Kauno apygardos teismo sprendimas

2023-12-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-324-493/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2023-12-11
Bylos Nr.
AN2-324-493/2023
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00294-2022-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Paštuolis
Pažeidėjas
L. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-324-493/2023Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00294-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11. (S)
Kaunoapygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 11 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. M. (toliau – ir pareiškėjas, ir apeliantas) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. spalio 4 d. nutarties, kuria L. M. skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. birželio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-3776-2022, ROIK: 22168311359, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. birželio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-3776-2022 L. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 2 dalį 140 (vieno šimto keturiasdešimties) eurų dydžio bauda už tai, kad jis 2022 m. gegužės 9 d. 13.15 val. (duomenys neskelbtini) viešoje vietoje E. K. iškeikė necenzūriniais žodžiais.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su nutarimu, L. M. skundu kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą prašydamas panaikinti Institucijos 2022 m. birželio 21 d. nutarimą. Marijampolės apylinkės teismas, išnagrinėjęs L. M. skundą, 2023 m. spalio 4 d. nutartimi Institucijos 2022 m. birželio 21 d. nutarimą paliko nepakeistą ir apelianto skundo netenkino. Tokį procesinį sprendimą teismas priėmė teisminio nagrinėjimo metu nustatęs, kad L. M. nukentėjusiosios E. K. atžvilgiu viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius. Skunde pareiškėjo nurodytą argumentą dėl būtinosios ginties panaudojimo apylinkės teismas laikė jo gynybine versija.

3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas L. M. apygardos teismo prašo Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartis priimta netinkamai įvertinus bylos įrodymus, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisė normas, padarė neteisingas išvadas, kad jis savo veiksmais padarė ANK 481 straipsnio 2 dalį numatytą administracinį nusižengimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kurią apeliantas prašo panaikinti.

3.2. Skunde cituojama ANK 569 straipsnio 4 dalis. Nurodoma, kad tie Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino esminių faktinių bylos aplinkybių, jomis visiškai nesivadovavo, o kaltinimą pareiškėjui grindė vien neva nukentėjusio asmens E. K. teiginiais ir paaiškinimais bei neva jo prisipažinimu, tokiu būdu pažeidžiant ANK 569 straipsnio nuostatas. Tokiu būdu teismas visiškai nepaisė administracinėje teisėje galiojančių principų, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas (nutartis) laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos viso reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 563, 567, 569 straipsniai). Tačiau pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nesilaikė.

3.3 Toliau skunde teigiama, kad nei Institucija, nei apylinkės teismas visiškai nevertino esminių faktinių aplinkybių, jog, jeigu jau laikyti, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas, tai padarytas dėl jo sveikatos būklės, negana to, būtinosios ginties sąlygomis ir dėl pačios nukentėjusiosios elgesio. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnis numato, jog asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Pažymi, kad šiuo atveju administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl būtinosios ginties, kadangi 2022 m. gegužės 9 d. , tiek dieną prieš incidentą, tai yra gegužės 8 d., nukentėjusioji E. K. su vyru jį koneveikė, tarp jų kilo konfliktas, jie jam grasino bei tokiu būdu jį provokavo konfliktui, o vėliau kreipėsi į policiją, nors jis tik gynė save ir savo privačią erdvę nuo neteisėto kėsinimosi bei persekiojimo. Tada įvykio dieną konfliktas buvo vakarykštės dienos jų asmeninio konflikto tęsinys, kuriame dalyvavo abu sutuoktiniai Kubiliai. Teismas šių aplinkybių nevertino. Dar pažymi, kad 2022 m. gegužės 8 d. konfliktas kilo po to, kuomet jis E. K. dukros K. paklausė, kodėl pastaroji su juo nesisveikina. Tada E. K. sutuoktinis pareiškė, kad pareiškėjas yra neadekvatus, kabinėjasi prie jų dukros bei grasino eiti į lauką ir duoti pareiškėjui „į snukį“. Įsikišus pareiškėjo motinai, konfliktas baigėsi. Tačiau šis konfliktas kitą dieną buvo tęsiamas, kuomet 2022 m. gegužės 9 d. 13.15 val. E. K., būdama su savo sutuoktiniu, jam rodė įžeidžiančius gestus viduriniuoju pirštu, jos sutuoktinis jį koneveikė necenzūriniais žodžiais, į ką jis sureagavo, tačiau mano, kad tai buvo besitęsiantis konfliktas, o jo veiksmuose nebuvo tyčios įžeisti ar iškoneveikti E. K., kadangi jis gynėsi nuo jos ir nuo jos vyro.

3.4. Apelianto vertinimu, apylinkės teismas jo kaltę grindė vien neva nukentėjusio asmens E. K. teiginiais ir paaiškinimais bei neva jo prisipažinimu, tačiau visiškai nekreipė dėmesio į konflikto kontekstą, priešistorę, nukentėjusio asmens ir jos vyro veiksmus. Todėl teismo išvados dėl jo kaltės yra nepagrįstos bylos medžiaga ir nemotyvuotos, kadangi jis tik gynė savo privačią erdvę. Mano, kad byloje negauta kitų, be nukentėjusio asmens paaiškinimų, įrodymų, kad jis išties elgėsi chuliganiškai ir pažeidė viešąją tvarką. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jis padarė ANK 481 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

3.5.Nurodoma, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444 -216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444 -619/2011; kt.).

3.6. Pažymima, kad asmuo kaltu gali būti pripažintas kaltu tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-704-195/2011).

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į skundą Institucija prašo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto L. M. skundas netenkinamas

5. ANK 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu keliamas kaltės klausimas nesutinkant, kad L. M. padarė ANK 481 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamą nutartį bei įvertina jos teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinį skundą L. M. iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ir skunde apylinkės teismui ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje jau buvo pasisakyta. Naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi apylinkės teismui, kurių šis teismas nebūtų įvertinęs ir kuriuos reikėtų vertinti iš naujo, apeliantas skunde nenurodė.

7. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vartojo necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamai kibo prie žmonių, ar padarė kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. ANK 481 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už pakartotinai padarytą šį administracinį nusižengimą. Analizuojant ANK 481 straipsnio 1 dalies turinį, matyti, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, tai yra siekis straipsnio dispozicijoje išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo už vartotus necenzūrinius žodžius atžvilgiu, būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei išsireiškimą yra tokio pavojingo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas.

9. Nagrinėjamu atveju L. M. tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme, tiek pateiktu skundu apygardos teismui nesutinka su Institucijos nutarimu, laiko, kad jis nepagrįstai nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį, savo veiksmus vertina kaip tarp jo ir nukentėjusiosios besitęsiantį asmeninį konfliktą. Skunde taip pat keliama būtinosios ginties versija.

10. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus neturi jokio pagrindo abejoti Institucijos nutarimo bei apylinkės teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu. L. M. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 2 dalyje, patvirtina nukentėjusioios E. K. 2022 m. gegužės 9 d. pranešimas (1 t., b. l. 17), 2022 m. gegužės 9 d. E. K. parodymų protokolas (1 t., b. l. 18–19), 2022 m. gegužės 16 d. tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 22), 2022 m. gegužės 17 d. nutarimas E. K. pripažinti nukentėjusiąja (1 t., b. l. 25), kompaktiniame diske esantis garso ir vaizdo įrašas (1 t., b. l. 4), 2022 m. gegužės 19 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuoti esminiai tyrimo metu Institucijos surinkti duomenys (1 t., b. l. 28–29), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (1 t., b. l. 30–32), paties administracinėn atsakomybėn patraukto L. M. dalinis prisipažinimas.

11. Tiek nukentėjusiosios E. K. pranešime, tiek jos parodymų protokole užfiksuota, kad apie įvykį nukentėjusioji nurodė tokias aplinkybes, kad L. M., pamatęs jos automobilį, pradėjo rodyti pirštais ir vaipytis į ją, o kai ji išlipo iš mašinos, buvo išvadinta įvairiais necenzūriniais žodžiais (prie nepilnamečių vaikų), buvo grasinama jos šeimai, uošvei, kad buteliu sudaužys galvą, taip pat necenzūriniais žodžiais vadino jos vyrą, grasino beisbolo lazda sudaužyti jam galvą, veiksmas vyko apie 13.15 val. namo kieme. Iš nukentėjusiosios parodymų taip pat matyti, kad jie su L. M. yra butų kaimynai ir, kad tokį bauginantį elgesį iš jo E. K. ir jos šeima patiria ne pirmą kartą Šias faktines įvykio aplinkybes nukentėjusioji patvirtino ir duodama parodymus pirmosios instancijos teisme. Nukentėjusios duoti parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys, juos patvirtina administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo ir garso įrašo turinys, kurį aukštesniam teismui peržiūrėjus matyti, kad nukentėjusiajai einant šaligatviu, šalia kurio sužymėtos automobilių stovėjimo vietos, tai yra viešoje vietoje, fone girdisi aršus vyriškas balsas, kuriam nukentėjusioji ganėtinai ramiu balso tonu sako, kad „tu prie vaikų taip kalbi“, po ko iš piktai ir garsiai kalbančio vyriškio aiškiai pasigirsta necenzūrinė leksika ((duomenys neskelbtini)). Dėl to, kad minėtame garso ir vaizdo įraše užfiksuotas L. M. balsas, byloje ginčo nekilo. Tą aplinkybę, kad 2022 m. gegužės 9 d. 13.15 val. kieme E. K. iškeikė necenzūriniais žodžiais, pripažino ir pats L. M. – 2022 m. gegužės 19 d. surašytas administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad jis padarytą pažeidimą pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Sugretinus šiuos duomenis į visumą, aukštesniam teismui tai leidžia daryti išvadą, jog L. M. vartodamas necenzūrinius žodžius E. K. atžvilgiu viešoje vietoje (namo kieme) kėlė konfliktinę situaciją ir sudarė neramią aplinką, tokiu būdu pažeidžiant viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tuo tarpu iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį L. M. jau buvo baustas, nagrinėjamu atveju tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą jis padarė per metus laiko nuo prieš tai priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, todėl laikytina, kad šiuo atveju administracinis nusižengimas yra padarytas pakartotinai (ANK 40 straipsnis).

12. Pasisakant dėl skundo argumentų apeliantui tvirtinant, jog byloje kaltinimas jam grindžiamas vien neva nukentėjusio asmens E. K. teiginiais ir paaiškinimais, visų pirma pažymėtina, kad tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų pagrindžiančių jo kaltę, o teisingą baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Šiuo nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių apelianto kaltę, o iš byloje esančios aplinkybių visumos apygardos teismas sprendžia, kad nėra jokių objektyvių aplinkybių, kurios paneigtų E. K. viso proceso metu duotus nuoseklius paaiškinimus, juolab, kad juos patvirtina vaizdo ir garso įraše užfiksuoti duomenys, o be kita ko, ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto L. M. dalinis prisipažinimas. Todėl, aukštesnio teismo vertinimu, nėra pagrindo nukentėjusiosios teiginius laikyti nepatikimais ir jais nesiremti.

13. Skunde savo elgesį pareiškėjas bando pateisinti tuo, kad 2023 m. gegužės 9 d. konfliktas buvo 2023 m. gegužės 8 d. įvykusio jų asmeninio konflikto su E. K. tęsinys. Su tokia L. M. pozicija apygardos teismas nesutinka. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismui dar kartą ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, nekyla abejonių, kad apeliantas, vartodamas necenzūrinius žodžius E. K. atžvilgiu viešoje vietoje (namo kieme), kėlė konfliktinę situaciją ir sudarė neramią aplinką, o jo veiksmai buvo nukreipti ne vien į tarpusavio santykių aiškinimąsi, tačiau ir į viešosios tvarkos pažeidimą. Pažymėtina, kad įstatymui, teismui, kitiems viešojo administravimo subjektams visi administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys yra lygūs (ANK 2 straipsnio 6 dalis). Pagrindo, kodėl L. M. sukelta konfliktinė situacija ir namo kieme garsiai ir piktai išsakyti necenzūriniai žodžiai turėtų būti vertinami priešingai ir jis nebūtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, aukštesnysis teismas nenustatė. Todėl šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

14. Apeliantas nurodo ir tai, kad nagrinėjamu atveju egzistavo būtinosios ginties situacija, kadangi, pagal jo pateikiamą versiją, jam grasino nukentėjusiosios sutuoktinis, todėl jis buvo priverstas gintis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais. ANK 13 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir jis tokią teisę gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo neatsako pagal ANK jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką padarė gindamas savo ar kito asmens teises ar laisves, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo ir priešingo teisei kėsinimosi. ANK13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad būtinosios ginties ribos yra peržengiamos tuo atveju, kai gynyba akivaizdžiai neatitinka priešingo teisei kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kuris buvo sukeltas priešingo teisei kėsinimosi, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika.

15. Pažymėtina, jog teismų praktikoje asmens veiksmai laikomi padaryti esant būtinajai ginčiai, jei jie atitinka būtinosios ginties teisėtumo sąlygas. Sprendžiant klausimą, ar egzistavo būtinosios ginties situacija, didelę reikšmę turi tikslus įvykio faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas. Būtinoji gintis yra galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris, savo ruožtu, turi būti realus ir akivaizdus. Pavojingas kėsinimasis yra veika, kuria besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia įstatymo saugomas vertybes – asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne tik besiginančiojo pasąmonėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, neįmanoma sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog L. M. veikė būtinosios ginties sąlygomis. Nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad jis E. K. atžvilgiu viešoje vietoje necenzūrinius žodžius naudojo todėl, kad kažkas jam kėlė realią grėsmę ir toks kėsinimasis iš esmės buvo pavojingas, realus bei akivaizdus. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju L. M. teiginiai dėl būtinosios ginties situacijos yra tik deklaratyvaus pobūdžio bei nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl yra atmestini.

16. Skunde taip pat pabrėžiama, kad dar viena administracinio padarymo priežastis yra pareiškėjo psichinė sveikatos būklė. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas atsižvelgęs į tai 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi L. M. paskyrė ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizė (1 t., b. l. 96–97). 2023 m. birželio 27 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertinės aktas Nr. 83TPK-348/2023, kuriuo nustatyta, kad L. M. administracinio nusižengimo padarymo metu, tai yra 2022 m. gegužės 9 d. konstatuojamas Organinis asmenybės sutrikimas. Nurodoma, kad L. M. nusižengimo padarymo metu galėjo suvokti savo veiksmus, jų pavojingumo esmę ir galėjo juos valdyti. Šiuo metu L. M. konstatuojamas Organinis asmenybės sutrikimas, šiuo metu jis gali suvokti savo veiksmus, jų pavojingumo esmę, gali juos valdyti, gali dalyvauti teismo posėdyje ir teikti paaiškinimus (2 t., b. l. 7–10). Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas šioje dalyje taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

17. Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryta procesinių teisės normų pažeidimų ir nebuvo pažeistas nekaltumo prezumcijos principas. Tiek Institucija, tiek apylinkės teismas, kvalifikuodami L. M. veiksmus pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį, priešingai apelianto tvirtinimui, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. L. M. kaltė dėl šio jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo įrodyta ir abejonių nekelia, jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, nuobauda paskirta sankcijos ribose. Vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu įstatymo taikymu ar ANK normų pažeidimu.

18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis 2023 m. spalio 4 d. teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

19. Pastebėtina ir tai, kad skundžiamoje nutartyje (įžanginėje, aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse) neteisingai nurodytas ginčijamo Institucijos nutarimo priėmimo laikas, tai yra neteisingai nurodyta, kad nutarimas priimtas 2022 m. rugpjūčio 21 d., kai teisingas nutarimo priėmimo laikas yra 2022 m. birželio 21 d. Šis akivaizdus rašymo apsirikimas, nekeičiantis skundžiamos nutarties esmės, ištaisytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 4 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto L. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 4 d. nutartyje (įžanginėje, aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse) ištaisyti rašymo apsirikimą – teisingai nurodyti, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-3776-2022 priėmimo laikas yra 2022 m. birželio 21 d.

Ši nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjas Arūnas Paštuolis