Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2020-10-16 · Civilinė byla Nr. 2YT-9604-1032/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-16
Bylos Nr.
2YT-9604-1032/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06179-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Zubrickaitė
Pareiškėjas
V. S.
Suinteresuotas asmuo
individualių namų savininkų bendrija „Ruduo“, A. U., A. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-9604-1032/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06179-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.11; (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 16 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų suinteresuoti asmenys individualių namų savininkų bendrija „Ruduo“, A. U., A. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į antstolį su skundu dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų jo žinioje esančioje pareiškėjo atžvilgiu pradėtoje vykdomojoje byloje Nr. 0010/20/02058, kurioje 2020 m. rugpjūčio 24 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S1e-78614, kuriuo netenkino pareiškėjo prašymo pakeisti skolininką vykdymo procese. Patvarkyme nurodė, jog antstolis gavo pareiškėjo atstovo prašymą pakeisti skolininką vykdymo procese, kadangi skolininkas pardavė nuosavybę suinteresuotiems asmenims A. U. ir A. P.. Antstolis pažymėjo, kad jam pateiktame vykdyti vykdomajame rašte skolininku yra nurodytas pareiškėjas V. S., duomenys apie tai, kad skola buvo įstatymo nustatyta tvarka perkelta kitiems asmenims antstoliui nepateikti, todėl prašymas laikytinas nepagrįstu. Pareiškėjas skundu prašo panaikinti nurodytą patvarkymą, teigdamas, kad priešingai nei nurodo antstolis pareiškėjas kreipdamasis su prašymu dėl skolininko pakeitimo antstoliui taip pat pateikė 2018 m. spalio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria buvo perleista pareiškėjui priklausiusi nuosavybė – žemės sklypas suinteresuotiems asmenims. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad antstolis nesutikdamas, jog minėta pirkimo – pardavimo sutartis yra pakankamas duomuo dėl skolos perkėlimo, patvarkyme turėjo nurodyti argumentus bei motyvus, kuom remiantis buvo padaryta minėta išvada.

Antstolis 2020 d. rugpjūčio 28 d. patvarkymu Nr. S1e-81517 pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 27 d. skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti teismui. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0010/20/02058 skolininku yra nurodytas V. S.. Duomenų apie tai, kad skola įstatymo nustatyta tvarka (skolos perkėlimo sutartis ar pan.) buvo perkelta kitiems asmenims pareiškėjas antstoliui nepateikė, todėl prašymas perkelti skolą suinteresuotiems asmenims yra nepagrįstas. Pareiškėjo antstoliui pateikta 2018 m. spalio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. DR-5123 negali būti vertinama kaip pakankamas pagrindas procesinės šalies pakeitimui vykdymo procese, kadangi joje nėra privalomų rekvizitų (vykdomojo dokumento datos, numerio, procesinių šalių ir pan.) Šis dokumentas gali būti reikšmingas tuo atveju, jeigu antstoliui išieškojus skolą iš skolininko jis nuspręstų kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo iš suinteresuotų asmenų (A. U. ir A. P.).

Suinteresuoto asmens A. P., sutuoktinė, į bylą pateikė rašytinius įrodymus, jog A. P. yra visiškai atsiskaitęs su išieškotoja individualių namų savininkų bendrija (toliau – INSB) „Ruduo“, už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini 1), Baukštininkų kaime, Klaipėdos rajone (bylos lapas (toliau – b. l. 21 – 24).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) INSB „Ruduo“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą bei papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu Klaipėdos apylinkės teismas priteisė INSB „Ruduo“ naudai iš pareiškėjo 17 600 Eur skolą su palūkanomis. Po teismo sprendimo išieškotoja iš karto neišsiėmė vykdomojo rašto, nes pagal žodinį susitarimą pareiškėjui davė laiko parduoti jam nuosavybės teise priklausančius 4 žemės sklypus INSB „Ruduo“. Pareiškėjas prie notariškai patvirtintos pirkimo – pardavimo sutarties privalėjo iš INSB „Ruduo“ išsiimti pažymą, kurioje nurodyta kiek ir už ką konkretus sklypas yra skolingas išieškotojai. Pareiškėjas iki antstoliui pateikto vykdyti teismo sprendimo priėmimo 2 iš jam priklausančių žemės sklypų (esantys (duomenys neskelbtini 1), (duomenys neskelbtini 2), Baukštininkų kaime, Klaipėdos rajone) jau buvo parduoti. 2018 m. spalio 19 pareiškėjas informavo išieškotoją, kad pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini 3), Baukštininkų kaime, Klaipėdos rajone A. P. ir A. U. bei paprašė pažymos apie šiam sklypui paskaičiuotą skolą. Naujiesiems savininkams buvo sudarytas skolos mokėjimo grafikas, o susidaręs įsiskolinimas buvo padengtas lygiomis dalimis naujų sklypo savininkų 2019 m. sausio 15 d. Pareiškėjas taip pat pardavė ir jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini 4), Baukštininkų kaime, Klaipėdos rajone, tačiau pažymos apie šiam sklypui paskaičiuotas skolas neišsiėmė, nes jo savininku tapo A. U., kuris jau buvo įgijęs ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini 3), Baukštininkų kaime, Klaipėdos rajone, todėl jis, pareiškėjo teigimu, apie skolas buvo informuotas ir sutiks jas padengti. Susisiekus su suinteresuotu asmeniu A. U. jis išieškotojai nurodė, jog 4 400 Eur skolos nepripažįsta, nurodė, kad sklypą, esantį (duomenys neskelbtini 4), Baukštininkų kaime, Klaipėdos rajone, įsigijo jau su komunikacijomis. Vėliau A. U. paprašė išieškotoją sudaryti skolos mokėjimo grafiką skolos daliai, susidariusiai nuo tada, kuomet jis tapo (duomenys neskelbtini 4), Baukštininkų kaime, Klaipėdos rajone, sklypo savininku, nurodė, kad iki tol susidariusią 4 400 Eur skolą turi padengti pareiškėjas V. S.. 2020 m. gegužės 17 d. INSB „Ruduo“ savininkų susirinkimo metu nuspręsta išsiimti vykdomąjį raštą pagal 2018 m. balandžio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą dėl likusios 4 400 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo, o dėl naujai susidariusio įsiskolinimo po sklypo įsigijimo naujam savininkui buvo sudarytas skolos mokėjimo grafikas. Šią skolą A. U. padengė 2020 m. birželio 8 d. (b. l. 25-36).

Suinteresuotas asmuo A. U. į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog 2020 m. birželio 8 d. INSB „Ruduo“ sumokėjo skolą už komunikacijas ir vandens įrengimą sklypui (duomenys neskelbtini 4), Baukštininkų kaime, Klaipėdos rajone, susidariusią po sklypo įsigijimo, bei 2019 m. sausio 15 d. bei spalio 14 d. pinigų priėmimo kvitus dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini 3), Baukštininkų kaime, Klaipėdos rajone, skolos sumokėjimo (b. l. 40-41).

Šalies argumentai

Pareiškėjo V. S. atstovas į bylą pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus bei įrodymus, kuriuose nurodė, kad suinteresuotam asmeniui A. U. 2018 m. lapkričio 29 d. pirkimo pardavimo sutartimi įsigyjant žemės sklypą (duomenys neskelbtini 4) buvo žinoma pareiga susimokėti už komunikacijų įvedimą ir prijungimą. Nors sutartyje buvo nurodyta, jog sklypo kaina yra 6 000 Eur, tačiau sutarties 5.2.2 punkte buvo nurodyta, kad pirkėjui yra žinoma, jog parduodamas žemės sklypas yra be vandens, nuotekų ir kitų inžinerinių komunikacijų, ir už šių komunikacijų įrengimą ir prisijungimą prie bendrų komunikacijų tinklų pirkėjas privalės sumokėti gyvenamųjų namų savininkų bendrijai nustatytą prisijungimo mokestį. Pažymėjo, jog šalys turėjo pranešti apie žemės sklypų perleidimo faktą Klaipėdos apygardos teismui, kad jis galėtų koreguoti pateikto vykdyti sprendimo dalį, tačiau atsižvelgiant į tai, jog ginčo tarp šalių dėl šios prievolės nekilo, apie sklypų perleidimo faktą apygardos teismui pranešta nebuvo. Mano, jog išieškotojas nesąžiningai siekia išieškoti skolą iš pareiškėjo. Esant nurodytoms aplinkybėms, kad A. U. įsigydamas sklypą įsipareigojo sumokėti prisijungimo mokestį bendrijai (išieškotojui), prašo pakeisti skolininką vykdymo procese (b. l. 51-53).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl skundo padavimo termino

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą ar atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į antstolį 2020 m. rugpjūčio 27 d. su skundu dėl 2020 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymo Nr. S1e-78164 dėl informacijos pateikimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas nėra praleidęs CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų paduoti skundą.

Byloje nustatytos aplinkybės

1. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/20/02058 pagal 2020 m. gegužės 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1094-637/2018 pagal 2018 m. balandžio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą, kuriuo teismas ieškovei INSB „Ruduo“ priteisė iš atsakovo V. S. 17 600 Eur skolą, 74,71 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 17 674,71 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 54-61). Minėtas teismo sprendimas 2019 m. sausio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi Nr. 2A-26-253/2019 paliktas nepakeistas (b. l. 64-71).

2. 2020 m. birželio 30 d. antstolio kontoroje gautas išieškotojos prašymas priimti 1 punkte nurodytą vykdomąjį raštą vykdyti, nurodant, kad išieškomos skolos dydis – 4 400 Eur (vykdomosios bylos Nr. 0010/20/02058 duomenys).

3. Gavęs vykdomąjį dokumentą antstolis 2020 m. liepos 2, 3 d. priėmė patvarkymus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kuriuos išsiuntė skolininkui (vykdomosios bylos lapas (toliau – vykd. b. l. 1-7).

4. 2020 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėjas pateikė antstoliui prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje, kartu su 2018 m. spalio 24 d. pirkimo – pardavimo sutarties kopija (vyk. b. l. 47, 49-52).

5. 2020 m. rugpjūčio 24 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S1e-78614 kuriuo netenkino pareiškėjo prašymo pakeisti skolininką vykdymo procese. Nurodė, jog pateiktame vykdyti vykdomajame rašte skolininku yra nurodytas pareiškėjas V. S., duomenys apie tai, kad skola buvo įstatymo nustatyta tvarka perkelta kitiems asmenims antstoliui nepateikti, todėl prašymas laikytinas nepagrįstu (vykd. b. l. 73).

6. Į bylą pateiktos pareiškėjui priklausiusių žemės sklypų, esančių INSB „Ruduo“ 2018 m. spalio 24 d., 2018 m. lapkričio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartys (b. l. 8-11, 72-76, 77-81), kuriomis pareiškėjas perleido suinteresuotiems asmenims A. U. ir A. P. jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį, (duomenys neskelbtini 3), Baukštininkų kaime, Klaipėdos rajone (po ½ dalį), bei suinteresuotam asmeniui A. U. žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini 4), Baukštininkų kaime, Klaipėdos rajone.

Dėl pareiškėjo reikalavimo

7. Šiuo atveju byloje kyla ginčas ar antstolis pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese po teismo sprendimo priėmimo pradiniam skolininkui sudarius turto, su kuriuo yra susijusi, išieškoma skola, perleidimo (pirkimo – pardavimo) sandorį.

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis numato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Antstolis vykdo vykdomuosius dokumentus ir privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 1,2 dalys). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

9. Lietuvos Respublikos CPK 596 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos CPK nustatyta tvarka.

10. Pažymėtina, kad visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 straipsnio 2 dalis). Teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat nustatyti perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-367/2008).

11. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese. Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo, teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis).

12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas jam priklausančius žemės sklypus, esančius INSB „Ruduo“ (duomenys neskelbtini 1, 2, 3, 4), Baukštininkų kaime, Klaipėdos rajone, šiuo metu yra pardavęs kitiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, jog 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu iš pareiškėjo priteista 17 600 Eur skola, 74,71 Eur palūkanos, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 17 674,71 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra susijusi su nurodytų sklypų vandens tiekimo ir nuotekų valymo įrengimu, už kurį mokesčiai buvo padalinti proporcingai INSB „Ruduo“ sklypų savininkams, pareiškėjo teigimu, jam perleidus nurodytus sklypus jis nebeturi pareigos sumokėti priteistą skolą, o ji tenka naujiems žemės sklypų savininkams, todėl kreipėsi į antstolį su prašymu dėl skolininko pakeitimo.

13. Pažymėtina, kad susipažinus su į bylą pateiktais rašytiniai įrodymais, nustatyta, jog byloje iš esmės kyla ginčas tik dėl mokesčio, tenkančio žemės sklypui (duomenys neskelbtini 4). Šią aplinkybę patvirtino ir išieškotoja INSB „Ruduo“ 2020 m. spalio 12 ir 13 d. į bylą teikdama rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog naujieji sklypų, esančių (duomenys neskelbtini 1, 2, 3) savininkai pareiškėjo V. S. buvo informuoti apie tai, jog jiems reikės sumokėti išieškotojos pateiktas sąskaitas už vandentiekio ir nuotekų įrengimą, jie nurodytas sąskaitas priėmė ir sumokėjo, taip sumažindami pareiškėjo skolą nuo 17 600 Eur iki 4 400 Eur. Tačiau sklypo, esančio (duomenys neskelbtini 4) savininkas A. U. atsisakė sumokėti skolą, teigdamas, jog jis sklypą įsigijo jau su vandentiekio ir nuotekų tinklais ir susimokėjo skolą tik susidariusią po sklypo įsigijimo (išieškotojos 2020 m. spalio 13 d. į bylą pateiktas atsiliepimas).

14. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., reikalavimo perleidimas), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. CPK 48 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta procesinių teisių perėmėjo pareiga įsitraukiant į procesą pagrįsti savo dalyvavimą procese reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus, jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

15. Nors iš aukščiau nurodytų aplinkybių darytina, išvada, jog iš esmės pareiškėjas šioje byloje ginčija jam tenkančią pareigą įvykdyti 2018 m. balandžio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą ir sumokėti išieškotojai 4 400 Eur likusį įsiskolinimą, tačiau pažymėtina, kad šioje byloje teismas sprendžia klausimą ne dėl pareiškėjo pareigos mokėti skolą, o dėl antstolio veiksmų, vykdant minėtą teismo sprendimą teisėtumo, t. y. dėl 2020 m. rugpjūčio 24 d. antstolio patvarkymo Nr. S1e-78614, kuriuo antstolis netenkino pareiškėjo prašymo pakeisti skolininką vykdymo procese.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises, pvz., reikalavimo perleidimas, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-611/2017).

17. Procesinis teisų perėmimas yra proceso, o ne materialiosios teisės institutas, todėl sprendžiant procesinių teisių perėmimo išnagrinėtoje byloje klausimą negali būti svarstomi klausimai, susiję su skolininko prievole (jos atsiradimo pagrindu, dydžiu ir pan.) išieškotojui. Kai skola priteista, materialinis klausimas išspręstas ir prasideda skolos priverstinis vykdymas, todėl kreditoriaus reikalavimas įgyja procesinio įgyvendinimo formą, nes procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo. Teisių perėmėjui yra privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos (CPK 48 straipsnio 2 dalis), nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą neracionalu ir neoperatyvu būtų iš proceso stadijos grįžti į materialiąsias teisės normas tam, kad vėliau vėl grįžti į vykdymo procesą, kadangi tokia našta tik sukurtų papildomą procedūrinę naštą ir nepadėtų užtikrinti kreditorių teisių bei vieno svarbiausių civilinės teisės principų–prievolių privalomumo (pacta sunt servanda), bei būtų nesuderinama su proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo reikalavimais (CPK 7 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo skundas yra grindžiamas tuo, kad jis pardavęs jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini 4), Baukštininkų k., Klaipėdos r., suinteresuotam asmeniui A. U., jis nebeturi pareigos mokėti su šiuo žemės sklypu susijusių mokesčių išieškotojai INSB „Ruduo“.

18. Teismas pažymi, kad vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog antstoliui yra pateiktas vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1094-637/2018 išduotas vykdomasis raštas dėl 4 400 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo. Vykdomosios bylos Nr. 0010/20/02058 duomenys patvirtina, kad vykdymas yra atliekamas pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. vykdomąjį raštą Nr2-1094-637/2018, kur skolininkas – pareiškėjas V. S.

19. Nors į bylą pateiktos 2018 m. lapkričio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties 5.2.2. punkte yra numatyta sąlyga, jog pirkėjui (suinteresuotam asmeniui yra žinoma, kad parduodamas žemės sklypas yra be vandens, nuotekų ir kitų inžinerinių komunikacijų, ir už šių komunikacijų įrengimą ir prisijungimą prie bendrų komunikacijų tinklų pirkėjas (A. U.) privalės sumokėti gyvenamųjų namų savininkų bendrijai nustatytą prisijungimo mokestį (b.l. 80), tačiau Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. išduotame vykdomajame rašte dėl 17600 Eur priteisimo, kuris buvo išduotas jau po pirkimo–pardavimo sutarties tarp V. S. ir A. Ū. sudarymo, skolininku yra nurodomas būtent pareiškėjas V. S., todėl pirkimo–pardavimo sutarties 5.2.2. punkte numatyta sąlyga, teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas antstoliui pakeisti skolininką vykdomojoje byloje. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad antstoliui kartu su prašymu dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese buvo pateikta ne 2018 m. lapkričio 29 d. pirkimo - pardavimo sutartis, o 2018 m. spalio 24 d. pirkimo – pardavimo sutartis dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini 4)pardavimo suinteresuotiems asmenims A. U. ir A. P., tačiau kaip patvirtina išieškotojo INSB „Ruduo“ į bylą pateikti rašytiniai paaiškinimai, likęs įsiskolinimas yra susijęs ne su šiuo sklypu, o su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini 4), priklausančiu tik A. U..

20. Teismo vertinimu, kaip ir skundžiamame patvarkyme nurodė antstolis, vykdomojoje byloje skolininko antstoliui pateikti duomenys nesudaro pagrindo pakeisti skolininką vykdomojoje byloje Nr. 0010/20/02058, nes 2018 m. balandžio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, ir jo pagrindu skola INSB „Ruduo“ yra priteista iš pareiškėjo, o 2018 m. lapkričio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nėra nurodyta, jog konkreti susidariusi skola yra perleidžiama naujajam pirkėjui A. U. (CPK 48 straipsnis). Kaip patvirtino pareiškėjas 2020 m. spalio 6 d. prašyme dėl papildomų duomenų prijungimo, šalys privalėjo pranešti apie žemės sklypų perleidimo faktą Klaipėdos apygardos teismui, kuris nagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1094-637/2018 apeliacine tvarka, tačiau pareiškėjo teigimu, A. U. prisiėmus prievolę sumokėti prisijungimo mokestį ir už sklypą Nr. 37 ir jos neneigiant, Klaipėdos apygardos teismui apie sklypų perleidimo faktą pranešta nebuvo. Pareiškėjas manydamas, jog jo teisės pagal 2018 m. lapkričio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį yra pažeistos, turi teisę ginti savo pažeistas teises įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis).

21. Atsižvelgiant į išdėstytą, išnagrinėjus pareiškėjo skunde ir suinteresuotų asmenų atsiliepimuose į skundą nurodytas aplinkybes bei išanalizavus vykdomosios bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, nepažeidė CPK nuostatų ir teisėtai atliko vykdymo veiksmus, todėl tenkinti pareiškėjos skundo nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo ir skundas atmestinas (CPK 178, 185, 510 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo V. S. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0010/20/02058 grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rūta Zubrickaitė