Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pateikdama argumentus dėl likusių skundo reikalavimu nurodo šias aplinkybes. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas Alytaus kalėjimo 7-ojo lokalinio sektoriaus 13-ajame būryje 1-o ir 5-o bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose.

Nurodo, kad teisės aktais reglamentuota minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose pareiškėjui buvo užtikrinta. Sanitariniai įrenginiai buvo tvarkingi, atsakingi darbuotojai juos prižiūrėdavo, esant gedimams, kuo skubiau remontuodavo. Alytaus kalėjime esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas. Nuo 2019 m. gegužės 23 d. 7-ojo lokalinio sektoriaus sanitariniame mazge buvo įrengta 11 prausimosi vietų (praustuvai), 6 unitazai ir 3 pisuarai. Nuo 2021 m. spalio 29 d. po remonto sanitariniame mazge buvo įrengta 11 prausimosi vietų (praustuvai), 6 unitazai ir 4 pisuarai. Ginčo laikotarpiu 7-ajame lokaliniame sektoriuje buvo apgyvendinti 156 nuteistieji, nes tiek buvo miegamųjų vietų. Pareiškėjui atliekant bausmę 13-ajame būryje, jis naudojosi bendrąja kalėjimo dušine, kurioje įrengta 20 dušo ragelių, vandens spaudimas nuolat būna tinkamas. Pagal galiojusius teisės aktus, iki 2022 m. gruodžio 31 d. buvo sudaryta galimybė naudotis šiltu dušu vieną kartą per savaitę. Duomenų apie tai, kad ginčo laikotarpiu buvo neveikiančių dušo ragelių, nėra. Nuo 2019 m. gruodžio 11 d. Alytaus kalėjimas su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ buvo sudaręs sutartį dėl dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbų atlikimo, kuri pastoviai ir pagal poreikį atliko ir atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbus.

Dėl kenksmingų gyvenimo sąlygų pažymi, kad valstybės įmonės „Mūsų amatai“ gamybinė veikla buvo sustabdyta 2022 m. kovo 31 d. Gyvenamųjų patalpų virš darbo cechų nėra įrengta. Dirbtuvės, kuriose buvo vykdomi suvirinimo ir kiti metalo apdirbimo darbai, buvo įrengtos ne po gyvenamosiomis patalpomis, o toliau, virš jų nuteistieji nebuvo apgyvendinti.

Nurodo, kad higienos reikmenys nuteistiesiems išduodami pirmą kartą atvykus į bausmės atlikimo vietą, taip pat nemokiems nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuolat gaudavo pinigines perlaidas į asmeninę sąskaitą, todėl jis turėjo realią galimybę nuteistųjų parduotuvėje nusipirkti būtiniausių higienos priemonių, tokių kaip dantų šepetėlis, dantų pasta, skustuvai.

Pažymi, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su netinkamomis kalinimo sąlygomis, ar dėl perkėlimo į kitus būrius, į psichologus ir Alytaus kalėjimo administraciją nesikreipė. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais ir nepagrindė priežastinio ryšio tarp Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma (b. l. 10–15).

Kaip minėta, pagal CK 1.130 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminą nutraukia skundo pateikimas teismui. Pareiškėjas pateikė skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2022 m. liepos 5 d. Skundą teismui pateikė 2023 m. gruodžio 13 d., tad pritaikius trejų metų ieškinio senaties terminą, teismas sprendžia, kad skundo reikalavimams už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2020 m. gruodžio 12 d. pareiškėjas yra praleidęs ieškinio senaties terminą.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT praktikoje išaiškinta, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis Nr. A822-1037/2009).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad nesikreipė dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nes bijojo, kad įstaigos administracija su juo susidoros. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl įstaigos administracijos veiksmų dėl jo pažeidžiamų teisių jis negalėjo kreiptis gynybos (į kalėjimo administraciją, į teismą, į Seimo kontrolierių ar pan.). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos matyti, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 10 d. kreipėsi dėl bausmės sušvelninimo į Šiaulių apylinkės teismą (Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamoji byla Nr. T-238-674/2020). Nors pareiškėjo skundas atmestas, tačiau ši aplinkybė patvirtina, kad kalėjimo administracija pareiškėjui niekaip nekliudė jo teisių ginti teisme, nes norėdamas tai daryti, jis turėjo galimybę kreiptis į teismą ir bausmės atlikimo metu. Kitokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kitokios teisinės pagalbos, pareiškėjas nenurodė. Gavęs atsakovės atsiliepimą, kuriame prašoma taikyti ieškinio senatį, pareiškėjas nesikreipė dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti ieškinio senaties taikymo klausimą.

Esant šioms aplinkybėms, atsakovės atstovės prašymas tenkintinas, skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2020 m. gruodžio 12 d. taikytina trejų metų ieškinio senatis ir pareiškėjo reikalavimas už minėtą laikotarpį atmetamas kaip nepagrįstas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Atitinkamai nevertinamos ir pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su šiuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisves atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo" 2.1 papunktyje nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui.

Pareiškėjas nurodė, kad 13 būryje (7 lokalinis sektorius) nebuvo pakankamai unitazų, pisuarų ir praustuvų, dėl ko susidarydavo eilės.

2020 m. birželio 4 d. ir 2022 m. gegužės 12 d. tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad iki 2019 m. gegužės 23 d. 7-o lokalinio sektoriaus sanitariniame mazge buvo įrengta 11 prausimosi vietų (praustuvai), 6 unitazai ir 3 pisuarai; po remonto nuo 2021 m. spalio 29 d. sanitariniame mazge buvo įrengta 11 prausimosi vietų (praustuvai), 6 unitazai ir 4 pisuarai, duše – 20 dušo ragelių, kuriais naudojosi 156 nuteistieji (b. l. 30–31).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normoje (toliau – ir Aprūpinimo inventoriumi normos) numatyta, kad tualete, be kita ko, turi būti įrengtas 1 klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams), 1 vnt. turi būti įrengiama ne daugiau kaip 15 asmenų (7.6 papunktis), praustuvė – 1 vnt. ne daugiau nei 15 asmenų (7.4 papunktis).

Atsakovė nurodė, kad ginčo laikotarpiu 7-ajame lokaliniame sektoriuje buvo 156 miegamosios vietos, taigi ir ne daugiau kaip 156 asmenys. Pareiškėjas šios aplinkybės neginčijo, todėl teismas laiko nustatytu, kad ginčo laikotarpiu 7-ajame sektoriuje bausmę atliko 156 asmenys.

Tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 13 d. iki 2021 m. spalio 28 d. buvo 9 pisuarai ir klozetai ir 11 praustuvų, vadinasi pisuarai ir klozetai įrengti 135 asmenims (15 x 9), praustuvai – 165 asmenims (15 x 11); laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 29 d. iki 2022 m. liepos 5 d. buvo 10 pisuarų ir klozetų, 20 praustuvų, vadinasi pisuarai ir klozetai įrengti 150 asmenų (15 x 10), praustuvai – 300 asmenų (15 x 20). Atsižvelgus į Aprūpinimo inventoriumi normų 7.4 ir 7.6 papunkčiuose nustatytas normas, į tai, kad ginčo laikotarpiu 7-ajame sektoriuje gyveno 156 asmenys, spręstina, kad praustuvų skaičius atitiko nustatytas normas, tačiau klozetų ir pisuarų skaičius jų neatitiko: laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 13 d. iki 2021 spalio 28 d. pisuarų (klozetų) trūko 21 asmeniui, o laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 29 d. iki 2022 m. liepos 5 d. pisuarų (klozetų) trūko 6 asmenims.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir dėl jam neskirtų higienos priemonių: dantų pastos, dantų šepetėlio, skutimosi peiliukų, tualetinio popieriaus, skalbimo miltelių, dezodoranto ir muilo.

Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr.1R-139 (redakcija galiojusi iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 4–5 punktų, ir Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (redakcija galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.), 303–304 punktų nuostatomis, higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius, tualetinis muilas, dantų pasta, dantų šepetėlis, dezodorantas arba antiperspirantas), arba tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis neturi išduodamos pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam nuteistajam. Vėliau higienos reikmenys išduodami nemokiems nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui.

Iš atsakovės į bylą pateiktų Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščių matyti, kad pareiškėjas buvo mokus, nuolat gaudavo perlaidas iš trečiųjų asmenų. Laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 13 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. sąskaitoje disponavo 5 408,95 Eur pajamų (b. l. 24–29). Nustačius, kad pareiškėjas buvo mokus asmuo, prašymo ginčui aktualiu laikotarpiu dėl higienos reikmenų išdavimo Alytaus kalėjimo administracijai nebuvo pateikęs, todėl vertintina, kad trūkstamus higienos reikmenis galėjo įsigyti įstaigoje esančioje parduotuvėje.

Pareiškėjas nurodė, kad praustis po šiltu dušu buvo leidžiama tik kartą per savaitę (nuo 2022 m. du kartus per savaitę), šiltas vanduo į prausyklą netiekiamas, dušuose neveikdavo visi purkštukai, kartais būdavo nepakankamas vandens slėgis, todėl ne visi spėdavo nusiprausti. Prausyklų, kriauklių būklės tragiškos, konstrukcijos pavojingai sutrūkusios, kriauklių apačia surūdijusi ir apipelijusiu.

Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kurios 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pagal Lietuvos higienos normos 18 punktą, karštas vanduo turi būti tiekiamas tik į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų patalpas. Teisės aktai nereglamentuoja karšto vandens įrengimo kiekvieno būrio sanitariniame mazge (prausykloje).

Nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi dušu grafikai (b. l. 22–23) patvirtina, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki 2021 m. birželio 13 d. buvo sudaryta galimybė naudotis dušu vieną kartą per savaitę (penktadieniais), laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 14 d. iki 2022 m. liepos 5 d. buvo sudaryta galimybė naudotis dušu du kartus per savaitę (antradieniais ir penktadieniais). Šių aplinkybių pareiškėjas neneigia. Pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodo, kad nespėjant išsimaudyti, grėsė nuobauda, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, kad dėl trūkusių dušo galvučių, šilto vandens nebuvimo, netinkamo slėgio, jis nebūtų spėjęs nusiprausti ar dėl per ilgo prausimosi jam būtų skirta drausminė nuobauda. Pareiškėjui nenurodžius jokių konkrečių aplinkybių, kurias teismas galėtų patikrinti ir pagal kurias galėtų spręsti, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti šiltu vandeniu ar nusiprausti, teismas neturi pagrindo pripažinti tokius faktus buvus. Atsakovės atsiliepime nurodyta, kad Alytaus kalėjime esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas, jokių nusiskundimų dėl to nebuvo gauta. Pareiškėjas šių aplinkybių neginčijo, papildomų paaiškinimų neteikė.

Dėl pareiškėjo argumentų apie patalpų nešvarą, pelėsio plitimą, teismas pažymi, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad lovų būklė prasta, jos suvirintos iš kelių, čiužiniai, pagalvės ir užklotai sutrūkinėjusiu audiniu, dėmėti, kas patvirtina, kad jie nedezinfekuojami.

Pareiškėjas nurodo, kad buvo apgyvendintas virš ,,Metalo apdirbimo dirbtuvių“, po gyvenamosiomis patalpomis buvo atliekami metalo pjaustymo darbai, dirbama su sveikatai pavojingomis medžiagomis.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad gamybinė veikla valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ buvo sustabdyta 2022 m. kovo 31 d., be to, virš darbo cechų gyvenamųjų patalpų nebuvo įrengta. Dirbtuvės, kuriose buvo vykdomi suvirinimo ir kiti metalo apdirbimo darbai, buvo įrengtos ne po gyvenamosiomis patalpomis, o toliau, virš jų nuteistieji negyvena. Pareiškėjas, gavęs atsakovės atsiliepimą, šių aplinkybių neginčijo.

Nors pareiškėjas nurodo, kad tokios gyvenimo sąlygos kenkė sveikatai, nebuvo tinkamos, tačiau nesikreipė į administraciją ar gydymo įstaigą dėl netinkamų gyvenimo sąlygų ar sveikatos sutrikimų.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad nesikreipė dėl kalinimo sąlygų į administraciją, nes bijojo susidorojimo, vertintinos kai deklaratyvios ir neįrodytos, nes, kaip minėta aukščiau, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo linkęs ginti savo teises, nes 2020 m. vasario 10 d. kreipėsi dėl bausmės sušvelninimo (Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamoji byla Nr. T-238-674/2020), administracija tam nesudarė jokių kliūčių.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad Alytaus kalėjime buvo pažeisti ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 19, 25–26, 28, 39.1, 54, 57, 60–62, 64–66, 68 punktuose nustatyti reikalavimai, tačiau teismas pažymi, kad Lietuvos higienos normos N 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuo 2015 m. lapkričio 1 d. neteko galios, todėl ginčo laikotarpiu jos nuostatos nėra aktualios nagrinėjamos bylos kontekste.

Dėl kitų pareiškėjo nurodytų minimų higienos normų pažeidimų – įtvirtintos dezinfekcijos, deratizacijos, dezinsekcijos (28, 57, 60 punktai), reikalavimų dušinėms (39.1 papunktis), įrenginiams (54 punktas), patalynei (63–65 punktai), dėl šilto dušo (68 punktas) teismas pasisakė aukščiau, aptardamas konkrečius pareiškėjo skundo argumentus ginčo metu galiojusių higienos normų kontekste, todėl papildomai dėl to nepasisakys.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė diskomfortą, orumo pažeminimą, buvo kenkta jo sveikatai, išgyvenimus įvertino 80 000 Eur.