- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-16
- Bylos Nr.
- 2A-753-730/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11149-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Erinija Kazlauskienė, Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- I. G.
- Trečiasis asmuo
- notarui E, Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro
- Ieškovas
- S. S.
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas, Vidmantas Žylė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. S. (S. S.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimo pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovei I. G. dėl testamento ir įgaliojimo pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notaras E. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais 2011-04-27 S. S. (S. S.) sudarytą testamentą (notarinio registro Nr. K1ES-4408), 2011-04-27 S. S. pasirašytą įgaliojimą atsakovei I. G. (notarinio registro Nr. K1ES-4406) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad tėvas S. S. turėjo galvos kontūziją, 1998 m. persirgo miokardo infarktu, nuo 2000 m. praktiškai nematė, nuo 2005 m. turėjo fizinę negalią, jam buityje buvo reikalinga pagalba, nuo 2011-05-02 buvo pripažintas nuolatinės priežiūros reikalaujančiu asmeniu, nuo 2011-07-06 buvo visiškai sutrikusios orientacijos ir nesavarankiškas asmuo. Nepaisant tokios būklės jis 2011-04-27 surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovei, dirbusiai socialine darbuotoja ir jį prižiūrėjusiai, bei įgaliojimą. Kadangi testamento ir įgaliojimo pasirašymo dieną palikėjas buvo praktiškai aklas, todėl be kitų asmenų pagalbos testamento ir įgaliojimo pasirašyti negalėjo, taip pat dėl šio fiziologinio trūkumo jam galėjo būti neišaiškintas pasirašomų dokumentų turinys. Laiko, kad dėl aklumo ginčijamus sandorius jis galėjo pasirašyti savo veiksmus negalinčio suprasti asmens būsenoje, esant realiai galimybei suklysti, kai suklystama dėl paties sandorio esmės, be to laiko, kad atsakovė galėjo panaudoti apgaulę, nuslėpti ginčijamų sandorių turinį, veikti tiek palikėjo, tiek jo artimųjų nenaudai, siekdama tariamai teisėtomis priemonėmis, viršijančiomis socialinio darbuotojo įgaliojimus bei prieštaraujančiomis viešajai tvarkai ir gerai moralei, užvaldyti prižiūrimo asmens turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-01-26 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo S. S. 15,42 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad buvo paskirta ir atlikta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė. 2015-06-19 Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-183/2015 nurodyta, kad S. S., sudarydamas 2011-04-27 testamentą ir įgaliojimą, sirgo nepatikslintu psichikos sutrikimu dėl galvos smegenų pažeidimo disfunkcijos ir somatinės ligos, kurios pradžios nustatyti negalima, ir kad S. S., sudarydamas 2011-04-27 testamentą ir įgaliojimą, dėl pažintinių funkcijų sutrikimo, aklumo bei sunkaus klausos sutrikimo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Teismas pažymėjo, kad eksperto išvada teismui nėra privaloma, ji turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, todėl įvertinęs liudytojų BĮ (duomenys neskelbtini) padėjėjos A. P., kaimynų N. , E. ir D. F., velionio brolio sutuoktinės M. S. parodymus, byloje esančius įrodymus apie tai, kad testatorius lankėsi pas šeimos gydytoją, iki ginčijamų sandorių sudarymo 2010-06-07 – 2010-07-20 gydėsi Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje, tačiau jam nebuvo diagnozuoti akivaizdūs pažinimo funkcijų sutrikimai, jis nesiųstas konsultuotis pas psichiatrą, neurologą, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog S. S. 2011-04-27 testamento ir įgaliojimo sudarymo metu galėjo būti dezorientuotas tokiu laipsniu, jog nesuvokė savo atliekamų veiksmų reikšmės. Notaro paaiškinimais su testatoriumi iki testamento pasirašymo bendrauta du kartus, testatoriui testamento tekstas garsiai perskaitytas, išverstas į rusų kalbą, testamentas patvirtintas jo parašu. Notaras pažymėjo, kad prieš tvirtindamas testamentą kalbėjosi su testatoriumi, siekdamas įsitikinti jo veiksnumu ir tikrąja valia, ir buvo kategoriškai įsitikinęs testatoriaus veiksnumu. Esant šių aplinkybių visumai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą kad pripažinti ieškovo ginčijamus sandorius negaliojančiais CK 1.89 straipsnio pagrindu nėra teisinio pagrindo. Atsakovė S. S. nuo 2010-10-01 iki jo mirties prižiūrėjo ne kaip BĮ (duomenys neskelbtini) darbuotoja – socialinė darbuotoja, o privačiais pagrindais, pagal žodinį su S. S. sudarytą susitarimą, todėl atsakovei netaikytini etikos kriterijai, kurie galėtų būti taikomi socialiniam darbuotojui. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių darytą neleistiną poveikį testatoriaus valiai, užvaldytą pasitikėjimą, nesąžiningą atsakovės elgesį, nesąžiningus ketinimus, šias aplinkybes ieškovas grindžia tik savo spėlionėmis, todėl konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog 2011-04-27 testamentas ir įgaliojimas neatitinka testatoriaus valios, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CPK 1.81, 1.92 straipsniai). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad testatorius klydo dėl sudaromo ir patvirtinto testamento, pasirašyto įgaliojimo. Nustatyta, kad pats testatorius išreiškė valią sudaryti testamentą, nurodė testamentinį įpėdinį, asmeniniu parašu pasirašė testamente, notaras testamento tekstą garsiai perskaitė, išvertė į rusų kalbą ir įsitikino, kad dokumento turinys atitinka tikrąją S. S. valią, jo veiksnumas nebuvo apribotas, jis nesirgo tokiomis ligomis, dėl kurių negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės ar juos valdyti. Jokių duomenų, kad S. S. galėjo būti apgautas, kad jam galėjo būti nurodytas kitoks pasirašomų dokumentų turinys, nei parašytasis, byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais CK 1.90, 1.91 straipsnių pagrindu teisinio pagrindo taip pat nėra. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CK 5.29 straipsnyje įtvirtintų priežasčių, galėjusių lemti testatoriaus negalėjimą pačiam pasirašyti sudaromo testamento: testamentas pasirašytas notaro ir dviejų liudytojų akivaizdoje, jiems taip pat pasirašant testamente, ir byloje nėra duomenų, kad testamento tekstas neatitinka tikrosios testatoriaus valios.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti 2016-01-26 pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsiliepimas
5.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas neteisingai taikė ir aiškino materialines teisės normas, susijusias su testamento surašymo tvarka ir įgaliojimo tvirtinimo procedūra (CK 5.18 straipsnis). Kadangi testatorius turėjo fizinių trūkumų (aklumas), pasirašyti testamento negalėjo, jį pasirašyti turėjo jo paties pakviestas asmuo, dviejų liudytojų bei šiuo atveju notaro akivaizdoje. Šiuo atveju testamentą pasirašė pats testatorius, būdamas aklas, dalyvavo dvi liudytojos, kurias pasikvietė pati atsakovė, be to, abejotina, jog jam buvo išaiškintas testamento turinys, nes testatorius buvo rusakalbis, vertėjas tvirtinant testamentą nedalyvavo.
5.2. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė testatorių prižiūrėjo ne kaip BĮ (duomenys neskelbtini) darbuotoja – socialinė darbuotoja, o privačiais pagrindais pagal žodinį susitarimą, kadangi bylos esantys įrodymai patvirtina, jog nuo 2009-09-13 iki 2011-09-30 buvo paskirta padėti socialinei darbuotojai A. P., o nuo 2011-09-13 iki 2011-11-12 dirbo pagal viešųjų darbų programą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 1.81 straipsnio normos.
5.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei galiojant nenuginčytam rašytiniam įrodymui apie testamentą ir įgaliojimą pasirašiusio asmens fizinę bei psichinę būklę (ekspertizės išvados patvirtina, kad testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti), neteisingai išsprendė bylą.
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie argumentai:
6.1. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad tiek 2011-04-27 testamentą, tiek įgaliojimą pasirašė pats S. S., todėl apelianto nurodyti teisiniai argumentai apie kito asmens pasirašymą testamente yra nepagrįsti ir atmestini.
6.2. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime eksperto išvadą vertino kaip vieną iš įrodinėjimo priemonių. Pagrįstai nesuteikė didesnę įrodomąją reikšmę ekspertizės aktui, nes teismas nustatė, kad testatoriui S. S. pagal medicininius dokumentus nebuvo nustatytas psichikos sutrikimas, jis niekada nesilankė pas psichiatrą, nebuvo jo konsultuotas, dėl ko teismui neišvengimai kilo poreikis be teismo eksperto išvados ir medicininių dokumentų vertinti ir kitą byloje esančią medžiagą, liudytojų parodymus.
6.3. Notaras žinojo, jog S. S. blogai mato, tačiau jis pats norėjo pasirašyti testamentą. Notaras pasidomėjo, ar testatorius gali pats pasirašyti testamentą, įvertino, ar yra aplinkybių, lemiančių negalėjimą pasirašyti. Notarui nenustačius tokių objektyvių priežasčių surašytą testamentą garsiai perskaitė, išvertė į rusų kalbą ir testatorius tada jį pasirašė. Testamentas netampa negaliojančiu vien todėl, kad jį pasirašė regėjimo negalią turintis asmuo, galintis suvokti sandorio esmę ir padarinius.
6.4. Apeliantas neįrodė, kad atsakovė viršijo savo kaip socialinės darbuotojus įgaliojimus. Pagal pateiktus į bylą duomenis, S. S. socialinė slauga buvo teikiama nuo 2008-06-03 iki 2010-09-30, nuo 2010-10-01 pateiktu prašymu socialinė slauga buvo sustabdyta, kas patvirtina, kad atsakovė S. S. prižiūrėjo kaip fizinis asmuo, o ne kaip socialinė darbuotoja.
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo notaras E. S. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
7.1. Nesutinka su ieškovo pateiktu motyvu, kad S. S. negalėjo pasirašyti notaro patvirtintus dokumentus asmeniškai. Notaras, vadovaudamasis teisės aktais ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2011-03-14 raštu dėl notarinės praktikos Nr. (1.16.) 7R- 2079, kuriame numatyta, kad teisinis reguliavimas leidžia regėjimo negalią turintiems asmenims, nesant kitų fizinių trūkumų ar kitų priežasčių, dėl kurių jie patys negalėtų to padaryti ir gebantiems laisvai išreikšti savo valią, suvokiantiems sudaromų sandorių esmę ir pasekmes, patiems pasirašyti notarų tvirtinamus sandorius, pateikė pasirašyti pačiam S. S. testamentą, patvirtintą 2011-04-27, kurio registro Nr. K1ES-4408, ir įgaliojimą, patvirtintą 2011-04-27, kurio registro Nr. K1ES-4406, nes jis neturėjo jokių kitų fizinių trūkumų, dėl kurių pats negalėtų to padaryti.
7.2. Dokumentų sudarymo dienai S. S. nebuvo įtrauktas į neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą, teismo nustatytos faktinės aplinkybės įrodo, kad S. S. buvo orientuotas laike ir erdvėje, notaras išaiškino sudaromų testamento ir įgaliojimo prasmę ir pasekmes. S. S., sudarydamas 2011-04-27 testamentą, registro Nr. K1ES-4408, pilnai suprato savo veiksmus, jų pasekmes, sudaromo testamento prasmę. Sudarytas testamentas atitiko tikrąją testatoriaus valią.
Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovo atstovas palaiko apeliacinį skundą, prašo tenkinti. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovė, jos atstovas su apeliaciniu skundu nesutina, prašo atmesti. Su 2016-09-19 pakartotinės pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis nesutinka. Trečiasis asmuo notaras E. S. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2011 m. balandžio 27 d. S. S. pasirašė įgaliojimą, kurį patvirtino Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notaras E. S. (notarinio registro Nr. K1ES-4406), kuriuo įgaliojo atsakovę tvarkyti su juo susijusius turtinius ir asmeninius neturtinius klausimus, bei 2011 m. balandžio 27 d. S. S. sudarė oficialų testamentą, kurį patvirtino Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notaras E. S. (notarinio registro Nr. K1ES-4408) ir pagal kurį testatorius visą savo turtą paliko atsakovei I. G., nesusijusiai giminystės ryšiais. S. S. (duomenys neskelbtini) mirė.Ginčas byloje kilo dėl testamento ir įgaliojimo pripažinimo negaliojančiais CK 1.81 straipsnio, CK 1.89 straipsnio, CK 1.90 straipsnio, CK 1.91 straipsnio 5 dalies, CK 1.92 straipsnio, CK 5.18 straipsnio 1 dalies, CK 5.29 straipsnio pagrindais.Kadangi apeliacinis skundas grindžiamas argumentais dėl netinkamo CK 1.89 straipsnio, CK 1.81 straipsnio, CK 5.29 straipsnio taikymo, dėl kitų pagrindų, kuriais buvo motyvuojamas ginčijamo testamento ir įgaliojimo galiojimas, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl testamento ir įgaliojimo negaliojimo CK 1.89 straipsnio pagrindu
Apeliaciniame skunde ieškovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei galiojant nenuginčytam rašytiniam įrodymui apie testamentą ir įgaliojimą pasirašiusio asmens fizinę bei psichinę būklę (ekspertizės išvados patvirtina, kad testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti), neteisingai išsprendė šalių ginčą, kadangi nepagrįstai nepripažino ginčijamų sandorių negaliojančiais CK 1.89 straipsniu pagrindu.Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, formuojamą teismų praktiką, teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis vertindamas byloje esančius įrodymus, nepagrįstai esminę įrodomąją reikšmę teikė liudytojų parodymams, dėl to, padarė nepagrįstą išvadą, jog testamento sudarymo ir ginčijamo įgaliojimo pasirašymo dieną S. S. suprato savo veiksmų reikšmę ir buvo išreikšta tikroji testatoriaus valia. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų. Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15-5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis).Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu. Teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikimo jos tikrajai valiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nustatyti, ar S. S. sudarydamas ginčijamus sandorius galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, buvo atlikta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė. 2015-06-19 Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-183/2015 išvadose nurodyta, kad S. S., sudarydamas 2011-04-27 testamentą ir įgaliojimą, sirgo nepatikslintu psichikos sutrikimu dėl galvos smegenų pažeidimo disfunkcijos ir somatinės ligos, kurios pradžios nustatyti negalima, ir kad S. S., sudarydamas 2011-04-27 testamentą ir įgaliojimą, dėl pažintinių funkcijų sutrikimo, aklumo bei sunkaus klausos sutrikimo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Be to, apeliacinės instancijos teismas patenkino atsakovės prašymą bei paskyrė pakartotinę S. S. pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. 2016-09-19 Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 82TPK-14/2016 išvadose nurodyta, kad daroma tikėtina išvada, jog S. S. sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – įgyta silpnaprotyste – vidutinio sunkumo kraujagysline demencija, kurios pradinės stadijos požymiai užfiksuoti 1997 m. Sudarydamas 2011-04-27 testamentą ir įgaliojimą, tikėtina negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių ir turi būti vertinama pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismų praktikoje sutiktina, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesi už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad 2016-09-19 ekspertų išvada yra neargumentuota, nemotyvuota, prieštaringa ar neišsami. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ekspertai savo išvadą, jog palikėjas negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti iš esmės grindžia regos praradimu ir sunkiu klausos sutrikimu, todėl įvertinęs tai, kad S. S. nebuvo diagnozuoti akivaizdūs pažinimo funkcijų sutrikimai, jis nesiųstas konsultuotis pas psichiatrą, neurologą, bei liudytojų parodymus, kurie teigė, kad su testatoriumi buvo įmanoma susikalbėti, konstatavo, kad testatorius suprato savo veiksmus ir ginčijamame testamente buvo išreikšta tikroji testatoriaus valia. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo sutikti, kadangi iš 2015-06-19 pateiktos ekspertizės išvados matyti, jog testatoriaus būsena vertinama kaip nepatikslintas psichikos sutrikimas dėl galvos smegenų pažeidimo disfunkcijos ir somatinės ligos F06.9. Tai sąlygojo sutrikusį gebėjimą prisitaikyti bei orientuotis naujose jam neįprastose situacijose bei naujos informacijos supratimą, suvokimą, įsisavinimą. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. S. nebuvo diagnozuoti akivaizdūs pažinimo funkcijų sutrikimai, jis nesiųstas konsultuotis pas psichiatrą, neurologą. Iš pateiktų ekspertams medicininių dokumentų ekspertai nustatė, kad dar 1997 m. šeimos gydytoja užfiksavo pablogėjusią atmintį ir diagnozavo „aterosklerotinę encefalopatiją“, 2009 m. gydant S. S. Klaipėdos apskrities ligoninėje, neurologas diagnozavo „lėtinę smegenų išeminę ligą“, stebėta sutrikusi orientacija laike dėl psichozinio sutrikimo (delyrinio epizodo). Išvadose taip pat nurodyta, kad nors S. S. ginčijamo testamento ir įgaliojimo pasirašymo metu nebuvo konsultuotas psichiatro ir jam tuo metu nebuvo įvertintas pažinimo funkcijų lygis, tačiau duomenys iš medicininių dokumentų įrodo, kad iki testamento ir įgaliojimo pasirašymo jau virš 10 metų sirgo lėtine progresuojančia encefalopatija. Lėtinė, progresuojanti encefalopatija dėsningai nulėmė lėtinius smegenų audinio pakitimus ir sąlygojo S. S. pažintinės veiklos sutrikimus, o dėl dėsningo encefalopatijos progresavimo S. S. pažinimo funkcijų sutrikimai taip pat turėjo progresavimo tendenciją. Taigi,nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. S. sveikatos sutrikimai ginčijamų sandorių atliko metu buvo susiję tik su aklumu bei klausos sutrikimu, kadangi minėtos išvados patvirtina, jog ginčijamų sandorių atlikimo metu S. S. psichinė būklė buvo tokia, jog jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir prasmės. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad testatorius galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti bei išreikšti savo valią dėl testamento ir įgaliojimo sudarymo grindė dar ir tuo, kad, kad notaro paaiškinimais nustatyta, jog iki testamento ir įgaliojimo sudarymo su testatoriumi buvo kelis kartus bendrauta, testatoriui testamento tekstas garsiai perskaitytas, išverstas į rusų kalbą, todėl notarui nekilo abejonių dėl testatoriaus valios. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti su tokia išvada. Iš 2016-09-19 ekspertizės išvados nustatyta, jog medicininiuose dokumentuose užfiksuoti faktai, kad dar 2010 m. S. S. buvo konstatuotas visiškas apkurtimas (klausa 0/0), jam skirtas klausos aparatas. Iš pirmosios instancijos teisme atliktos ekspertizės išvados matyti, kad klausos aparatą pasiėmė ne pats pacientas, o A. P.. Tai, kad S. S. buvo kurčias taip pat patvirtina ir tai, kad 2011 m. birželio mėnesį stebėta pilna dezorientacija, nepilnavertis kontaktas, labai ryškus klausos sutrikimas (įrašyta „susišnekėti neįmanoma“), po atlikto gydymo epikrizėje įrašyta, kad „dėl kurtumo su pacientu susikalbėti neįmanoma“. Šios medicininiuose dokumentuose užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad tiek iki ginčijamų veiksmų atlikimo tiek po jų atliko, testatorius buvo ne tik aklas, bet dar ir kurčias, todėl negalėjo išgirsti notaro verčiamo testamento teksto, jo suprasti ir tinkamai išreikšti savo valią. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi taip pat ir liudytojų A. P., S. S. prižiūrėjusios iki atsakovės, kaimynų N., E. ir D. F., velionio brolio sutuoktinės M. S. parodymais, jog S. S. buvo aklas, tačiau girdėjo ir su juo susikalbėti buvo galima. Apeliacinės instancijos teismas minėtų liudytojų parodymus vertina kritiškai, kadangi A. P. parodė, jog lankė S. S. kaip socialinės darbuotojos padėjėja tik 2010 m. apie pusę metų, todėl negalėjo matyti ir žinoti, kokios būklės S. S. buvo sudarant 2011-04-27 testamentą bei įgaliojimą. E. ir D. F. taip pat parodė, kad velionis buvo aklas, tačiau susikalbėti buvo galima, tačiau iš jų parodymų nustatyta, kad atsakovei pradėjus prižiūrėti S. S., liudytojai su juo nebesimatė ir nesikalbėjo, kadangi jis iš namų nebeišeidavo. Taigi, minėti liudytojai objektyviai negalėjo žinoti velionio sveikatos būklės ginčijamų veiksmų atlikimo metu. Pažymėtina ir tai, kad liudytojos N. F. (kaimynė) ir M. S. parodė, jog 2011 m. balandžio pabaigoje velionis buvo sakęs joms, jog buvo atėję daug vyrų, kad liepė kažką pasirašyti, jis pasirašęs, tačiau nežino ką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymų objektyvumu, kadangi abi liudytojos neturi suinteresuotumo bylos baigtimi. Be to, abejonių dėl S. S. valios palikti turtą po savo mirties atsakovei kelia tai, kad teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme liudytoja A. P., kuri prižiūrėjo velionį iki pradedant jį prižiūrėti atsakovei, parodė, jog S. S. su liudytoja apie testamentą niekada nekalbėdavo. Tuo tarpu atsakovė duodama paaiškinimus teismui teigė, kad velionį pradėti prižiūrėti nuo 2011 m. rugsėjo vidurio, o nuolatos nuo 2011-10-01 ir apie testamentą S. S. su atsakove pradėjo kalbėti dar 2010 m. rudenį, prašė pakviesti notarą. Esant tokioms specialistų išvadoms, liudytojų parodymams, įvertinus tai, kad atsakovė testatorių iki ginčijamų dokumentų sudarymo prižiūrėjo tik itin trumpą laiką, tai yra, apie 6 mėnesius, darytina išvada, kad S. S. ne tik dėl aklumo bei klausos sutrikimo bei ir dėl įgytos silpnaprotystės, buvo tokios sveikatos būklės, dėl kurios 2011-04-27 negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, realizuodamas savo civilines teises ir pareigas, t. y. pasirašydamas testamentą bei įgaliojimą, todėl yra pagrindas pripažinti sandorius negaliojančiais CK 1.89 straipsnio pagrindu.
Dėl testamento negaliojimo pagal CK 5.29 straipsnį
Apeliantas apeliacinį skundą taip pat grindžia argumentu, jog tvirtinant testamentą buvo pažeista CK 5.29 straipsnyje nustatyta testamento pasirašymo tvarka. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu. Jeigu testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, jo prašymu testamentą gali už jį pasirašyti notaro ar kito turinčio teisę patvirtinti testamentą pareigūno ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nėra įpėdinis pagal testamentą, kartu nurodydamas priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti testamento. Liudytojai taip pat turi pasirašyti testamente. (CK 5.29 straipsnis). Kadangi testatoriaus parašas yra vienas svarbiausių testamento rekvizitų, kurio nebuvimas testamentą daro negaliojantį, tai ypatinga svarba turi būti skiriama fakto, kad testatorius pats negali pasirašyti testamento, nustatymui. Atsižvelgiant į testamento teisinę prigimtį ir reikšmę, negalėjimas asmeniškai pasirašyti testamento turi būti absoliutus, t. y. turi būti nustatyta, kad testatorius objektyviai negali pats pasirašyti dėl CK 5.29 straipsnyje išvardytų priežasčių. Ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trūkumai yra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar dėl jų galėjo būti neišreikšta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrus testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimus, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011).Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, jog 2011-04-27 testamentą pasirašė pats testatorius S. S., dalyvaujant liudytojams R. D. ir I. V., testamentą patvirtino notaras E. S.. Pirmosios instancijos teismas remdamasis trečiojo asmens notaro E. S. paaiškinimu, jog notaras pasidomėjo, ar testatorius gali pats pasirašyti testamentą, įvertino, ar yra aplinkybių, lemiančių negalėjimą pasirašyti. Notarui nenustačius tokių objektyvių priežasčių, priešingai, išgirdus testatoriaus pageidavimą testamentą pasirašyti asmeniškai, surašytą testamentą garsiai perskaitė, išvertė į rusų kalbą, ir testatorius tada jį pasirašė. Tačiau byloje ginčo nėra, jog testatorius buvo aklas daugelį metų, bei iš 2016-09-16 ekspertizės akto išvadų matyti, jog dar 2009 m., po to 2010 m. kai S. S. buvo gydomas ligoninėje bei slaugos ligoninėje, medicininiuose dokumentuose S. S. niekur nepasirašinėjo, ligos istorijoje, pranešime apie išrašymą iš ligoninės už jį pasirašinėjo jo giminaitė. 2015-06-19 ekspertizės akte taip pat pažymėta, jog už 2010 m. gautą klausos aparatą pats velionis taip pat nepasirašė, už jį tai padarė liudytoja A. P.. Įvertinus minėtas aplinkybes, užfiksuotas medicininiuose dokumentuose, bei aplinkybę, jog testatorius buvo aklas, darytina išvada, jog testatorius dėl fizinio trūkumo objektyviai negalėjo pasirašyti testamento, todėl to galėjo būti neišreikšta tikroji testatoriaus valia. Esant šioms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui, formuojamai teismų praktikai, darytina išvada, kad buvo pažeistos CK 5.29 straipsnio, Notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalies normos. Byloje esančiame Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos rašte (b. l. 34, I tomas), tik pateikta teisingumo ministerijos nuomonė, jog dabartinis teisinis reguliavimas leidžia regėjimo negalią turintiems asmenims patiems pasirašyti notarų tvirtinamus sandorius, todėl šia nuomone vadovautis nėra pagrindo.
Dėl testamento ir įgaliojimo negaliojimo CK 1.81 straipsnio pagrindu
Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 1.81 straipsnio nagrinėjamam ginčui, kadangi atsakovė S. S. prižiūrėjo kaip BĮ (duomenys neskelbtini) darbuotoja, o ne privačiais pagrindais, todėl viršijo socialinio darbuotojo įgaliojimus. Nesutiktina su šiuo apeliacinio skundo argumentu.CK 1.81 straipsnio 1 dalis numato, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovė BĮ (duomenys neskelbtini) centre dirbo laikotarpiu nuo 2011-01-10 iki 2011-08-01, tai yra, ir tuo laikotarpiu, kai prižiūrėjo S. S.. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė S. S. nuo 2010-10-01 iki jo mirties prižiūrėjo ne kaip BĮ (duomenys neskelbtini) centro darbuotoja – socialinė darbuotoja, o privačiais pagrindais, pagal žodinį su S. S. sudarytą susitarimą, kadangi velionis nuo 2010-10-01 atsisakė BĮ (duomenys neskelbtini) paslaugų, todėl atsakovei netaikytini jokie etikos kriterijai.Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kadangi teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant minėtų aplinkybių visumai, įvertinus pomirtinių teismo psichiatrijos ekspertizių išvadas, liudytojų parodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė paveldėjimą pagal testamentą reglamentuojančias materialiosios teisės ir įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl apeliacinis skundas tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Ieškovas pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 40,26 EUR žyminis mokestis, 386,50 EUR ekspertizės išlaidos, kurios patenkinus ieškovo ieškinį priteistinos iš atsakovės. Iš atsakovės taip pat priteistina 15,42 EUR (53,25 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantas pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas – 41 EUR žyminis mokestis, 1000 EUR atstovavimo išlaidos, kurios priteistinos iš atsakovės ieškovui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2011 m. balandžio 27 d. S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą, notarinio registro Nr. K1ES-4408, patvirtintą Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaro E. S..
Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2011 m. balandžio 27 d. S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pasirašytą įgaliojimą atsakovei I. G., notarinio registro Nr. K1ES-4406, patvirtintą Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaro E. S..
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-26 nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-12875-323/2011) taikytas laikinąsias apsaugos priemones – paveldėjimo liudijimo dėl S. S., palikimo priėmimo išdavimo sustabdymą, panaikinti.
Priteisti iš atsakovės I. G. 426,76 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovui S. S., patirtas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės I. G. 15,42 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės I. G. 1041 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovui S. S., patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti ekspertizei atlikti išreikalautas S. S. ligos istorijas gydymo įstaigoms: asmens sveikatos istoriją Nr. 24530, Gydymo stacionare ligos (gimdymo) istoriją Nr. A-741953, Gydymo stacionare ligos istoriją Nr. 9/9963, Gydymo stacionare ligos istoriją Nr. 501, Gydymo stacionare istoriją Nr. 463, UAB „Viloja“ asmens sveikatos istoriją, neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų bylą Nr. 91878, Gydymo stacionare ligos (gimdymo) istoriją Nr. A-676501, Ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelę Nr. A-676489, G ydymo stacionare ligos (gimdymo) istoriją Nr. A-741953.