Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria netenkintas E. S. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-6878-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2025 m. kovo 24 d. nutarimu E. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnį ir jai paskirta 20 Eur bauda.

E. S. nubausta už tai, kad ji 2024 m. birželio 21 d. 13.00 val., nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos, savavališkais veiksmais uždengė M. K. priklausančias vaizdo stebėjimo kameras, kurios buvo įrengtos ant automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriomis buvo stebima jam priklausanti namo dalis ir sklypas (duomenys neskelbtini). Kameros skirtos apsaugoti M. K. priklausantį turtą nuo vagystės.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad E. S. nesutinka su Institucijos sprendimu pripažinti ją kalta pagal ANK 518 straipsnį, motyvuojant iš esmės tuo, kad ji saugojo savo ir jos mažametės dukters teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2T-57-976/2020).

ANK 518 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, kai nepadaryta esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atkreiptinas dėmesys, kad tai yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) bei kituose įstatymuose, todėl sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 518 straipsnį, privaloma nustatyti, kokio konkretaus teisės akto reikalavimai buvo pažeisti asmens veiksmais.

CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog įgyvendinami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, taip pat veikti sąžiningai, laikytis protingumo bei teisingumo principų. Minėto straipsnio 3 dalyje yra numatytas draudimas piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims ar prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Skundžiamoje nutartyje cituojamoje teismų praktikoje teisingai pažymėta, kad kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).

Nagrinėjamu atveju E. S. Institucijos nutarimu buvo pripažinta kalta pagal ANK 518 straipsnį už tai, kad ji savavališkais veiksmais uždengė jos buvusiam sutuoktiniui M. K. priklausančias vaizdo stebėjimo kameras, įrengtas ant automobilio, kuriomis buvo stebima jam priklausanti namo dalis ir sklypas.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad E. S. uždengė jos buvusiam sutuoktiniam M. K. priklausančias vaizdo stebėjimo kameras, tačiau apeliantė nesutinka su tuo, kad ji tai darė savavališkai ir nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos. Pasak apeliantės, ji uždengė vaizdo stebėjimo kameras, kad galėtų apginti savo teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, t. y. ji veikė būtinosios ginties sąlygomis. Tačiau apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais, kadangi juos paneigia kiti byloje esantys duomenys.

Iš 2024 m. birželio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), esančiame namo kieme yra pastogė, po kuria stovi automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ant minėto automobilio stogo matomos dvi pritvirtintos medinės stebėjimo kameros. Kameros pritvirtintos medinėmis konstrukcijomis, iš kamerų matomas išeinantis juodos spalvos laidas, kuris veda į automobilio saloną. Šalia kamerų, ant automobilio stogo matomi gulintys balstos spalvos medžiaginiai audėklai, kurie dalinai dengia vaizdo stebėjimo kameras. M. K. viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad prie gyvenamojo namo, ant stovinčio automobilio, jis įrengė dvi vaizdo kameras, kurios skirtos stebėti ir apsaugoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. namo dalį ir sklypą, kadangi ne pirmą kartą yra gavęs grasinimų iš buvusios sutuoktinės, kad ji pasisavins jo turtą. M. K. duodamas paaiškinimus policijos pareigūnams nurodė, kad po skyrybų su savo buvusia sutuoktine E. S. jam priteista namo dalis. Name be jo leidimo šiuo metu gyvena jo buvusi sutuoktinė E. S.. Ji yra pasisavinusi jam priklausantį turtą iš jam priklausančios namo dalies, ji taip pat grasina pasisavinti daugiau turto, t. y. prie namo esančią terasą ir sandėliuką. Nagrinėjamo įvykio dieną, siekdamas apsaugoti savo turtą, jis namo kieme pasistatė automobilį, ant kurio yra sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros. Jis iš anksto kameras sumontavo ant automobilio, siekdamas prie namo praleisti kuo mažiau laiko ir tokiu būdu išvengti galimo konflikto su buvusia sutuoktine. Vaizdo stebėjimo kameros skirtos apsaugoti jam priklausantį turtą ir stebėti, kad į jį nepatektų pašaliniai asmenys bei kad iš patalpų nebūtų išvežti jo daiktai. Pastatęs automobilį namo kieme, jis buvo užrakintas. Prie namo esančioje pastogėje ir kitoje pusėje namo esančioje terasoje pritvirtino lentas su pranešimu „Namas yra M. K., draudžiama apsigyventi, išvežti daiktus“. Po šių veiksmų jis išvažiavo namo. Pakeliui jis gavo pranešimą, kad prie kamerų vyksta judesys. Įsijungęs vaizdo stebėjimą, pamatė, kad atvyko E. S. kartu su kaimyne, jos abi užėjo į jam priklausantį namą ir apie 13.00 val. uždengė abi vaizdo stebėjimo kameras. Analogiškus paaiškinimus M. K. davė ir teismo posėdžio metu.

E. S. pateikė byloje rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. ji su buvusiu sutuoktiniu M. K. gyvena atskirai, t. y. M. K. išsikėlė iš šeimos būsto, o ji su dukra liko gyventi šeimos būste ir tebegyvena iki šiol. Visą bylinėjimosi su M. K. laikotarpį galiojo teismų nustatys skirti laikinąsias apsaugos priemones, draudžiančios M. K. užeiti į sklypą ir namą. Nagrinėjamo įvykio dieną M. K. neteisėtai, be jos (E. S.) sutikimo ir teismo leidimo, nepranešęs apie savo atvykimą įėjo su savo draugu į jos gyvenamojo būsto teritoriją. Po įsibrovimo M. K. prikalė didelėmis raidėmis mėlynais dažais rašytus užrašus iš abiejų namo pusių apie tai, kad draudžiama apsigyventi M. K. name ir išvežti jo daiktus, užstatė automobiliu privažiavimą prie jos gyvenamųjų patalpų bei įrengė ant automobilio vaizdo stebėjimo kameras, kurios stebi gyvenamojo namo teritoriją ir įėjimo į jos bei dukros gyvenamąjį būstą. Policijos pareigūnai, atvykę nagrinėjamo įvykio metu, įvertinę situaciją ir susipažinę su teismo dokumentais, nurodė M. K. nedelsiant palikti teritoriją ir paskyrė M. K. orderį, skirtą apsaugoti nuo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims. Be to, atvykęs policijos pareigūnas, pats nusuko M. K. ant automobilio įrengtas kameras į kitą pusę, kad šis nebestebėtų namo kiemo ir įėjimo į namą. Pamačiusi, kad M. K. po kiek laiko vėl atsuko vaizdo kameras į jos gyvenamąjį namą ir namo kiemą, ji iš vaizdo kamerų atjungė laidą, kuris buvo sujungtas su kita detale, primontuota ant automobilio. Ji pakabino aplink automobilį dvi paklodes, atribodama vaizdo kameras nuo namo įėjimo ir kiemo, jeigu M. K. vėl jas atvykęs pajungtų. Papildomai E. S. paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu jų su M. K. santuokos nutraukimo byloje ir Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatyta, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. turtiniai santykiai tarp jos ir M. K. yra išspręsti. Iš to seka, kad M. K. turto (duomenys neskelbtini), nebuvo, jis išsikraustė su visu savo turtu, todėl stebėti savo turto pagrindo nebuvo.

Apygardos teismo vertinimu, E. S. paaiškinimai vertintini kritiškai, kadangi juos paneigia kiti byloje surinkti duomenys, kurie parodo, kad apeliantė savaip interpretuoja ne tik nagrinėjamo įvykio aplinkybes, bet ir teismo procesinį sprendimą dėl gyvenamojo namo nuosavybės.

Pirmiausia pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi, nutraukta E. S. ir M. K. santuoka. Šiuo sprendimu taip pat išspręstas bendro turto padalijimo klausimas. M. K. priteistas minėtas namas ir sklypas, o E. S. – piniginė kompensacija už šį turtą. Šis sprendimas įsiteisėjo 2024 m. balandžio 16 d., todėl yra vykdytinas. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, administracinio nusižengimo padarymo metu (2024 m. birželio 21 d.) gyvenamasis namas ir žemės sklypas nuosavybės teise priklausė M. K., todėl, nepaisant to, kad jame iki tol gyveno E. S. su dukra, jis turėjo neginčijamą teisę įrengti vaizdo stebėjimo kameras savo gyvenamojoje teritorijoje. Byloje taip pat pateiktos fotonuotraukos ir vaizdo įrašai iš M. K. įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų. Priešingai nei teigia apeliantė, iš jų aiškiai matyti, kad nagrinėjamo įvykio dieną ne policijos pareigūnai, o pati E. S. uždengė vaizdo stebėjimo kameras, be to, ji nekabino paklodžių per du metrus nuo vaizdo stebėjimo kamerų, o jas savavališkai uždengė šviesios spalvos rankšluosčiais.

Nors, E. S. teigimu, M. K. pažeidė jos teisę į privatų gyvenimą ir jo neliečiamumą, todėl šiuo atveju egzistavo būtinosios ginties situacija, tačiau byloje nėra užfiksuota jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad M. K., įrengdamas vaizdo stebėjimo kameras savo gyvenamojoje teritorijoje, siektų neteisėtai rinkti duomenis apie E. S. privatų gyvenimą. Be kita ko, teismų praktikoje išaiškinta, jog sprendžiant klausimą, ar egzistavo būtinosios ginties situacija, didelę reikšmę turi tikslus įvykio faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas. Pažymėtina, kad būtinoji gintis yra galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris, savo ruožtu, turi būti realus ir akivaizdus. Pavojingas kėsinimasis yra veika, kuria besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia įstatymo saugomas vertybes – asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne tik besiginančiojo pasąmonėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-324-493/2023). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad E. S. veikė būtinosios ginties sąlygomis, kadangi byloje nėra duomenų, jog M. K. kėlė realią grėsmę minėtoms nurodytoms vertybėms ir E. S. iškilo būtinybė gintis nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi. Pats M. K. paaiškino, kad vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo tikslas buvo apsaugoti jam priklausantį turtą, kadangi, kaip minėta, ne kartą susilaukė grasinimų iš buvusios sutuoktinės, kad ji pasisavins visą turtą. Be to, vaizdo stebėjimo kameros buvo įrengtos taip, kad būtų stebima bendro naudojimo erdvė, t. y. įvažiavimas į gyvenamąją teritoriją, gyvenamojo namo durys ir tvora, o ne privati erdvė namo viduje. Kita vertus, Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai atkreiptas dėmesys į tai, kad E. S., būdama įsitikinusi, jog jos teisės ir įstatymų nustatyta tvarka saugomi interesai yra pažeisti, ji turėjo galimybę kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją arba į teismą dėl neteisėtų duomenų rinkimo. Vis dėlto, E. S. pasirinko savavališką teisių gynimo būdą ir uždengdama M. K. priklausančias vaizdo stebėjimo kameras, tyčia užkirto kelią M. K. stebėti jam nuosavybės teise priklausantį turtą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. S. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, negu skundžiamoje nutartyje padarė pirmosios instancijos teismas, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Apygardos teismo vertinimu, Institucijos nutarimu E. S. paskirta administracinė nuobauda yra adekvati ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau negu tai būtina. Bauda paskirta tinkamai pritaikius įstatymą, pagrįstai atsižvelgus į administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą. Baudos dydis yra artimas ANK 518 straipsnio sankcijoje nustatytam baudos minimumui. E. S. skirta nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka ne tik padaryto nusižengimo pobūdį, bet ir pažeidėjos asmenybę, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.