- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-01
- Bylos Nr.
- 1-79-874/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Nukentėjusysis
- K. B.
- Kaltinamasis
- M. A., L. N.
- Advokatai
- Drąsutis Narmontas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, Šiaulių valstybinės kolegijos 1 kurso moksleivis, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Joniškio rajono apylinkės teismo 2017-04-06 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str., 64¹ str. – viešaisiais darbais 4 mėn.; bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,
L. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Joniškio rajono apylinkės teismo 2017-04-06 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str., 64¹ str. – viešaisiais darbais 4 mėn.; bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. A. ir L. N. kaltinami tuo, kad 2016 m. spalio mėnesį, naktį iš 8 d. į 9 de., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdami bendrininkų grupėje, iš nerakinto automobilio „VW Jetta“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio K. B., stovėjusio kelkraštyje prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė 2 vnt. garso kolonėlių, kurių vienos vertė 80 eurų, bendra vertė 160 eurų, priklausančias K. B., tuo nukentėjusiajam K. B. padarė 160 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis M. A. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. spalio mėnesį, dienos nepamena, su L. N. važinėjo po miestą. Važiuodami Turgaus gatve pamatė kelkraštyje stovintį automobilį išdaužtu stiklu ir atidarytomis durelėmis. Privažiavę prie automobilio, pamatė salone pradėtas ardyti kolonėles ir sugalvojo jas paimti. Kolonėles jis išėmė automobilyje turėtu atsuktuvu, ką tuo metu veikė L. N., nepamena. Viena kolonėlė buvo pažeista, ją sutvarkęs, naudojo. Vėliau sužinojo, kad kolonėlių K. B. ieško, bet buvo gėda prisipažinti jas paėmus. Kratos metu kolonėlės buvo rastos jo namuose. Įvykio metu buvo blaivūs. Civilinio ieškinio dėl 2000 Eur nepripažįsta, nes 160 Eur žalą su L. N. nukentėjusiajam jau atlygino. Sumokėjo tiek, kiek prašė nukentėjusysis. Gailisi dėl to ką padarė.
Kaltinamasis L. N. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad tą naktį su M. A. važinėdami mieste, pamatė šalikelėje stovinčią apleistą, atrakintą mašiną ir sumanė įlįsti pažiūrėti. Ten vertingų daiktų nebuvo, stiklas išdaužtas, kolonėlės pradėtos imti. Pabaigė išimti ir išvažiavo. Gailisi dėl poelgio. Prie žalos atlyginimo prisidėjo. Kaltę pripažįsta, bet su kolonėlių kaina nesutinku, mano, kad yra per didelė. Atlygino K. B. prašomus 160 Eur, nes tikėjosi susitaikyti. Po įvykio praėjus 3-4 savaitėms buvo susitikęs su nukentėjusiuoju. Važiuojant iš draugės namų, ant kelio išėjo du žmonės. Sustojus, į mašiną įlipo nukentėjusysis K. B., M. V. bei B. Ž. ir nurodė kur važiuoti, M. V. sakė, kad bus blogai. Nukentėjusysis sėdėjo gale, turėjo metalinę lazdą. Nuvažiavus į atokesnę vietą, M. V. ir K. B. ėmė grasinti, sakė sulaužys kojas, jei nesumokės 1500 eurų už tą mašiną. Daugiau nebuvo sutikęs nukentėjusiojo, vengė jo. Mano, kad civilinis ieškinys 2000 eurų sumai yra per didelis.
Nukentėjusysis K. B. posėdžio metu parodė, kad prieš pusantrų metų motociklą išmainė į automobilį „VW Jetta“. Pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Nebepamena kiek buvo įvertinę automobilį, nes dažnai juos keičia. Automobilio neregistravo, pirko restauravimui. Automobilį buvo palikęs toje vietoje, kur įvykdyta vagystė. Paskambinęs draugas pasakė, kad mašinai išdaužtas langas. Nuvažiavęs pažiūrėti, pamatė, kad išdaužtas langas, nebėra aparatūros, sudraskytos sėdynės. Kreipėsi į policiją, tačiau ten pasakė, kad mašina išvaryta iš įvykio vietos, todėl nieko neras. Nepagalvojo, kad negalima mašinos judinti iš vietos, nežinojo įstatymų. Vagis bandė surasti per pažįstamus. Iš draugų sužinojo, jog tai padarė kaltinamieji. Jis paskambino kaltinamiesiems, bet šie nepripažino. Kolonėles buvo pasiskolinęs iš draugo I. Ž., kada pasiskolino, nepamena, kažkur 2016 m. vasarą. Kolonėles iš karto įsidėjo į automobilį. Teisės vairuoti automobilį neturi, muzikos klausėsi kieme. I. Ž. kolonėles buvo parsivežęs iš Švedijos ar Norvegijos. Pinigų I. Ž. nebuvo mokėjęs, po vagystės už kolonėles I. Ž. davė 160 eurų, kai sumokėjo kaltinamieji. I. Ž. pažiūrėjo kiek kainuoja internete toks kolonėlių modelis. Tų kainos duomenų neturi, kokių metų kolonėlės, koks modelis nepamena. Po kiek laiko pranešė I. Ž., kad dingo jo daiktai, nepamena. Apie įvykį pranešė policijai telefonu. Nepamena ar nurodė žalos dydį, gal ir nurodė kokia į galvą atėjo, nes ne jo buvo kolonėlės. Pareigūnams nesakė, kad kolonėlės ne jo, nes niekas to neklausė. Kodėl pareiškime policijai nurodė žalos dydį 110 Eur, nežino, buvo pasimetęs, išsigandęs. Pareigūnai jam jokio poveikio nedarė. Gal pareigūnas suprato, kad abi kolonėlės kainuoja 80 Eur. Po įvykio automobilį pardavė G. P., už kiek, nepamena. Prieš tai gali būti kad siūlė automobilį G. P. už 200 Eur, bet be kolonėlių. Buvo įsėdęs pas L. N. į automobilį, tačiau be lazdos. Įsėdo, nes žinojo, kad pastarasis yra pasisavinęs jo daiktus. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam pareikšti įtarimai dėl savavaldžiavimo. Į civilinį ieškinį įskaičiuotos ir advokato išlaidos kitoje byloje. Šioje byloje advokatė jam paslaugų neteikė. Dėl ieškinio sumos sprendė jo atstovas pagal įstatymą.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas pagal įstatymą M. B. posėdžio metu parodė, kad dėl M. A., L. N. melagingų parodymų jo sūnui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau visi kaltinimai subliuško, tyrimas nutrauktas. Patyrė išlaidų ne tik advokatui, reikėjo daug kartų važiuoti į teismą, pirkti daiktus sūnui, kuris buvo sulaikytas Šiaulių areštinėje. Mano, kad ieškinio suma ne perteklinė, ji atspindi patirtas išlaidas. Kaltinamieji turėjo galimybę grąžinti daiktus ir nebūtų buvę jokių procesų, tačiau kaltinamieji bandė pakenkti jo sūnui, dėl to yra toks ieškinys. Į civilinio ieškinio 2000 eurų sumą įeina išlaidos advokatui, transportas ir įvairūs kiti dalykai. Neturtinė žala nėra įskaičiuota. Tai tas pats ieškinys, kuris buvo kitoje byloje. Žala tokia, kaip nurodyta ieškinyje – 2000 eurų neturtinės žalos. Su kolonėlių verte kaltinamieji sutiko, jų mamos sumokėjo, vadinasi tokia vertė ir yra. Kaip sūnus įsigijo kolonėles, nežino. Jie atidavė pinigus I. Ž., vadinasi tas pats, kaip ir buvo nusipirkęs. Kad apvogtas automobilis, sužinojo, kai pasakė sūnus. Jis pasiūlė kreiptis į policiją. Žino, kad sūnus buvo įsėdęs pas L. N. į automobilį, bet tai nesusiję su šia byla.
Liudytojas I. Ž. posėdžio metu parodė, kad buvo paskolines kolonėles, markės nepamena, nukentėjusiajam K. B. Kada paskolino nepamena, tai buvo labai seniai. Kolonėles jam buvo parvežęs brolis iš Švedijos ar Norvegijos kaip dovaną. Parvežė seniai, gal prieš du metus. Naudojo jas namie. Po to, paskolino K. B., kada grąžins nesitarė. Kolonėlių K. B. jam negrąžino, atlygino pinigais – 160 eurų. Kai įvyko vagystė, paklausė brolio kiek kolonėlės kainuoja. Brolis atsiuntė jam tinklalapio nuorodą ir jis pažiūrėjo internete kainas. Ten buvo naujų kolonėlių kainos.
Liudytojas G. P. posėdžio metu parodė, kad įsigijo iš K. B. automobilį „WV Jeta“ už 70 ar 90 eurų. Kai nuvažiavo apžiūrėti, buvo išsikrovęs akumuliatorius ir tuščios padangos. Tą dieną mašinos nepirko, nes kaina – 200 eurų, neatitiko stovio. Matė automobilyje įdėtas dideles kolonėles. Ar automobilis buvo parduodamas su kolonėlėmis, neklausė, nes jam tai nebuvo svarbu, ketino automobilį paruošti „bulių lenktynėms“. Po vagystės kiek prašė, tiek ir sumokėjo. Nupirko automobilį be aparatūros. Derybos dėl mašinos vyko „Facebook‘e“, nes buvo užsienyje. K. B. siūlė mašiną pirkti iš pradžių už 300 eurų, kai grįžo kaina buvo kita. K. B. nesakė, kad ką nors išsiims iš automobilio. Nebuvo apie tai kalbos. Mašina buvo „supuvusi“, tinkama tik į metalo laužą. Mano, kad automobilis nebuvo eksploatuojamas nuo tada, kai baigėsi techninė apžiūra.
Liudytojas Henrikas Baltulis posėdžio metu parodė, kad dirba Joniškio policijos komisariate. Buvo kitame įvykyje, kai buvo gautas pranešimas apie vagystę iš automobilio. Su ekspertu nuvyko apžiūrėti automobilio į Livonijos gatvę. Įvykio aprašyme buvo nurodyta, kad automobilis pradžioje buvo Turgaus gatvėje, tačiau buvo patrauktas iš įvykio vietos. Kas patraukė, nežino. Prie automobilio, kai atvyko, buvo nukentėjusysis. Kokias aplinkybes pastarasis nurodė, nepamena. Tarnybiniame pranešime nurodė, kad nukentėjusysis rašys pareiškimą kitą dieną. Ar buvo kalba apie žalos dydį, nepamena. Tarnybiniame pranešime nurodė tikras aplinkybes, jų nesugalvojo. Duomenis apie kolonėlių vertę gavo iš budėtojo, tokią pastarajam nurodė pranešėjas.
2016-10-10 Šiaulių AVPK Joniškio RPK pareigūno H. Baltulio tarnybiniame pranešime dėl vagystės iš automobilio nurodyta, kad 2016-10-09 apie 21 val. 50 min. iš budėtojo gavo pranešimą, jog Joniškio m., Livonijos g. išdaužtas automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stiklas ir pavogtas magnetofonas su kolonėlėmis, nuostolis apie 130 Eur. Apie 00 val. 30 min. susiskambinus su K. B., šis paaiškino, kad su tėvu į policiją atvyks dieną (1 t., b. l. 62).
2016-10-18 Šiaulių AVPK Joniškio RPK vyriausiojo tyrėjo D. Burbos nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl magnetofono ir kolonėlių vagystės iš automobilio „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes apgadinus automobilį, išdaužus stiklą, padaryta žala 50 Eur, o pavogus automagnetolą ir du garsiakalbius, padaryta žala 110 Eur. Pažeidimai, dėl kurių padarytos turtinės žalos nesiekia 3 MGL, yra kvalifikuotini kaip administraciniai teisės pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 50³ str., 50 str. Nutarime nurodyta, kad K. B. parodė, jog automobilį „VW Jetta“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 2016 m. liepos pradžioje, įsidėjo savo automagnetofoną „Pionerr“ ir į galinę panėlę – du garsiakalbius. Magnetofoną įvertina 30 Eur, du garsiakalbius įvertina 80 Eur. Iš minėto nutarimo matyti, kad buvo apklausta ir nepilnamečio K. B. motina L. B., kuri pareiškė, kad dėl vagystės pareiškimo nerašys (1 t., b. l. 49-51).
2017-02-09 M. B. pareiškime policijai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2016-10-07 17 val. – 2016-10-19 20 val. laikotarpyje iš jo nepilnamečiui sūnui K. B., gim. (duomenys neskelbtini), priklausančio automobilio „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pagrobta automagnetola „Pioner“, kurios vertė 35 Eur, dvi garso kolonėlės, kurių bendra vertė 160 Eur, pasikėsinta pagrobti garso stiprintuvą, kurio vertė 100 Eur, o išdaužus automobilio stiklą ir sugadinus galinę sėdynę, padaryta 90 Eur žala. Nepilnametis K. B. buvo apklaustas nedalyvaujant tėvams, galimai paveiktas policijos pareigūno, nurodė neteisingas pagrobto turto vertes (1 t., b. l. 46).
Iš 2017-03-30 savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad K. B. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui juodą medinę dėžę be garsiakalbių (2 t., b. l. 8-10).
2017-03-30 apžiūros protokole aprašyta K. B. pateikta garsiakalbio dėžė (2 t., b. l. 11-15).
Iš 2017-03-30 kratos protokolo matyti, kad M. A. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), rasta medinė dėžė, kurioje įmontuotos dvi magnetolos garso kolonėlės (2 t., b. l. 26-34).
2017-03-30 apžiūros protokole aprašytos kratos metu rastos ir paimtos dvi garso kolonėlės, vienos kolonėlės vidaus diafragma apiplyšusi (2 t., b. l. 36).
Bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji visiškai pripažino pagrobę iš nerakinto K. B. automobilio dvi garso kolonėles, tačiau iškilo ginčas dėl pagrobtų garso kolonėlių vertės, todėl tuo pačiu kilo klausimas dėl kaltinamųjų padarytos veikos kvalifikavimo.
Motyvuojamoji dalis
BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės turto pagrobimą. BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turtas yra nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Už turto, kurio vertė neviršija 3 MGL įstatymai numato administracinę atsakomybę.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarime Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ numatyta, jog bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur, kas pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 ir 5 straipsnius atitinka 1 MGL. Tačiau veikos parymo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus gyvenimo lygis 37,66 Eur. Todėl 3 MGL sumą tuo metu sudarė 112,98 Eur. Minimalių ekonominių-socialinių dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai. Todėl BK 3 straipsnio, reglamentuojančio baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką, nuostatos MGL dydį nustatančioms normoms negali būti taikomos; MGL dydis yra taikomas tas, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu. Tokios nuostatos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-495/2007, Nr. 2K-64/2011 ir kt.).
Šioje byloje turėjo būti įrodyta, kad kaltinamieji pagrobė turtą, kurio vertė didesnė, nei 112,98 Eur. Ar pagrobtas turtas veikos metu priklausė K. B., ar I. Ž., reikšmės veikos kvalifikavimui įtakos neturi, nes pagrobtas turtas bet kuriuo atveju buvo svetimas kaltinamųjų atžvilgiu.
Pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2015, 2K-245-696/2015, 2K-147-511/2016 ir kt.).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp K. B. ir I. Ž. garso kolonėlių pirkimo sandoris nebuvo sudarytas. I. Ž. davė K. B. garso kolonėles naudotis neatlygintinai. I. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad garso kolonėlių pats taip pat nepirko, jas I. Ž. padovanojo brolis labai seniai, gal prieš du metus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis K. B. iš pradžių policijos pareigūnams nurodė, jog pagrobtų garso kolonėlių vertė yra 80 Eur, o pagrobtos automagnetolos – 30 Eur (1 t., b. l. 49-51). Tyrėjas 2016-10-18 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vagystė, nes pagrobto turto vertė yra mažesnė, nei 3 MGL ir konstatavo, kad padaryta ne nusikalstama veika, o administracinis teisės pažeidimas. Šis nutarimas galėjo būti skundžiamas per 7 dienas nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos. Iš bylos medžiagos matyti, kad tyrėjo 2016-10-18 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą K. B. ar jo atstovai pagal įstatymą neskundė. Tik 2017-02-09, t. y. nuo vagystės praėjus net 4 mėnesiams, K. B. atstovas pagal įstatymą M. B. kreipėsi pareiškimu į Šiaulių apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir nurodė, kad nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą negavo, o kiekvienos iš K. B. automobilio pagrobtų garso kolonėlių vertė yra 80 Eur, bendra vertė 160 Eur, nepilnametis K. B. buvo apklaustas nedalyvaujant tėvams, galimai paveiktas policijos pareigūno, nurodė neteisingas pagrobto turto vertes. Jokių duomenų, pagrindžiančių pagrobtų garso kolonėlių 160 Eur vertę nei K. B., nei M. B. pareigūnams nepateikė. Prokuroras 2017-02-15 nutarimu panaikino turėjo D. Burbos 2016-10-18 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, motyvuodamas tuo, kad M. B. vis dėl to turi pretenzijų dėl sūnaus K. B. turto vagystės ir paaiškėjo naujos aplinkybės (nurodyta didesnė padaryta žala, nei pirminėje gautoje informacijoje) (1 t., b. l.47-48). Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi jokių veiksmų nustatyti tikrąją pagrobto turto vertę. Teismas nesutinka su prokuroro išsakyta pozicija, kad kaltinamiesiems atlyginus K. B. pareikalautą 160 Eur sumą, laikytina, kad pagrobto turto vertė ir yra 160 Eur. Kaltinamieji nurodė, kad prašomą sumą sumokėjo K. B., nes tikėjosi susitaikyti. Be kuriuo atveju nukentėjusiojo reikalaujama atlyginti žala negali būti tapatinama su pagrobto turto rinkos verte.
Bylą nagrinėjant teisme, nei K. B., nei I. Ž. negalėjo teismui nurodyti pagrobtų garso kolonėlių įsigijimo datos, jų modelio, informacijos šaltinio, pagal kurį nustatė, jog pagrobtų kolonėlių vertė 160 Eur, todėl teismas negali nustatyti ar nukentėjusysis nurodė tikrą pagrobtų garso kolonėlių rinkos vertę. Teismui abejones kelia ir tai, kad nukentėjusysis ir jo atstovas pagal įstatymą tik po keturių mėnesių nuo įvykusios vagystės padidino iki baudžiamosios atsakomybės kilimo pagrobtų kolonėlių vertę, nes byloje gauta duomenų, jog per tą laikotarpį kaltinamieji inicijavo baudžiamąją bylą nukentėjusiojo K. B. atžvilgiu.
Teisiamojo posėdžio metu I. Ž. nurodė, kad garso kolonėles naudojo pats, o vėliau davė jas naudoti K. B. Sužinojęs apie kolonėlių vagystę, paklausė brolio kokia kolonėlių kaina. Brolio atsiųstame tinklalapyje, kurio nurodyti teismui negalėjo, nustatė, kad naujų kolonėlių kaina yra 160 Eur.
Kadangi nuo veikos padarymo iki jos nagrinėjimo teisme praėjo metai, darytina išvada, jog garso kolonėlės iki pagrobimo buvo naudotos apie metus laiko, taigi jų rinkos vertė veikos padarymo metu negalėjo būti 160 Eur, kaip naujų. Teismas negali nesutikti su kaltinamųjų gynėjo argumentais, kad dėvėtų garso kolonėlių vertė negali atitikti naujų įsigijimo kainos, kadangi tokio pobūdžio prekės naudojamos labai greitai nuvertėja, jų rinkos kaina mažėja. Kaltinamųjų gynėjas yra pateikęs teismui duomenis apie panašių prekių rinkos kainas (3 t., b. l. 25-29), iš kurių matyti, kad garso kolonėlės (netgi naujos) kainuoja net kelis kartus pigiau, nei jų vertę nurodė nukentėjusysis. Taigi byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad kaltinamųjų pagrobtų garso kolonėlių vertė veikos padarymo metu buvo didesnė, nei 3 MGL (112,98 Eur).
Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014).
Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju kaltinamųjų pagrobtas turtas, nesiekia BK 190 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyto minimalaus 3 MGL dydžio, nuo kurio atsiranda pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei, todėl jie dėl veikos pagal BK 178 straipsnio 4 dalį išteisintini, nesant šios nusikalstamos veikos dalyko.
Tačiau kaltinamųjų veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje požymių, todėl įsiteisėjus nuosprendžiui medžiaga perduotina Šiaulių apskrities VPK Joniškio RPK spręsti dėl administracinių nusižengimo bylų M. A. ir L. N. iškėlimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kaltinamiesiems paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti (2 t., 127-130).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti visus apribojimus, ikiteisminio tyrimo metu taikytus daiktams grąžintiems saugojimui nukentėjusiajam K. B. (2 t., b. l. 17-20).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, dvi garso kolonėles, saugomas Šiaulių AVPK Joniškio RPK (2 t. b. l. 39), sunaikinti.
Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nes nėra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, požymių turinčios veikos, teismas palieka nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. B. civilinį ieškinį nenagrinėtą (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Išaiškintina, kad K. B. turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis BPK 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304-305, 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
M. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
M. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
L. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
L. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, jo nuorašą išsiųsti Šiaulių apskrities VPK Joniškio RPK informuojant, kad M. A. ir L. N. veikoje galimai yra administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 108 straipsnyje, požymiai.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti visus apribojimus daiktams, grąžintiems saugojimui nukentėjusiajam K. B.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, dvi garso kolonėles, saugomas Šiaulių AVPK Joniškio RPK, sunaikinti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.