Panevėžio apygardos teismo sprendimas, 2-504-544/2012

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Data: 2012-06-01
Bylos Nr.: 2-504-544/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-59-3-00059-2012-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ramunė Čeknienė
Atsakovas: G. B., A. B.
Ieškovas: BUAB „Transitija“
Advokatai: Vytautas Krikščiūnas, Rimvydas Jasevičius

Kategorijos

27.3.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
27.7pavadinimo nepavyko patikrinti
44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-504-544/2012Proceso Nr. 2-59-3-00059-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 27.3.2.1; 27.7; 44.5.2.1; (S) 75.7; 114.4;126.3; 126.5;

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASS P E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 1 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Rimvydui Jasevičiui, atsakovei G. B., jos atstovui advokatui Vytautui Krikščiūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-504-544/2012 pagal ieškovės BUAB „Transitija“ ieškinį atsakovams A. B. ir G. B. dėl 244 020,70 Lt priteisimo žalai atlyginti ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų solidariai 244 020,70 Lt žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškiniui pagrįsti nurodė, kad 2009-09-25 Panevėžio apygardos teismo nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Ieškinys reiškiamas bankrutavusios įmonės administratoriui įgyvendinant ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. nustatytas pareigas. Kadangi ieškovės dalyviais (akcininkais) iki santuokos nutraukimo ir turto pasidalijimo buvo abu atsakovai, vadovaujantis CK 2.82 str. 1 d., 2.45 str., 3.109 str. 1 d. 3 p., 3.113 str., 6.6 str. 4 d., jie turi atsakyti prieš kreditorius solidariai, nes dėl prievolės padalijimo ir modifikavimo nesutinka kreditorius. 2002-01-04 bendrovę įsteigė abu atsakovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise. 172 200 Lt įstatinis kapitalas buvo padalintas į 1722 PVA vieno 100 Lt nominalios vertės. Nuo pat bendrovės įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo bendrovės direktoriumi buvo atsakovas A. B.. 2008-08-25 šalių susitarimu buvo nutraukta atsakovų santuoka ir pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį atsakovei G. B. buvo paskirtas 226 950 Lt vertės nekilnojamas turtas, o atsakovui A. B. – 1772 bendrovės akcijos 177 200 Lt sumai. Įsiteisėjusioje nutartyje iškelti bankroto bylą konstatuota, kad 2008-01-01 dienai bendrovė buvo nemoki ir veiklos nebevykdė. Per 2008 metų septynis mėnesius iki šalių skyrybų bendrovė patyrė dar 232 124 Lt nuostolį, o skolos kreditoriams buvo 1 614 165 Lt ir viršijo į balansą įrašyto turto vertę 1 396 023 Lt. Apie tai žinodami atsakovai tikslu apsaugoti bendrąją jungtinę nuosavybę nesąžiningai pasidalijo turtą, ko pasekoje juridinio asmens dalyviu liko tik atsakovas be jokio kito turto. Bendrovei tapus nemokia, kreditoriai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl tai padaryti turėjo atsakovai, tačiau jie šios savo ĮBĮ 8 str. 1 d. numatytos pareigos nevykdė, tuo pažeidė bendrovės ir jos kreditorių interesus. Atsakovė G. B., nepriklausomai nuo to, ar dalyvavo įmonės veikloje, taip pat kaip įmonės savininkė turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 str. 4 d. numato, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo, įmonėje turintis teisę priimti atitinkamus sprendimus, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Žalos dydis yra bankroto byloje patvirtinti ieškovės kreditorių 244 020,70 Lt vertės reikalavimai, kurie nepadengti, nes buvęs bendrovės direktorius jokio turto administratoriui neperdavė, nors už tai nustatyta tvarka buvo baustas. 2011-06-22 Panevėžio apygardos teismo sprendimu iš atsakovo A. B. bendrovei priteista 102 695,88 Lt neperduoto turto vertė, tačiau sprendimo negalima įvykdyti dėl to, kad atsakovas jokio turto po 2008-08-25 nesąžiningo turto pasidalijimo neturi. Mano, kad atsakovai turi atsakyti prieš ieškovę CK 2.50 str. 3 d. pagrindu, nes būtent jų veiksmai sąlygojo, kad bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais, tuo jie pažeidė CK 1.5 str. principus, CK 6.248 str. 3 d. reikalavimus. Nesąžiningų atsakovų veiksmų konstatavimas reiškia atsakovų kaltę. Tvirtina, jog atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, kurių reikia atsakomybei pagal CK 2.50 str. 3 d., įrodyti yra nustatytos. Atsakovai, būdami ieškovės bendrasavininkais, žinojo, kad ieškovė nuo 2008-01-01 yra nemoki ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, todėl atliko nesąžiningus veiksmus, t. y. nekėlė ieškovei bankroto bylos, neišsaugojo ieškovės turto, o bendrąją jungtinę nuosavybę pasidalino taip, kad į ją nebūtų nukreiptas ieškovės kreditorių reikalavimų patenkinimas (CK 6.263 str.). Tarp nurodytos žalos atsiradimo ir nesąžiningų atsakovų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 3 d.).

Atsiliepimas

Atsakovė G. B. atsiliepime prašo ieškinį jos atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad UAB „Transitija“ 2002-01-04 įsteigė, buvo jos direktoriumi, veiklą vykdė tik atsakovas A. B.. Ji dirbo savo darbą ir bendrovės veikloje bei valdyme nedalyvavo, nesinaudojo iš bendrovės gaunamomis pajamos ir šeimos poreikiai iš bendrovės lėšų nebuvo tenkinami. Atsakovas vengdavo kalbėti apie įmonės veiklą, todėl ji apie įsiskolinimus kreditoriams ir įmonės nemokumą nieko nežinojo ir negalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Santuokos nutraukimas nebuvo fiktyvus, jis buvo nulemtas netinkamo atsakovo elgesio, apie skolinius įsipareigojimus nežinojo, todėl santuokos nutraukimu ir turto padalijimu nesiekė apsaugoti nuosavybę nuo išieškojimo pagal bendrovės skolinius įsipareigojimus. Faktiškai jų santuoka iširo apie 2006 metus dėl atsakovo kaltės (girtavimo, neištikimybės ir pan.), ginčai buvo sprendžiami ir policijos pagalba, tačiau teismo sprendimu tai buvo įforminta tik 2008 metais, nes tik tuomet pavyko susitarti su atsakovu, kad jai, likusiai gyventi su vaikais, kuriems ji turės suteikti išlaikymą ir išsilavinimą, liktų vienintelė jų turėta gyvenamoji patalpa, o atsakovui – bendrovės akcijos. Atsakovas pateikė pažymą, kad jam priklauso 1772 PVA UAB „Transitija“ akcijos 172 200 Lt vertės, ir ji šia pažymą patikėjo, nors ir nežinojo, ar tai visos bendrovės akcijos ar yra ir kitų akcininkų. Todėl tai nebuvo fiktyvus santuokos nutraukimas siekiant apsaugoti bendrąją jungtinę nuosavybę nuo galimų bendrovės kreditorių pretenzijų. Po bankroto bylos iškėlimo buvo atliktas krata jos namuose, tačiau jokių bendrovės dokumentų nebuvo rasta, kas įrodo, jog ji nieko bendro su bendrovės veikla neturėjo. Kadangi neturėjo jokių duomenų apie bendrovės padėtį, jos akcininkus, jos veikloje nedalyvavo, neturėjo galimybės pareikšti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo ir jos atžvilgiu civilinės atsakomybės sąlygos neįrodytos.

Atsakovas A. B., į teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą atsakovas žino iš atsakovės G. B., taip pat apie jį pranešta paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu ir specialiame internetiniame tinklapyje, neatvyko, atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Atsakovės G. B. atžvilgiu ieškinys atmestinas, o atsakovo A. B. atžvilgiu ieškinys tenkintinas iš dalies 141 324,82 Lt sumai.

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad įsiteisėjusia 2009-09-25 Panevėžio apygardos teismo nutartimi UAB „Transitija“ iškelta bankroto byla, jos administratoriumi paskirta UAB „Administratoriai LT“ (b. l. 9, bankroto byla Nr. B2-73-280/2012 - b. l. 48). Administratoriaus ieškinys atsakovui pareikštas ĮBĮ 8 str. 1 d., 4 d., 11 str. 3 d. 8 p., 14 p., 23 p. pagrindais vykdant šiuo įstatymu jam pavestas funkcijas imtis priemonių išieškoti skolas iš skolininkų, siekiant ginti visų kreditorių, bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. BUAB „Transitija“ kreditoriai 2012-02-03 kreditorių susirinkime, be kita ko, nutarė įpareigoti bankroto administratorių kreiptis į teismą su ieškiniu dėl juridinio asmens dalyvių A. B. ir G. B. veiksmų pripažinimo nesąžiningais bei prievolės atsakyti kreditoriams savo turtu (bankroto bylos b. l. 133-136). Bankroto byloje 2010-02-01 Panevėžio apygardos teismo nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o 2009-12-21, 2010-02-24 nutartimis patvirtintas ir patikslintas kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai 244 020,70 Lt sumai (bankroto bylos b. l. 84, 117, 125). Todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovų, kaip juridinio asmens dalyvių, iš atsakovo A. B. – ir kaip administracijos vadovo (direktoriaus), 244 020,70 Lt žalai atlyginti, nes atsakovai, būdami bendrovės akcininkais, kuriems akcijos priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, žinodami, kad įmonė nemoki ir negali atsiskaityti su kreditoriais, o šie nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nevykdė pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, neišsaugojo į balansą įrašyto bendrovės turto, bendrąją jungtinę nuosavybę pasidalijo nesąžiningai, t. y. taip, kad į ją nebūtų galima nukreipti išieškojimo pagal kreditorių reikalavimus, dėl ko kreditoriai patyrė žalą.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad administracijos vadovo buvimas bendrovės organu lemia tai, jog daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne sutarties pagrindu ir kad tarp bendrovės vadovo ir bendrovės atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog daugelis bendrovės vadovo, kaip valdymo organo ir atstovo, pareigų ir teisių atsiranda įstatymų pagrindu (ABĮ 19 str. 6, 8 d., 37 str. 5, 8, 9, 10 d., CK 2.81 str. 1 d., 2.82 str. 1 d., 2.87 str. 1, 2, 3, 4 d. ir kt.). Už įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymą ir (arba) netinkamą vykdymą bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybė kyla taip pat įstatymų pagrindu (ABĮ 37 str. 10 d., CK 2.82 str. 3, 4 d., 2.83 str. 3 d., 2.87 str. 7 d.) ir jis turi pareigą atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą pagal civilinės teisės normas. Administracijos vadovas laikomas specialiu subjektu, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, kas reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais ir jam keliama lojalumo pareiga. Įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002, išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444-2009 ir kt.).

Ieškinys atsakovo A. B., buvusio administracijos vadovo (direktoriaus), atžvilgiu dėl žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies deliktinės atsakomybės pagrindu. Taikant deliktinę atsakomybę būtina nustatyti visas būtinas jos sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltę (CK 6.246-6.249 str., 6.263 str.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja ir vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604-2006). Teismo nuomone, ieškovė įrodė atsakovo A. B. civilinės atsakomybės sąlygas dėl 141 324,82 Lt atsakomybės taikymo. Byloje nustatyta, kad atsakovas A. B. nuo 2002-01-04 iki 2002-03-07 buvo vienintelis UAB „Transitija“ akcininkas ir nuo 2002-01-04 iki 2009-10-09 administracijos vadovas (direktorius). Nuo 2002-03-07 bendrovės akcininkais (savininkais) buvo: M. B. – 26 %, S. Č. – 26 %, A. V. Č. – 26 %, A. B. – 22 % ( ĮBĮ 2 str. 9 d., VĮ Registrų centras JAR duomenys, b. l. 42-44, bankroto bylos b. l. 30-31). Pagal ABĮ 37 str. 9 d., bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą ir už kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą. Atitinkamai šių teisinių pareigų nevykdymas, padaręs žalos, sukelia bendrovės vadovo, kaip darbuotojo, materialinę atsakomybę. Pagal CK 2.87 str. 7 d., juridinio asmens organo nariui nustatyta visiška atsakomybė už padarytą žalą juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. UAB „Transitija“ įstatuose numatyta, kad bendrovės organai buvo visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas (43 p.), bendrovės organai privalėjo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai, neturėjo teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ir yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi (44 p.). Bendrovės ūkinę veiklą organizavo ir vykdė administracija, vadovaujama administracijos vadovo - direktoriaus, kurie privalėjo vadovautis įstatymais ir poįstatyminiais aktais (70 p., 71 p.), bendrovės direktorius buvo atsakingas už įmonės už bendrovės veiklą bei jos rezultatus bei tinkamai vykdomas administracijos funkcijas (79 p.). Jei administracijos vadovas atliko neteisėtus veiksmus ir tuo bendrovei padarė žalos, bendrovė turėjo teisę teismine tvarka reikalauti atlyginti tokių veiksmų padarytą žalą, o administracijos vadovas, sudaręs sandorį viršydamas savo kompetenciją, buvo subsidiariai atsakingas, jei trečiojo asmens reikalavimas nebūna visiškai patenkintas iš bendrovės (81 p., 82 p., bankroto bylos b. l. 16-29). ABĮ 22 str. 8 d. numatė, kad bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, yra akivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi. LR ĮBĮ 8 str. 1 d. numatyta, kad, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais, o šie nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, o šio straipsnio 2 d. numatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys, įmonėje turintys teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareikšimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi laikotarpiu, kai atsakovas ėjo direktoriaus pareigas, virš minėti įstatymai numatė jo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei bendrovė tampa nemokia. Kadangi atsakovas buvo ir įmonės savininkas, ir administracijos vadovas, tai neabejotinai žinojo, kiek įmonė turi pradelstų įsipareigojimų, kad pagal ĮBĮ 2 str. 8 d, nuostatas 2007-12-31 dienai ji yra nemoki, kad nebevykdo veiklos ir nebegali vykdyti finansinių prievolių kreditoriams. Tai patvirtina 2008-07-30 protokolu akcininkų susirinkime patvirtinto ir atsakovo pasirašyto balanso 2007-12-31 dienai duomenys, iš kurių matyti, kad bendrovės į balansą įrašyto turto vertė buvo 1 421 466 Lt, tame tarpe – 30 000 Lt vertės žemės sklypas, 1 144 353 Lt vertės lizingo būdu įsigytos transporto priemonės, kurios grąžintos lizingo bendrovei, taip pat 246 318 Lt vertės trumpalaikis turtas. Nurodytai datai mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 394 741 Lt, tame tarpe – 515 120 Lt per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, 879 621 Lt - po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, ataskaitinį laikotarpį bendrovė baigė su 210 256 Lt nuostoliu (b. l. 11-13). 2009-09-25 teismo nutartyje iškelti bankroto bylą konstatuota, kad bendrovė veiklą vykdė iki 2008 metų, kad balanso duomenys už 2007 metus patvirtina įmonės nemokumą (b. l. 9). Į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2009-07-15 kreipėsi ne administracijos vadovas (direktorius) ir/ar bendrovės savininkai, bet kreditorius VSDFV Panevėžio skyrius, kuris nurodė, kad privalomos įmokos pavėluotai mokamos nuo 2008-06 mėn. (bankroto bylos b. l. 2-8, 12, 14). Bankroto bylos iškėlimo dienai balansas nesudarytas, nes atsakovas A. B. neįvykdė ĮBĮ ir teismo nutartyje jam nustatytos pareigos sudaryti finansinę atskaitomybę nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai (b. l. 19). Atsakovas 2008-11-25 rašte VSDFV Panevėžio skyriui pats pripažįsta, kad įmokų nemokėjo, nes buvo apyvartinių lėšų trūkumas, buvo areštuota kasa ir įmonės sąskaitos (bankroto bylos b. l. 14). Teismo nuomone, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas virš minėtų įstatymais jam nustatytų pareigų tinkamai nevykdė, nes, įmonei tapus nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko padidėjo kreditoriniai įsiskolinimai kreditoriams ir sumažėjo įmonės mokumas, ir tuo pasireiškė atsakovo neteisėti veiksmai.

Konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus, reikia įvertinti faktines aplinkybes dėl atsakovo teisiškai nepagrįsto neveikimo ir ieškovo nurodytos 244 020,70 Lt žalos atsiradimo priežastinio ryšio, t. y. ar atsakovui įvykdžius įstatyme nurodytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo būtų buvę galima išvengti šios žalos bendrovės kreditoriams, ir jų reikalavimų padidėjimo. Teismo nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, atsakovui minėtą pareigą savalaikiai įvykdžius, minėto dydžio kreditorinių reikalavimų padidėjimo buvo galima išvengti. Pateikti įrodymai patvirtina, kad nuo 2007-12-31 iki 2008-07-31 dienos bendrovės finansinė padėtis pablogėjo, sumažėjo į balansą įrašyto turto vertė, o kreditorių reikalavimai išaugo: lizingo bendrovėms – 170 421 Lt, tiekėjams – 160 971 Lt, darbuotojams – 2837 Lt, valstybei – 1570 Lt, kitiems kreditoriams – 25 052 Lt (b. l. 15-17). Vėlesnio balanso atsakovas nėra pateikęs, tačiau veikla bendrovėje nevykdyta nuo 2008 metų. Jeigu atsakovas A. B. po 2007-12-31 balanso sudarymo būtų įvykdęs savo pareigą ir kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, minėti įsiskolinimai kreditoriams nebūtų išaugę. Iš 2010-01-22 kreditorių susirinkime patvirtintos administratoriaus ataskaitos turinio matyti, kad 2008-09-01 buvo parduotas žemės sklypas, unikalus Nr. 2701-0029-0081, esantis Ramygalos g. 145D, Panevėžyje, bet nėra dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie ūkines operacijas nuo 2006 metų ir lėšos buvo panaudotos kreditorių reikalavimams tenkinti (bankroto bylos b. l. 87-94, 102-110). Byloje taip pat nustatyta, kad bankroto bylos iškėlimo dienai į balansą įrašyto turto vertė buvo 1 421 466 Lt, tame tarpe - 1 175 148 Lt vertės lizingo būdu pirktos transporto priemonės, kurios nutraukus lizingo sutartis buvo grąžintos lizingo bendrovėms, tačiau atsakovui A. B. liko pareiga perduoti administratoriui 277 113 Lt ilgalaikį ir trumpalaikį likusį turtą, kurio jis administratoriui be priežasčių ir motyvų neperdavė, dėl ko jam teismo nutartimi buvo skirta bauda (b. l. 11-12, 19). Iš bankroto bylos Nr. B2-73-280/2012 įrodymų matyti, kad teismo nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, kad ji turto ir pajamų, debitorinių skolų, iš kurių galimas išieškojimas, neturi. Todėl ieškovė turi teisę reikšti šiam atsakovui ieškinį nepatenkintų kreditorių reikalavimų apimtyje. Įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-744-278/2011 ieškovei iš atsakovo A. B., kaip administracijos vadovo (direktoriaus), yra priteista 102 695,88 Lt žalai atlyginti dėl to, kad jis neįvykdė teismo nutarties nurodymo ir neperdavė administratoriui 102 695, 88 Lt vertės bendrovei 2008-12-31 dienai priklausiusių automobilių, kurie galėjo būti nukreipti kreditorių reikalavimų tenkinimui (b. l. 20). Todėl nustatant priteistiną žalos dydį, iš 244 020,70 Lt ieškovės nurodomo žalos dydžio yra atimama priteista suma. Tai, kad atsakovas neturi turto ir pajamų, iš kurių galima priteistą sumą išieškoti, nesudaro pagrindo ją priteisti pakartotinai. CK 6.251 str. numatyta, kad nuostoliai turi būti atlyginami visiškai, tačiau teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Atsakovas neparašė sumažinti nuostolių dydžio, neteikė įrodymų tokioms aplinkybėms įrodyti ir tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Todėl, teismo nuomone, žalos dydis šioje byloje yra 141 324,82 Lt, o likusioje dalyje ieškinys šio atsakovo atžvilgiu atmestinas (CK 6.249 str.).

Ieškovė priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo A. B. prašė ir kaip iš UAB „Transitija“ juridinio asmens dalyvio – akcininko. Atsakovės G. B. atžvilgiu ieškinio pagrindu yra nurodomos tik jos, kaip juridinio asmens dalyvės, civilinės atsakomybės sąlygos. Juridinio asmens dalyvio ir juridinio asmens valdymo organų yra atskiros atsakomybės rūšys, nes kiekvienai atsakomybei atsirasti reikalingas skirtingas teisinis pagrindas. Juridinio asmens dalyviui atsakomybė pagal CK 2.50 str. 3 d. atsiranda tik dėl nesąžiningų, aktyvių, sąmoningų veiksmų juridinio asmens kreditorių atžvilgiu. Teismo nuomone, ieškovė byloje esančiais leistinais įrodymais neįrodė, jog yra civilinės atsakomybės sąlygos priteisti žalą iš atsakovų kaip UAB „Transitija“ juridinio asmens dalyvių, kurią jie padarė nesąžiningais veiksmais: nekėlė ieškovei bankroto bylos, neišsaugojo ieškovės turto, o bendrąją jungtinę nuosavybę pasidalino taip, kad į ją nebūtų nukreiptas ieškovės kreditorių reikalavimų patenkinimas (CPK 178 str.). Vadovaujantis faktiniu pagrindu, kad nebuvo įvykdyta ĮBĮ 8 str. 1 d. numatyta pareiga savalaikiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir kad nebuvo išsaugotas ieškovės turtas, kuris galėjo būti nukreiptas kreditorių reikalavimų tenkinimui, pareiga atlyginti žalą dėl virš nurodytų šio sprendimo motyvų bei įsiteisėjusio 2011-06-22 teismo sprendimo motyvų tenka atsakovui A. B., kuris iki pat bankroto bylos iškėlimo buvo administracijos vadovas (direktorius) ir 22 % UAB „Transitija“ akcijų turėtojas. Ieškinio reikalavimai dėl žalos padarymo kreditoriams gali būti nukreipti akcininkų atžvilgiu tik per jų pareigų, prisiimtų bendrovės atžvilgiu, nevykdymą. ABĮ įtvirtinta bendroji norma, kad akcininkai neturi jokių turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina. Iš UAB „Transitija“ įstatų matyti, kad bendrovė pagal savo prievoles atsakė jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, ji neatsakė pagal akcininko prievoles, o akcininkas neatsakė pagal bendrovės prievoles, išskyrus įsipareigojimą akcijų pasirašymo sutartyje nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas (2 p., 32 p., bankroto bylos b. l. 16-29).

Teismas nesutinka su ieškovės motyvais ir argumentais apie tai, kad abu atsakovai buvo UAB „Transitija“ juridinio asmens dalyviai, 100 % akcijų savininkai ir kad jie nesąžiningais veiksmais jų bendrąją jungtinę nuosavybę pasidalino taip, kad į ją nebūtų nukreiptas ieškovės kreditorių reikalavimų patenkinimas. Iš viešo VĮ Registrų centras JAR duomenų, 2002-03-07 prašymo tuometiniam registro tvarkytojui, 2008-09-30 valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos ataskaitos apie kontroliuojamus ir kontroliuojančius vienetus ir asmenis už 2007 metus duomenų matyti, kad nuo 2002-01-04 iki 2002-03-07 vieninteliu bendrovės akcininku buvo A. B., tačiau 2002-03-07 buvo registruotas akcininkų duomenų pasikeitimas, po kurio oficialiuose dokumentuose vėlesniais metais ir po šalių santuokos nutraukimo viešai deklaruojama, kad bendrovės akcininkais buvo: M. B. – 26 %, S. Č. – 26 %, A.V. Č. – 26 %, A. B. – 22 % (b. l. 2-4, 42, 43, 44, bankroto bylos b. l. 30-31). 2008-07-31 pažymoje, kurią išdavė pats atsakovas A. B., nurodyta, kad jam priklauso 1772 vnt. UAB „Transitija“ PVA (b. l. 41). Pagal UAB „Transitija“ įstatų 11.3 p., kai visas bendrovės akcijas įsigyja vienas asmuo arba bendrovės visų akcijų savininkas perleidžia visas ar dalį bendrovės akcijų kitiems asmenims, bendrovės administracijos vadovas apie tai per 15 dienų nuo dienos, aki jis sužinojo ar turėjo sužinoti, praneša įmonių rejestro tvarkytojui (bankroto bylos b. l. 16-29). Tačiau iš VĮ Registrų centras JAR duomenų matyti, kad toks prašymas nebuvo registruotas ir akcininkų pasikeitimas neregistruotas. Po šios 2008-07-31 pažymos išdavimo 2008-09-30 ataskaitoje viešai deklaruota, kad akcininkais tebėra minėti keturi asmenys (bankroto bylos b. l. 30-31). Minėtoje pažymoje nenurodyta, ar tai visos bendrovės akcijos, ar yra ir daugiau kitiems akcininkams priklausančių akcijų (b. l. 41). Tai iš esmės patvirtina atsakovės argumentą, kad iš pažymos ji nesuprato, jog visos bendrovės akcijos priklauso tik atsakovui, nes iš anksčiau žinojo, jog jis turi verslo partnerių, kad ji nebuvo įmonės steigėja, nedalyvavo jos veikloje ir valdyme ir nežinojo apie bendrovės finansinę padėtį. Ieškovas nurodo, kad duomenys apie bendrovės akcininkus neperduoti ir jis tokių duomenų neturi (b. l. 63-68). Todėl daroma išvada, kad yra labiau tikėtina, jog atsakovas A. B. buvo 368 (22 %) paprastų vardinių bendrovės akcijų savininkas ir jo balsai akcininkų susirinkime nebuvo lemiami.

Šalių santuoka įregistruota 1989-07-08 (b. l. 10), o įmonė įsteigta 2002-01-04 (bankroto bylos b. l. 2-4, 15, 16-29), todėl pagal CK 3.88 str. nuostatas bedrovės akcijos priklausė šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Teismo nuomone, nežiūrint to, jog akcijos bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė ir atsakovei G. B., iš bylos duomenų matyti, kad bendrovę įsteigė, jos veiklos pradžioje vieninteliu, vėliau – daliniu akcininku buvo A. B., kuris visą laiką buvo bedrovės direktoriumi, valdė bendrovę, vadovavo jos veiklai ir vienas naudojosi akcininko teisėmis. ABĮ 3 str. numatyta, kad akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų. Pagal ABĮ 17 str., balsavimo teisę visuotiniuose akcininkų susirinkimuose suteikia tik visiškai apmokėtos akcijos, vienodo nominalo kiekviena akcija visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia po vieną balsą. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė A. B. buvo savarankiška UAB „Transitija“ akcininkė ir juridinio asmens dalyvė, kuri galėjo ir turėjo vykdyti virš minėtas pareigas bendrovei. Iš įsiteisėjusio Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad atsakovų santuoka nutraukta 2008-08-25 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismo sprendime konstatuota, kad pareiškėjai prašyme nutraukti santuoką nurodė, jog santuoka faktiškai iširusi, sutuoktinio gyvenimo negyvena, bendro ūkio neveda, bendrų interesų neturi. Minėtu teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią 226 950 Lt vertės nekilnojamasis turtas atiteko atsakovai G. B., o atsakovui A. B. teko 1772 vnt. UAB „Transitija“ akcijų 177 200 Lt vertės. Sprendime nurodyta, kad sutuoktiniai kreditorių neturi, kad turtas pasidalintas atsižvelgiant į kiekvieno poreikius ir vaikų interesus (b. l. 10, 21-27). Liudytojos D. G., atsakovų dukra J. B. parodė, kad A. ir G. B. konfliktavo, nebevedė bendro ūkio ir faktiškai kartu nebegyveno nuo 2006 metų ir tik 2008 metais pavyko įforminti santuokos nutraukimą. Iš šių duomenų, 2012-05-02 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatytų aplinkybių, motyvų matyti, kad šalių santykiai nėra ir nebuvo geri pakankamai ilgą laiką (b. l. 72-73). Į UAB „Transitija“ 2008-07-31 d. balansą įrašyto turto vertė buvo 1 396 023 Lt, bendrovei priklausė vertingas žemės sklypas, debitorinės skolos, transporto priemonės, kitas trumpalaikis turtas, todėl atsakovui pagal teismo sprendimą tekusių akcijų rinkos vertė taip pat turėjo būti ženkli, dėl bankroto bylos iškėlimo kreiptasi tik po metų, buvo laiko atstatyti įmonės mokumą (b. l. 15-16). Sutuoktinių turto padalijimo tokiu būdu, kai atsakovei, su kuria liko gyventi nepilnamečiai vaikai, kurių išlaikymu, išmokslinimu reikėjo pasirūpinti, liko vienintelė šalių santuokoje įgyta gyvenamoji patalpa ir ne ypač vertingi žemės sklypai, o atsakovui – jo įkurta ir plėtota verslo įmonė, neduoda pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad toks turto pasidalijimas yra akivaizdžiai nesąžiningas, atliktas tyčia siekiant išvengti bendrovės kreditorių pretenzijų patenkinimo.

Terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už kiekvieno iš jų priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas pagal įstatymą. Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo A. B. priteisiamas žyminis mokestis (3826 Lt ) ir išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (12 Lt) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 8 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d., 96 str., b. l. 2).

Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259, 260, 263, 270 straipsniais

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)

-ieškovei BUAB „Transitija“ (į. k. 148435127, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB Ūkio bankas) 141 324 (vieną šimtą keturiasdešimt vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt keturis) Lt 82 Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (141 324,82 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012-02-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

-į valstybės biudžetą – 3826 (tris tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt šešis) Lt žyminio mokesčio, 12 (dvylika) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo), taikytas šioje byloje Nr. 2-504-544/2012 pagal Panevėžio apygardos teismo 2012-02-21 nutartį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.

Teisėja Ramunė Čeknienė