- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-29
- Bylos Nr.
- e2-945-450/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00677-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Citus Construction“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Griausmas“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Citus Construction“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Citus Construction“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Griausmas“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Citus Construction“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės UAB „Griausmas“ 54 976,56 Eur žalos atlyginimą, 8 proc. dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
2. Kauno apygardos teismas, atsakovei per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, 2023 m. kovo 14 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės 54 976,56 Eur žalos atlyginimą, 8 proc. dydžio metines palūkanas ir 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 19,92 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Šalies argumentai
3. Atsakovė 2023 m. balandžio 4 d. pateikė teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl 2023 m. kovo 14 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – tenkino atsakovės UAB „Griausmas“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Panaikino Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos pagal ieškovės UAB „Citus Construction“ ieškinį atsakovei UAB „Griausmas“ dėl žalos atlyginimo nagrinėjimą iš esmės.
Šalies argumentai
5. Ieškovė UAB „Citus Construction“ pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – piniginių lėšų, priklausančių atsakovei UAB „Griausmas“ ir esančių UAB „Grausmas“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) areštą, neviršijant reikalavimo sumos (54 976, 56 Eur). Būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu, ieškovė grindė aplinkybėmis, kad atsakovė piktnaudžiauja procesu, yra nesąžininga – vilkina procesą tam, jog galimai galėtų paslėpti turimą turtą ir (ar) perleisti sudarytas sutartis, kad ieškovės reikalavimo patenkinimas iš esmės taptų neįmanomas. Atsakovė neturi nė vieno darbuotojo, o darbuotojų sumažėjimas įvyko panašiu laikotarpiu, kai buvo iškelta civilinė byla. Tai rodo, kad atsakovė siekia stabdyti įmonės veiklą ir išvengti bet kokios atsakomybės už netinkamai atliktus darbus. Be to, atsakovė vengia prievolių ir kitiems subjektams vykdymo. Atsakovės piktnaudžiavimas procesu, atsiliepimo nepateikimas, kai tokią pareigą turėjo, pagrindžia ieškovės poziciją, kad atsakovė yra nesąžininga ir siekia išvengti civilinės atsakomybės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atmetė ieškovės UAB „Citus Construction“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
7. Teismas nustatė, kad ieškovės ieškinys pripažintinas preliminariai pagrįstu, t. y. jame išdėstytas ieškinio faktinis pagrindas, nurodyti argumentai, pateikti prie ieškinio dokumentai, kuriais, grindžiamas pareikštas reikalavimas, todėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalies sąlyga yra įvykdyta.
8. Pasisakydamas dėl antrosios sąlygos, reikalingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, teismas nurodė, kad asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojamas, todėl taikyti šias priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018).
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, kuriai tenka pareiga surinkti ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos argumentus, nepateikė faktinių duomenų apie atsakovės ketinimus turimą turtą perleisti, paslėpti ar apsunkinti kitomis prievolėmis, iki teismas išspręs šalių ginčą. Tai, kad atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo ir teismui priėmus sprendimą už akių pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepatvirtina fakto, jog atsakovė vilkina procesą tam, kad galėtų paslėpti turimą turtą ar kitaip apsunkintų galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą. Byloje nepateikta įrodymų, iš kurių būtų galima daryti bent labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė tiek iki bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu ėmėsi aktyvių veiksmų turtui nuslėpti, perleisti ar kitaip jį sumažinti.
Šalies argumentai
10. Ieškovės prašyme nurodomos aplinkybės, kad atsakovė savo neveikimu siekia išvengti civilinės atsakomybės, t. y. ieškovės interesas, jog atsakovė imtų vykdyti prievolę geranoriškai ir kuo greičiau, negali būti užtikrinamas prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes tai neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirties. Ieškovės argumentai, kad atsakovė neturi nė vieno darbuotojo ir turi kitų prievolių, t. y. yra skolinga Sodrai, nelemia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimui. Net jeigu atsakovės finansinė padėtis yra ne itin gera, tai negali lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįrodžius atsakovės nesąžiningų ketinimų vengti vykdyti galimai jai nepalankų teismo sprendimą. Pateikiama informacija apie atsakovės darbuotojų skaičiaus mažėjimą įmonėje ir skola Sodrai, nesant byloje duomenų, pagrindžiančių galimą atsakovės procesinį nesąžiningumą, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
11. Įvertinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad byloje nėra pateiktų įrodymų, patvirtinančių, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas. Ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo, t. y. nepateikė objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad atsakovė ketina imtis kokių nors nesąžiningų priemonių pabloginant turtinę padėtį tiek, jog, ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, jo įvykdymui iškiltų grėsmė. Taigi, ieškovei neįrodžius antrosios būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui bei teismui nenustačius konkrečių aplinkybių, kurios įrodytų galimą atsakovės nesąžiningumą ar grėsmę sprendimo vykdymui, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Ieškovė UAB „Citus Construction“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, piniginių lėšų, priklausančių atsakovei UAB „Griausmas“ ir esančių jos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) areštą, neviršijant ieškinio reikalavimo sumos (54 976, 56 Eur):
Motyvuojamoji dalis
12.1. Ieškovės ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminariai) pagrįstas, todėl pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga egzistuoja.
12.2. Yra reali grėsmė, kad, nesiėmus tokių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų:
12.2.1. Atsakovės piktnaudžiavimas civiliniu procesu leidžia daryti išvadą, kad ji yra nesąžininga – vilkina procesą tam, jog galimai galėtų paslėpti turtą ir (ar) perleisti sudarytas sutartis, jog ieškovės reikalavimo patenkinimas iš esmės taptų neįvykdomas. Tiek ieškinyje, tiek skunde, atsakovė teigė neva turinti įrodymų, kurie pagrįstų jos poziciją, tačiau į bylą jų nepateikė. Atsakovės elgesys atskleidžia jos nesąžiningumą – piktnaudžiavimas procesu yra akivaizdus siekis vilkinti laiką, jog teismo sprendimas būtų iš esmės neįgyvendinamas.
12.2.2. Atsakovė neturi nė vieno darbuotojo. Toks darbuotojų sumažėjimas įvyko panašiu laikotarpiu, kai buvo iškelta civilinė byla. Atsakovė siekia stabdyti įmonės veiklą bei išvengti bet kokios atsakomybės už netinkamai atliktus darbus. Tokie besikeičiantys rodikliai atskleidžia ne tiek prastą finansinę padėtį, tačiau ir galimą atsakovės siekį perleisti turimą turtą.
12.2.3. Atsakovė neturi ilgalaikio turto. Jos sudaromos statybų sutartys yra pelno šaltinis. Atleidžiant darbuotojus, galimai siekiama perkelti veiklą. Ji nevykdo prievolių ir kitiems subjektams.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – piniginių lėšų (sąskaitų) areštą, nes nenustatė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą.
Dėl sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022 ir joje nurodytą praktiką).
16. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nustatė šią sąlygą esant, šios sąlygos buvimas atskirajame skunde nekvestionuojamas. Taigi dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Nesant ginčo dėl ieškinio reikalavimų preliminaraus pagrįstumo, sprendžiant klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės piniginių lėšų arešto – taikymo, vertintina kita laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymui.
17. Apeliantė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia aplinkybėmis, kad atsakovė piktnaudžiauja civiliniu procesu, t. y. akivaizdus siekis vilkinti laiką, jog teismo sprendimas būtų iš esmės neįgyvendinamas; šiai dienai neturi nei vieno darbuotojo, tai rodo atsakovės siekį stabdyti ir (ar) perkelti įmonės veiklą, taip išvengiant atsakomybės už netinkamai atliktus darbus; atsakovė nevykdo prievolių kitiems subjektams.
18. Aktualioje ir šiuo metu vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos, yra tos aplinkybės, kurias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į asmens atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, jog atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai. Jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei piniginių lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019 ir kt.).
19. Pažymėtina, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė šiuo atveju nepagrindė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė (ieškovė) objektyvių (bent tikėtinų) duomenų, kad atsakovė turėtų ketinimų perleisti, slėpti turimą turtą ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Akivaizdžių aplinkybių, galinčių patvirtinti tikėtiną atsakovės nesąžiningumą, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
21. Nors apeliantė (ieškovė) atskirajame skunde nurodo, kad atsakovės nesąžiningumą įrodo jos piktnaudžiavimas civiliniu procesu, jį vilkinant, neteikiant įrodymų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės dėl įrodymų pakankamu šioje civilinio proceso stadijoje, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neanalizuojamos ir nevertinamos. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėja ieškinio (ne)pagrįstumo iš esmės, netiria, nevertina šalių ginčo faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Apeliacinis teismas pažymi, kad teisminiuose procesuose dalyvaujanti šalis bet kuriuo atveju turi teisę gintis nuo jai pareikšto reikalavimo arba reikšti reikalavimą pati, jeigu jos teisės ar teisėti interesai yra pažeidžiami, tačiau toks šalies elgesys negali būti vertinamas kaip nesąžiningas.
22. Apeliantė (ieškovė) kaip atsakovės nesąžiningumą įvardija aplinkybę, kad atsakovė šiai dienai neturi nė vieno darbuotojo, tai rodo atsakovės siekį stabdyti ir (ar) perkelti įmonės veiklą, taip išvengiant atsakomybės už netinkamai atliktus darbus. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nelemia atsakovės nesąžiningumo, nes darbuotojų kaita verslo požiūriu yra normalus reiškinys, kurį gali lemti daugelis objektyvių aplinkybių, tarp jų: įmonės kaštų optimizavimas, veiklos diversifikavimas, rangos sutarčių sudarymo galimybės, todėl vien tai, kad atitinkamu laikotarpiu sumažėjo atsakovės darbuotojų skaičius, nėra pagrindas spręsti apie egzistuojančią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Nurodytina, kad įmonė veiklą gali vykdyti ir pasitelkdama darbuotojus dirbančius pagal patentus ar pan.
23. Aplinkybė, kad atsakovė gera valia nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, teikia pagrindą jos kreditoriui (-iams) kreiptis į teismą, bet ne sąlygoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Toks apeliantės (ieškovės) įvardytas faktas, kad atsakovė galimai nevykdo prievolių kitiems subjektas, jos nesąžiningumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, nepatvirtina bei nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovės tikslas yra išvengti būsimo, galbūt palankaus ieškovei, teismo sprendimo įvykdymo.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje civilinio proceso stadijoje nenustatytas bent tikėtinas atsakovės nesąžiningumas, siekiant ateityje išvengti galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
25. Pažymėtina ir tai, kad šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas ar deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nurodymas, nepateikus įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar ateityje atliks veiksmus, siekdama sumažinti finansines galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises, taikant laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis bei mastas iš esmės priklauso nuo ieškovės valios. Pripažinus, kad laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, kad, jų nesiėmus, galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia ieškovė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, ekonomiškumo bei teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes bei CPK reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju neegzistuoja viena iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimui įvykdyti, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją ir teisingai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.