- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-29
- Bylos Nr.
- e2-632-450/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00677-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Griausmas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Citus Construction“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Griausmas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Citus Construction“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Griausmas“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Citus Construction“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės UAB „Griausmas“ 54 976,56 Eur žalos atlyginimą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2021 m. gruodžio 1 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2021/NMN-R4 (toliau – Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo atlikti vidaus bei išorės ardymo, griovimo ir valymo darbus (toliau – Darbai) objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbiami) (toliau – Objektas). Atsakovė Darbus atlikinėjo itin netinkamai ir nesilaikydamas būtinųjų saugos reikalavimų. Ieškovė nepraėjus nei vienam mėnesiui nuo Sutarties sudarymo teikė pretenziją dėl statybvietės taisyklių pažeidimų, iš viso ieškovė teikė 11 pretenzijų. Atsakovė, netinkamai ir savavališkai atlikdama Darbus, padarė žalos Objektui, kuri siekia 54 976, 56 Eur. Žalą atsakovė sukėlė atlikdama griovimo darbus – sugadino ir pablogino pastato būklę. Ieškovė, pasitelkdama šios srities profesionalę įmonę – UAB „PDS“, 2022 m. kovo 21 d. atliko Objekto apžiūrą, kurios metu nustatyti atliekamų darbų pažeidimai. Nepriklausomas vertintojas UAB „Banduva“ sudarė lokalinę sąmatą dėl atsakovės sukeltų nuostolių ištaisymo paskaičiavimo, kurioje detaliai nurodoma atsakovės netinkamais darbais sukelta žala ir detalizuojama, kokių medžiagų bei jų kiekių (kartu su medžiagų kainomis) yra reikalinga sukeltai žalai pašalinti. Atsakovė nesiekė išsaugoti sutartinių santykių, nebendradarbiavo su ieškove ir nepaisė jai teiktų pastabų, elgėsi nerūpestingai bei netinkamai vykdė Sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apygardos teismas, atsakovei per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, 2023 m. kovo 14 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės 54 976,56 Eur žalos atlyginimą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 19,92 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Šalies argumentai
4. Atsakovė 2023 m. balandžio 4 d. pateikė teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.
5. Nurodė, kad atsakovei faktiškai (realiai) procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, todėl neturėdama informacijos apie prieš ją pradėtą teismo procesą, neturėjo galimybės bei pareigos domėtis bylos eiga, atsakovei buvo užkirstas kelias įgyvendinti vieną iš pagrindinių proceso teisių – teisę į tinkamą procesą ginant savo teise bei interesus. Atsakovės vertinimu, priimtas teismo sprendimas už akių yra nepagrįstas. Sutartimi atsakovė įsipareigojo atlikti Sutarties Specialiosios dalies 6 punkte nurodytus statybos darbus, kurių vertė pagal Sutartį yra 423 500 Eur (su PVM), atsakovė faktiškai yra atlikusi didžiąją dalį (apie 90 proc.) Darbų, kurių vertė – 372 801 Eur (su PVM). Ieškovė iki šiol delsia savo parašais patvirtinti tam tikros dalies atsakovės atliktų Darbų perdavimo faktą, kurių atlikimas yra įformintas Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 6 (už 2022 m. gegužės mėn.) ir yra skolinga atsakovei 80 949 Eur (su PVM). Ieškovė 2022 m. gegužės 23 d. pranešimu „Dėl 2021 m. gruodžio 1 d. Rangos sutarties Nr. 2021/NMN-R4 nutraukimo“ yra informavusi atsakovę apie ieškovės atliktą vienašališką Sutarties nutraukimą nuo 2022 m. birželio 2 d. Atsakovė, įvertinusi Sutarties nutraukimo pagrindus (atsakovės vėlavimas atlikti Darbus pagal Sutartyje nustatytus terminus), nustatė, kad ieškovės atliktas vienašališkas Sutarties nutraukimas yra galimai neteisėtas (pažeidus Sutarties 26.1.1 punkto reikalavimus), kadangi atliktas nesant esminio Sutarties pažeidimo. Be to, Sutarties nutraukimas neatima iš atsakovės teisės reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus Darbus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.671 straipsnis). Atsakovė su ieškinio reikalavimu priteisti 54 976,56 Eur žalos atlyginimą nesutinka. Ieškovė neįrodė nei vienos iš būtinųjų civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų. Pati ieškovė veikė pasyviai, nesiekė tinkamo Sutarties vykdymo, Sutarties galiojimo metu neturėjo statybą leidžiančio dokumento, nepagrįstai stabdė Darbus, tai galėjo įtakoti ieškinyje nurodomos žalos atsiradimą. Objektas yra itin nusidėvėjęs ir ieškovės nurodomi defektai, kuriuos neva sukėlė atsakovė, tikėtina galėjo atsirasti dėl pačio pastato būklės, o ne dėl atsakovės atliktų Darbų.
Atsiliepimas
6. Ieškovė UAB „Citus Construction“ pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašo netenkinti atsakovės prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
7. Ieškovė nurodė, kad atsakovė deklaratyviai teigia, jog apie bylą nežinojo, tačiau nenurodo tai pagrindžiančių įrodymų. Juridiniam asmeniui tenka pareiga užtikrinti tinkamą buveinės adresu siunčiamos korespondencijos gavimą, todėl Juridinių asmenų registre jis turi nurodyti teisingą buveinės adresą. Be to, ieškovė buvo informavusi atsakovę, kad kreipsis į teismą dėl žalos atlyginimo. Atsakovės argumentai dėl teismo sprendimo už akių teisėtumo yra nepagrįsti ir nemotyvuoti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „Griausmas“ prašymo dėl 2023 m. kovo 14 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
9. Teismas nustatė, kad atsakovei procesiniai dokumentai išsiųsti 2022 m. gruodžio 8 d. Juridinių asmenų registre registruotu bei ieškinyje nurodytu buveinės adresu, tačiau grąžinti neįteikti su atžyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“, todėl buvo išsiųsti atsakovės vadovui Juridinių asmenų registre nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau taip pat grąžinti neįteikti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 4 dalimi, buvo procesiniai dokumentai pakartotinai išsiųsti atsakovės buveinės adresu ir laikomi tinkamai įteiktais 2023 m. vasario 1 d. Per nustatytą 20 dienų terminą atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priėmė sprendimą už akių.
10. Pagal teismų praktiką, juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinės adresą atskleidimu iš esmės reiškia, kad pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį elgesio būdą, kuriuo atsisako juridinio asmens pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių teisių.
11. Teismo vertinimu, buvo išnaudotos visos prieinamas protingos priemonės, siekiant įteikti atsakovei procesinius dokumentus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir teismų praktiką, teismas nusprendė, kad buvo pagrindas ir sąlygos priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnis).
12. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodytos aplinkybės dėl ieškovės neatsiskaitymo už atsakovės atliktus Darbus, dėl ieškovės vienašališko Sutarties nutraukimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nors atsakovė turi teisę reikšti atitinkamus reikalavimus ieškovei, tačiau atsakovė nenurodo, kad juos priešieškiniu sieks pareikšti nagrinėjamoje byloje. Sprendime už akių teismas nurodė, kad atsakovė netinkamai vykdė Sutartį, atlikdama Darbus, dėl to esmingai pablogino Objekto būklę. Nors atsakovė teigia priešingai, tačiau nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Atsakovė nesutinka su žalos dydžiu, tačiau neprašo skirti ekspertizę žalos dydžiui nustatyti bei nepateikia įrodymų, kurie paneigtų byloje nustatytas aplinkybes dėl jos netinkamai atliktų Darbų, lėmusių ieškovei žalos atsiradimo faktą ir dydį.
13. Teismas nusprendė, kad atsakovė nepateikė argumentų ir (ar) įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui bei nepaneigė teismo sprendime už akių padarytų išvadų, todėl atsakovės prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliantė (atsakovė) UAB „Griausmas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
14.1. Teismas neatsižvelgė, kad sprendimo priėmimo metu jai nebuvo žinoma apie ieškovės pareikštą ieškinį bei apie tai, jog atsakovei yra nustatytas terminas pateikti atsiliepimą į ieškinį. Ieškinio pateikimo metu, atsakovė nebuvo elektroninio paslaugų portalo (EPP) vartotoja, tik po sprendimo priėmimo dienos, ji prisijungė prie šio portalo bei sužinojo apie nagrinėjamą civilinę bylą bei priimtą teismo sprendimą.
14.2. Atsakovė apie pradėtą teisminį procesą nebuvo informuota. Procesinių dokumentų, išsiųstų asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu įteikimas pagal įstatyme numatytą tvarką, laikytinas procesinių dokumentų įteikimo fikcija.
Šalies argumentai
14.3. Teismų praktikoje yra suformuota teisės aiškinimo taisyklė „tuo atveju, kai sprendimas už akių priimtas prieš šalį, kuri apie pradėtą civilinę bylą buvo informuota teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, tokiai šaliai pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidus CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ta aplinkybė, kad buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, taip užtikrinant asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).
14.4. Visos byloje iškilusios abejonės dėl tinkamo Sutarties vykdymo, netinkamo Sutarties Specialiosios dalies 6 punkte nurodytų statybos darbų atlikimo, žalos atsiradimo pagrįstumo turi būti pašalintos civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
14.5. Ieškovė neįrodė nei vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų tam, kad atsakovei būtų taikoma civilinė atsakomybė pagal CK 6.245 straipsnio nuostatas.
14.6. Darbų atlikimas vėlavo ne dėl atsakovės kaltės. Priešingai, Darbų atlikimas vėlavo dėl ieškovės kaltės – ji užsakė Darbus, neturėdama statybos leidimo griovimo darbams bei nuolat stabdydavo Darbų atlikimą, tikėdamasi greitu metu gauti statybos leidimą. Statybos leidimas buvo gautas tik 2022 m. rugpjūčio 19 d., nors atsakovė Darbus atliko 2022 m. gegužės mėn. Rangos sutarties 21.2.10 punkte nurodyta, kad „Statinio statybą leidžiantį dokumentą – leidimą statyti Statinį, kurio gavimas yra Užsakovo atsakomybė“, tai reiškia, jog Darbai iš viso negalėjo būti atlikti objekte.
14.7. Ieškovė nesilaikė taisyklių, neužtikrino, kad Objektas būtų paruoštas atsakovės darbuotojams, t. y. būtent dėl ieškovės kaltės atsakovės darbuotojai dirbo pavojingomis sąlygomis. Ieškovė daug kartų buvo raginama pristatyti medžiagas (laikinus aptvėrimus), kurios buvo reikalingos tvoros montavimui (tvora skirta saugiam darbui aukštyje), tačiau ilgą laiką šios pareigos nevykdė. Tik gavus skundą iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apie planuojamą patikrinimą, ieškovė medžiagas į Objektą pristatė.
14.8. Ieškinyje nėra nurodyta, kokias tiksliai Sutartyje numatytas pareigas atsakovė pažeidė ir kaip tokių pareigų pažeidimas sąlygojo žalos atsiradimą. Ieškovė tik nurodo, kad atsakovė netinkamai vykdė Sutartį, t. y. nesilaikė sutartyje numatytų terminų bei pareigų, todėl vertina, jog neteisėti veiksmai nustatyti. Ieškinyje nenurodyta, kokių tiksliai terminų nesilaikymas, ar jų pažeidimas sąlygojo 54 976,56 Eur dydžio žalą.
14.9. Sutartyje numatyti Darbai buvo atliekami pastate, kuris 20 metų nebuvo naudojamas, dalis pastato yra po gaisro. Visus metus į pastato konstrukcijas tekėjo vanduo, kuris pažeidė armatūras, namo konstrukcijas ir tai turėjo įtakos pastato būklei bei galimai sąlygojo ir ieškovės nurodomos žalos atsiradimą. Ieškovė viešai yra pripažinusi, kad Objektas yra itin nusidėvėjęs ir pastato konstrukcijas paveikė aplinkos poveikis.
14.10. Byloje nebuvo atlikta statinio ekspertizė, kurioje būtų nurodyti statinio defektai bei, kaip tie defektai atsirado, dėl kieno kaltės jie galėjo atsirasti (nusidėvėjimas, atsakovės atliktų Darbų rezultatas, ar kita). Ieškovės pasitelkto UAB „PDS“ Objekto apžiūros akte nėra nurodyta, kas yra kaltas dėl akte nurodomų trūkumų. Jeigu atsakovė būtų dalyvavusi bylos nagrinėjime, būtų prašiusi teismo skirti teismo ekspertizę.
14.11. UAB „PDS“ objekto apžiūros 5 lape yra nurodyta, kad „4. Taip pat likutiniai defektai yra taisytini, atsiradę dėl gaisro, dėl ilgai neeksploatuojamo pastato (žiema / vasara) bei dėl BOPKATO panaudojimo griaunant gelžbetonines, metalines ir kitas konstrukcijas“. Taigi ir pačioje UAB „PDS“ apžiūroje yra konstatuota, kad defektai gali būti atsiradę ne vien dėl atsakovės kaltės, bet ir dėl gaisro, dėl ilgą laiką neeksploatuojamo pastato.
Atsiliepimas
14.12. Atsakovė pareiškime nurodė, kad būtina yra skirti ekspertizę (paragrafai 53 ir 66).
14.13. Ieškovė nepateikė įrodymų bei argumentų, pagrindžiančių atsakovės veiksmų neteisėtumą ir ieškinyje plačiau nepasisakė dėl atsakovės veiksmų, galėjusių nulemti atsakovės civilinę atsakomybę, atsakovės kaltė neįrodyta.
14.14. Ieškovė, reikalaudama žalos atlyginimo už atsakovės darbų atlikimo metu apgadintą pastatą, negali reikalauti, kad jai būtų priteista žalos atlyginimas tokia apimtimi, kad ji galėtų naujai atstatyti pastatą. Ieškovei galėtų būti priteista žala, kad patalpos būtų grąžintos į iki pažeidimo (iki atsakovei pradedant Darbus) buvusią padėtį, t. y. kiek kainuotų atstatyti buvusį turtą iki Darbų pradžios, atsižvelgiant į jo nusidėvėjimą.
14.15. Ieškovės pateiktoje UAB „PDS“ objekto apžiūroje bei UAB „Banduva“ parengtoje lokalinėje sąmatoje pateikiami skaičiavimai ir ieškovei nuosavybės teise priklausančio pastato remonto darbų ir medžiagų sąrašas tam, kad ieškovei būtų atstatytas pastatas, neatsižvelgiant į pastato nusidėvėjimą.
14.16. Ieškovės atliktas vienašališkas Sutarties nutraukimas yra galimai neteisėtas (pažeidus Sutarties 26.1.1 punkte numatytus reikalavimus), kadangi atliktas nesant esminio Rangos sutarties pažeidimo; ieškovė už atliktus darbus neatsiskaitė.
15. Ieškovė UAB „Citus Construction“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:
15.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų viešųjų paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 32 punktu, kuriame numatyta, kad jei, teisės aktuose nustatytais atvejais, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus paskyroje ir jo paskyra yra aktyvi, jis procesinius dokumentus gauna į savo paskyrą. Apie tai paslaugų gavėjas informuojamas elektroniniu pranešimu jo paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Teismui patvirtinus dokumentų siuntimą, teismų informacinėje sistemoje LITEKO automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. Taigi, šis Taisyklių punktas numato, kad dokumentus per EPP gauna tik proceso šalis, kuri yra EPP vartotoja. Tai, kad atsakovė nebuvo EPP vartotoja, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė apie bylą nežinojo.
15.2. Teismas pasinaudojo visomis CPK numatytomis priemonėmis informuoti atsakovę apie iškeltą bylą. Atsakovė ignoravo gaunamus procesinius dokumentus, o tai įrodo atsakovės siekiamybę išvengti atsakomybės ir galimą piktnaudžiavimą teise. Šiuo atveju, atsakovė žinojo, kokie bus gauti dokumentai, kadangi ieškovė buvo informavusi ją apie kreipimąsi į teismą dėl žalos atlyginimo. Ji siuntė pretenzijas, ieškovės darbuotojai komunikavo su atsakove apie netinkamai atliktus darbus ir sukeltą žalą.
15.3. Teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik nustatęs abi CPK 287 straipsnio antrosios dalies 3–4 punktuose nurodytas aplinkybes, t. y. bylos nagrinėjimui atnaujinti nepakanka konstatuoti svarbias šalies pasyvumą pateisinančias priežastis – yra vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.
15.4. Atsakovė neteikė Darbų atlikimo akto iki rugsėjo 30 d., nors teigia, kad Darbai, nurodyti akte, buvo atlikti gegužės mėnesį. Atsakovė pažeidė pareigą pranešti ieškovei apie pasirengimą priduoti Darbus, nesuteikė ieškovei galimybės tinkamai priimti Darbus, o Darbų atlikimo aktą pateikė praėjus beveik 4 mėnesiams nuo tariamo Darbų atlikimo. Atsakovė neatliko visų akte nurodytų Darbų, todėl ieškovė atsisakė jį.
15.5. Sutarties 17.4 punkte numatyta, kad, jei atsakovė pažeidžia Sutartį (vėluoja pradėti ar užbaigti darbus ar atskirus jų etapus, sutartyje nustatytais terminais neištaiso darbų defektų, dėl atsakovės netinkamo sutarties vykdymo ar kitų atsakovės veiksmų ar neveikimo užsakovas, statybvietėje dirbantys kiti rangovai ar bet kurie kiti tretieji asmenys patiria nuostolius (žalą)), užsakovas turi teisę sustabdyti mokėjimus ar jų dalį atsakovei iki tol, kol pažeidimas bei jo padariniai yra pašalinami / ištaisomi / atlyginami, jeigu ieškovė nepasinaudoja kitomis užtikrinimo priemonėmis (laidavimu, garantija ar įskaitymu). Būtent ši Sutarties nuostata suteikė teisę sustabdyti bet kokius mokėjimus atsakovei iki kol bus atstatyta Objekto būklė.
15.6. Teismas nutartyje teisingai pažymėjo, kad atsakovės argumentai dėl vienašališko Sutarties nutraukimo yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas.
15.7. Atsakovė netinkamai vykdė Sutartį (nesilaikydama Sutartyje numatytų terminų bei pareigų), todėl vertina, kad neteisėti veiksmai egzistuoja; yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (atsakovė netinkamai atlikdama Darbus apgadino Objektą ir iš esmės pablogino jo būklę). Verslininko civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2005). Atsakovė yra verslininkė, ieškovė neturi pareigos įrodyti kaltės. Egzistuoja reali žala, kadangi Objekto būklė buvo pabloginta.
15.8. Griovimo darbai atliekami nuosekliai, tam tikra eiga. Atsakovė yra rangovė, savo srities profesionalė, kuri privalėjo tinkamai atlikti darbus. Jai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Ji turėjo ir galėjo, prieš sudarydama Sutartį, įvertinti Objekto būklę ir tinkamai atlikti Darbus.
15.9. Atsakovės sukelta žala sąlygojo tai, kad atsirado Objekto sugriuvimo rizika. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus: Objekto apžiūros aktą, kuriuo nustatyti pažeidimai, sąlygojantys žalą; lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta, kiek kainavo ieškovei ištaisyti atsakovės netinkamai atliktų darbų sukeltą žalą. Ekspertizė nėra vienintelis tinkamas įrodymas, kuriuo nustatoma žala ir jos dydis. Be to, apie žalos egzistavimo faktą atsakovė žinojo iki bylos iškėlimo, todėl galėjo inicijuoti Objekto ekspertizę, tačiau to nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl sprendimo už akių panaikinimo pagrindų
18. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-630-390/2023 2023 m. kovo 14 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo patenkino ieškovės UAB „Citus Construction“ ieškinį visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Griausmas“ 54 976,56 Eur žalos atlyginimą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 19,92 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
19. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovei UAB „Griausmas“ teismo procesiniai dokumentai buvo išsiųsti 2022 m. gruodžio 8 d. Juridinių asmenų registre ir ieškinyje nurodytu buveinės adresu (duomenys neskelbiami). Gautoje pašto siuntoje 2022 m. gruodžio 22 d. nurodyta, kad atsakovė šių dokumentų „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“, todėl 2023 m. sausio 5 d. buvo išsiųsti atsakovės vadovui Nerijui Astravui Juridinių asmenų registre nurodytos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbiami), tačiau taip pat grąžinti neįteikti, 2023 m. sausio 18 d. pažymint, kad adresatas dokumentų „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 4 dalimi teismas pakartotinai 2023 m. sausio 19 d. procesinius dokumentus išsiuntė atsakovės buveinės adresu (duomenys neskelbiami), ir sprendė, jog jie laikomi įteiktais po dešimties dienų, t. y. 2023 m. vasario 1 d., nuo išsiuntimo dienos, tačiau ir šįkart atsakovei procesinių dokumentų realiai nepavyko įteikti, nes jie 2023 m. vasario 7 d. grįžo su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Pirmosios instancijos teismas sprendimą už akių priėmė 2023 m. kovo 14 d. d., t. y. suėjus įstatyme nustatytam dešimties dienų terminui nuo pranešimo išsiuntimo.
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės vadovas prie EPP sistemos prisijungė po sprendimo už akių priėmimo, t. y. 2023 m. kovo 29 d. 22.09 val.
21. Atsakovė UAB „Griausmas“ 2023 m. balandžio 4 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad atsakovei faktiškai (realiai) procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, todėl, neturėdama informacijos apie prieš ją pradėtą teismo procesą, neturėjo galimybės bei pareigos domėtis bylos eiga, dalyvauti jos nagrinėjime.
22. Pagal nuosekliai nagrinėjamu klausimu formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 16–22 punktus). Asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti yra skirtas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas.
23. Sprendžiant klausimą dėl atskirojo skundo pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas aptaria civilinio proceso normas, reglamentuojančias dokumentų įteikimą, kurį reglamentuoja CPK 1 dalies 11 skyriaus antrasis skirsnis. CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame kodekse nurodytais būdais. CPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Teismo procesinių dokumentų įteikimo tvarką detaliau reglamentuoja CPK 123 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. CPK 123 straipsnio 4 dalyje, nustatyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Iš pašto žymų ant voko, kuriame grįžo teismo atsakovei siųsti procesiniai dokumentai, matyti, kad procesiniai dokumentai neatsiimti pašte per siuntos saugojimo terminą.
24. CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kokių veiksmų turi imtis teismas, kai procesinių dokumentų nepavyksta įteikti minėta tvarka. CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 26 punkte pažymėjo, kad CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo siunčiant juos juridinio asmens buveinės adresu sąlyga – kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis teisine fikcija grindžiamas dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Taip pat šios nutarties 29–30 punktuose išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad teismas, prieš taikydamas CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą dokumentų įteikimo būdą, turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus juridiniam asmeniui kitais teismui žinomais adresais, t. y., nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (CPK 123 straipsnio 4 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-313/2019).
26. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo teikiami formaliai, t. y. du kartus buvo išsiųsti atsakovės UAB „Griausmas“ buveinės adresu ((duomenys neskelbiami)) ir vieną kartą atsakovės vadovui Juridinių asmenų registre nurodytos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbiami). Teismas neišnaudojo visų jam prieinamų protingų priemonių, siekdamas įteikti procesinius dokumentus UAB „Griausmas“ (teismas nebandė susisiekti su atsakove kitomis prieinamomis ryšio priemonėmis), kad atsakovė būtų veiksmingai ir tikslingai informuota apie pradėtą teismo procesą ir teismo priimtus procesinius dokumentus.
27. Pažymėtina, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų procesinį dokumentą pateikusios (ar atvykusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o tokiame sprendime motyvai išdėstomi sutrumpintai (CPK 286 straipsnio 1 dalis). Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis).
28. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos yra įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamojo dokumento, o kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą.
29. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma; sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Tokio sprendimo priėmimui nekeliamas tikslas nustatyti (surinkti) ir visapusiškai įvertinti visus ginčui reikšmingus įrodymus ir nustatyti visišką materialiąją tiesą pagal bendrąsias civilinio proceso ginčo teisenos taisykles. Teisės į tinkamą procesą principas reikalauja, kad kiekvienas byloje dalyvaujančio asmens procesinių teisių ribojimas būtų pateisinamas civilinio proceso tikslų bei principų apsauga. Pažymėtina, kad CPK įtvirtintu sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui. Be to, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K3-241-701/2019, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
30. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Todėl teismas, nagrinėdamas tokį pareiškimą, turi atidžiai įvertinti, ar buvo CPK nustatytos teisinės prielaidos konstatuoti šalies pasyvų procesinį elgesį ir šalies atžvilgiu priimti sprendimą už akių, taip pat ar šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nustatęs, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, ir (arba) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, privalo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
31. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nepagrįstai konstatavo, jog nėra nei vienos iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių sprendimo už akių panaikinimui.
32. Remiantis Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Citus Construction“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Griausmas“ 54 976,56 Eur žalos atlyginimą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas 2022 m. gruodžio 8 d. priėmė ieškinį, atsakovei nustatė 20 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovei procesiniai dokumentai išsiųsti 2022 m. gruodžio 8 d. Juridinių asmenų registre ir ieškinyje nurodytu buveinės adresu, tačiau grąžinti neįteikti su atžyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“, todėl buvo išsiųsti atsakovės vadovui Juridinių asmenų registre nurodytos gyvenamosios vietos adresu, tačiau taip pat grąžinti neįteikti, todėl, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, buvo išsiųsti pakartotinai atsakovės buveinės adresu ir laikomi tinkamai įteikti 2023 m. vasario 1 d. 2023 m. kovo 14 d. rašytinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Sprendime už akių teismas pažymėjo, kad per nustatytą 20 dienų laikotarpį atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, jog atsakovės elgesys procese buvo pasyvus, netinkamas ar jog ji vilkino procesą. Priešingai, kaip minėta šios nutarties 19 punkte, atsakovei procesinių dokumentų realiai nepavyko įteikti; teismas neišnaudojo visų jam prieinamų protingų priemonių, siekdamas įteikti procesinius dokumentus UAB „Griausmas“. Atsakovė prie EPP sistemos prisijungė 2023 m. kovo 29 d. 22.09 val. ir po kelių dienų, t. y. 2023 m. balandžio 4 d. pateikė teismui prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Prašyme nurodė, kad ieškovė faktiškai priėmė atsakovės atliktus Darbus pagal Sutartį ir naudojasi Darbų rezultatu, tačiau nepatvirtina Darbų perdavimo fakto ir galutinai neatsiskaito – skolinga atsakovei 80 949 Eur (su PVM). Be to, ieškovė nepagrįstai (nesant esminio Sutarties pažeidimo) vienašališkai nutraukė Sutartį, nesąžiningai reikalauja žalos atlyginimo dėl, priešingai nei teigia ieškovė, būtent dėl ieškovės kaltės atsakovės darbuotojai dirbo pavojingomis sąlygomis, tai galėjo sąlygoti ieškinyje nurodomos žalos atsiradimą. Atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė nei vienos civilinės atsakomybės sąlygų, nes byloje pateiktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog yra visos būtinos sąlygos taikyti atsakovei civilinę atsakomybę. Darbų atlikimas vėlavo dėl ieškovės kaltės, ieškovės nurodyti defektai galėjo atsirasti dėl pačio pastato prastos būklės, bet ne atsakovės veiksmų, ieškovės nurodytas žalos dydis nėra pagrįstas, todėl būtina atlikti ekspertizę, kur būtų nustatyta, kiek kainuotų Darbų atlikimo metu sugadinto Objekto atkūrimas iki tokios būklės, kokios šis Objektas buvo Darbų atlikimo pradžioje. Taigi priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nors atsakovės nurodytos aplinkybės dėl atsiskaitymo už atliktus darbus galimai ir neturi reikšmės dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau atsakovės nurodomos aplinkybės dėl priteistos žalos fakto ir dydžio pagrįstumo ir prašoma atlikti ekspertizė gali turėti įtakos sprendžiant dėl ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumo, tame tarpe ir dėl priteistinos žalos dydžio. Kaip matyti iš pateikto prašymo, atsakovė siekia aktyviai ginti savo teises, dalyvaudama civilinės bylos nagrinėjimo procese, teikti paaiškinimus bei įrodymus, prašyti skirti ekspertizę žalos dydžiui nustatyti.
34. Pirmosios instancijos teismas sprendime už akių, be kita ko, spręsdamas dėl atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės itin lakoniškai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos sutartinei civilinei atsakomybei kilti, t. y. jog atsakovė netinkamai vykdė Sutartį (neteisėti veiksmai), netinkamai atlikdama darbus esmingai pablogino objekto būklę (priežastinis ryšys) ir nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, atsakovės – verslininko civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, tačiau nevertino bei neanalizavo civilinės atsakomybės sąlygų (jų nepagrindė duomenimis). Juo labiau kad apeliantė prašyme kėlė klausimą dėl būtinumo ieškovei įrodyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas ir iš esmės nesutiko su žalos padarymo ieškovei faktu ir dydžiu.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimą, todėl skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina; klausimas spręstinas iš esmės – pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių panaikinamas ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės, byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
36. Atnaujinus bylos nagrinėjimą ir bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Griausmas“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Citus Construction“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Griausmas“ dėl žalos atlyginimo, nagrinėjimą iš esmės.