Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė),

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams.

Į bausmės laiką įskaitytas A. Š. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. kovo 9 d. (dvi paros), jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Iš nuteistojo A. Š. nukentėjusiajai G. S. priteista 4800 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. Š. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2018 m. kovo 6 d., būdamas (duomenys neskelbtini), bei kitose tyrimo metu tiksliai nenustatytose vietose, žinodamas, kad G. S., gim. (duomenys neskelbtini) yra mažametė, tyčiniais veiksmais, galinčiais sukelti jaunesniam nei 16 metų asmeniui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, atliko jaunesnio nei šešiolikos metų asmens – G. S. tvirkinimo veiksmus, o būtent, iš savo mobiliojo ryšio telefono „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini), kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), siuntė amoralaus ir seksualinio turinio SMS žinutes mažametei G. S. į jos naudojamą mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ IMEI (duomenys neskelbtini), kurio numeris (duomenys neskelbtini), kuriose rašė apie savo ir jos lytinius organus, domėjosi, ar ji yra turėjusi lytinių santykių, skatino santykiauti su juo už atlyginimą oraliniu ir vaginaliniu būdu, tačiau nukentėjusiajai atsisakius tai daryti, siūlė susitikti ir santykiauti su juo analiniu būdu, nurodydamas kaip tai bus daroma, skatino jai pačiai pažeisti mergystės plėvę pirštais, kad jie galėtų santykiauti lytiniu būdu.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bei tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis jų visuma padarė teisingą išvadą dėl A. Š. teisinio veiksmų vertinimo bei jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje. Taip pat teismas pagrįstai nuteistajam netaikė laidavimo instituto bei nustatė teisingą ir pagrįstą neturtinės žalos dydį. Dėl to nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl BK 153 straipsnio 1 dalies taikymo

6. Nuteistasis skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atliktus veiksmus – SMS tekstinių žinučių siuntimą nukentėjusiajai vertino kaip BK 153 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus tvirkinimo veiksmus. Nurodo, kad teismas neanalizavo ir nenurodė teismų praktikos, kuria vadovavosi pripažindamas, kad jo veiksmai atitinka tvirkinamųjų veiksmų apibrėžimą, nes teismų praktikoje nėra pasisakyta, kad SMS tekstinio pobūdžio žinučių siuntimas gali būti laikomas tvirkinamaisiais veiksmais, todėl pirmosios instancijos teismas išplėtė šio nusikaltimo ribas. Šiuos nuteistojo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

7. BK 153 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į jaunesnio negu šešiolikos metų asmens seksualinį neliečiamumą, nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiūrio į atliekamus veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvą vaiko domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2013). BK 153 straipsnyje numatytas jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas baudžiamosios teisės teorijoje apibrėžiamas kaip objektyviai seksualus elgesys, galintis sukelti vaikui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi. Tvirkinimas gali būti padaromas įvairiomis formomis. Tai gali būti kaltininko seksualiniai veiksmai, gašlavimas vaiko atžvilgiu siekiant sukelti susijaudinimą, dirginant savo lytinius organus ar kitas kūno dalis, vaiko vertimas atlikti seksualinius veiksmus, taip pat seksualinių veiksmų atlikimas vaiko akivaizdoje. Mažametis gali būti tvirkinamas demonstruojant jam lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną, demonstruojant pornografiją, pasakojant apie seksualinių poreikių tenkinimą arba atliekant kitokį intelektualinį tvirkinimą ir kitokiais būdais.

12. Pažymėtina, kad BK 153 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, jog atlieka jaunesnio negu šešiolikos metų asmens atžvilgiu tvirkinamuosius veiksmus ir to nori. Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-746/2016, 2K-287-697/2017).

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo atliktus veiksmus – rašytų žinučių turinį, kuris akivaizdžiai yra vulgaraus, amoralaus ir seksualinio pobūdžio, jų skaičių – bei kitas byloje nustatytas aplinkybes – nuteistasis žinojo, jog nukentėjusiajai yra (duomenys neskelbtini) metų, buvo su ja susitikęs, tačiau ir po šio toliau siuntė jai pirmiau aptarto turinio žinutes – pripažįsta, jog nėra jokių abejonių, kad jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. nuteistasis suvokė pavojingą veikos pobūdį, kad mažametės atžvilgiu atlieka tvirkinamuosius veiksmus ir norėjo taip veikti. Šiuo atveju jokio pagrindo manyti priešingai, t. y. kad pakaltinamas, aukštąjį išsilavinimą turintis, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus nuteistasis, atlikdamas pirmiau aptartus veiksmus mažametės atžvilgiu, nesuprato pavojingo jų pobūdžio, nėra.

14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje, požymiai, todėl A. Š. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažintas kaltu padaręs šį nusikaltimą.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

1. Nuteistasis skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti laidavimo instituto, nurodydamas, kad tam buvo visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad jis savo kaltę pripažino iš dalies, bei nurodo priešingai, kad jis savo kaltę pripažino pilnai, labai gailisi dėl įvykio.

2. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

3. Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos.

4. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 dalyje nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos – jog A. Š. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

5. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.).

6. Iš nuteistojo parodymų, duotų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, ir paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme metu matyti, kad jis pripažįsta tik tuos faktus, kurie yra nustatyti objektyviais bylos duomenimis – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais, telefono numerių išklotinėmis, apžiūrų protokolais, taip pat nukentėjusiosios G. S. parodymais ir kt., t. y. jis pripažįsta, kad siuntė nukentėjusiajai SMS žinutes ir buvo su ja susitikęs. Tačiau kaip minėta, jis neigia norėjęs tvirkinti mažametę bei siekęs seksualinio pobūdžio tikslų, nurodydamas, kad žinutes mažametei siuntė tik iš smalsumo, rašė spontaniškai kilusias mintis, jokių tikslų neturėdamas. Taip pat vertinant nuteistojo parodymus viso proceso metu, jog jo veiksmai nukentėjusiajai nesukėlė jokių padarinių, per ankstyvo domėjimosi lytiniais santykiais, nes viso to ji mokėsi mokykloje pagal Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos patvirtintą Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programą ir iš jo siųstų žinučių nesužinojo jokios naujos informacijos, rodo ir tai, kad nuteistasis savo elgesio kritiškai nevertina, o siekia švelninti savo padėtį. Nurodytų aplinkybių visumos vertinimas suponuoja išvadą, kad šioje byloje nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos – visiško kaltės pripažinimo ir gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką. Dėl to pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai A. Š. neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1. Nuteistasis skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai G. S. priteistu neturtinės žalos dydžiu. Teigia, kad nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis yra per didelis, nustatytas nesivadovaujant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nurodo, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), gauna minimalų darbo užmokestį, jo žmona nedirba, gauna invalidumo pašalpą. Pažymi, kad nukentėjusioji G. S. pas psichologus lankėsi ir prieš įvykį, jos šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, yra stebima socialinių darbuotojų, jos tėvai nedirba, gyvena iš pašalpų.

2. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018).

3. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą nukentėjusiajai, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir kitas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, kurias išdėstė skundžiamame nuosprendyje, vadovavosi teisingumo, protingumo kriterijais, ir, kolegijos nuomone, nustatė teisingą neturtinės žalos dydį.

4. Pažymėtina, kad BK 153 straipsnio saugoma vertybė yra seksualinis neliečiamumas – tai vaiko saugumas nuo pernelyg ankstyvo seksualinio poveikio, galinčio pakenkti jo normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad seksualiniai veiksmai prieš mažamečius turi labai neigiamą poveikį jų psichikai ir vystymuisi, todėl ir jų vertinimo kriterijai yra griežtesni nei analogiškų veiksmų prieš vyresnio amžiaus asmenis, taip siekiama užtikrinti griežtesnę vaikų seksualinio neliečiamumo apsaugą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-942/2016).

5. Nagrinėjamu atveju tyčiniais A. Š. veiksmais buvo pažeistas mažametės, vos (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, seksualinis neliečiamumas, jos atžvilgiu laikotarpiu nuo 2018-02-27 iki 2018-03-06 buvo atliekami tvirkinamieji veiksmai. Neabejotina, kad dėl V. Š. atliktų neteisėtų seksualinio pobūdžio veiksmų mažametė G. S. patyrė emocinį stresą, pažeminimą, gėdos jausmą, kas atitinka atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nuteistojo veiksmai negali neturėti įtakos mažametės tolimesniam socialiniam ir psichologiniam vystymuisi. Iš mažametės motinos A. S. parodymų, matyti, kad įvykis mažametę labai paveikė – pasikeitė jos elgesys, ji tapo užsidariusi, nekalbi, nervingesnė; mažametės tėvas A. S. nurodė, kad mažametė po įvykio labai išgyveno, nenorėjo apie jį pasakoti, tapo uždara, nurodė, kad ji mokykloje lankosi pas psichologą; socialinė darbuotoja S. G. nurodė, kad po įvykio mažametė buvo sutrikusi, išsigandusi, negalinti susikaupti; iš 2018 m. balandžio 4 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašo matyti, kad G. S. lanko psichologės konsultacijas dėl patirtų neigiamų išgyvenimų; jai yra nustatytas lengvas protinis atsilikimas, emociniai sutrikimai; jai rekomenduotos psichologinės intervencijos pagal rekomendacijas, pedagoginė pagalba (1 t., b. l. 143). Taip pat bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą A. S. pateikė 2019 m. kovo 14 d. išrašą iš medicininių dokumentų, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji G. S. po nuosprendžio priėmimo buvo tirta stacionare dėl miego trūkumo, suprastėjusios atminties, galvos skausmo, pateiktos rekomendacijos gydymui, tarp kurių ir psichologo pagalba mokykloje (5 t., b. l. 11). Nors apeliantas teisingai nurodo, kad dar iki įvykio G. S. lankėsi pas psichologus, kaip minėta, jai yra nustatytas lengvas protinis atsilikimas, emociniai sutrikimai, tačiau įvertinus, padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat pirmiau aptartus duomenis dėl nukentėjusios pasikeitusio elgesio, santykių su aplinkiniais bei savijautos pokyčių po įvykio, pripažįstama, kad apsilankymai ir tolimesnės rekomendacijos psichologų pagalbai, taip pat pateikti papildomi duomenys dėl G. S. sveikatos, priežastiniu ryšiu yra susiję taip pat ir su nagrinėjamo įvykio sukeltomis pasekmėmis. Juolab, kad iš Nepilnamečio, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvados matyti, kad yra stebimos intensyvios gėdos reakcijos, intensyvus bet kokio seksualinio turinio turinčių pokalbių arba galimai patirtos seksualinės prievartos situacijos vengimas, padidėjęs gynybiškumas (1 t., b. l. 128–130). Teisėjų kolegija, įvertinus šios bylos įrodymus, pripažįsta, jog nagrinėjamas įvykis sukėlė žalą nukentėjusiajai, paveikė ir toliau veikia jos emocijas, elgseną, savijautą, kas neabejotinai turi įtakos jos socialiniam ir psichologiniam vystymuisi, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas.

6. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo turtinė padėtis yra vienas iš kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį. Nors apeliantas nurodo, kad jo materialinė padėtis yra sunki (gauna minimalų darbo užmokestį, jo žmona nedirba, gauna invalidumo pašalpą), tačiau byloje esantys duomenys patvirtina priešingai – A. Š. yra dirbantis, jis turi tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto (4 t., b. l. 74-84), kas paneigia jo argumentus dėl sunkios materialinės padėties. Nuteistasis skunde akcentuoja ir tai, kad nukentėjusiosios šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, jos tėvai nedirba, gyvena iš pašalpų, tačiau tai nelaikytina aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą mažinti neturtinės žalos dydį.

7. Dėl visų pirmiau nurodytų aplinkybių skundžiamo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo paliekama nepakeista.

8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.