažiuodavo broliai I. ir A. L., kurie, jos nuomone, buvo susiję su šia bendrove. Ji teigė, kad bendrovei vadovavo D. J. ir I. L.. Liudytoja J. G. nurodė, kad D. J. ir I. L. UAB „X“ ofise praktiškai būdavo kiekvieną dieną ir vadovavo bendrovei, o A. L. į bendrovės ofisą užsukdavo retai. Liudytoja I. S. nurodė, kad I. L. buvo atsakingas už UAB „X“ organizacinius reikalus. Tiesioginių nurodymų iš I. L. ji negaudavo, tačiau pastebėjo, kad D. J. visada turėjo tartis su I. L..

Kaltinamasis I. L. stengėsi įtikinti teismą, kad veikdamas UAB „Y“ vardu sąžiningai vykdė prekybą su UAB „X“ bei UAB „Z“, tinkamai tvarkė buhalteriją ir mokėjo mokesčius valstybei. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo ištirti įrodymai tai paneigia. 2014 m. sausio 29 d. valstybinė mokesčių inspekcija raštu pateikė FNTT informaciją, kad 2014 m. sausio 22 d. atikus UAB „X“ operatyvų patikrinimą, nustatyti galimi nusikalstamos veikos požymiai. UAB „X“ apskaitė elektroninių buities prekių ir mobiliųjų telefonų įsigijimą iš UAB „Y“ (adresas (duomenys neskelbtini)) vardu įformintų PVM sąskaitų faktūrų, atskaitė PVM sąskaitose faktūrose išskirtą 538764 Lt pirkimo PVM bei įformino tų pačių prekių pardavimus Lietuvos mokesčių mokėtojams. 2014 m. sausio 17 d. atlikto UAB „Y“ patikrinimo metu bendrovė nebuvo rasta. 2014 m. sausio 15 d. mokesčių administratoriaus sprendimu išregistruota iš PVM mokėtojų dėl ekonominės veiklos nevykdymo. Įmonės juridiniu adresu yra gyvenamasis butas, kuriame UAB „Y“ veikla nebuvo vykdoma, o adresas panaudotas tik įmonės steigimui. Su dabartiniu UAB „Y“ vadovu ir akcininku (duomenys neskelbtini) piliečiu D. L. susisiekti nepavyko. Buvusi įmonės vadovė G. B. buvo įdarbinta kaip vadovė ir pati jokios veiklos neorganizavo. Remiantis operatyvaus patikrinimo surinktais duomenimis darytina išvada, kad bendrovės veiklą organizavo I. L., kuris yra G. B. žento A. L. brolis (t.2 b.l. 1). Patikrinimo metu nustatyta, kad pagal pateiktus AB „Swedbank“ banko sąskaitų išrašus UAB „X“ su UAB „Y“ už įformintas prekes atsiskaitė bankiniais pavedimais, pervesdama 414.787 Lt į UAB „Y“ atsiskaitomąją sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal pateiktus „Nordea Bank“, „Finland PLC“ banko sąskaitų išrašus UAB „X“ su UAB „Y“ atsiskaitė bankiniais pavedimais pervesdama pinigus iš „Nordea Bank Finland PLC“ esančios atsiskaitomosios sąskaitos. Analizuojant UAB „X“ piniginių lėšų pervedimą UAB „Y“ nustatyta, kad bendrovė iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) (PLN) per kelis kartus kartų pervedė iš viso 712.464 PLN UAB „Y“ vardu į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 1560 8218. VMI duomenų bazėje nėra informacijos apie UAB „Y“ atidarytas sąskaitas užsienio bankuose, tačiau VIES duomenimis skirtingi Lenkijos PVM mokėtojai deklaravo prekių tiekimą UAB „Y“. Šis faktas sustiprina išvadą, kad UAB „Y“ realios veikos nevykdė (t.2 b.l. 7). UAB „X“ nepagrįstai į PVM ataskaitą įtraukė 491.576 Lt pirkimo PVM iš UAB „Y“. Apibendrinant UAB „X“ santykius su UAB „Y“ galima teigti, kad jie buvo apsimestiniai, sudaryti ne vykdant, o imituojant prekybą ir UAB „Y“ buvo naudojama kaip priedangos įmonė („tarpinė grandis“ sandorių grandinėje, siekiant neteisėtai UAB „X“ sukurti PVM ataskaitą, perduodant buitinę techniką ir tokiu būdu išvengiant PVM. UAB „Y“ prekių pardavimą įformino tik UAB „X“ (98 proc).

Ikiteisminio tyrimo metu AB „Swedbank“ pateikė informaciją, kad su UAB „Y“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) susieta mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduota I. L. vardu. Atlikus šios sąskaitos išrašo analizę, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 27 d. iki 2013 m. rugsėjo 25 d. mokėjimo kortelės pagalba iš sąskaitos buvo išgryninta 16 100 Lt (4 633,92 Eur) ir įnešta į sąskaitą grynais 551 940 Lt (159 852,87 Eur). Grynųjų pinigų operacijos daugiausiai buvo atliekamos banko padaliniuose ar bankomatuose, kurių adresai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). „L. B.“ pateikė informaciją, kad su UAB „Z“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) susieta mokėjimo kortelė Nr. 4061 0507 8298 5017. Atlikus šios sąskaitos išrašo analizę, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 12 d. iki 2013 m. spalio 13 d. mokėjimo kortelės pagalba iš sąskaitos buvo išgryninta 527 440 Lt (152 757). Atkreiptinas dėmesys, kad grynųjų pinigų operacijos daugiausiai buvo atliekamos banko padaliniuose ar bankomatuose, (duomenys neskelbtini) (PC (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (PC (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) centras), (duomenys neskelbtini) (PC (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (PC Maxima), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (Rimi (duomenys neskelbtini) centre) (duomenys neskelbtini) (PC (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad „Luminor bank“ padalinių ir bankomatų lokacija artima I. L. dažnai buvimo vietai. I. L. gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini) ir tuo laiku būdamas UAB „F“ ir UAB „E“ vadovu būdavo ofise adresu (duomenys neskelbtini), o UAB „X“ vardu veikla buvo vykdoma (duomenys neskelbtini) buvusiame ofise.

Tai, kad UAB „Y“ ir UAB „Z“ nevykdė jokios realios veiklos, kad joms vadovavo statytiniai formalūs vadovai, o šių bendrovių vardu veikė kaltinamieji I. ir A. L., patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Apklausta G. B. patvirtino, kad jos žentas A. L. paprašė jos tapti direktore ir ji sutiko. Bendrovės, kurios vadove buvo, pavadinimo neatsimena. Kartu su I. L. ir A. L. ji važiavo į VĮ „Registrų centras“ bei banką, nesigilindama į turinį pasirašydavo kaltinamųjų jai pateiktus dokumentus. Nors kaltinamasis A. L. teisme tvirtino, kad nenorėdamas pakenkti uošvienei sąžiningai sutikrindavo jai duodamus pasirašyti dokumentus, tačiau nieko negalėjo pasakyti, iš kur buvo įsigyjama ir UAB „X“ neva realizuota buitinė technika, kur ji buvo saugoma, kur buvo jos pardavimo taškai. Kaip jau buvo nustatyta, UAB „Y“ neturėjo savo transporto ir buvo registruota adresu (duomenys neskelbtini), kur tuo pačiu adresu buvo registruotos iš viso 29 įmonės. Apklaustas UAB „B.“ vadovas liudytojas L. J., patvirtino, kad jo bendrovės darbuotoja D. M., mirusi (duomenys neskelbtini) , tvarkė UAB „Y“ buhalterinę apskaitą. Liudytojas patvirtino, kad buhalterinius dokumentus teikdavo I. L., kuris po kurio laiko pareiškė, kad UAB „B.“ teikiamos paslaugos jam nebereikalingos. Jis pareikalavo, kad visi UAB „Y“ buhalteriniai duomenys būtų perkelti į CD ir jam atiduoti bei ištrinti iš UAB „B.“ duomenų bazės. Tokie kaltinamojo I. L. veiksmai patvirtina, kad jis siekė nuslėpti su šia bendrove susijusius ir vykdytus nusikalstamus veiksmus, tikėdamasis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamieji I. L. ir A. L. tvirtino, kad su UAB „Z“ jų niekas nesiejo. I. L. teigė, kad ši bendrovė priklausė jo pažįstamam L. K., su kuriuo jis susipažino vadovaudamas UAB „F“ ir UAB „E“. Kaip jau buvo pažymėta, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama didelės apimties 151 tomų baudžiamoji byla Nr. 1-351-716/2022, kurioje kaltinimai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį pateikti 6 fiziniams asmenims, tarp kurių šioje byloje kaltinamuoju pripažintas ir I. L., bei 3 juridiniams asmenims. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas L. K. atžvilgiu buvo išskirtas, nes jis pasislėpė nuo tyrimo. L. K. nebuvo apklaustas ir dėl šioje byloje I. L. bei A. L. pateiktų kaltinimų. Kaip matyti iš specialisto išvados Nr. 04/10-2-26-4326 dėl UAB „Z“ ūkinės finansinės veiklos duomenų UAB „Z“ direktoriaus pareigas laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 10 d. iki 2013 m. balandžio 16 vykdė I. P., laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki 2013 m. spalio 29 d. N. J., o nuo 2013 m. spalio 29 d. – J. B. (3 priedas, 11 tomas, b.l. 123-125). Kas laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 10 d. iki 2013 m. spalio 31 d. tvarkė UAB „Z“ buhalterinę apskaitą, duomenų nėra. Nustatyti, kodėl ir kokiu pagrindu UAB „Z“ bankiniais pavedimais iš UAB „Y“ gavo 155 149,44 Eur (535 700,00 Lt), nustatyti, ar UAB „Z” buhalterinėje apskaitoje buvo įregistruotos per banką vykdytos finansinės operacijos, nėra galimybės. Apklausta teisme liudytoja N. K. patvirtino, kad būdama UAB „S“ vadove tvarkė UAB ,,Z“ buhalterinę apskaitą. Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį bendrovės vardu pasirašė N. J.. Kaltinamųjų pavardė jai negirdėta. Apskaitai vesti reikalingi duomenys jai būdavo teikiami elektroniniu paštu, kurio adreso neprisimena. Ji negalėjo pasakyti, ar buvo susitikusi su teismo salėje esančiais kaltinamaisiais, kai buvo prašoma nutraukti UAB ,,Z“ buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį ir iš sistemos ištrinti visus duomenis. Tačiau iš byloje esančių I. L. telefoninių pokalbių su N. K. išklotinių (t.10 b.l. 81) matyti, kad būtent kaltinamasis I. L. bendrauja su UAB ,,Z“ buhalterinę apskaitą tvarkiusia N. K.. Įvykusio telefoninio pokalbio metu ji primena I. L., kad jis turi atsiųsti PVM sąskaitas faktūras, klausia, ar jis (I. L.) žino, kiek prarandama pinigų, iš UAB ,,Z“ banko sąskaitos gryninant pinigus. I. L. atsako, kad jis viską žino. 2013 m. rugsėjo 24 d. įvykusio pokalbio metu N. K. skambina I. L. ir sako, kad į UAB „Z“ paštą ji išsiuntė sąskaitėlę ir aiškina, kad 7-oji sąskaita neturi pirkimo sąskaitos. I. L. atsako, kad pažiūrės ir ją informuoja, kad jis pamatė klaidą dar vienoje faktūroje. Tą pačią dieną paskambinęs I. L. pasako N. K., kad jis surado pirkimo faktūrą ir ji buvo iš karto apmokėta, bet jis neturi apmokėjimo dokumento. 2013 m. spalio 14 d. paskambinęs N. K. I. L. pareiškia, kad jis skambina nuo N. (J.), kad UAB „Z“ bus parduodama, prašo suruošti buhalterinius dokumentus, nes jis „VISKĄ“ norės paimti. Apklaustas teisme liudytojas N. J. nurodė, kad kaltinamasis I. L., su kuriuo kartu mokėsi mokykloje, 2013 metų pradžioje pasiūlė jam tapti UAB „Z“ vadovu. Kartu su I. L. jie vyko į VĮ „Registrų centras“ ir banką, kur pasirašė jam pateiktuose dokumentuose. Nurodė, kad I. L. nurodymu atidarė UAB „Z“ sąskaitą banke ir gautus elektroninės bankininkystės įrankius iš karto atidavė I. L.. Už šias paslaugas iš I. L. jis gavo apie 200 litų. Būdamas UAB „Z“ direktorius, šios įmonės vardu nevykdė jokių sandorių, šios įmonės vardu neatliko piniginių lėšų mokėjimų nei per banką, nei grynaisiais. Prieš tampant šios įmonės vadovu I. L. jam pasakė, kad nereikės nieko daryti, o už viską atsakingas bus jis (I. L.). Kol jis buvo šios bendrovės direktorius, I. L. jo prašė, kad jis pasirašytų kažkokį kvitą. Tai galėjo būti pinigų priėmimo - perdavimo kvitas. Dar buvo atvejis, kai pas jį atvyko kažkoks I. L. draugas (galimai jo brolis), kuris pasakė, kad I. L. prašė, kad jis nuvyktų į banką ir išimtų naują elektroninės bankininkystės kodų generatorių, nes senas generatorius buvo pamestas ar prarastas. Kartu su tuo asmeniu jie nuvyko į banką ir gavęs naują kodų generatorių jį perdavė minėtam asmeniui. Šio liudytojo parodymai paneigia kaltinamojo I. L. parodymus, kad su UAB „Z“ veikla ir šios bendrovės sandoriais su UAB „X“ jis neturėjo nieko bendro. Laikotarpyje nuo 2013 m. gegužės 21 d. iki 2013 m. spalio 2 d. I. L. užfiksuoti telefoniniai pokalbiai su N. J., formaliu UAB „Z“ direktoriumi (t.10 b.l. 61-66), patvirtina, kad ne L. K., o I. L. realiai valdė UAB „Z“, o formalus šios bendrovės vadovas N. J. tik vykdė iš I. L. gautus nurodymus. Viename iš telefoninių pokalbių užfiksuota, kaip paskambinęs N. J. I. L. jam liepia nueiti į banką ir paimti tą „suknistą“ kodą, pasako, kad kurį vakarą pas jį (N. J.) jis atvažiuos, nes jam reikia gauti jo (N. J.) parašų. N. J. prašo iš I. L. pinigų, o šis jam primena, kad reikės porą kartų nueiti į banką. 2013 m. rugpjūčio 29 d. įvykusio pokalbio metu I. L. sako N. J., kad banke reikia dar vieną sąskaitą atidaryti ir paimti banko kortelę. 2013 m. rugsėjo 12 d. įvykusio pokalbio metu I. L. pasako N. J., kad jam paskambins jo brolis (A. L.), kuris jam (N. J.) atveš UAB „Z“ anspaudą. 2013 m. rugsėjo 16 d. įvykusio pokalbio metu N. J. praneša, kad jis banke ir jam reikia registrų centro prisijungimo rakto ir klausia, kada I. L. jam tai gali duoti. I. L. atsako, kad rytoj bus pas jį (N.). 2013 m. spalio 2 d. paskambinęs N. J. I. L. jam pasako, kad reikia susitikti, nes paruoš dokumentus, kad parduoti „kompašką“ – UAB „Z“ ir reikės jo –N. J. parašų. Šių telefoninių pokalbių analizė patvirtina, kad kaltinamasis I. L. realiai veikė UAB „Z“ vardu, o N. J. buvo tik šios bendrovės statytinis. Telefoniniai pokalbiai paneigia ir paties N. J. parodymus, kad su kaltinamuoju I. L. jis buvo susitikęs vos kelis kartus. Akivaizdu, kad dėl UAB „Z“ reikalų jie tarpusavyje pastoviai bendravo ir I. L. už N. J. paslaugas mokėjo pinigus.

Kaltinamasis A. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tvirtino, kad su UAB „X“ veikla jo niekas nesiejo. Jam palankius parodymus davė ir jo brolis kaltinamasis I. L.. Kaltinamasis A. L. pripažino tik tiek, kad uošvienę įkalbėjo tapti UAB „Y“ vadove bei jai atveždavo ir pateikdavo (prieš tai atidžiai sutikrinęs) jo brolio I. L. pateiktus buhalterinius dokumentus. Tokią kaltinamojo poziciją paneigia byloje apklaustų UAB „X“ buvusių darbuotojų parodymai, kuriuose jie nurodė, kad A. L. lankydavosi šios bendrovės ofise, kuriame faktiškai pastoviai būdavo ir „dirbdavo“ I. L.. Dar daugiau - ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti kaltinamųjų I. L. ir A. L. tarpusavio telefoniniai pokalbiai leidžia teismui teigti, kad akivaizdu, jog vykdant mokestinį sukčiavimą pagrindinis idėjų generatorius ir veiksmų sumanytojas buvo kaltinamasis I. L., tačiau ir jo brolis A. L. nestovėjo nuošalyje. Jis vykdė pavestus brolio nurodymus, aktyviai domėjosi vykdoma veikla ir pastoviai iš brolio prašinėjo pinigų. Taip 2013 m. birželio 3 d. įvykusio telefoninio pokalbio tarp I. L. ir A. L. metu I. L. siūlo broliui A. papasakoti apie kainų sumažinimo schemutę jų partneriams, sako, kad juos visada domins UAB „Y“, nes UAB „Y“ moka už pristatymą, o tai nemaži pinigai. 2013 m. birželio 10 d. pokalbio metu A. L. primena broliui A., kad šiandien reikia atiduoti 1400 eurų. Tos pačios dienos telefoniniame pokalbyje I. L. pasako broliui A., kad pas jį pinigai, o jis UAB „X“ ofise. A. L. atsako, kad netrukus privažiuos. 2013 m. birželio 12 d. I. L. skambina A. L. ir liepia jam surasti advokatą, kuris paruoštų dokumentų paketą dėl įmonės pardavimo. Nurodo broliui, kad sumanymas yra toks, kad lietuvis bus įgaliotas atstovas, kuris pirks ant (duomenys neskelbtini), kuris sėdi (duomenys neskelbtini) ir niekur neišlenda. 2013 m. birželio 17 d. įvykusio telefoninio pokalbio metu A. L. skambina broliui I. L. bei referuoja apie advokatus, kur ieškojo dėl įmonės pardavimo, dėl nominalių direktorių. 2013 m. birželio 18 d. įvykusio telefoninio pokalbio metu A. L. pasako broliui I. L., kad jam į elektroninį paštą nusiuntė informaciją, kurią gavo iš teisininkės, prašo, kad šis pažiūrėtų, ar ten viskas gerai. 2013 m. liepos 3 d. įvykusio telefoninio pokalbio metu I. L. prašo, kad brolis A. L. nuvažiuotų į Latviją, siūlo jam išeiti iš darbo. 2013 m. liepos 4 d. telefoninio pokalbio metu A. L. klausia brolio, ar galima tikėtis kokios nors kompensacijos iš bendro biudžeto. I. L. sako broliui, kad kai „tuos prasuks ir pamėtys, kai ateis sekantis tai ir paims“. I. L. siūlo broliui pakentėti. 2013 m. liepos 6 d. telefoninio pokalbio metu I. L. siūlo broliui A. L. užsiimti Latvijos reikalais, 2013 m. liepos 12 d. telefoninio pokalbio metu I. L. klausia, ar gali A. L. padaryti dokumentus, kuriuos reikia parodyti buhalteriams, kad „mes“ tuos pinigus pasiskolinom pas P., V., K.. A. L. atsako, kad jis gali, bet tam reikės laiko. 2013 m. liepos 14 d. telefoninio pokalbio metu I. L. pasakoja broliui A. L., kad gal reikėtų pabandyti atidaryti Latvišką kompaniją su nominaliu direktoriumi, parduoti „šitą“ ten, o iš ten jau vežti. Jei kas atsitiks, jie bus ne prie ko. 2013 m. liepos 25 d. telefoninio pokalbio metu I. L. tariasi su broliu A. L. dėl UAB „Y“ pardavimo. Pastarasis šaiposi, kad I. L. išsigando. Tada I. L. atsako, kad pardavus bus ramiau miegoti. 2013 m. rugpjūčio 13 d. įvykusio pokalbio metu A. L. teiraujasi brolio, ar yra galimybė „daugiau ištraukti“, nes artėja rugsėjo 1 d. o P. (galimai jo sūnus) labai dviračio nori. 2013 m. rugpjūčio 26 d. telefoninio pokalbio metu I. L. liepia broliui A. L. pasidaryti UAB „Y“ įgaliojimą, kad galėtų padaryti antspaudą dokumentams, liepia gauti telefonų kortelę, kuria jis įsidėtų į „ lievą“ telefoną ir galėtų be baimės kalbėtis. 2013 m. rugpjūčio 29 d. I. L. skambina A. L. ir jo klausia, ar jis toli nuo UAB „X“, nes jam reikalingas antspaudas. 2013 m. rugsėjo 12 d. telefoninio pokalbio metu I. L. liepia broliui A. L. banko mokėjimo kortele nuimti pinigus nuo UAB „Z“. 2013 m. spalio 1 d. įvykusio telefoninio pokalbio metru I. L. informuoja brolį A. L., kad jis bendravo su L. (K.), kuris jam (I.) pasakė „vaikinai greičiau skandinkite savo lietuviškus galus“. I. L. pasakoja broliui, kad L. K. viską žino apie sąskaitas faktūras, su kuo jis (I. L.) yra susijęs ir siūlėsi padėti patarimais. 2013 m. spalio 10 d. telefoninio pokalbio metu I. L. praneša broliui, kad jis bendravo su advokatu ir, kad advokatas suprato „kuo jie užsiima“. 2013 m. spalio 4 d. A. L. skambina broliui I. L. ir prašo, kad šis pakalbėtų su L. K. ir jį (A. L.) parekomenduotų kaip savo brolį ir pasiūlytų dirbti vienoje komandoje. 2013 m. spalio 15 d. telefoninio pokalbio metu I. L. liepia broliui A. L. „pagriebti“ pinigus. Sako I., kad jis bandys važiuoti pas buhalterę ir tartis, kad viskas išnyktų.

Teisme ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog I. L. ir A. L. veikdami bendrai ir siekdami UAB „X“ naudai išvengti 142.370,25 Eur PVM sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą, UAB „X“ vardu vykdydami prekybą elektronikos ir buitinės technikos prekėmis, šios įmonės vardu didžiąją dalį šių prekių įsigijo iš įvairių Europos Ekonominės bendrijos šalyse registruotų ūkio subjektų su 0 PVM tarifu ir įsigytas prekes pardavė Lietuvos Respublikoje registruotiems ūkio subjektams su 21% PVM tarifu. Siekdami išvengti 21 % mokėtino pardavimo PVM į Lietuvos Respublikos biudžetą, imituodami UAB „X“ prekių įsigijimo sandorius iš realiai veiklos nevykdančios įmonės UAB „Y“ į UAB „X“ apskaitą buvo įtrauktos suklastotos UAB „Y“ PVM sąskaitos faktūros, kad UAB „X“ įsigijo tas pačias, realiai iš Europos ekonominės bendrijos šalių registruotų ir veikiančių įmonių įsigytas elektronikos ir buitinės technikos prekes iš UAB „Y“, tame tarpe ir PVM. Tada siekiant nuslėpti sukčiavimą, tuo pačiu imituojant UAB „X“ atsiskaitymus už neva iš UAB „Y“ įsigytas prekes su UAB „Y“ atsiskaitė mokėjimo pavedimais, į šios įmonės bankines sąskaitas pervedant pinigines lėšas bei jas panaudojant, iš UAB „Y“ bankinių sąskaitų mokėjimo pavedimais atsiskaitė su Europos ekonominės bendrijos šalyse registruotomis ir veiklą vykdančiomis įmonėmis už realiai UAB „Y“ įsigytas prekes. Tuo pačiu laikotarpiu iš UAB „Y“ banko sąskaitų buvo atlikti pinigų pervedimai į UAB „Z“ banko sąskaitas imituojant realiai nevykusius sandorius tarp šių bendrovių. Kaltinamųjų veiksmai truko pakankamai ilgą laiko tarpą. Kiekvienas iš kaltinamųjų suprato savo vaidmenį ir atliko pakankamai aktyvius veiksmus, kurių pasekoje Lietuvos Respublikos biudžetui buvo padaryta didelė turtinė žala. I. L. ir A. L. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė pavojingus padarinius ir šių padarinių norėjo. Padarytos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

Dėl I. L. ir A. L. pateiktų kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 3 dalį

Šioje byloje kaltinamųjų veiksmai buvo papildomai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. I. ir A. L. pateiktuose kaltinimuose nurodyta, kad kompiuterinės technikos pagalba jie pagamino žinomai netikrą 2013 m. kovo 4 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „X“ ir UAB „Y“ dėl prekių pirkimo - pardavimo, kurią I. L. pateikė pasirašyti UAB „X“ direktoriui D. J. bei tiesiogiai ar per A. L. pateikė pasirašyti UAB „Y“ vadovei G. B. (t.2 b.l. 41). Šios sutarties sudarymo tikslas buvo pagrįsti tariamus prekių pirkimus bei tariamus atsiskaitymus, siekiant neteisėtai padidinti UAB „X“ PVM ataskaitą ir tuo pačiu sumažinti nuo pardavimų mokėtiną PVM. Kaltinamieji neneigė šios sutarties egzistavimo, tvirtindami, kad ši sutartis atspindi realius šių bendrovių turėtus sandorius. Ar ją pasirašė UAB „X“ direktorius D. J., nėra galimybės nustatyti, nes byloje nėra šios sutarties originalo, o antra, D. J. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas, nes mirė. G. B. teigė, kad nesigilindama pasirašydavo I. L. ir A. L. pateikiamus dokumentus.

Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik ant popieriaus, bet ir elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje, bet svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami paliudyti melagingą faktą. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnis numato atsakomybę ne tik už dokumento suklastojimą ir netikro dokumento pagaminimą, bet net ir už tokių dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan.

Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melaginti duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2008). Netikro ar suklastoto dokumento panaudojimas – kai kaltininkas neteisėtai paleidžia netikrą ar suklastotą dokumentą į teisinę apyvartą siekdamas įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-218-177/2018).

Atsižvelgiant, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kas iš kaltinamųjų pagamino žinomai netikrą 2013 m. kovo 4 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „X“ ir UAB „Y“ dėl prekių pirkimo – pardavimo, teismas iš I. L. ir A. L. kaltinimų šalina jiems inkriminuotą šios sutarties pagaminimą, paliekant jos panaudojimą, nes VMI pateiktoje UAB „X“ operatyvaus patikrinimo ataskaitoje nustatyta, kad tarp šių bendrovių sandoriai realiai nevyko. Šios faktinės aplinkybės eliminavimas iš I. L. ir A. L. kaltinimų nekeičia jiems inkriminuoto BK 300 straipsnio 3 dalies kvalifikavimo, nes panaudojus šią sutartį Lietuvos Respublikos biudžetui buvo padaryta 142.370.25 eurų turtinė žala.

UAB „X“ apgaulingos apskaitos tvarkymas BK 222 straipsnio 1 dalis

Ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis I. L. nepripažino, kad apgaulingai tvarkė UAB „X“ apskaitą ir įvykdė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Jis aiškino, kad UAB „X“ jam nepriklausė. Šioje bendrovėje jis neužėmė vadovaujančių pareigų, nesirūpino buhalterinės apskaitos tvarkymu ir nedalyvavo šią bendrovę parduodant liudytojui R. R..

I. L. pateiktame kaltinime nurodyta, kad 2013 m. kovo – spalio mėn. laikotarpiu jis apgaulingai tvarkė UAB „X“ buhalterinę apskaitą, nes šios bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „A“ buhalterei R. L. jis (I. L.) pateikė netikrus duomenis apie tariamus UAB „X“ pirkimus iš UAB „Y“ (PVM sąskaitas – faktūras ir jų apmokėjimus), kad šie duomenys būtų įtraukti į UAB „X“ buhalterinę apskaitą, ko pasekoje R. L. įtraukus I. L. pateiktus žinomai netikrus duomenis apie UAB „X” elektronikos ir buitinės technikos prekių pirkimus iš UAB „Y“ į UAB „X“ buhalterinę apskaitą, UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje buvo įformintos 2013 m. kovo – spalio mėn. laikotarpiu neįvykusios ūkinės operacijos – prekių pirkimas iš UAB „Y“, iš viso už 2.832.412 Lt (820.323,22 EUR), tai yra už 2.340.836 Lt (677.952,97 EUR) plius 491.576 Lt (142.370,25 Eur) PVM. Tokiu būdu I. L., 2013 m. kovo – spalio mėn. laikotarpiu, per UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarkančią UAB „A“ buhalterę R. L., nieko nežinojusią apie vykdomą nusikalstamą veiką, apgaulingai tvarkė UAB „X“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „A“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013 m. kovo 1 d. – 2013 m. spalio 31 d. laikotarpį. Šiais veiksmais I. L. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padarinių: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Teismų praktikoje, šio nusikaltimo vykdytoju laikomas įmonės vadovas (arba faktinis vadovas, pvz., vienintelis akcininkas), jei jis pateikia tikrovės neatitinkančius duomenis, pagal kuriuos pildomi darbo laiko apskaitos, mokėjimo žiniaraščiai ar kiti dokumentai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-310-788/2015).

Vertinant ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teismo ištirtus duomenis, darytina išvada, kad nebuvo surinka objektyvių duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad kaltinamasis I. L. teikė UAB „X“ veiklos tikrovės neatitinkančius buhalterinius duomenis šios bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytoja R. L. nurodė, kad UAB „A“ pavedimu nuo 2012 m. sausio 26 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. tvarkė UAB „X“ buhalterinę apskaitą. Reikalingus dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, apmokėjimo ir kitus apskaitai reikalingus dokumentus) dažniausiai siųsdavo el.paštu (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). UAB „X“ direktorius buvo D. J., bet ar su šiuo asmeniu buvo susitikusi, nepamena. I. L. nepažįsta ir su juo neturėjo jokių kontaktų. Dėl kokių priežasčių buvo nutraukta UAB „X“ buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis, ji nežino. Paprastai nutraukus sutartį, buhalterijos dokumentai grąžinami vadovui. Iš 2013 m. spalio 14 d. buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo – priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „A“ įgaliotas asmuo R. P. perdavė 7 segtuvus su buhalteriniais dokumentais, kuriuos paėmė UAB „X“ direktorius D. J. (t.9 b.l. 13). Apklausta teisme liudytoja A. Š.-V. pareiškė, kad V. J. prašymu ji susitiko su jos sutuoktiniu D. J., kuris buvo UAB „X“ vadovas ir sutiko tvarkyti šios bendrovės buhalterinę apskaitą. Kartu su D. J. ji nuvyko į prieš tai UAB „X“ apskaitą tvarkiusią įmonę UAB „A“, iš kur D. J. pasiėmė visus apskaitos dokumentus. D. J. jai davė darbinį kompiuterį, kuriame buvo buhalterinės apskaitos programa. Nepamena, ar D. J. jai perdavė bet kokio pobūdžio popierinius UAB „X“ dokumentus. UAB „X“ buhalterinę apskaitą ji tvarkė nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. pabaigos. 2013 m. gruodžio pabaigoje nusprendė šio darbo daugiau nebedirbti ir apie tai pranešė D. J., kuris pas ją atvykęs pasiėmė jai duotą kompiuterį ir visus jai pateiktus pirminius apskaitos dokumentus (gaunamas išrašomas sąskaitas faktūras) ir kitus jai eigoje pateiktus dokumentus. Tvarkant UAB „X“ buhalterinę apskaitą ji nebendravo su I. L.. Apklaustas teisme liudytojas R. R., laikotarpyje nuo 2014 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d. buvęs UAB „X“ akcininkas ir vadovas, nurodė, kad viešbutyje susitikęs su D. J. pasirašė jam pateiktus dokumentus ir tapo šios bendrovės vadovu. Šios įmonės apskaitos ar buhalteriniai dokumentai jam nebuvo perduoti.

Įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta objektyvių ir I. L. kaltę pagrindžiančių įrodymų, kad jis apgaulingai tvarkė UAB „X“ buhalterinę apskaitą ir padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. I. L. dėl jam inkriminuotos šios nusikalstamos veikos turi būti išteisintas. Pagal teismų praktiką tada, kai nagrinėjant bylą teisme nustatoma, kad nusikalstama veika, apie kurią buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą, nebuvo padaryta arba padaryta veika neatitinka baudžiamojo įstatymo numatytos nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties, priimamas išteisinamasis nuosprendis remiantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, t. y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-455/2014, 2K-289-693/2017).

UAB „Y“ ir UAB „Z“ apgaulingos apskaitos tvarkymas BK 222 straipsnio 1 dalis

Ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme kaltinamieji I. L. ir A. L. nepripažino, kad apgaulingai tvarkė UAB „Y“ ir UAB „Z“ apskaitą ir įvykdė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apklausti ikiteisminio tyrimo metu bei teisme kaltinamieji pripažino, kad faktiškai vykdė UAB „Y“ veiklą ir buvo su šia bendrove susiję, tačiau savo ryšius su UAB „Z“ kategoriškai neigė. Pažymėtina, kad pačių kaltinamųjų parodymai dėl jų ryšių su šiomis bendrovėmis bei jų pardavimus (duomenys neskelbtini) piliečiams J. B. bei D. L. nenuoseklūs ir prieštaringi. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis I. L. nurodė, kad nežino, kur UAB „Y“ buhalterinės apskaitos dokumentai, nes po jo sulaikymo šią įmonę pardavė jo brolis. Duodamas parodymus teisme I. L. parodė, kad išsigandęs jam teikiamų įtarimų baudžiamojoje byloje, kuri buvo iškelta jo, L. K. ir kitų asmenų atžvilgiu, jis kreipėsi į advokatą, kuris surašė UAB „Y“ pardavimui reikalingus dokumentus, po to susitiko su šios bendrovės vadove G. B. bei akcininku S. M., iš UAB „Y“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „B.“ darbuotojos D. M. pasiėmė visus buhalterinės apskaitos dokumentus ir susitikęs su D. L. UAB „Y“ pardavė šiam asmeniui ir perdavė visus šios bendrovės buhalterinius dokumentus. Iš kur atsirado šis pirkėjas, kaltinamasis I. L. negalėjo įtikinamai paaiškinti, teigdamas, kad jį surado buhalterė, o gal šį asmenį jam „pasiūlė“ įmones pardavinėjantys asmenys. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. L. nurodė, kad dalyvavo UAB „Y“ pardavime. Šią bendrovę pardavė, nes išsigando brolio I. L. sulaikymo. Buhalterinės apskaitos dokumentų naujam UAB „Y“ savininkui neperdavė, jie liko buhalterinę apskaitą tvarkiusioje bendrovėje, ir iš jo parodymų galima suprasti, kad ir pats sandoris įvyko šioje bendrovėje, kuri surado pirkėją bei paruošė visus reikalingus dokumentus. Duodamas parodymus teisme A. L. nurodė, kad negali detaliai paaiškinti, kaip buvo parduota UAB „Y“. Kažkas kažkam paskambino, kažkas su kažkuo suvedė ir įvyko sandoris. Jis neruošė bendrovės pardavimo dokumentų ir šiuo klausimu užsiėmė jo brolis. Kas liečia UAB „Z“ pardavimą (duomenys neskelbtini) piliečiui J. B., kaltinamieji I. ir A. L. teigė, kad su šiuo sandoriu jie neturi nieko bendro.

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Šiame straipsnyje atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą, jei dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo bylose realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-7-234-942/2015). Ir jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, tai reiškia – BK 222 straipsnio prasme – nusikalstamų padarinių buvimą. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės B. A. specialisto išvada Nr. 04/10-2-25-3731 dėl UAB „Y“ ūkinės finansinės veiklos, kurioje nurodyta, kad specialistams nebuvo pateikti UAB „Y“ pirminiai ir suvestiniai buhalterinės apskaitos dokumentai už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., todėl visiškai negalima nustatyti UAB „Y“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už šį laikotarpį, bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės D. V. specialistės išvada Nr. 04/10-2-26-4326 dėl UAB „Z“ ūkinės finansinės veiklos, kurioje nurodyta, kad duomenų, kas laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 10 d. iki 2013 m. spalio 31 d. tvarkė UAB „Z“ buhalterinę apskaitą, tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra. Tyrimui nebuvo pateikti UAB „Z“ laikotarpio nuo 2013 m. balandžio 10 d. (Registravimo Juridinių asmenų registre data) iki 2013 m. spalio 31 d. apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti nei įmonės dokumentų buvimo vietos, nei asmenų, galinčių pateikti prašomus dokumentus. Taip pat nėra galimybės nustatyti, ar UAB „Z“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis nustatytų norminių aktų reikalavimų, todėl visiškai negalima nustatyti UAB „Z“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 10 d. iki 2013 m. spalio 31 d..

Kaip jau buvo pažymėta, teismas nustatė, kad specialistų tiriamaisiais laikotarpiais UAB „Y“ ir UAB „Z“ faktiniais vadovais buvo I. L. bei A. L., kurie tyčia paslėpė arba sunaikino visus šių bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentus bei apskaitos registrus, dėl ko iš viso negalima nustatyti UAB „Y“ ir UAB „Z“ veiklos, turto, finansinės būklės rezultatų, nuosavybės ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Tokiu būdu buvo pažeistos 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies nuostatos – apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą, to paties straipsnio 2 dalies nuostatos – patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, nes pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatas, kad uždarosios akcinės bendrovės privalo visus buhalterinius apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus saugoti 10 metų.

Apylinkės teismas pažymi, kad teisės doktrinoje yra vartojamas simuliacijos terminas. Tai tokia situacija, kai turėdamos tikslą paslėpti savo tikruosius ke­tinimus šalys dėl to paties dalyko sudaro du susitarimus: vienas yra matomas, išorinis, tačiau melagingas, neatitinkantis tikrųjų šalių ketinimų, kitas – įtvirtinantis tikrąją šalių valią, bet slaptas. Simuliacijos mechanizmas pasižymi tuo, kad tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko sudaromi du sandoriai ir slepiamas sandoris prieštarauja matomam. Simuliacija – tai sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu, kuriuo dažniausiai siekiama apeiti įstatymą arba trečiųjų asmenų, pavyzdžiui, kreditorių, teises. Tačiau sukčiavimas ar apgaulė nėra būtinas simuliacijos elementas. Simuliacija gali turėti tikslą, kuris yra moraliai neutralus. Simuliacija pati savaime nėra negaliojimo pagrindas (negaliojimo priežastis), jeigu ja nesiekiama apgaulingų ar neteisėtų tikslų, tačiau jeigu tokių tikslų siekiama – sutartis gali būti pripažinta neteisėta.

Žemesnės instancijos teismas

Civilinėje teisėje skiriami tariami sandoriai (fiktyvūs) ir apsimestiniai sandoriai. Tariamųjų sandorių atveju šalių valios apskritai nėra arba tiksliau – tikroji valia yra nesukurti jokių realių padarinių (sutartis sudaroma tik dėl akių, nesiekiant tei­sinių pasekmių – CK 1.86 straipsnis), apsimestinių sandorių atveju – tikroji šalių valia paslėpta po jos fikcija (sutartis sudaroma tikslu pridengti kitą sutartį – CK 1.87 straipsnis). CK normos, reglamentuojančios tariamus ir apsimestinius sandorius, yra įtvirtintos sandorių negalio­jimo skyriuje, fiktyvumas laikomas sandorių negaliojimo pagrindu.

Pripažindamas I. L. ir A. L. kaltais pagal BK 222 straipsnio 1 dalį teismas vadovaujasi liudytojų G. B., S. M., L. J., N. K., N. J. parodymais, užfiksuotais kaltinamųjų telefoniniais pokalbiais, valstybės sienos apsaugos tarnybos bei Migracijos departamento pateiktais rašytiniais duomenimis. Įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad formalaus UAB „Y“ akcininko S. M. sandoris su (duomenys neskelbtini) piliečiu D. L. dėl šios įmonės pardavimo bei formalaus UAB „Z“ savininko N. J. sudarytas sandoris dėl šios įmonės pardavimo J. B. buvo apsimestiniai. Realiai UAB „Y“ ir UAB „Z“ buhalterinės apskaitos dokumentai (duomenys neskelbtini) piliečiams nebuvo perduoti. Kaltinamieji tyčia juos paslėpė ar sunaikino siekdami trukdyti nustatyti šių bendrovių veiklą. Liudytoja G. B. nurodė, kad A. L. prašymu tapo UAB „Y“ vadove ir vėliau pasirašydavo A. L. ar I. L. teikiamus dokumentus. Jokios veiklos ji nevykdė, kuo užsiėmė jos vadovaujama bendrovė, kas tvarkė jos buhalterinę apskaitą, nežino, kaip ji buvo parduota, faktiškai paaiškinti negalėjo. Liudytojas S. M. nurodė, kad paprašytas pažįstamo I. L. pasirašė UAB „Y“ steigimo, o vėliau ir jos pardavimo dokumentus. Tvirtino, kad sandorio metu buvo susitikęs su šios įmonės pirkėju (duomenys neskelbtini) piliečiu. UAB „Y“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „B“ vadovas L. J. nurodė, kad atvykęs į jo vadovaujamą bendrovę I. L. pareiškė, kad UAB „Y“ parduodama, pareikalavo grąžinti visus buhalterinės apskaitos dokumentus ir visus duomenis, buvusius UAB „B“ sistemoje ir susijusius su UAB „Y“ buhalterinės apskaitos vedimu, ištrinti. Nors 2013 m. spalio 21 d. UAB „Y“ akcijų pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad S. M. pardavė šios bendrovės akcijas D. L., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau Valstybės sienos apsaugos tarnyba pateikė duomenis, kad neturi duomenų, kad minėtas pilietis laikotarpyje nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. būtų vykęs per Lietuvos Respublikos sieną (t.15 b.l. 2), o Migracijos departamentas informavo teismą, kad neturi duomenų, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 22 d. D. L., gim. (duomenys neskelbtini) kreipėsi dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje ar vizos išdavimo (t. 15 b.l. 6).

Apklaustas teisme liudytojas N. J. patvirtino, kad kaltinamojo I. L. prašymu tapo UAB „Z“ akcininku ir pasirašė jam pateiktuose dokumentuose. 2013 metų rudenį I. L. jam pasakė, kad reikia parduoti šią įmonę ir pasirašė jam pateiktuose dokumentuose. Su įmonės pirkėju - J. B. jis nebuvo susitikęs. Apklausta UAB „Z“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi N. K. patvirtino, kad šios bendrovės vadovo prašymu perdavė visus buhalterinės apskaitos duomenis bei ištrynė duomenis iš apskaitų registrų (t.9 b.l. 145). Nors šis prašymas ir buvo pateiktas N. J. vardu, tačiau šis liudytojas patvirtino, kad viską darė I. L. nurodymu. Šie parodymai bei I. L. ir UAB „S“ direktorės N. K. užfiksuoti daugkartiniai telefoniniai pokalbiai dėl UAB „Z“ dokumentų pateikimo paneigia kaltinamųjų parodymus, kad L. K. buvo faktinis šios bendrovės vadovas. Kaip jau buvo nustatyta, UAB „Z“ akcijas įsigijo J. B., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau Valstybės sienos apsaugos tarnyba pateikė duomenis, jog neturi duomenų, kad minėtas pilietis laikotarpyje nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. būtų vykęs per Lietuvos Respublikos sieną (t.15 b.l. 2), o Migracijos departamentas informavo teismą, kad neturi duomenų, jog nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 22 d. J. B., gim. (duomenys neskelbtini), kreipėsi dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje ar vizos išdavimo (t.15 b.l. 6). Užfiksuoti kaltinamųjų telefoniniai pokalbiai, kuriuose jie tariasi dėl dokumentų, reikalingų šioms bendrovės parduoti, paruošimo, pokalbis, kuriame A. L. šaiposi iš I. L., kad šis išsigando, o pastarasis atsako, kad pardavus UAB „Y“ bus ramiau miegoti, pokalbis, kad L. K. I. L. patarė kuo greičiau atsikratyti Lietuvoje įregistruotų bendrovių, pokalbis kuriuo metu UAB „Z“ statytiniam vadovui N. J. kaltinamasis I. L. pasako, kad įmonė bus pardavinėjama, patvirtina, kad kaltinamieji I. L. ir A. L. veikdami, turėdami tikslą nuslėpti vykdomą nusikalstamą veiką PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, būdami realiais UAB „Y“ ir UAB „Z“ vadovais ėmėsi visų reikalingų priemonių, kad būtų sudaryti šių bendrovių akcijų pardavimo apsimestiniai sandoriai, o buhalterinės apskaitos dokumentus paslėpė, arba net sunaikino.

2013 m. spalio 2 d. užfiksuotame telefoniniame pokalbyje A. L. skambina I. L. ir pastarojo klausia, ar reikia pirkti ar imti popieriaus naikinimo aparatą. I. L. atsako, kad reikia, tu ką? A. L. sako, kad yra 360, kuris dideles pakuotes gali pjaustyti ir sąsagėles su viskuo ima. Yra ir už 160, kuris sąsagėlių neima ir tik 8 lapus ima. I. L. atsako broliui, kad „mūsų atveju man atrodo, kad su sąsagėlėms ir papkėmis“. A. L. atsako, kad ir jis taip galvojo. Kuo greičiau, tuo geriau. I. L. komentuoja broliui, kad paskui nagus grauši, galvodamas, kad sutaupei, o A. L. atsako, kad užsakys popieriaus naikinimo aparatą (t. 10 b.l. 55).

2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112 Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 6 ir 8 punktų nuostatos įpareigoja Mokesčių mokėtoją saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus, ir pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus. Kita vertus, apskaitos dokumentų paslėpimas suponuoja tokius asmens veiksmus, kai dokumentas slepiamas turint tikslą, kad juo nebūtų pasinaudota tikrinant asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Taigi, darytina išvada, jog buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas, kaip vienas iš alternatyvių šios nusikalstamos veikos padarymo būdų, pats savaime yra nusikalstamas. Jis užkerta kelią buhalterinės apskaitos padariniams nustatyti net ir pasitelkiant kompetentingų įstaigų pastangas, nes jų tiesiog nustatyti neįmanoma. Todėl visiškai pagrįstai ikiteisminio tyrimo metu šie kaltinamųjų I. L. ir A. L. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmių skyrimo

Skirdamas kaltinamiesiems I. L. ir A. L. bausmes teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio nuostatas, į kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, motyvus bei tikslus, kaltinamųjų asmenybę, jų atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

I. L. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kaltinamasis sukūrė šeimą ir turi išlaikytinių, dirba. I. L. įvykdė du apysunkius ir vieną sunkų tyčinius nusikaltimus. Teismas nenustatė I. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tuo tarpu I. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupėje su A. L. (60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

A. L. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kaltinamasis sukūrė šeimą ir turi išlaikytinių, dirba. A. L. įvykdė du apysunkius ir vieną sunkų tyčinius nusikaltimus. Teismas nenustatė A. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tuo tarpu A. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupėje su I. L. (60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti I. L. ir A. L. paskiriant BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytas išimtines laisvės atėmimo bausmes, o už 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką - piniginę baudą (taikant 2013 m. galiojusį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį (130 Lt -37,66 Eur)). Bausmių dydžiai skirtini mažesni nei sankcijose nurodyti šių bausmių vidurkiai. I. L. ir A. L. paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalyje, 4 dalyje, 5 dalies 1 punkte numatytais reikalavimais.

BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 25 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) redakcija leidžia atidėti bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems ir už sunkius nusikaltimus, kuriems paskirta ne didesnė kaip ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, šioje byloje minėto įstatymo redakcija I. L. ir A. L. taikytina. Nustatyta, kad I. L. ir A. L. nusikalstamos veikos įvykdytos laikotarpyje nuo 2013 metų sausio iki 2013 m spalio 29 d., todėl dėl pasikeitusio baudžiamojo įstatymo yra taikomos BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes tokia įstatymo redakcija palengvina asmenų teisinę padėtį, todėl turi grįžtamąją galią. Šiuo atveju netaikoma 75 straipsnio 1 dalies redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. (2019 m. birželio 27 d.įstatymu Nr. XIII-2263).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo I. L. ir A. L. teismas palieka ikiteisminio tyrimo metu jiems paskirtas kardomąsias priemones rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus jas naikina.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu valstybinė mokesčių inspekcija (toliau VMI) pateikė patikslintą civilinį ieškinį ir prašė iš kaltinamųjų I. L. ir A. L. solidariai priteisti 142.370,25 Eur pridėtinės vertės mokesčio (t.12 b.l. 188). Ikiteisminio tyrimo metu VMI pripažinta civiliniu ieškovu. Teismo posėdžiuose dalyvavęs šios institucijos – civilinio ieškovo atstovas baigiamojoje kalboje palaikė pateiktą civilinį ieškinį ir prašė 142.370,25 Eur solidariai priteisti iš kaltinamųjų. Kaltinamieji I. L. ir A. L. su VMI civiliniu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Civilinio ieškovo atstovas teisme nurodė, kad 142.370,25 Eur PVM žala valstybės biudžetui neatlyginta.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi UAB „X“ buvo iškelta bankroto byla, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartimi, ši bendrovė pripažinta bankrutavusia. 2017 m., rugpjūčio 24 d. buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl juridinio asmens pabaigos. 2017 m. spalio 20 d. bendrovė buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Kadangi priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl UAB „X“ pabaigos reiškia šios Bendrovės išnykimą, tai mokesčių administratorius neturės jokios galimybės Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais iš Bendrovės išieškoti specialisto išvadoje nustatytą turtinę žalą. Civilinės atsakomybės pagrindas yra neteisėti veiksmai. Kaltinamųjų I. L. ir A. L. nusikalstami veiksmai sąlygojo UAB „X“ negalėjimą įvykdyti mokestines prievoles valstybei, todėl I. L. ir A. L. nusikalstamą veikimą juridinio asmens UAB „X“ naudai bei turtinės žalos valstybei atsiradimą sieja priežastinis ryšys. UAB „X“ šiuo metu yra likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl yra teisinis pagrindas nusikalstamais veiksmais valstybei padarytą turtinę žalą 142.370,25 Eur priteisti solidariai iš kaltinamųjų I. L. ir A. L..

Dėl kitų daiktų, reikšmingų bylai tirti ir nagrinėti

Daiktai reikšmingi bylai tirti ir nagrinėti - vokas su 6 CD laikmenomis, nuosprendžiui įsiteisėjus paliekamas saugoti baudžiamojoje byloje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

I. L. (I. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

I. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

I. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 150 MGL dydžio, t.y. 5649 Eur piniginę baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti ir I. L. paskirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę ir 100 MGL, t.y. 3766 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų) dydžio piniginę baudą.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. redakcija galiojusi nuo 2015 m. kovo 25 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) I. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems metams), įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, toliau tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 69 straipsnio 1, 3 dalimis, I. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą atlyginti ne mažiau dvidešimt tūkstančių eurų (20 000 Eur) padarytos turtinės žalos, šį įpareigojimą įvykdant per 2 (dvejus) metus.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

I. L. dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas UAB „X“ buhalterinės apskaitos tvarkymas) išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

I. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. L. (A. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 120 MGL dydžio, t.y. 4519,20 Eur piniginę baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu A. L. paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 80 MGL, t.y. 3012,80 Eur (trijų tūkstančių dvylikos eurų aštuoniasdešimties eurocentų) dydžio piniginę baudą.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 25 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) A. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems metams), įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, toliau tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 69 straipsnio 1, 3 dalimis, A. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą atlyginti ne mažiau penkiolika tūkstančių eurų (15 000 Eur) padarytos turtinės žalos, šį įpareigojimą įvykdant per 2 (dvejus) metus.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš I. L. ir A. L. solidariai priteisti 142.370,25 Eur nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio.

Byloje esančias 6 CD laikmenas nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti I. L. ir A. L., kad įsiteisėjus nuosprendžiui, jie privalės atvykti į Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrių, Kareivių g. 1, Vilnius per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos.

Išaiškinti I. L., kad 100 MGL dydžio, tai yra 3766 eurų bauda ir A. L., kad 80 MGL dydžio, tai yra 3012,80 eurų bauda per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke L. B., AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke L. B., AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo viet. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas