Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-09-06 · Civilinė byla Nr. 2S-1048-603/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-09-06Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-10-30Vilniaus apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2014-06-09Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-06
Bylos Nr.
2S-1048-603/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08236-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Lipnickienė
Atsakovas
AB „Kauno dujotiekio statyba“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1048-585/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08236-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugsėjo 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Lipnickienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo AB „Kauno dujotiekio statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas BUAB „Egvilta“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo AB „Kauno dujotiekio statyba“ (toliau – atsakovas) 54 684,56 Lt skolą, 34 182,27 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, 88 866,83 Lt sumai. Nurodė, kad atsakovas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų ieškovui, atsakovo įsiskolinimas ieškovui yra didelis, todėl yra reali grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 14 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino: ieškovo reikalavimo įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovui priklausantį, pas jį ar trečiuosius asmenis esantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą bendrai 88 866,83 Lt sumai, uždraudžiant juo disponuoti, nedraudžiant valdyti ir naudotis, šio turto nepakakus – atsakovo pinigines lėšas, neviršijant 88 866,83 Lt sumos, leidžiant atsiskaitymus su valstybės biudžetu, ieškovu ir darbuotojais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju reikalavimo suma yra didelė, atsakovo turtinė padėtis nežinoma, todėl sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas

Šalies argumentai

Atskirajame skunde atsakovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti; leisti skubiai vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tik didele reikalavimo suma. Teiginiai, kad atsakovas gali savo turtą perleisti arba apsunkinti, vertintini kaip deklaratyvūs. Atsakovo turto, o ypač piniginių lėšų areštas, yra ne tik nepagrįstas, bet ir neproporcingai varžantis atsakovo veiklą. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neleidžia atsakovui dalyvauti viešuose konkursuose, nes jis negali pateikti pažymų apie veiklos ir turto apribojimų nebuvimą. Atsakovas daugelį metų dirba pelningai ir turi įvairaus turto už 41 503 313,00 Lt sumą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašė atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Teismų praktikoje nurodoma, kad didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Realią įmonės finansinė padėtį parodo ne tik turto balansinė vertė, bet ir šio turto sudėtis, kuri iš dalies atspindi turto likvidumą, o taip pat turimų įsipareigojimų dydis. Atsakovo pateikti turtinės padėties įrodymai nepakankami konstatuoti, kad nėra teismo sprendimo neįvykdymo rizikos.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu kartu patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai).

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių. CPK nepateikia sąrašo atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos. Vadovaujantis teismų praktika, jos paprastai taikomos tuomet, kai prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmuo tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir yra reali grėsmė, jog jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu siekiant užtikrinti ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimą iš esmės grindė vienintele aplinkybe - didele ieškinio suma. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, jo suma yra ženkli, o teismų praktikoje aplinkybė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas preziumuojama, jei ginčas byloje yra kilęs dėl didelės pinigų sumos priteisimo, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007). Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas sprendė, jog klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėtinas nepranešus apie tai atsakovui, kadangi toks pranešimas realiai sukels grėsmę laikinųjų apsaugos priemonių taikymui arba jų taikymą padarys neįmanomą. Įvertinęs bylos aplinkybes teismas padarė išvadą, jog egzistuoja poreikis laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl ieškovo prašymą tenkino, pirmiausiai areštuodamas atsakovo turimą nekilnojamą ir kilnojamą turtą ginčo sumai, o jo nesant ar nepakankant – atsakovo pinigines lėšas reikalavimo sumai, leidžiant atsiskaitymus su valstybės biudžetu, darbuotojais ir ieškovu.

Nesutikdamas su teismo nutartimi apeliantas nurodo, kad teismas priėmė nutartį nežinodamas atsakovo turtinės padėties bei mokumo galimybių, todėl nepagrįstai taikė ieškinio užtikrinimo priemones. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais sutinka.

Bylos duomenys liudija, jog teismas neturėjo pakankamai duomenų, leidžiančių įvertinti, ar atsakovui yra didelė byloje pareikšto reikalavimo suma. Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, sąvoka „didelė suma“ yra vertinamoji – tai, ar konkrečiu atveju pareikštas didelės vertės turtinis reikalavimas teismas sprendžia vertindamas konkrečios bylos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-447/2009). Tada, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį, turimus įsipareigojimus nėra didelė, t. y. kai jis paneigia objektyvios grėsmės (dėl didelės reikalavimo sumos) būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1539/2010).

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad 2012 finansiniais metais įmonė turėjo turto už 41 503 313,00 Lt, iš kurio ilgalaikis turtas – 13 605 117,00 Lt (materialus turtas - 3 294 647,00 Lt, finansinis turtas – 10 305 720,00 Lt), trumpalaikis turtas – 27 898 196,00 Lt (b.l. 59), per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 20 937 733,00 Lt. 2012 finansiniais metais atsakovo įmonė dirbo pelningiau nei 2011 metais (827 394,00 Lt grynojo pelno) ir gavo 4 342 829,00 Lt grynojo pelno. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus ir prie atskirojo skundo pateiktus duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, kadangi įvertinus visus duomenis apie atsakovo turtinę padėtį konstatuotina, kad ieškinio reikalavimų suma nėra didelė atsakovui ir nesukelia objektyvios būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. Ieškovo pareikšto ieškinio suma sudaro tik labai nedidelę dalį viso atsakovo turimo turto. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui reikalavimus būtų pareiškę kiti kreditoriai. Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, atsakovo atžvilgiu skundžiamos nutarties pagrindu įregistruotas vienintelis turto arešto aktas Nr. 2013014761. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su apelianto argumentais, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neleidžia dalyvauti atsakovui viešuose pirkimų konkursuose ir taip neproporcingai riboja bendrovės veiklą. Byloje nenustatyta, kad atsakovas bandytų perleisti ar kitaip apsunkinti naudojimąsi turtu, siektų sumažinti turimo turto vertę.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesant tam objektyvaus pagrindo nepagrįstai varžo atsakovo teises ir teisėtus interesus, pažeidžia proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus. Todėl atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas spręstinas iš esmės, netenkinant ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas netenkina apelianto prašymo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nukreipti vykdyti skubiai. Pagal CPK 152 straipsnio 2 dalį, nutartis pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita ir nutartis panaikinti laikinąsias apsaugos priemones vykdomos įsiteisėjus šioms nutartims, o teismas gali leisti skubiai vykdyti nutartį pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita arba nutartį panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau pagal CPK 339 straipsnį, apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra vykdytina.

Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, netenkintinas apelianto prašymas priteisti iš ieškovo pastarojo už atskirąjį skundą sumokėtą 100,00 Lt dydžio žyminį mokestį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovo BUAB „Egvilta“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nutarties kopijas nusiųsti šalims ir turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėja Loreta Lipnickienė