Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės, Neringos Švedienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams A. K. ir J. L. (J. L.) dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų solidariai 14 677,57 Eur žalos atlyginimo ir penkių procentų procesines palūkanas. Nurodė, jog 2013 m. rugpjūčio 3 d. atsakovų bute kilo gaisras, kurio metu sudegė namo stogas, apdegė šalia esantys butai ir bendro naudojimo patalpos, užlietos pirmojo aukšto patalpos. Tuo metu ieškovė nurodytame name patikėjimo teisėmis valdė iš viso keturis butus, kurie nuosavybės teisėmis priklausė Vilniaus miesto savivaldybei. Ieškovė dėl kilusio gaisro patyrė iš viso 14 677,57 Eur žalos, kurią patvirtina specialistų sudarytos lokalinės sąmatos. Patirtą žalą turi atlyginti atsakovai, kaip buto, kuriame kilo gaisras, savininkai. Du iš keturių savivaldybei priklausiusių butų po gaisro jau parduoti, tačiau namo stogo remonto darbai (kurių atitinkamą išlaidų dalį reikalaujama atlyginti iš atsakovų) atlikti dar iki nurodytų butų pardavimo. Kadangi sąmatose neatsižvelgta į namo ir butų nusidėvėjimą, tai ieškovė sutiko, kad sprendžiant šalių ginčą būtų pritaikytas (ieškovo nenurodytas-neįvardytas) nusidėvėjimo koeficientas.

Atsakovai su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė ieškinio dalį dėl 11 375,12 Eur atmesti. Atsakovai neginčijo ieškinio dalies dėl gaisro atsiradimo, tačiau nesutiko su prašomos priteisti sumos dydžiu. Ieškovės sąmatose nurodytos sumos apskaičiuotos neįvertinus namo nusidėvėjimo, kuris Nekilnojamojo turto registro duomenimis jau 2005 m. siekė 70 procentų, be to, sumos apskaičiuotos nenustačius patalpų būklės iki gaisro. Dėl to prašoma priteisti suma turėtų būti mažintina bent jau 70 procentų. Prašoma priteisti suma už stogo remonto darbus taip pat nepagrįsta, nes ji apskaičiuota už visiškai naują, geros kokybės stogą su apšiltinimu, nors sudegęs stogas ne tik buvo neapšiltintas, tačiau ir labai prastos būklės, nusidėvėjęs, todėl nurodyta suma taip pat turėtų būti mažintina 70 procentų. Namas statytas dar 1940 m., jis yra medinis, gaisro kilimo metu buvo itin prastos būklės. Namas nebuvo tinkamai prižiūrėtas, nors pareigą juo rūpintis turėjo ne tik atsakovai, bet ir kiti bendraturčiai, taip pat ir ieškovė, kuri name valdė net keturis butus. Didesnių neigiamų padarinių atsiradimą galėjo lemti ir paties ieškovės neveikimas, nesirūpinant jam priklausančiais butais, todėl prašoma priteisti suma turėtų būti mažintina dar ketvirtadaliu, t. y. iki 3302,44 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 4 403,26 Eur žalos atlyginimo ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos 4 403,26 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. sausio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovei iš atsakovų po 0,13 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė atsakovui A. K. iš ieškovės 496 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovų po 44,50 Eur žyminio mokesčio.

Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio, būtina atsižvelgti į tai, kokia buvo tikroji dėl gaisro apgadinto ir (arba) sunaikinto turto būklė, t. y. atsižvelgti į turto tuometį nusidėvėjimą. Teismas sprendė, kad ieškovės pateiktiems atlygintinos žalos apskaičiavimams turi būti taikomas Nekilnojamojo turto registre nurodytas 70 procentų dydžio turto nusidėvėjimo koeficientas. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, kuriais apeliuojama į ieškovės pareigą įrodyti iki gaisro buvusią apgadintų patalpų konkrečią būklę, pavyzdžiui, butų vidinę apdailą, tapetus, grindjuostes ir pan. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Spręsdamas dėl gaisro metu butams padarytos žalos dydžio, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Nekilnojamojo turto registre nurodytą 70 procentų turto nusidėvėjimo koeficientą – šio fakto nepaneigia vien ta aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybei priklausantys butai nurodytame name buvo apgyvendinti. Todėl teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos gaisro padarinių butams šalinimo kainos mažintinos 70 procentų, t. y. nuo 3 712,99 Eur iki 1 113,90 Eur.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš pateikto namo kapitalinio remonto projekto aiškinamojo rašto matyti, jog namo stogas iki gaisro buvo apšlitintas – aiškinamojo rašto 2-ame puslapyje atskleidžiant stogo kapitalinio remonto sudėtį nurodyti šie darbai: „esamos šiltinamosios medžiagos tarp perdangos sijų (molis su pelais ir spaliais) išėmimas, iškasimas ir statybinių šiukšlių išvežimas“. Taigi namo stogas iki gaisro vis dėlto buvo apšiltintas. Stogo remontui, taigi ir stogo apšiltinimui, panaudotos gerokai kokybiškesnės (negu buvusios iki gaisro) medžiagos – pavyzdžiui, atliktų darbų priėmimo akto Nr. STG-V14-118597 42, 43 punktuose nurodyta, kad perdangos apšiltintos mineralinės vatos plokštėmis. Kita vertus, negalima nepaisyti tos aplinkybės, kad dėl kilusio gaisro namas liko iš esmės be jokio stogo ir kad stogo remontas namui buvo būtinas. Atsižvelgdamas į būtent dėl gaisro kilusią būtinybę remontuoti stogą (ir byloje nesant įrodymų, leidžiančių manyti, kad stogo remontas buvo neatidėliotinai būtinas dar iki gaisro), teismas sprendė, kad stogo remontas būtent šiuolaikinėmis medžiagomis (t. y. mineraline vata, šiferiu, lietvamzdžiais, o ne namo statybai naudotais senuoju šiferiu, spaliais ir moliu su pelais) iš esmės atitinka Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą. Stogo apšiltinimas po gaisro naudojant molį su pelais ir spalius, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnio 3, 4 dalys). Teismas konstatavo atsakovų pareigą atlyginti visas ieškovės patirtas stogo remonto išlaidas, neišskaičiuojant jokių stogo remonto išlaidų, įskaitant ir išlaidų stogo apšiltinimui. Taip pat pabrėžė, kad net ir geresnėmis – šiuolaikiškomis medžiagomis – suremontuotam stogui turi būti taikomas jau nurodytas 70 procentų nusidėvėjimo koeficientas. Taigi prašoma ieškovės priteisti 10 964,58 Eur suma už stogo remontą sumažino iki 3 289,37 Eur. Teismas konstatavo, kad vien tik Nekilnojamojo turto registre užfiksuotas turto nusidėvėjimas 70 procentų, taip pat kitų namo gyventojų raštai (kuriuose teigiama apie patalpų prastą būklę) ir duomenų apie ankstesnius namo remonto-priežiūros darbus nebuvimas savaime nepatvirtina, jog ieškovė netinkamai prižiūrėjo patikėjimo teise valdomą turtą, juolab tai nepatvirtina ieškovės atsakomybės už kilusį gaisrą, jo padarinius. Teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovų argumentus dėl ieškovės aplaidžiai prižiūrėto turto.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

1) Atsakovai, nesutikdami su ieškovo apskaičiuotos žalos dydžiu, patys nepateikė kitos sąmatos ar gaisro metu padarytos žalos atstatymo darbų vertės apskaičiavimo, paneigiančio ieškovo pateikto apskaičiavimo pagrįstumą. Atsakovai nepateikė prašymo ekspertizei skirti, savo prieštaravimus grindė tik namo nusidėvėjimu, teigdami, jog sutinka atlyginti 70 procentų nuostolių vertės.

2) Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovai neprieštaravo stogo remonto darbams. Atsakovai buvo supažindinti su stogo remontui reikalingos sumos dydžiu. Patys atsakovai savo lėšomis neatliko nukentėjusių butų bei stogo remonto. Stogo remontas buvo būtinas, remonto darbai buvo atliekami, remiantis statinių privalomaisiais reikalavimais ir Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus įpareigojimu. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad turi būti taikomas 70 procentų nusidėvėjimo koeficientas. Iš neteisėtų veiksmų atsakovai patyrė naudą, nes stogas buvo suremontuotas, išlaidos paskirstytos visiems bendraturčiams, tačiau gaisro kaltininkas nuostolių nukentėjusiems asmenims neatlygino. Atliekant stogo remontą turėjo būti atstatytas sunaikintas daiktas pagal tikslinę paskirtį, o ne jo buvusi vertė.

3) Šiuo metu ieškovė nėra atlikusi patalpų remonto, tačiau pateiktos sąmatos yra apskaičiuotos atkurti patalpas pagal tikslinę paskirtį, nes šiuo metu teismai yra pripažinę patalpas netinkamomis naudoti. Todėl ieškovė negavo pajamų. Jei nebūtų kilęs gaisras, ieškovės nuomojamomis patalpomis asmenys būtų naudojęsi. Nepriteisus visos sąmatomis apskaičiuotos sumos, ieškovė negalės remontuoti patalpų. Todėl asmenys negalės ir toliau jomis tinkamai naudotis. Teismo sprendimas pažeidžia restitutio in integrum principą, kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.

Atsakovai A. K. ir J. L. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo atmesti skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad gaisro kilimo metu viso namo būklė buvo itin prasta, jis statytas 1940 metais, yra medinis. Pačios ieškovės pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai taip pat patvirtina, kad dar 2005 m. birželio 23 d. negyvenamųjų patalpų ir viso pastato nusidėvėjimas buvo net 70 procentų. Ieškovė teismo posėdžių metu parodė, jog neturi duomenų, koks buvo patalpų nusidėvėjimas iki gaisro, ir paaiškino, kad dokumentuose nurodyti atlygintinos žalos skaičiavimai parengti neatsižvelgiant į namo nusidėvėjimą. Todėl teismas pagrįstai sumažino prašomą priteisti pinigų sumą 70 procentų. Priešingai, negu nurodo ieškovė, atsakovai niekada nesutiko atlyginti 70 procentų nuostolių vertės. Atsakovai nurodė, jog reikalaujama suma turi būti mažinama 70 procentų, tai yra ta dalimi, kuria yra fiksuotas namo nusidėvėjimas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl atlygintinos žalos dydžio nustatymo, iki žalos padarymo buvusio daikto nusidėvėjimo įtakos atlygintinos žalos dydžui.

Byloje nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 3 d. name, kuriame yra ieškovei ir atsakovams priklausantys butai, kilo gaisras. Gaisro metu sudegė namo stogas, atsakovams priklausantis butas, apdegė šalia esantys butai ir bendro naudojimo patalpos, užlietos pirmojo aukšto patalpos. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Gaisrų tyrimų poskyrio 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarime nurodyta, kad gaisras kilo atsakovams priklausančio buto virtuvėje, kuri įrengta statinio mansardiniame aukšte; spėjama gaisro priežastis – elektros instaliacijos gedimas; akivaizdaus tyčinio padegimo požymių nenustatyta. Gaisro kilimo metu nurodytame name keturi butai priklausė Vilniaus miesto savivaldybei, kuri 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė ieškovei patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas. Ieškovė apskaičiavo gaisro pasekmių šalinimo išlaidas, sudarė lokalines sąmatas. Ieškovė taip pat sumokėjo išlaidas už stogo remontą, kurį atliko UAB „Žirmūnų būstas“. Bendra ieškovės prašoma priteisti suma iš atsakovų – 14 677,57 Eur, t. y. 3 712,99 Eur lėšos dviems butams atstatyti ir 10 964,58 Eur už stogo remonto darbus. Nekilnojamojo turto registre nurodyta, jog name esančioms patalpoms yra nustatytas 70 procentų dydžio turto nusidėvėjimo koeficientas, kuris užfiksuotas dar iki gaisro.

Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta pagrindų taikyti atsakovams ribotą atsakomybę. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.251 straipsnį, yra ne kartą pažymėjęs, jog žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuotolių atlyginimo principo. Šio principo esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (LAT 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčo dėl ieškovės pateiktų gaisro pasekmių šalinimo lokalinėse sąmatose nurodytų sumų bei stogo remonto išlaidų pagrįstumo. Šias sumas teisingomis pripažino ir pirmos instancijos teismas, tačiau pritaikė Nekilnojamojo turto registre nurodytą 70 procentų turto nusidėvėjimo koeficientą, todėl priteistinos sumos buvo sumažintos 70 procentų. Toks turto atstatymo išlaidų skaičiavimas iš esmės atitinka turto vertinimo atkuriamosios vertės metodą ir yra pripažįstamas tinkamu teismų praktikoje (LAT 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė jokių teisinių argumentų, kodėl šiuo atveju neturėtų būti taikomas minėtas metodas, taip pat nepateikė jokių duomenų, galinčių paneigti aplinkybę, kad iki gaisro turto nusidėvėjimo koeficientas būtų mažesnis ar jo iš viso nereikėtų taikyti. Pirmos instancijos teismas nepažeidė visiško nuostolių atlyginimo principo, kadangi ieškovei turi būti atlyginama tik tokia prarasto turto vertė, kokia ji buvo iki gaisro. Atsakovai nagrinėjamoje byloje neprivalėjo teikti savo gaisro padarytos žalos atstatymo darbų apskaičiavimo, kadangi jie iš esmės sutiko su ieškovės pateiktais skaičiavimais, tačiau prašė mažinti nurodytas sumas, taikant 70 procentų nusidėvėjimo koeficientą. Kadangi šis nusidėvėjimo koeficientas yra įrašytas viešame registre, kurio duomenys pagal CK 4.262 straipsnį ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį yra nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl nei atsakovai, nei teismas neturėjo pareigos teikti prašymo dėl ekspertizės ar skirti ekspertizę dėl žalos atstatymo vertės nustatymo. Šiuo atveju ieškovė, nesutikdama su registre nurodytu 70 procentų turto nusidėvėjimu, turėjo ginčyti registre nurodytus duomenis bei prašyti skirti ekspertizę šiems duomenims patikslinti.

Nesutiktina su ieškovės argumentu, jog atsakovai iš savo neteisėtų veiksmų patyrė naudą, kadangi po gaisro namo stogas buvo suremontuotas. Byloje nebuvo ginčo, jog namo stogo remontas buvo būtinas. Pažymėtina, kad atsakovai, kaip namo bendrasavininkai turi pareigą prisidėti prie stogo remonto darbų, kadangi tai yra bendroji visų name esančių butų savininkų nuosavybė. Tačiau atsakovų pareiga prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo, remonto bei jo pagerinimo nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Atsakovai turi atlyginti stogo remonto išlaidas tik už tą dalį, kuri tenka ieškovei proporcingai pagal jos valdomų butų plotą. Sutiktina su ieškovės argumentu, jog atliekant stogo remontą turėjo būti atstatytas sunaikintas daiktas pagal tikslinę paskirtį, o ne jo buvusi vertė, tačiau iš žalą padariusios šalies yra priteisiama tik tokia suma, kuri atitinka iki gaisro buvusią daikto vertę. Šiuo atveju stogui, kaip ir visam nekilnojamajam turtui taip pat priskiriamas 70 procentų nusidėvėjimas, todėl teismas pagrįstai sumažino už stogo remontą atlygintiną sumą ieškovei.

Ieškovė pirmos instancijos teisme reikalavo priteisti iš atsakovų tik gaisru padarytus tiesioginius nuostolius, tačiau nereikalavo negautų pajamų už nuomą, todėl šis klausimas negali būti apeliacijos objektu. Ieškovė nei pirmos instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepateikia jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad ji visiškai neturi lėšų sumokėti sąmatose nurodomų būsimo remonto kainos. Be to ši aplinkybė neturi įtakos, sprendžiant klausimą dėl turto vertės iki gaisro nustatymo bei tiesioginių nuostolių dydžio įvertinimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Atsakovas A. K. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Atsakovas sumokėjo 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Nurodyta išlaidų advokato pagalbai suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkto nustatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl atsakovui iš ieškovės priteitina 150 Eur.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“, j.a.k. 124568293, 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.