Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės, Martyno Galvičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ilonos Jakubėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Budrio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-05-12 nuosprendžio, kuriuo K. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, jam skirta 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024-06-20, 17 val., iki 2024-06-21,15.30 val. (viena diena) ir nuspręsta laikyti, kad K. M. yra atlikęs 1 arešto parą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-10-07 nuosprendžiu subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant, prie neatliktos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (15 parų, kas atitinka 15 laisvės atėmimo dienų) ir K. M. skirta 1 metų 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 10 punktais, subendrintos 1 metų 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėti 1 metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu K. M. skiriant šias pareigas: tęsti mokslą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį nuteistas ir T. N., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Nuosprendžiu taip pat išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. K. M. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, o būtent: ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, iš nenustatyto asmens įgijo narkotinę medžiagą – kanapių dervą, kurios masė – 20,094 g, gabeno ir laikė su savimi iki tol, kol 2024-06-20, apie 16.55 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Vytautas Budris prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-05-12 nuosprendį:

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria K. M. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį skirta 30 parų arešto bausmė;

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, K. M. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 parų arešto bausmė;

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-10-07 nuosprendžiu subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant, prie neatliktos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (15 parų, kas atitinka 15 laisvės atėmimo dienų) ir skirta K. M. 1 metų 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė;

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 10 punktais, subendrintos 1 metų 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui;

- K. M. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį skirti 60 parų arešto bausmę;

- vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, K. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą 40 parų arešto bausmę;

- vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-10-07 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų 5 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos arešto bausmės bei skirti K. M. galutinę subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 10 punktais, 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui, paliekant tas pačias pirmosios instancijos teismo paskirtas pareigas;

- kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, K. M. paskyręs tik 30 parų arešto bausmę, bendrindamas nuosprendžiais paskirtas bausmes, atidėdamas subendrintos bausmės vykdymą tik 1 metų laikotarpiui, netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio bausmių skyrimo ir bendrinimo taisykles, nuostatas ir paskyrė per švelnią arešto bausmę bei neteisingą galutinę subendrintą bausmę, todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir per švelnios bei neteisingai subendrintos galutinės bausmės.

2.2. Pažymi, kad K. M., dar būdamas nepilnametis jau buvo teistas 4 kartus, visus šiuos kartus už tyčines nusikalstamas veikas, BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė jau būdamas pilnametis, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Dar 2022-04-05 ir 2022-10-07 nuosprendžiais K. M. buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės atidedant jų vykdymą. Prokuroras sutinka su teismo parinkta švelnesne nei laisvės atėmimas bausmės rūšimi - areštu - tačiau nesutinka su teismo paskirtu arešto bausmės už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą dydžiu. Įvertinus tai, kad K. M. jau 2 kartus ankstesniais nuosprendžiais buvo skirtos griežtesnės - laisvės atėmimo - bausmės, nors jų vykdymas ir buvo atidėtas, tačiau teigiamo poveikio K. M. tai neturėjo, jis ir toliau linkęs daryti nusikalstamas veikas, todėl skirta mažesnė nei bausmės vidurkis - 30 parų arešto bausmė, šiuo atveju, sukurtų savotišką nebaudžiamumo jausmą nuteistajam ir liktų neįgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Šiuo atveju, įvertinus K. M. asmenybę, jam turėtų būti skirta didesnė už arešto bausmės vidurkį - 60 parų arešto bausmė, kurią pagal BK 64¹ straipsnį sumažinus vienu trečdaliu, galutinė arešto bausmė skirtina 40 parų.

2.3. Taip pat nurodo, kad iš ankstesnių K. M. teistumų matyti, kad K. M. 2025-05-12 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu 2024-06-20 padaręs nusikalstamą veiką, ir tuo metu jis nebuvo atlikęs ankstesniu 2022-10-07 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl skiriant bausmę teismas pagrįstai vadovavosi BK 64 straipsnio nuostatomis. Taip pat, iš nuteistojo teistumo duomenų matyti, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-10-07 nuosprendžiu K. M. skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2022-05-17 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo pačiu 2022-10-07 nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas atliktas bausmės laikas pagal 2022-05-17 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį. Todėl, bendrinant nauju (skundžiamu) 2025-05-12 nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 64 straipsnį, turėjo būti paskaičiuota pagal ankstesnį 2022-10-07 nuosprendį paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, kuri ir turėjo būti bendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme.

2.4. Pažymi, kad iš nuteistojo teistumo duomenų taip pat matyti, jog K. M. 2022-04-14 buvo įtrauktas į probuojamųjų asmenų duomenų registrą Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriuje kaip atliekantis laisvės apribojimo bausmę, paskirtą pagal 2022-03-22 nuosprendį, o 2022-05-31 - išregistruotas, gavus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-05-17 nutartį dėl bausmių bendrinimo. Taigi, K. M. laikotarpiu nuo 2022-04-14 iki 2022-05-31 atlikinėjo laisvės apribojimo bausmę, paskirtą pagal 2022-03-22 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį, kuri buvo subendrinta 2022-05-17 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, o po to - 2022-10-07 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu. Todėl atliktas laisvės apribojimo bausmės laikas nuo 2022-04-14 iki 2022-05-31 (1 mėnuo 18 dienų), taip pat ir laikiname sulaikyme išbūtas laikas (1 para), turėjo būti išskaičiuoti iš visos 2022-10-07 nuosprendžiu K. M. paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, siekiant paskaičiuoti neatliktos bausmės laiką. Atlikta 1 mėnesio 18 dienų laisvės apribojimo bausmė turėtų būti keičiama pagal BK 65 straipsnio taisykles į laisvės atėmimo bausmę santykiu 1/2, kurį numatė iki 2025-02-01 galiojusi BK 65 straipsnio redakcija. Tokiu būdu neatliktos bausmės dalis pagal 2022-10-07 nuosprendį, kuriuo bausmė subendrinta su 2022-05-17 nutartimi, būtų 1 metų 5 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmė (išskaičiavus atliktas 25 dienas iš 1 metų 6 mėnesių), kuri ir turėjo būti bendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta arešto bausme. Todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, likusią neatliktą 1 metų 5 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmę subendrinus su 39 paromis arešto (iš prašomos skirti 40 parų arešto bausmės atėmus atliktą 1 laikino sulaikymo dieną), taikant dalinį bausmių bendrinimo būdą, siūloma skirti K. M. galutinę 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

2.5. Prokuroras sutinka, jog šiuo atveju buvo formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnį, tačiau, prokuroro vertinimu, teismas, paskirtos bausmės vykdymą turėjo atidėti ilgesniam terminui - 2 metams. Kaip jau minėta, K. M., būdamas nepilnametis, buvo teistas 4 kartus, visus šiuos kartus už tyčines nusikalstamas veikas, BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė jau būdamas pilnametis, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Pažymėtina, jog dar 2022-04-05 nuosprendžiu K. M. buvo skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą, vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis, atidedant 1 metams 6 mėnesiams. Vėliau, 2022-10-07 nuosprendžiu skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su 2022-05-17 nutartimi skirta bausme ir K. M. skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis, atidėtas jau 2 metams. Taigi, 2022-10-07 nuosprendžiu bendrindamas bausmes teismas jau įvertino K. M. asmenybę, kaip linkusią nusikalsti, tačiau suteikė pasitikėjimą nustatydamas ilgesnį bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Šiuo atveju, teismas, nepaisydamas to, jog K. M. jau 2 kartus buvo atidėtas bausmės vykdymas ilgesniam terminui ir šis vėl bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują tyčinį nesunkų nusikaltimą, bausmės vykdymą atidėjo trumpesniam laikotarpiui nei ankstesniais teismo sprendimais. K. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, žinodamas, kad jo atžvilgiu jau buvo du kartus iš eilės pritaikytas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, t. y. suteiktas teismo pasitikėjimas, vėl padarė naują tyčinį nesunkų nusikaltimą. Įvertinus tai, kad paskutinį kartą jis buvo teistas 2022-10-07 nuosprendžiu ir naują nusikaltimą padarė iki jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos likus 4 mėnesiams, kaltu prisipažino ir gailėjosi, siekiant įvertinti galimai teigiamus jo asmenybės pokyčius, o būtent, kad nuo 2024-09-01 jis mokosi (duomenys neskelbtini), sutiktina, jog jam gali būti dar kartą suteiktas teismo pasitikėjimas, tačiau, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat siekiant prevencinių tikslų, kad kuo ilgesnį laikotarpį jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas turėtų būti kur kas ilgesnis, todėl siūloma teismui šį laikotarpį nustatyti 2 metams.

3. Atsiliepimų į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Budrio apeliacinį skundą negauta.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti toje dalyje kiek tai susiję su bausmių bendrinimu, o kitą apeliacinio skundo dalį dėl ilgesnio laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus. Apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 12 d. nuosprendžio pateikė tik prokuroras, kuris neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių K. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių bei jos kvalifikavimo. Prokuroras nesutinka tik su nuteistajam K. M. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskirtos bausmės dydžiu, galutinės subendrintos bausmės dydžiu bei laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminu. Apeliacinis skundas dėl kito nuteistojo T. N. nepaduotas.

Dėl per švelnios bausmės dydžio paskyrimo

6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam K. M. paskirtos bausmės svarbu atkreipti dėmesį, kad, įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimui reikšmingos nuostatos įtvirtintos ir BK 61 straipsnyje, kuris buvo pakeistas 2024 m. balandžio 25 įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu nuo 2025 m vasario 1 d. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Todėl šiuo atveju, vertinant, ar nuteistajam paskirta bausmė buvo tinkamai individualizuota, bus vadovaujamasi nauja BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, kuri laikytina lengvinančia K. M. teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią, t. y. taikoma ir nusikalstamai veikai, padarytai iki šio įstatymo įsigaliojimo.

7. Be to, skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmens asmenybę, nėra per švelni ar per griežta.

8. Pirmosios instancijos teismas, dėstydamas motyvus dėl arešto bausmės K. M. skyrimo, nurodė, kad nuteistasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą veikiant tiesiogine tyčia. Be to, K. M., būdamas nepilnametis, buvo teistas 4 kartus už tyčines nusikalstamas veikas, šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, be to, prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi kas buvo pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, asmuo nebaustas administracine tvarka.

9. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog bausmės tikslams pasiekti K. M. už nesunkaus nusikaltimo padarymą turi būti paskirta BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmės rūšis – areštas, jos dydį nustatant mažesnį už įstatymo sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, bei atsižvelgęs į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, minėtą arešto bausmę sumažino vienu trečdaliu, remiantis BK 64 ¹ straipsniu.

10. Teisėjų kolegija, pritardama prokuroro apeliacinio skundo argumentams, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtos arešto bausmės dydį neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad K. M. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau jis neįvertino realaus šios nusikalstamos veikos pavojingumo. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų 26 punktą, kanapių dervos nedideliu kiekiu yra laikytina ne daugiau kaip 0,25 g šios medžiagos, dideliu kiekiu – daugiau kaip 25 g šios medžiagos. Nuteistasis K. M. disponavo 20,094 g. kanapių derva, kurios kiekis vos neviršijo didelio kiekio, t. y. trūko 4,906 g. kas suponuoja šios veikos didesnį pavojingumą. Be to, apylinkės teismas neatsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sistemingumą, o vertindamas K. M. asmenybę nepagrįstai sureikšmino pavienes teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, ignoruodamas byloje esančią informaciją apie jo ankstesnius teistumus ir baustumus. Visa tai lėmė, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė K. M. aiškiai per švelnią bausmę, dėl ko pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. dėl neteisingai paskirtos bausmės.

11. Didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei šiuo atveju atskleidžia duomenys apie ankstesnius jo teistumus. Remiantis byloje esančiu Įtariamųjų, kaltinamųjų bei nuteistųjų registro išrašu nustatyta, jog iki šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo K. M. buvo teistas dar keturis kartus:

12. 2021 m. liepos 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu teistas pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 1 d. , 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. subendrinta laisvės apribojimo bausme 1 metams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką: mokytis, dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholinius gėrimus).

13. 2022 m. kovo 22 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu teistas pagal LR BK 140 str. 1 d. sumažinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskyrus intensyvią priežiūrą – nuteistojo kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojus bausmės atlikimo laikotarpiu būti Probacijos tarnybai nurodytu gyvenamosios vietos adresu nuo 21 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, įpareigojus: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždraudus vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, K. M. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu neatliktos bausmės dalį – 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo, ir K. M. skirta galutinė subendrinta 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskyrus intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojus bausmės atlikimo laikotarpiu būti Probacijos tarnybai nurodytu gyvenamosios vietos adresu nuo 21 val. iki 7 val., įpareigojus: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždraudus vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

14. 2022 m. balandžio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu teistas pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 198 ¹ str. 1 d., subendrinta laisvės atėmimo bausme 10 (dešimčiai) mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas K. M. atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir skirtos auklėjamojo poveikio priemonės, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktuose, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktuose, 3 dalies 5 punkte: įspėjimas; elgesio apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą laiką būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val.; mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse; uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką K. M. įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. liepos 30 d. 18.55 val. iki 2021 m. liepos 31 d. 12.05 val. (viena para). 2022 m. gegužės 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu K. M. paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirta galutine 11 mėnesių laisvės paribojimo bausme, iš pradžių vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 5 papunkčiu, pakeitus ją į – 5 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmę, ir nustatyta K. M. galutinė subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas K. M. atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir skirtos auklėjamojo poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5 punktuose, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktuose, 3 dalies 5 punkte: įspėjimas; 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, įpareigojant juos išdirbti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose; elgesio apribojimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant visą laiką būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val.; mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse; uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 5 d. ir 2022 m. kovo 22 d. nuosprendžius.

15. 2022 m. spalio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu teistas pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., sumažinta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmės dalis dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2022-05-17 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas K. M. atidėtas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5 punktais, 83 straipsniu, 85 straipsniu 87 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktais, 3 dalies 5 punktu skirtas įspėjimas; 70 (septyniasdešimt) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, įpareigojant juos išdirbti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose; elgesio apribojimas 12 (dvylika) mėnesių įpareigojant visą laiką būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val.; mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse; uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas atliktas bausmės laikas pagal 2022-05-17 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį.

16. Teisėjų kolegija, vertindama aukščiau nurodytus duomenis konstatuoja, kad nuteistasis K. M. laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo iki 2021 m. gruodžio padarė iš viso 9 nusikalstamas veikas, iš kurių net 6 priskiriamos apysunkiams nusikaltimams. Be to, iš LITEKO duomenų matyti, kad vykdant nuteistojo K. M. probaciją, asmuo pažeidinėjo probacijos sąlygas ir vengė tinkamai vykdyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktuose, 3 dalies 5 punkte numatytas nuteistųjų nepilnamečių, kuriems atidėtas bausmės vykdymas, pareigas, o būtent, K. M. nuo 2023-04-12 iki 2023-06-23 9 kartus pažeidė teismo skirtą įpareigojimą būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., t. y.: 2023-05-13 į namus grįžo 21.40 val., jautėsi alkoholio kvapas; 2023-05-27 paskelbta paieška 22.10 val., paieška nutraukta 2023-05-28 8.10 val.; 2023-06-07 į namus grįžo 22.00 val.; 2023-06-09 išėjo iš namų savavališkai 21.30 val., į namus grįžo 2023-06-10 01.15 val.; 2023-06-10 į namus grįžo 22.50 val.; 2023-06-11 paskelbta paieška 22.10 val., 2023-06-12 16.55 val., paieška nutraukta; 2023-06-16 į namus grįžo 22.20 val.; 2023-06-19 į namus grįžo 22.00 val.; 2023-06-20 į namus grįžo 22.20 val. Be to, labai žema K. M. mokymosi motyvacija, dažnai nenueina į mokyklą, turi daug praleistų pamokų, grupės auklėtojos ir socialinio pedagogo apibūdinimu jis elgiasi nekultūringai, vartoja keiksmažodžius, visiškai nelanko Jaunimo centro užsiėmimų, keletą kartų atsisakė vykti į organizuojamas Jaunimo centro stovyklas. Be to, K. M. 2023-01-19 13:56 val. važiavo autobusu Nr. (duomenys neskelbtini), maršrutu Nr. (duomenys neskelbtini), tarp stotelių (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, be važiavimo bilieto, taip padarė administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 446 straipsnio 4 dalį, K. M. 2023-01-19 skirta 8 Eur bauda. Nors šios nurodytos aplinkybės buvo įvertintos 2023 m. liepos 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi netenkinant Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tačiau toks asmens elgesys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, be to, šios paminėtos aplinkybės taip pat leidžia konstatuoti, jog šioje byloje jam inkriminuotą nusikaltimą K. M. įvykdė tikrai ne atsitiktinai, dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių.

17. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, skundžiamame nuosprendyje akcentuota aplinkybė – tai, kad K. M. yra nebaustas administracine tvarka, neleidžia jo asmenybės vertinti išimtinai teigiamai bei tikėtis, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus K. M. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį arešto bausmę, nustatant jos dydį mažesnį nei sankcijos vidurkis.

18. Nuteistasis nusikalstamą veiką, dėl kurios skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, įvykdė jau būdamas 4 kartus teistas, jo atžvilgiu jau du kartus buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Taigi, atsižvelgusi į aukščiau išdėstytas aplinkybes, įvertinusi nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančius duomenis bei tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teisėjų kolegija sprendžia, kad tam, jog būtų pasiekti bausmės tikslai nuteistajam turi būti paskirta prokuroro apeliaciniu skundu prašomas skirti bausmės dydis.

Dėl LR BK 64 straipsnio taikymo

19. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistojo K. M. atliktas laisvės apribojimo bausmės laikas nuo 2022-04-14 iki 2022-05-31 (1 mėn. 18 d.), taip pat ir laikiname sulaikyme išbūtas laikas (1 para), turėjo būti įskaičiuotas iš 2022-10-07 nuosprendžiu paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, siekiant paskaičiuoti neatliktos bausmės laiką.

20. Teisėjų kolegija, pritardama prokuroro apeliacinio skundo argumentams, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį su neatliktos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme pagal 2022 m. spalio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį, neteisingai paskyrė galutinę subendrintą bausmę, nes neatsižvelgė į nuteistojo faktiškai atliktą bausmę, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. dėl neteisingai paskirtos bausmės.

21. Pagal LR BK 64 str. 1 d. jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal LR BK 64 str. 2 d. kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Pagal LR BK 64 str. 3 d. kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

22. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad K. M. nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 7 d. nuosprendžiu subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su skundžiamo nuosprendžio paskirta bausme iš dalies jas sudedant, prie neatliktos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės (15 parų, kas atitinka 15 laisvės atėmimo dienų) ir skirta K. M. 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė.

23. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad nuteistasis K. M. 2022 m. spalio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu teistas pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., sumažinta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmės dalis dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2022-05-17 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas atliktas bausmės laikas pagal 2022-05-17 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį.

24. Pagal šią 2022-05-17 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu K. M. paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirta galutine 11 mėnesių laisvės apribojimo bausme, iš pradžių vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 5 papunkčiu, pakeitus ją į – 5 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmę, ir nustatyta K. M. galutinė subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 5 d. ir 2022 m. kovo 22 d. nuosprendžius.

25. Iš minėto įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad pagal 2022 m. kovo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį paskirtą laisvės apribojimo bausmę K. M. pradėjo atlikinėti 2022-04-14 kai buvo įtrauktas į probuojamųjų asmenų duomenų registrą, tačiau iš jo buvo išregistruotas 2022-05-31 gavus 2022-05-17 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį dėl bausmių subendrinimo, kas patvirtina aplinkybę, kad nuteistasis K. M. pagal 2022 m. kovo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį yra atlikęs 1 mėnesį 18 d. laisvės apribojimo bausmę arba pagal LR BK 65 str. bausmių keitimo taisykles galiojusias iki 2025 m. vasario 1 d. - 24 laisvės atėmimo dienas.

26. Šiuo metu galiojančios LR BK 65 str. bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės nėra taikomos, kadangi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72² , 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 51 , 40¹ , 58¹ , 72⁵ , 72⁶ , 72⁷ , 72⁸ straipsniais įstatymą 2024 m. balandžio 25 d. Nr. XIV-2573 BK 65 straipsnio nuostatos netaikomos, nes yra baigtas bylos nagrinėjimo procesas, kurio metu buvo priimtas 2022 m. kovo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendis. Be to, pagal 2022 m. balandžio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį nuteistajam K. M. skiriant laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką buvo įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. liepos 30 d. 18.55 val. iki 2021 m. liepos 31 d. 12.05 val. (viena para).

27. Esant šioms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ir bendrindamas bausmes prie neatliktos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėdamas dalį šiuo skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės (15 parų, kas atitinka 15 laisvės atėmimo dienų), neatsižvelgė į nuteistojo K. M. atliktos bausmės laiką pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 5 d. ir 2022 m. kovo 22 d. nuosprendžius, t. y. atliktas 25 laisvės atėmimo dienas. Tokiu atveju neatliktos bausmės dalis pagal 2022-10-07 nuosprendį, kuriuo bausmė subendrinta su 2022-05-17 nutartimi, būtų 1 metų 5 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmė, kuri ir turėjo būti bendrinta su skundžiamu nuosprendžiu paskirta arešto bausmės dalimi, todėl šioje dalyje prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl LR BK 75 straipsnio taikymo

28. Skundžiamu nuosprendžiu pirmos instancijos teismas nuteistajam K. M. skirdamas subendrintą laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidėjo 1 (vienerių) metų laikotarpiui bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skyrė šias pareigas: tęsti mokslą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą pažymėjo, kad nuteistasis K. M. visas kitas nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas ankstesniais nuosprendžiais, padarė būdamas nepilnametis, paskutinį kartą jis buvo teistas pakankamai seniai – 2022 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, be to, nors nusikalstamą veiką, nagrinėjamą šioje baudžiamojoje byloje, nuteistasis ir padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nuo 2022 m. spalio 7 d. iki šio skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos (2025 m. gegužės 12 d.) asmuo nusikalto tik vieną kartą, dėl savo veiksmų gailisi, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini).

29. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo laisvės atėmimo bausmės vykdymą K. M. atidėti dvejiems metams, paskiriant nuteistajam tuos pačius įpareigojimus.

30. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. (BK 75 straipsnio 5 dalis.

31. Pažymima, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-565-139/2016). Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatydamas nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminą, teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad nesunkų nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, K. M. padarė būdamas anksčiau teistas keturis kartus, nusikalto ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, be to, jo atžvilgiu buvo du kartus taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir šie paskirti terminai buvo nustatomi vis ilgesni – 1 metai 6 mėnesiai bei 2 metai.

33. Kaip teisingai akcentuota prokuroro apeliaciniame skunde, apylinkės teismas neįvertino to, kad ankstesniais nuosprendžiais K. M. du kartus atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo terminas buvo nustatomas ilgesnis, tačiau asmuo vėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują nesunkų nusikaltimą, apylinkės teismas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą nustatė trumpesnį nei ankstesniais teismo sprendimais. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo teisinė padėtis neturėtų būti lengvinama nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant minimaliam terminui – vieneriems metams, kadangi nuteistasis K. M. nepadarė tinkamų išvadų dėl savo ankstesnio netinkamo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje nustatytų bendro gyvenimo taisyklių, nes asmuo vėl padarė naują nusikaltimą, nepaisydamas anksčiau teismo suteikto pasitikėjimo.

34. Esant visumai nurodytų aplinkybių, gali susidaryti įspūdis, kad vėlesniu nuosprendžiu švelninant asmens teisinę padėtį, sukuriamos prielaidos manyti, jog pakartotinai padaromi nusikaltimai yra mažiau pavojingi, o tai prieštarauja baudžiamosios teisės principams ir bausmės tikslams. Todėl skundžiamas nuosprendis taip pat keičiamas ir dėl netinkamo BK 75 straipsnio taikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, laisvės atėmimo bausmės vykdymas K. M. atidėtinas dvejiems metams, paliekant tuos pačius apylinkės teismo skirtus įpareigojimu, numatytus LR BK 75 str. 2 d. 6 d. 5 p ir 10 p., t. y. tęsti mokslą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl bylinėjimo išlaidų

35. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. spalio 9 d. pažyma Nr. APD-2025-11139 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį K. M. sudaro 204,17 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

36. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021). Be to, pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

37. Kadangi ši baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal prokuroro apeliacinį skundą, antrinė teisinė pagalba K. M. buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo (BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš nuteistojo išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Budrio apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-05-12 nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria K. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį skirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu, K. M. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 7 d. nuosprendžiu subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant, prie neatliktos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (15 parų, kas atitinka 15 laisvės atėmimo dienų) ir skirta K. M. 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 10 punktais, subendrintos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų laikotarpiui.

K. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, K. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių 5 (penkių) dienų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės bei skirti K. M. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 10 punktais, 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikotarpiui, K. M. skiriant šias pareigas:

- tęsti mokslą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš K. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai neišieškoti.

Šis Šiaulių apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.